Civilinė byla Nr. 3K-3-255/2008
Procesinio sprendimo kategorija 129.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio R. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Smailė“; suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kazameta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, skolininkui įvykdžius sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, t. y. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. liepos 3 d. priėmė vykdomąjį dokumentą – teismo įsakymą dėl 499 012,90 Lt skolos, 174 443,95 Lt delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Smailė“. Skolininkui teismo nustatytu terminu neįvykdžius įsakymo ir nepareiškus prieštaravimų dėl jo, šis įsiteisėjo ir 2003 m. rugpjūčio 5 d. buvo pateiktas antstoliui priverstinai vykdyti. Skolininkas 2004 m. gruodžio 21, 22 d. sumokėjo kreditoriui teismo įsakymu priteistas sumas. Antstolio teigimu, iš viso susidarė 33 081,60 Lt vykdymo išlaidų su PVM: 1000 Lt vykdomosios bylos administravimo išlaidų, 124,80 Lt vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, 27 063 Lt atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą ir 4893,80 Lt PVM. Skolininkui 2005 m. kovo 3 d. buvo įteiktas antstolio raštiškas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau nurodytu terminu UAB „Smailė“ to nepadarė. Antstolis 2006 m. sausio 30 d. pateikė ieškinį ir prašė teismo priteisti iš skolininko UAB „Smailė“ 33 081,60 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies: priteisė iš skolininko UAB „Smailė“ antstoliui 27 063 Lt atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, 1000 Lt administravimo išlaidų išieškotojui UAB „Kazameta“; atmetė antstolio reikalavimą priteisti 4893,80 Lt PVM mokesčio. Teismas nurodė, kad vykdymo išlaidas nagrinėjamoje byloje sudarė išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu (užklausos bankams, įvairiems registrams, pašto išlaidos), todėl šias priteisė iš skolininko. Teismas motyvavo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintą Sprendimų vykdymo instrukciją, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, todėl tenkino antstolio reikalavimą priteisti 27 063 Lt atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą. Teismas atmetė antstolio reikalavimą priteisti 4893,80 Lt PVM; rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Antstolė R. G. v. AB bankas „Hansabankas“; Nr. 3K-3-377/05, motyvavo, kad nors antstolio kontora ir yra PVM mokėtoja, tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta reikalavimo, kad prie Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų įkainių skolininkas papildomai sumoka PVM.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolio ir skolininko UAB „Smailė“ atskiruosius skundus, 2007 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria priteista iš skolininko UAB „Smailė“ antstoliui 27 063 Lt, ir šį antstolio prašymą atmetė; kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Kolegija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punktas, kuriuo nustatyta, kad byloms, kurios priimtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, taikoma teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, prieštarauja CPK 3 straipsnio 4 daliai, todėl antstolio prašymo pagrįstumą nagrinėjo, remdamasi 2005 m. spalio 27 d. teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, kuri galiojo antstoliui pateikiant pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte išliko senosios instrukcijos 89 punkto nuostatos, negrąžindama bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taikė 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. A. v. K. K., AB „Kauno keliai“; bylos Nr. 3K-3-4/2005, pakeitė teismų praktiką dėl vykdymo išlaidų, kolegija nurodė, kad atlyginimas antstoliui turi būti apskaičiuojamas nuo jo išieškotos sumos. Pagal 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.3 punktą vykdymo išlaidas sudaro atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą; tai, kad antstolis atliko tam tikrus veiksmus byloje po termino, nurodyto raginime įvykdyti sprendimą, pasibaigimo, t. y. sustabdė vykdomąją bylą, panaikino areštą skolininko sąskaitai banke, neleidžia daryti išvados, kad šiais veiksmais jis išieškojo priteistą sumą. Šie veiksmai priskirtini prie atskirų vykdymo veiksmų, už kuriuos antstolis turi teisę reikalauti vykdymo išlaidų remiantis 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punktu, todėl kolegija pripažino nepagrįstu antstolio reikalavimą priteisti iš skolininko 27 063 Lt atlyginimą už dviejų patvarkymų surašymą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 4893,80 Lt PVM priteisimo atmetimo; motyvavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos lentelėse nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius, taip pat ir pridėtinės vertės mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta byloje A. Ž. v. R. R., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija; bylos Nr. 3K-3-645/2006; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta byloje A. S. v. S. Mažeikienės turistinė įmonė „Vilnis“; bylos Nr. 3K-7-1/2007).