Civilinė byla Nr. 2YT-38821-541/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32017-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.4.4.1.; 3.4.4.19.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,

sekretoriaujant Rūtai Staugaitienei,

vertėjaujant Audriui Krušnai,

dalyvaujant pareiškėjui T. P.,

suinteresuotam asmeniui A. J.,             

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. J., VĮ „Turto bankas“, Vilniaus rajono 3-asis notaro biuras.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti jam praleistą palikimo priėmimo terminą V. P., mirusios 2007 m. birželio 13 d., palikimui priimti. Nurodo, kad mirus pareiškėjo motinai, kuri nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), jo sesuo A. J. dėl palikimo priėmimo pareiškėjui nežinant kreipėsi pas notarą ir priėmė jai priklausančias dalis palikimo. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi yra teisiškai neišprusęs, po motinos mirties labai išgyveno ir nežinojo apie įstatymo nustatytus terminus (b. l. 1-2).

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė spręsti klausimą teismo nuožiūra (b. l. 9-11).

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, tvirtindamas, jog nežinojo, kad per tris mėnesius reikia kreiptis į notarą, jam niekas nepasakė, kad reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo. Be to, per laikotarpį po motinos mirties dirbo, vėliau turėjo sveikatos problemų, ilgą laiką sunkiai vaikščiojo, pas advokatus taip pat nesikreipė. Pažymėjo, jog žinojo, kad motina turėjo turto, tačiau nežinojo, kada sesuo priėmė palikimą. Nurodė, jog jo išsilavinimas vidurinis, dirba indų plovėju. Pažymėjo, jog kai motina buvo gyva, jai padėdavo (b. l. 32-34).

Suinteresuotas asmuo A. J. teismo posėdyje nurodė, jog tiek 2003 metais mirus jų tėvui, tiek mirus mamai 2007 metais, brolis atsisakė eiti pas notarą, teigdamas, jog vis tiek jam pagal įstatymą priklauso dalis turto. Pažymėjo, jog neslėpė nuo pareiškėjo dokumentų, ir teigė, kad pareiškėjas tikrai žinojo, jog reikia kreiptis į notarų biurą, ji jam tai sakiusi, tačiau pareiškėjas 10 metų nieko nedarė, todėl su pareiškėjo pareiškimu nesutinka (b. l. 32-34).

Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir Vilniaus rajono 3-asis notaro biuras apie teismo posėdį informuoti tinkamai (b. l. 28, 30), VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 10), suinteresuotų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi teismas nagrinėja bylą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ ir Vilniaus rajono 3-asis notaro biuro atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007 m. birželio 13 d. mirė pareiškėjo T. P. motina V. P. (b. l. 3). Jos sutuoktinis K. P. mirė 2003 m. gruodžio 9 d., V. P. taip pat turi dukrą A. J. (b. l. 4). Remiantis Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro 2016 d. liepos 11 d. pranešimu Nr. 69, biure po V. P. mirties buvo pradėta paveldėjimo byla, T. P. dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 5). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog V. P. vardu nuosavybės teise įregistruotos 1/8 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalys statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei 23125/398000 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-23).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas T. P. po savo motinos V. P. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą jam atnaujinti terminą palikimui priimti, kuris praleistas beveik 10 metų, nepateikė jokių įrodymų, dėl ko negalėjo kreiptis į notarą anksčiau. Pareiškėjo argumentai, jog jis nežinojo ir jam niekas nepasakė, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą, atmestini, kadangi iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad pareiškėjas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, kaip reikalaujama pagal protingumo ir bonus pater familias principus, kad neprarastų galimybės priimti po savo motinos likusio palikimo dalis. Teismas taip pat atsižvelgia į suinteresuoto asmens A. J. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad ji sakiusi pareiškėjui, jog reikia nueiti pas notarą, o pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių svarių argumentų ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl ko pas notarą nesikreipė. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti terminą praleidus dėl svarbių priežasčių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į tai, kad terminas praleistas beveik 10 metų, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti atmestinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 576-582 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja             (parašas)                                                                                             Jolanta Vėgelienė