Civilinė byla Nr. e2-899-1054/2021
Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00502-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
(S)
2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5
PLUNGĖS apylinkės teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 8 d.
Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei L. L.,
dalyvaujant ieškovės UAB „Juris LT“ atstovui advokatui K. J.,
atsakovės UAB „Dereva“ atstovui direktoriui V. V.,
trečiojo asmens UAB „Vensva“ atstovui direktoriui S. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Dereva“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 1200,00 Eur skolą, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 248,55 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „Vensva“ pagal atsakovo UAB „Dereva“ užsakymą pristatė atsakovui prekes bei atliko paslaugas nurodytas 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovas pretenzijų dėl prekių ar paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, PVM sąskaitą faktūrą pasirašė, tačiau su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Pradinis kreditorius UAB „Vensva“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovės skolą.
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai ir iš atsakovės ieškovės naudai buvo 1200,00 Eur skola, 248,55 Eur palūkanos, 40,00 Eur suma, 8 % procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1488,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 317,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė UAB „Dereva“ pateikė teismui prieštaravimus dėl 2020 m. gruodžio 22 d. preliminaraus teismo sprendimu, kuriais su ieškovės ieškiniu nesutinka, teigia, kad su ieškove nebuvo sudariusi jokių sutarčių, jai nebuvo perduotos jokios detalės, nurodytos sąskaitoje, nėra jokių prekių perdavimo aktų, ieškovė nepateikė atsakovei atliktų darbų akto, nesuderino darbų apimties ir įkainių.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Juris LT“ atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita – faktūra yra pagrindinis įrodymas byloje, patvirtinantis prekių ir paslaugų atsakovei perdavimą, šis dokumentas atlieka priėmimo – perdavimo akto funkciją. Nurodė, kad atsakovei tenka įrodinėjimo pareiga, kad direktoriaus parašas, kuriuo jis patvirtino, jog prekes bei paslaugas gavo, yra netikras, byloje nėra atliktos ekspertizės akto ar kito dokumento, patvirtinančio, jog direktoriaus V. V. parašas ant sąskaitos faktūros yra ne jo, tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Paaiškino, kad minėta sąskaita faktūra buvo įtraukta į UAB „Dereva“ buhalteriją, tačiau, ieškovei pareiškus ieškinį teismui, ši sąskaita buvo iš buhalterijos pašalinta.
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Dereva“ atstovas direktorius V. V. palaikė prieštaravimuose išdėstytus argumentus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti. Papildomai nurodė, jog 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra nepatvirtina sutartinių santykių su UAB „Vensva“, ieškovė turėtų pateikti daugiau įrodymų, jog prekės ir paslaugos atsakovei buvo suteiktos pagal 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą. Paaiškino, kad dėl dokumentų gausos galėjo jo parašas atsirasti ant minėtos sąskaitos, tačiau tiksliai prisiminti negali, negali prisiminti, kur ir ant kokių sąskaitų rašėsi, ar per klaidą ar ne, kodėl buvo sąskaita pasirašyta. UAB „Dereva“ atstovas parodė, kad jis negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad parašas ant sąskaitos, jog prekes ir paslaugas gavo, yra jo, parašas nieko nepatvirtina šiuo atveju. Nurodė, kad su UAB „Vensva“ sudarytų sutarčių nebuvo ir nėra, minėta UAB „Vensva“ sąskaita galėjo būti tik išankstinis susitarimas. Patvirtino, kad UAB „Dereva“ direktoriumi yra jau daug metų, jo vadovaujama bendrovė UAB „Dereva“ užsiima statybine veikla, atlieka bendrus statybos darbus, pamatų formavimo, stogų dengimo darbus, bendrovė turi įvairios technikos, betono maišyklę, mašinas. Parodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra buvo atsiradusi kažkaip bendrovėje ir įtraukta į bendrovės PVM sąskaitų faktūrų registrą, tačiau ją pašalino iš registro po ieškovės ieškinio pateikimo teismui. V. V. taip pat nurodė, kad JCB ekskavatoriaus jų bendrovė neturi, todėl UAB „Vensva“ negalėjo tokio ekskavatoriaus remontuoti bendrovei.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Vensva“ atstovas direktorius S. S. palaikė ieškovės ieškinį ir jo reikalavimus, nesutiko su atsakovės prieštaravimais. Nurodė, jog su UAB „Dereva“ bendrovė neturėjo ilgalaikių verslo santykių, sutarties sudarytos neturėjo, buvo vienintelis bendravimas pagal UAB „Dereva“ prašymą skubiai pagelbėti, dėl kurio buvo išrašyta 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra. Nurodė, kad paprastai bendrovė visada sudarinėja sutartis su verslo partneriais, tačiau šiuo atveju buvo prašoma skubiai padėti, sakoma, jog sugedo ekskavatoriaus siurblys, ekskavatorius stovi, turėjo būti tos pačios dienos apmokėjimas išrašytos sąskaitos pagrindu, parodytas geros valios gestas, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo nei tą pačią dieną, nei iki šiol. Parodė, kad UAB „Vensva“ darbuotojai atliko ekskavatoriaus remonto darbus, buvo užsakytos detalės, pašalintas gedimas. Nurodė, jog ne kartą buvo skambinta atsakovės direktoriui, siųsti el. laiškai su raginimu apmokėti skolą, tačiau bendrovės direktorius nurodė, jog karantino metu negalima tikėtis, jog UAB „Dereva“ sąskaitą apmokės.