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu antstolis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti iš skolininko antstoliui 27 063 Lt, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį; priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 2002 m. gruodžio 31 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34, 52 punktus, padarė neteisingą išvadą, kad kasatorius savo reikalavimą turėjo pagrįsti 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcija. Kasatoriaus manymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį dėl 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punkto atitikties CPK 3 straipsnio 4 daliai priėmė 2007 m. rugsėjo 5 d., nekonstatavo, kad panaikinta teisės norma negalėjo būti taikoma nuo jos priėmimo dienos, todėl kasatorius pagrįstai savo reikalavimus grindė 2002 m. gruodžio 31 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu; juolab kad šio punkto turinys yra analogiškas 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 ir 52 punktams.
- Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai savo išvadas motyvavo remdamasis, jo manymu, vėliausia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. A. v. K. K., AB „Kauno keliai“; bylos Nr. 3K-3-4/2005). Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą, pagal kurio 1 dalies 9 punktą precedentų konkurencijos atveju teismas turėjo vadovautis vėliausiai priimta teismo nutartimi. Kasatoriaus manymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. priėmė dvi nutartis (2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje A. S. v. UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų gamykla“; bylos Nr. 3K-7-5/2007, skelbta Teismų praktika 27; 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje A. S. v. S. Mažeikienės turistinė įmonė „Vilnis“; bylos Nr. 3K-7-1/2007), kuriose išaiškino, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas; tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Dėl to kasatoriui turėjo būti priteista bent 6000 Lt atlyginimas, tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kad skolininkas nebendradarbiavo su antstoliu, nerodė pastangų atsiskaityti su išieškotoju, kasatoriui priteistinas atlyginimas negali būti sumažintas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą skolininkas UAB „Smailė“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir sumažinti antstoliui priteistą 27 063 Lt atlyginimą iki 6000 Lt. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, kad skolininkas įvykdė sprendimą po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 3 d. įsakymas buvo įvykdytas savarankiškai, antstolis neišieškojo teismo įsakymu priteistų sumų, tačiau atliko tam tikrus vykdymo veiksmus (sustabdė vykdomąją bylą, panaikino areštą skolininko sąskaitai banke, surašė keletą patvarkymų), todėl šios aplinkybės yra pagrindas sumažinti atlyginimą antstoliui, atlyginimą apskaičiuojant pagal 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelės 16 eilės taisyklę ir 40 punktą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų antstoliui priteisimą, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją, suderinus su Finansų ministerija, parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją. Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 3 d. kreditoriui išduoto vykdomojo dokumento – teismo įsakymo, kuris pateiktas antstoliui 2003 m. rugpjūčio 5 d., vykdymo metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Pažymėtina, kad skolininkas 2004 m. gruodžio 21, 22 d. sumokėjo kreditoriui teismo įsakymu priteistas sumas, antstolis 2005 m. kovo 3 d. pasiūlė skolininkui gera valia sumokėti vykdymo išlaidas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendime konstatavo, kad, nustačius, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 4 dalis įtvirtina besąlyginį draudimą taikyti norminį administracinį aktą, administracinio teismo pripažintą neteisėtu, nuo atitinkamo administracinio teismo sprendimo oficialaus paskelbimo dienos, pripažintina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punktas savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 4 