Teisėjas Kęstutis Venckus              Administracinio teisės pažeidimo byla

              Nr. ATP-606-719/2015

              Proceso Nr. 4-08-3-02324-2015-4

              Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. U., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė K. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį galutine nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. K. U. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. liepos 31 d. apie 16 val. vairuodamas automobilį, manevruodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė bei nežymiai apgadino svetimą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai.

Apeliaciniu skundu K. U. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme arba pakeisti skundžiamą nutarimą ir bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti. Jis pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą ir savo išvadas, cituoja ATPK 248, 257, 284 straipsnius, skundžiamą nutarimą, pripažįsta padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir mano, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti esant šio pažeidimo sudėtį. Jo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindą išvadai, jog jis nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir pasišalino iš įvykio vietos siekdamas nuslėpti savo dalyvavimą eismo įvykyje bei išvengti atsakomybės, t. y. tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Atvirkščiai, po eismo įvykio tarp jo ir nukentėjusiojo nekilo jokių nesutarimų, todėl kviesti policijos į eismo įvykio vietą jie neprivalėjo ir nors nevisiškai įvykdė teisės aktų reikalavimus – neužpildė eismo įvykio deklaracijos, to jie nepadarė tik dėl to, kad pats nukentėjusysis atsisakė tai padaryti. Taip pat K. U. nurodo, kad apylinkės teismas nesilaikė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarkos – jam ir nukentėjusiajam atvykus į teismo posėdį bylą nagrinėjęs teisėjas tik paskelbė, kokia byla bus nagrinėjama, tačiau nei jo, nei nukentėjusiojo neišklausė ir po vos kelias minutes vykusio bylos nagrinėjimo iš karto įteikė jam nutarimą, dėl ko mano, kad nutarimas buvo parengtas iš anksto, nesigilinant į byloje surinktus duomenis. Apibendrindamas šias aplinkybes K. U. mano, kad teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išaiškino visas bylos aplinkybes, todėl skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas ir jis negali būti paliktas galioti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik išvardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje.

Susipažinęs su apeliaciniu skundu ir byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti skundžiamame nutarime nurodytų įrodymų patikimumo. Šioje byloje esant esminiams prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn patraukto K. U. ir Institucijos pozicijų, teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, nes jame turi būti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kiti svarbūs duomenys. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje apylinkės teismo atliktą įrodymų tyrimą. Todėl vien tik tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą apylinkės teismo procesinį sprendimą.

Kartu įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas iš esmės netyrė, ar nagrinėjamu atveju K. U. iš tiesų nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos – iš apeliacinio skundo seka, kad teismo posėdyje iš esmės nebuvo apklausti atvykę asmenys (K. U. ir nukentėjusysis) ir kiti proceso dalyviai ir šių proceso dalyvių parodymai, o taip pat ir kiti su jų parodymais tiesiogiai susiję įrodymai teismo posėdžio metu ištirti nebuvo. Skundžiamame nutarime išdėstęs įrodymus ir tik iš dalies atskleidęs jų turinį apylinkės teismas visiškai neanalizavo jų santykio tarpusavyje ir absoliučiai nemotyvavo savo sprendimo, o vietoje to apsiribojo tik byloje esančių įrodymų, patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrindų bei vairuotojų pareigų įvykus eismo įvykiui išdėstymu ir paviršutiniu konstatavimu, kad įrodymai patvirtina K. U. kaltę padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu byloje esančių įrodymų kategoriškai patvirtinti arba paneigti K. U. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų nepakanka, todėl pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nei pripažinti K. U. kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų, nei nutraukti bylą nesant K. U. kaltės, apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo konkrečiu nukentėjusysis V. K. lygiai taip pat, kaip ir K. U., po tarpusavio susitarimo dėl žalos atlyginimo iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs apie tai policijai, o į policiją jis kreipėsi ir apie eismo įvykį pranešė tik praėjus 10 dienų, t. y. iš esmės atliko tokią pačią veiką, kaip ir K. U.. Tačiau, kaip bebūtų paradoksalu, K. U. elgesį Institucija ir apylinkės teismas įvertino neigiamai, dėl jo atliko tyrimą bei nubaudė K. U., ir atvirkščiai – iš esmės tokį patį V. K. elgesį laikė toleruotinu, nes nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų apie tai, kad už iš esmės tokią pačią veiką V. K. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Toks skirtingas iš esmės tokių pačių veikų vertinimas laikytinas ydinga praktika.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimą K. U., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje ir šią bylą grąžinti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas              Artūras Ridikas