Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [P-146-70-12].doc
Bylos nr.: P-146-70-12
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

                                                                                                 Administracinė byla Nr. P146-70/2012                                                                             

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

 

             

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                           

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. vasario 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-294/2010 pagal pareiškėjo V. P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėjas V. P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Jonavos skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 14K-8207 dalį, kurioje numatyta, kad valstybinė socialinio draudimo pensija pareiškėjui turi būti mokama nuo 2007 m. rugsėjo 25 d.; 2) įpareigoti VSDFV Jonavos skyrių išmokėti pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2000 m. kovo 25 d., t. y. nuo datos, kada pareiškėjui sukako 55 metai.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti.

 

II.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijos (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija, galiojanti nuo 2005 m. liepos 1 d.), kuri galiojo ir skundžiamo VSDFV Jonavos skyriaus sprendimo priėmimo metu, 20 straipsnyje nustatyta, kad asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, senatvės pensijos amžius moterims yra 60 metų, vyrams – 62 metai ir 6 mėnesiai. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 57 straipsnio 1 dalį senatvės pensijos amžius iki 1995 m. sausio 1 d. nustatomas: moterims – 55 metai, vyrams – 60 metų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos iki 2001 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus. Nuo 2001 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos senatvės pensijos amžius didinamas moterims ir vyrams šešiais mėnesiais per metus, kol pasieks šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytą senatvės pensijos amžių: moterims – 60 metų, vyrams – 62 metus ir 6 mėnesius. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad analogiškas reguliavimas, susijęs su senatvės pensijos amžiumi, buvo nustatytas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2005 m. liepos 1 d. (atitinkamai įstatymo 20, 21 ir 57 straipsniai).

Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas yra gimęs 1945 m. kovo 25 d. Nei iki 1995 m. sausio 1 d., nei iki 2001 m. sausio 1 d. jis nebuvo sukakęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 57 straipsnyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Pareiškėjas 62 metų ir 6 mėnesių amžių sukako tik 2007 m. rugsėjo 25 d. Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytomis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija jam galėjo būti paskirta ne anksčiau kaip nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. 

Pažymėjo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme per visą jo galiojimo laiką (t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki šiol) nebuvo nuostatų, numatančių, kad senatvės pensijos amžius vyrams yra 55 metai. Pagal buvusios TSRS teisės aktus, galiojusius Lietuvos Respublikos teritorijoje iki nepriklausomybės atkūrimo, asmenys, dirbę ypatingomis sąlygomis, turėjo teisę gauti senatvės pensiją anksčiau nei sukakdavo nustatytą senatvės pensijos amžių. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas tokios teisės nenumato. Tačiau šis įstatymas numato kompensavimo aukščiau nurodytiems asmenims mechanizmą. Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija, galiojanti nuo 2005 m. liepos 1 d.), asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas buvo numatytos ir šio įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2005 m. liepos 1 d. (56 straipsnis). Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. ir 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad priimant Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, kuriuo buvo pertvarkyta pensinio aprūpinimo sistema, įstatymų leidėjas numatė įstatyme kompensavimo mechanizmą asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. ypatingomis darbo sąlygomis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad VSDFV Jonavos skyriaus 2002 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 1709, vadovaujantis tuo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijos 56 straipsnio nuostatomis (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 67 straipsnis), pareiškėjui  buvo paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas (b. l. 16). Tokia kompensacija pareiškėjui buvo mokama nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 1 d., t. y. už 5 metus, kaip ir numatyta įstatyme. Atsižvelgdama į visus nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju skiriant pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santykius, iš kurių kilo nagrinėjamas ginčas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą; tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija atsisakė svarstyti pareiškėjo pateiktame apeliacinio skundo patikslinime išdėstytus naujus, pirmosios instancijos teisme nekeltus reikalavimus.

 

III.

 

2011 m. vasario 21 d. V. P. P. išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-294/2010.

Prašyme nurodo, kad, vadovaujantis TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis pagal sąrašą Nr. 2, išdirbusiems 12,5 m. ir turintiems 25 m. bendro darbo stažo, sulaukus 55 metų amžiaus, skiriama senatvės pensija. Pareiškėjo nuomone, šis valstybės įsipareigojimas yra nekeistinas. Nesutinka su VSDVF Jonavos skyriaus 2007 m. rugpjūčio 25 d. paskirtos senatvės pensijos dydžiu bei dideliu skirtumu tarp jo pensijos ir išmokų už darbą kenksmingomis sąlygomis. Prašo grąžinti jam neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2000 m. iki šios dienos. Taip pat prašo atnaujinti jam terminą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A756-294/2010 buvo priimta ir paskelbta 2010 m. gegužės 3 d. (b. l. 138-139, 140-145). Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nurodytoje byloje įteiktas paštui (t. y. de jure pateiktas teismui) 2011 m. vasario 21 d. Taigi nuo baigiamojo procesinio sprendimo byloje priėmimo iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo praėjo gerokai daugiau nei trys mėnesiai, numatyti ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje. Iš prašymo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas prašo atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, tačiau jis nenurodo teismui jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleido minėtą trijų mėnesių terminą kreiptis su prašymu atnaujinti procesą, todėl nėra jokio faktinio pagrindo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam šį terminą atnaujinti. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-294/2010 yra paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas jokiais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais. Iš prašyme išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su byloje priimtu procesiniu sprendimu, kuriuo buvo atmesti jo skundo reikalavimai. Tačiau tai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ IV skyriaus nustatyta tvarka.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo prašymas netenkintinas, atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-294/2010 atsisakytina.

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

pareiškėjo V. P. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-294/2010 pagal pareiškėjo V. P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                              Laimutis Alechnavičius

 

 

Laimė Baltrūnaitė

 

 

Anatolijus Baranovas