daliai. Sprendimas buvo priimtas 2007 m. rugsėjo 5 d., vykdymo veiksmai buvo atlikti, ginčas dėl jų kilo 2004-2005 metais, todėl tuo metu turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, nes, nors ieškinys buvo paduotas ir galiojant naujai Sprendimų vykdymo instrukcijai, tačiau vykdymo byla buvo priimta vykdyti iki 2005 metų, todėl antstolis, pateikdamas prašymą priteisti vykdymo išlaidas, pagrįstai rėmėsi teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, nes teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punkte buvo nurodyta, jog byloms, kurios priimtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, taikoma teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Remdamasi suformuota teismų praktika ir pagal visuotinai pripažintą įstatymo ar kito teisės akto teisėtumo prezumpcijos principą teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nepripažįstamas neteisėtu įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta byloje A. S. v. UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų gamykla“; bylos Nr. 3K-7-5/2007, skelbta Teismų praktika 27). Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, peržiūrėdama pirmosios instancijos teismo nutartį, savo nutartį priėmė 2007 m. spalio 24 d., t. y. kai jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimas, todėl pagrįstai vadovavosi šiame sprendime išdėstytais išaiškinimais ir ginčą sprendė pagal teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu patvirtintą Sprendimų vykdymo instrukciją, nes teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 4 daliai, todėl nebegalėjo būti taikomas nuo teismo sprendimo oficialaus paskelbimo dienos. Tačiau nepaisant byloje kilusio ginčo dėl taikytinos Sprendimų vykdymo instrukcijos, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamų teisės normų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto ir 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkto) turinys išliko nepakitęs, t. y. nurodantis, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Esminę reikšmę šioje byloje turi antstoliui priteistino atlyginimo už vykdymo veiksmus dydžio nustatymas.
2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte vykdymo išlaidos skirstomos į: bendrąsias vykdymo išlaidas; vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje atsižvelgdama į atsiliepimo į kasacinį skundą turinį, daro išvadą, kad skolininkas iš esmės sutinka su kasatoriumi ir pripažįsta, kad turi sumokėti antstoliui atlyginimą, tačiau nesutinka su atlyginimo dydžiu, nes vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas savarankiškai, o antstolis atliko tik keletą vykdymo veiksmų. Minėta, kad kasacinis teismas tik patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis), todėl teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pasisako, ar pagal nustatytas faktines aplinkybes bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos normas ir ar nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai savo išvadas motyvavo remdamasis, jo manymu, vėliausia teismų praktika. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo 1 dalies 9 punktą precedentų konkurencijos atveju teismas turėjo vadovautis vėliausiai priimtomis teismo nutartimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. priėmė dvi nutartis (2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje A. S. v. UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų gamykla“; bylos Nr. 3K-7-5/2007, skelbta Teismų Praktika 27; 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje A. S. v. S. Mažeikienės turistinė įmonė „Vilnis“; bylos Nr. 3K-7-1/2007), kuriose yra aiškiai išdėstyta, kad skolininkui įvykdžius vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, t. y. ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą, o nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų gamykla“; bylos Nr. 3K-7-5/2007, skelbta Teismų praktika 27).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo įsakymas buvo priimtas 2003 m. liepos 3 d., skolininkas teismo nustatytu terminu jo neįvykdė, nepareiškė prieštaravimų dėl jo, 2003 m. rugpjūčio 5 d. buvo pateiktas antstoliui priverstinai vykdyti; skolininkas 2004 m. gruodžio 21, 22 d. sumokėjo kreditoriui teismo įsakymu priteistas sumas. Teisėjų kolegija, remdamasi jau minėta teismo nutartimi, nurodo, kad tas faktas, jog priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padarė jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje skolininkas gera valia teismo įsakymo neįvykdė, todėl pagal 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2, 34.3, 52 punktus iš jo priteistinas atlyginimas antstoliui.
