Civilinė byla Nr. e2-1224-516/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00409-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6.; 3.1.18.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gora“ dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, pripažinimo galiojančia ir vykdytina bei atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intersera“ dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo:
1. patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Intersera“ ieškinį iš dalies – pripažino vienašališką 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „Intersera“ su UAB „Gora“ sudarytos paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu, o kitą ieškovės ieškinio dalį netenkino;
2. patenkino atsakovės bankrutuojančios UAB (šiuo metu bankrutavusios, toliau – ir BUAB) „Gora“ priešieškinį iš dalies – priteisė iš ieškovės atsakovei BUAB „Gora“ 10 785,94 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitas atsakovės priešieškinio dalis netenkino; priteisė iš ieškovės atsakovei 108 Eur bylinėjimosi išlaidų;
3. sumažino ieškovei UAB „Intersera“ 2017 m. birželio 29 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 10 785,94 Eur, palikdamas jas galioti iki sprendimo įvykdymo.
3. Ieškovė UAB „Intersera“ pateikė teismui prašymą panaikinti 2017 m. birželio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai.
4. Ieškovė nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/02993 yra aprašęs UAB „Intersera“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 677 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Vykdomojoje byloje taip pat aprašyti UAB „Intersera“ žemės sklypas ir autoserviso pastatas, nustatant bendrą šio turto vertę – 253 000 Eur. UAB „Intersera“ dar turi 121 200 Eur vertės kito nekilnojamojo turto, todėl ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė turi pakankamai turto BUAB „Gora“ priešieškinio reikalavimams užtikrinti. Ieškovė akcentavo, kad atsakovė nepateikė jokių ieškovės nesąžiningumą patvirtinančių duomenų, o vien priešieškinio pateikimas negali suteikti atsakovei pranašumo ar besąlyginio ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl priešieškinio pateikimo ir jame nurodytos didelės ieškinio sumos kriterijaus bei ieškovės tariamo vengimo atsiskaityti, ieškovės įsitikinimu, aiškiai neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės, o teismų praktikoje pasikeitę reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir faktas, kad šių priemonių taikymo klausimas 2017 m. birželio 29 d. nutartyje buvo išspręstas neteisingai, neatsižvelgiant į šį institutą reglamentuojančių teisės normų naujausią aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, leidžia tikėtis šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
5. Atsakovė su ieškovės prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje e2-1509-186/2017 atmetė ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties panaikinimo, todėl Klaipėdos apygardos teismo nutartis nebegali būti kvestionuojama. Be to, ieškovė iki šiol nėra grąžinusi suteiktos paskolos ir palūkanų, o tai, atsakovės nuomone, patvirtina, kad ieškovė neturi lėšų grąžinti paskolą jau ir suėjus paskolos grąžinimo terminui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje e2-1509-186/2017, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, buvo konstatuota, jog ieškovės (apeliantės) argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia grėsmės, kad sprendimas gali būti neįvykdytas, todėl buvo padaryta išvada, jog teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, atmestinas ieškovės argumentas dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, tuo labiau kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjusi nutartis yra privaloma visiems ir turi būti vykdoma.
8. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo ir ieškovės argumentą dėl jos turto priešieškinio reikalavimams užtikrinti pakankamumo ir jį atmetė. Teismo vertinimu, įrodymų, kad šiuo metu situacija yra pasikeitusi, ieškovė nepateikė, todėl jos argumentas dėl turto pakankamumo teismo sprendimui įvykdyti atmestinas. Be to, 2017 m. lapkričio 27 d. byloje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, atsakovė yra pateikusi apeliacinį skundą, prašydama priešieškinį tenkinti visiškai.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir to, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo jos interesus. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentas dėl turto arešto masto buvo išnagrinėtas 2017 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, taip pat turto arešto mastas buvo sumažintas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu, o nesutikdama su antstolio veiksmais ieškovė turi teisę juos kvestionuoti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau antstolio veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovė UAB „Intersera“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2017 m. birželio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Teismas skundžiamoje nutartyje daug dėmesio skyrė byloje nustatytų aplinkybių vertinimui, tačiau visiškai nepasisakė dėl prašyme nurodytų argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančių teisės normų naujausiu aiškinimu, pateikiamu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Atsakovė nepateikė jokių ieškovės nesąžiningumą patvirtinančių duomenų, t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis ji pablogintų savo turtinę padėtį ir vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, o tai reiškia, kad jokios objektyviais duomenimis pagrįstos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl ieškovės nesąžiningumo, atsakovės nenurodytos ir byloje nenustatytos. Taigi, objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra.
2. Naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika rodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, jog atsakovas neturi pakankamai turto ir (ar) piniginių lėšų reikalavimams patenkinti. Ieškovės nemokumo atveju negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų atsakovės reikalavimo ir ieškovės turto disproporcija, o ne nesąžiningi ieškovės veiksmai. Vien priešieškinio pateikimas negali suteikti atsakovei pranašumo. Tačiau nagrinėjamu atveju taip ir nutiko, nes atsakovė, pateikusi priešieškinį, išreiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jos buvo pritaikytos, tinkamai neįvertinus visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. ar ieškovė gali siekti išvengti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aiškiai neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės, tačiau dėl šių ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
3. Apeliantės teisių suvaržymas, lyginant su atsakovės interesais, kai tokios priemonės taikomos nuo 2015 metų, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą – areštavus turtą ir pinigines lėšas už sumą, atitinkančią ieškinio reikalavimą, galimi ieškovės ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, ieškovės pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenktų arba ji taptų nemokia.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Ieškovė UAB „Intersera“ 2018 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų – bendrovės balansų, turimo turto sąrašo su vertinimais, vykdomų sutarčių sąrašo ir bendrovės sutarčių su užsakovais kopijų – prijungimo prie civilinės bylos ir jų dalies (sutarčių sąrašo bei pačių sutarčių su užsakovais) pripažinimo nevieša bylos medžiaga.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kadangi  ieškovė, prašydama prijungti naujus įrodymus, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl šių duomenų (dokumentų) ji nepateikė ir (ar) negalėjo pateikti anksčiau, be kita ko pirmosios instancijos teismui kartu su 2018 m. balandžio 18 d. prašymu panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su 2018 m. rugsėjo 6 d. ieškovės prašymu pateiktus naujus įrodymus bei jų, nagrinėdamas ieškovės atskirąjį skundą, nevertina.
15. Atsisakius priimti ieškovės teikiamus naujus įrodymus, jie grąžintini juos padavusiam asmeniui (ieškovei) ir jų pripažinimo nevieša bylos medžiaga klausimas nesprendžiamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

16. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti ieškovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nors atsakovė nepateikė jokių ieškovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, o pagal pasikeitusią ir šiuo metu aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad ieškovė gali siekti išvengti teismo sprendimo byloje įvykdymo. Be to, apeliantės teigimu, jos turtui pritaikytas areštas yra neproporcinga priemonė, galinti sukelti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų neatitinkančių padarinių.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir bylos medžiagą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su ieškovės atskirajame skunde dėstoma pozicija.
18. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
19. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; kt.). Taigi, priešingai nei interpretuoja apeliantė, pagrįstas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones CPK 149 straipsnio prasme turi būti grindžiamas pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne pasikeitusia teismų praktika ar pan.
20. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovei, teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje e2-1509-186/2017, kurioje buvo konstatuota, kad esant visoms būtinoms sąlygoms, buvo pagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės turtui. Apeliantė, siekdama įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 18 straipsnis) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jokių naujų, pasikeitusių faktinės situacijos aplinkybių, palyginus su vertintomis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje, nei savo prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė, savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinumo iš esmės grįsdama tik Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuotais išaiškinimais dėl nesąžiningumo, nustatinėjant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, įrodinėjimo, kurie (išaiškinimai) jau egzistavo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties priėmimo metu.
21. Kitaip tariant, ieškovė savo prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir atskiruoju skundu ne įrodinėja situacijos pasikeitimą (pagrindo laikinosios apsaugos priemonės taikyti išnykimą), bet iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, manydama, kad minėtomis Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis laikinosios apsaugos priemonės jai buvo pritaikytos nepagrįstai, teismams netinkamai įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir neatsižvelgus į teismų praktiką. Tačiau, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įsiteisėjusi nutartis yra privaloma visiems ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). Ieškovė įrodymų, kad faktinė situacija yra pasikeitusi, nepateikė, o CPK 149 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, negali būti aiškinimas ir taikomas kaip priemonė įsiteisėjusių procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui iš naujo nagrinėti.
22. Nors ieškovė atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pernelyg neproporcinga priemonė, galinti nulemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus neatitinkančius padarinius, pastebėtina, jog jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad pritaikytos priemonės iš tikrųjų sukėlė ar sukelia ieškovei kokią nors žalą ar dėl kitos priežasties akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus, apeliantė nepateikė, o vien tik deklaratyvūs teiginiai apie galimus ūkinės komercinės veiklos trikdžius ir pajėgumo konkuruoti galimą sumažėjimą, nėra savaime pakankamas pagrindas pritaikytam areštui panaikinti, nes bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrus suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien faktas, jog bylos šalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, nereiškia proporcingumo, ekonomiškumo ar teisingumo principų pažeidimo.
23. Remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti teisingą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti kartu su 2018 m. rugsėjo 6 d. uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ prašymu pateiktus papildomus dokumentus ir juos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intersera“.

Teisėja                                                                                                                 Rasa Gudžiūnienė