Liudytojas V. S. parodė, kad dirba UAB „Vensva“ šaltkalviu, bendrovėje dirba jau 19 metų. Liudytojas patvirtino, kad atliko darbus UAB „Dereva“ 2018 m. gegužės 16 d. Nurodė, jog remontuoja įvairią techniką, šalina gedimus, aptarnauja klientus. Parodė, jog 2018 m. gegužės 16 d. bendravo su UAB „Dereva“ atstovu, žmogus labai prašė greitai padėti, buvo atvežtas hidraulikos siurblys ekskavatoriui ir pakeistas sugedęs siurblys, suremontuota viskas. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, jog pamena, kad bendravo su UAB „Dereva“ direktoriumi V. V., kuriam įteikė 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą ir kurį atpažino teismo posėdyje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje viešojo intereso nėra, nagrinėjamas privataus pobūdžio ginčas, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva, byla nagrinėta pagal šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 2 dalis). Siekdamas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes, atskleisti bylos esmę (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis), teismas šalims išaiškino CPK 178 straipsnyje nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, įpareigojo šalis pateikti visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti visus įrodymus, kurių jie negali pateikti, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti. Be to, teismas savo iniciatyva į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu pradinę kreditorę UAB „Vensva“, ne kartą atidėjo teismo posėdžius, kad į bylą būtų pateikti šalių prašomi įrodymai, taikė procesines sankcijas už įrodymų pagal teismo įpareigojimą nepateikimą ir kt.
Ieškovė UAB „Juris LT“ prašo teismo priteisti iš atsakovės UAB „Dereva“ 1200,00 Eur skolą, dėl kurios reikalavimo teisę įgijo 2020 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu iš pradinės kreditorės UAB „Vensva“. Skolą ieškovė kildina iš pradinės kreditorės UAB „Vensva“ išrašytos 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė UAB „Dereva“ su ieškovės ieškiniu ir jo reikalavimais nesutinka, teigia, kad su ieškove UAB „Juris LT“ ir trečiuoju asmeniu UAB „Vensva“ nebuvo sudariusi jokių sutarčių, jai nebuvo perduotos jokios detalės, nurodytos 2018 m. gegužės 16 d. sąskaitoje, nėra jokių prekių perdavimo aktų, atliktų darbų akto, pradinė kreditorė UAB „Vensva“ nesuderino darbų apimties ir įkainių.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Vensva“ atsakovei UAB „Dereva“ 2018 m. gegužės 16 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija PDP Nr. 03743 1200 Eur sumai už 1 vnt. hidraulinio siurblio rotacinės grupės, 1 vnt. guolio NSK HR32207 J, 1 vnt. žiedo (duomenys neskelbtini)24 x3,5, 1 vnt. tarpinės NBR 3.53 pardavimą bei hidraulinio siurblio remontą. Sutartis tarp UAB „Vensva“ ir UAB „Dereva“ nebuvo sudaryta. 2020 m. balandžio 30 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Vensva“ ir ieškovės UAB „Juris LT“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu iš pradinės kreditorės UAB „Vensva“ ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės 1200 Eur įsiskolinimą. Bylos duomenimis (el. laiško bei pranešimo kopijomis) nustatyta, kad ieškovė UAB „Juris LT“ 2020 m. balandžio 30 d. el. pašto adresais „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2020 m. balandžio 30 d. pranešimą atsakovei UAB „Dereva“ dėl kreditoriaus pasikeitimo, pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovei taip pat įteiktas registruotu paštu (2020 m balandžio 30 d. pašto siuntų sekimo išrašo duomenimis).
Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos (PVM įstatymas); PVM įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis); PVM įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo – pardavimo santykių aspektai. Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių (paslaugų) pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo – pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015)
Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
Teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad pradinė kreditorė UAB „Vensva“ atsakovei UAB „Dereva“ pagal 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą pardavė prekes, suteikė paslaugas, atsakovė byloje teigia, jog ji ginčo sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių ir paslaugų neužsakė ir jos jai nebuvo parduotos bei suteiktos. Teismas pažymi, jog šiuo atveju ieškovė turi įrodyti, kad ginčo sąskaitoje nurodytos prekės ir paslaugos atsakovei buvo parduotos bei suteiktos. Akcentuotina tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog ginčo sąskaita pasirašyta tiek pradinės kreditorės UAB „Vensva“ atstovo, tiek atsakovės atstovo direktoriaus V. V., kurio parašu sąskaitoje patvirtinta „prekes, atliktas paslaugas priėmė, PVM sąsk.-fakt. gavo“. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės direktorius V. V. teigė, jog negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad parašas ant sąskaitos yra jo, taip pat teigė ir tai, jog galėjo jo parašas ant sąskaitos dėl dokumentų gausos atsirasti per klaidą, neprisiminė, kad sąskaitą būtų rašęsis. Teismas kritiškai vertina šiuos atsakovės UAB „Dereva“ direktoriaus paaiškinimus, kadangi asmuo, dėdamas savo parašą ant dokumento, išreiškia savo valią dėl įsipareigojimų, nurodytų jo pasirašomame dokumente ir prisiima atsakomybę, jog susipažino su dokumento turiniu ir su juo sutinka, todėl nėra pateisinama priežastis įsipareigojimų nevykdymui motyvai, jog bendrovės direktorius neprisimena, ar sąskaitą pasirašė, sąskaitoje parašas galėjo atsirasti dėl dokumentų gausos ir pan., juolab, kad V. V. bendrovės direktoriumi, kaip pats nurodė, yra jau ilgą laiką ir turi patirties bendrovės finansiniais, sutartiniais bei kitais veiklos klausimais. Atsakovės direktoriui bylos nagrinėjimo teisme metu ne kartą buvo paaiškinta, jog įrodyti aplinkybę, kad parašas ant 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros yra ne direktoriaus V. V., privalo atsakovė UAB „Dereva“, tačiau šia teise atsakovė nesinaudojo ir parašo ekspertizės byloje neprašė skirti. Byloje nėra įrodymų (ekspertizės aktų, specialistų išvadų ir kt.), kurie patvirtintų, kad UAB „Dereva“ direktoriaus V. V. parašas ant 2018 m. gegužės 16 d. sąskaitos yra suklastotas ir yra ne jo, ir atsakovė UAB „Dereva“ tokių įrodymų teismui nepateikė. Akcentuotina tai, jog liudytoju apklaustas pradinės kreditorės UAB „Vensva“ darbuotojas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog įteikė 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą UAB „Dereva“ direktoriui V. V., kurį atpažino teismo posėdžio metu. Šių nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teismas vertina, kad UAB „Dereva“ direktorius V. V. UAB „Vensva“ išrašytą 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PDP Nr. 03743 pasirašė ir gavo. Pažymėtina tai, jog pati atsakovė (atsakovės direktorius V. V.) bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra buvo įtraukta į bendrovės sąskaitų registrą, tačiau po bylos pagal ieškovės ieškinį teisme iškėlimo minėta sąskaita buvo pašalinta iš registro. Teismas kritiškai vertina atsakovės UAB „Dereva“ pateiktoje 2021 m. vasario 5 d. buhalterinėje pažymoje Nr. 2021/01 nurodytas aplinkybes, jog buvo koreguoti PVM sąskaitų faktūrų registrai, kadangi bendrovės buhalterijoje tikrinant faktiškai gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrus gautos PVM sąskaitos faktūros UAB „Vensva“ PDP 03743 nebuvo. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog bendrovės darbuotojai faktiškai nerado 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros bendrovės buhalterijoje, nereiškia, jog minėtos sąskaitos bendrovė ar jos atstovai (pvz. direktorius) negavo, kadangi minėtas dokumentas galėjo būti pačių bendrovės darbuotojų pamestas, sunaikintas, prarastas ar dėl kitų priežasčių dingęs.