Dėl antstoliui priteistino atlyginimo už vykdymo veiksmus dydžio
Teismas, nagrinėdamas antstolio paduotą CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, turi patikrinti visų antstolio nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, taip pat tai, ar prašomos išieškoti sumos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų gamykla“; bylos Nr. 3K-7-5/2007, skelbta Teismų praktika 27; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. G. v. AB bankas „Hansabankas“, bylos Nr. 3K-3-377/2005). Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros, tačiau teismui, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, palikta teisė nuspręsti sumažinti atlyginimą ar ne. Tik pažymėtina, kad antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų gamykla“; bylos Nr. 3K-7-5/2007, skelbta Teismų praktika 27).
Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.; prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo įsakymas buvo išduotas dėl 499 012,90 Lt skolos, 174 443,95 Lt delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Smailė“ (vykdomoji byla Nr. 128-4552/2003, T. 1, b. l. 3). Pagal 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelės 16 punktą ir 39 punktą, išieškotinai sumai esant didesnei nei 100 000 Lt, antstoliui priklauso 4 procentų nuo išieškotos sumos dydžio atlyginimas, bet ne mažčiau kaip 6000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis, gavęs priverstiniam vykdymui pateiktą teismo įsakymą, atliko tam tikrus patvarkymus, susijusius su patikrinimais, ar skolininko vardu buvo lėšų ir šių išmokėjimo sustabdymais (vykdomoji byla Nr. 128-4552/2003, T. 1, b. l. 10, 3), taip pat susijusius su nukreipimo į skolininko turtą eiliškumo nustatymu (vykdomoji byla Nr. 128-4552/2003; T. 1, b. l. 45), atliko tam tikrus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti transporto priemones, registruotas skolininko vardu, taip pat areštus (vykdomoji byla Nr. 128-4552/2003; T. 1, b. l. 11-33), atliko patvarkymą dėl skolininko sąskaitos arešto panaikinimo (vykdomoji byla Nr. 128-4552/2003; T. 1, b. l. 62), patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo (vykdomoji byla Nr. 128-4552/2003; T. 1, b. l. 66). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, daro išvadą, kad antstolis atliko tam tikrus atskirus vykdymo veiksmus, todėl jam priteistinas atlyginimas, tačiau šis, atsižvelgiant į antstolio atliktų veiksmų kiekį ir pobūdį, proceso dalyvių ekonominius interesus, taip pat į tai, kad skolininkas, nors ir nesielgė nesąžiningai, kaip teigiama kasaciniame skunde, tačiau nebendradarbiavo su antstoliu, nerodė pastangų laiku atsiskaityti su kreditoriumi, mažintinas, pripažįstant, kad antstoliui priteisiamas 8000 Lt atlyginimas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nors teisingai taikė materialinės teisės normas dėl atlyginimo antstoliui priteisimo, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, tačiau nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu, todėl kasacinis skundas iš dalies tenkinamas, naikinama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria antstoliui nepriteistas atlyginimas ir dėl šios dalies paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, ją pakeičiant ir nurodant, kad antstoliui priteisiamas 8000 Lt dydžio atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą (2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelės 16 punktas, 39, 52 punktai, CPK 359 straipsnio 4 dalis, 609 straipsnis).
Dėl atstovavimo išlaidų antstoliui priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad antstolis, pateikdamas kasacinį skundą, turėjo 2400 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą; 812 Lt žyminio mokesčio išlaidų; iš dalies tenkinus antstolio kasacinį skundą ir jam prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas, pirmiausia reikia įvertinti, ar išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Kasacinis skundas buvo pateiktas 2008 m. sausio 24 d. Nurodytų Rekomendacijų 8.12 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 3,5) dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolio sumokėtas advokatui mokestis už kasacinio skundo surašymą atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, tačiau, kasacinį skundą tenkinus iš dalies, mažinamas ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, priteisiant antstoliui iš skolininko 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 2, 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. nutarties dalis dėl 27 063 Lt atlyginimo antstoliui priteisimo, ir pakeisti šią Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. nutarties dalį: priteisti antstoliui R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini); depozitinės sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) dydžio atlyginimą iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Smailė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti antstoliui R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini); depozitinės sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Smailė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Janina Januškienė
Sigitas Gurevičius