LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 (S)

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras Antanas Grumuldis ir Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė Vita Jurkauskienė,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „ČELTA“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „ČELTA“ ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir AB banko „Snoras“,   2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. jų sudarymo metu esant valios trūkumų. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3.       Ieškovė UAB „ČELTA“ 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Ieškovė prašė atnaujinti procesą dėl išaiškėjimo, jog byla išnagrinėta nuslėpus banko ir pardavėjų įvykdytą apgaulę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė UAB „ČELTA“ ir kitų ieškovų ieškinį, o Lietuvos apeliacinis teismas paliko Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad UAB „ČELTA“ buvo pateikusi kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti.

6.       Teismas taip pat nustatė, kad UAB „ČELTA“ analogiškus prašymus atnaujinti procesą teikia pakartotinai, nepaisydama to, kad jos prašymai atmetami arba apskritai nepriimami, taip pat dalis šių prašymų buvo pateikti pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus anksčiau pateiktų prašymų ar šių prašymų priėmimo klausimą vis dar nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

7.       Be to, teismas pažymėjo, kad UAB „ČELTA“ pakartotiniai prašymai atnaujinti procesą grindžiami tuo pačiu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta sklypo verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties sąlygų vertinimu, apgaulės panaudojimu ir kt. Teismas taip pat pabrėžė, kad vertinant, ar prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus, esminę reikšmę turi ne panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, ne papildomi ar išsamesni motyvai, bet nurodytų faktinių aplinkybių esmė bei jų turinys.

8.       Nustatęs prašymo atnaujinti procesą tapatumą teisme išnagrinėtiems UAB „ČELTA“ analogiškiems prašymams, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jam pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

9.       Ieškovė UAB „ČELTA“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti nepagrįstai, nesupratus jo esmės.

8.2.       Nauja esminė aplinkybė yra ta, kad išsiaiškinta, jog apgaulei nuslėpti banko į kredito sutartį įrašyta sąlyga, o po kreditavimo ši sąlyga padaryta „esmine“ kredito gavėjui.

8.3.       Teismų nepasisakyta, kai kredito sutarties pagrindinis parametras nustatytas „iš kepurės“.

8.4.       Nesant apgaulės (klaidinimo), tokia kredito sutartis nebūtų sudaryta.

8.5.       Neatnaujinus proceso būtų įtvirtintas absurdas – kredito sutartis galiojanti, kai neįvykdyta nė viena sutarties sąlyga.

8.6.       Prašymą atsisakyta priimti jo net neskaičius, kai neatnaujinti proceso neįmanoma.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. lapkričio 4 d. gautas pareiškėjos UAB „ČELTA“ pareiškimas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo. Susipažinus su pareiškimo turiniu konstatuotina, kad šiuo pareiškimu yra pildomi arba kartojami atskirojo skundo argumentai. CPK 323 straipsnyje įtvirtintas draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Tokia draudžiančioji taisyklė taikoma ir procesui dėl paduotų atskirųjų skundų. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjos UAB „ČELTA“ 2020 m. lapkričio 4 d. pareiškimas nevertinamas.

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

4.       Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

5.       Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo baigtinumą, teisme nagrinėjami tik tie šalies argumentai, kurie patenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį ir apskritai galėtų sudaryti pagrindą svarstyti dėl konkretaus proceso atnaujinimo galimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neaptarė visų ieškovės išdėstytų motyvų ir teiginių.

6.       Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo instancinės sistemos kontrolės būdais. Procesas privalo būti atnaujinamas tik tais atvejais, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

7.       Taikant proceso atnaujinimo institutą svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

8.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d., 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsiteisėjusiomis nutartimis netenkino UAB „ČELTA“ prašymų dėl proceso atnaujinimo, grindžiamų naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kredito sutarties sąlygomis ir turto vertės nustatymu, bei aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymu (CPK 179 str. 3 d.). Analizuojamu atveju ieškovė  UAB „ČELTA“ savo prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokių naujų, teismų dar nevertintų aplinkybių, galinčių būti proceso atnaujinimo pagrindu, o tik išdėstė tapačius teiginius, susijusius su turto vertinimu, banko panaudota apgaule ir kt. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad sprendžiant dėl prašymo tapatumo esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, išdėstyti papildomi ar išsamesni motyvai, o prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu, esmė ir turinys.

9.       CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Susipažinus su ieškovės prašymu atnaujinti procesą, darytina išvada, kad ieškovė nenurodė jokių naujų, teismų dar nenagrinėtų faktinių aplinkybių, galinčių sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą.

10.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad svarstomu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs prašymo tapatumą teisme jau išnagrinėtiems ankstesniems ieškovės UAB „ČELTA“ prašymams dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai atsisakė priimti kartotinį prašymą, todėl atskirasis skundas atmetamas. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                Gintaras Pečiulis