Teismo posėdžio metu apklaustas pradinės kreditorės UAB „Vensva“ direktorius bei liudytojas V. S. patvirtino faktą, kad UAB „Vensva“ prekes pardavė ir paslaugas atliko pagal 2018 m. gegužės 16 d. sąskaitą atsakovei UAB „Dereva“. Paaiškino, kad tai buvo vienkartinis bendradarbiavimas su atsakove pagal UAB „Dereva“ prašymą skubiai padėti, suremontuoti sugedusį ekskavatorių, todėl sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, o sąskaita turėjo būti apmokėta tą pačią dieną kai buvo atlikti darbai. Pažymėtina, jog iš 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros serija PDP Nr. 03743 matyti, kad joje nurodoma sąskaitos apmokėjimo diena – 2018 m. gegužės 16 d., t. y. tą pačią dieną, kai išrašyta sąskaita. Nors UAB „Dereva“ direktorius V. V. bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad bendrovė JCB ekskavatoriaus neturi, todėl UAB „Vensva“ negalėjo tokio ekskavatoriaus remontuoti bendrovei, tačiau atsakovė UAB „Dereva“ teismui nepateikė įrodymų, jog ekskavatoriaus 2018 m. gegužės 16 d. bendrovė neturėjo. Akcentuotina tai, kad 2018 m. gegužės 16 d. sąskaitoje faktūroje nėra nurodytas ekskavatoriaus, kurio remonto darbai buvo atlikti, modelis, o pats direktorius teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendrovė turi įvairios technikos, betono maišyklę, mašinas, kadangi užsiima statybine veikla, atlieka bendrus statybos darbus, pamatų formavimo, stogų dengimo darbus. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai atsakyti, kokio modelio ekskavatorius buvo remontuojamas.
Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, pripažintina, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad atsakovei UAB „Dereva“ buvo suteiktos paslaugos ir parduotos prekės pagal ieškovės UAB „Juris LT“ pateiktą 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PDP Nr. 03743. Teismas neturi duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove ar pradine kreditore UAB „Vensva“ ir atsakovė tokių įrodymų byloje nepateikė, priešingai – bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad skola ieškovei ar pradinei kreditorei nėra sumokėta. Pradinė kreditorė UAB „Vensva“ savo reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei, todėl atsakovė turi savo sutartinius įsipareigojimus įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, dėl kurių reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovės interesus, nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 – 6.102 straipsniai). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1200 Eur skolą pagal 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PDP Nr. 03743 yra laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl palūkanų pagal PVM sąskaitą faktūrą priteisimo
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 248,55 Eur palūkanas, apskaičiuotas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje tarp UAB „Vensva“ ir UAB „Dereva“ rašytinė sutartis nebuvo sudaryta (byloje tokios sutarties nėra), atsakovės prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes atsirado pagal išrašytą aukščiau nurodytą PVM sąskaitą faktūrą. Kadangi PVM sąskaitos faktūros laikytinos pradinio kreditoriaus vienašališkai išrašytais dokumentais, 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo nustatytos teisinės pasekmės už atsakovės vėlavimą atsiskaityti, atsakovės atsakomybei nustatyti ir palūkanoms apskaičiuoti šiuo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek pradinis kreditorius, tiek atsakovė yra verslininkai (CK 2.4 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komerciniai sandoriai – tai sandoriai tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas.
Kadangi palūkanos ar palūkanų dydis tarp šalių nebuvo nustatytas, pradinis kreditorius pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį įgijo teisę gauti palūkanas, kurios apskaičiuojamos pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir 3 straipsnyje nurodytas taisykles. Remiantis http://www.euribor-rates.eu/ecb-refinancing-rate.asp. pateikiama informacija apie pagrindines Europos centrinio banko refinansavimo operacijoms taikomas fiksuotąsias palūkanų normas, įstatyme numatyti palūkanų dydžiai skaičiavimams atlikti yra 8 %. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą.
2020 m. balandžio 30 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkte numatyta, jog pradinis kreditorius naujam kreditoriui perleidžia savo reikalavimo teisę į nurodytas skolas su visomis netesybomis, palūkanomis bei nuostoliais. Kaip minėta, anksčiau nurodytos sąskaitos faktūros apmokėjimas buvo uždelstas, todėl pradinė kreditorė turėjo teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 248,55 Eur palūkanas ir 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, tačiau nurodyta Reikalavimo perleidimo sutartimi šį reikalavimą perleido ieškovei. Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl 248,55 Eur palūkanų ir 40,00 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Atsakovė yra praleidusi terminus įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteistinos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, sandoris atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Dokumentiniame procese atsakovei pareiškus prieštaravimus, teismas galutiniu sprendimu išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 17,00 Eur žyminis mokestis ir 300,00 Eur už advokato pagalbą, iš viso – 317,00 Eur. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Palikus preliminarų sprendimą nepakeistą, iš atsakovės ieškovei priteistinos 317,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7, 8 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. preliminarų sprendimą, kuriuo priteista ieškovei UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, iš atsakovės UAB „Dereva“, juridinio asmens kodas 300102168, 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) skola, 248,55 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų penkiasdešimt penkių euro centų) palūkanos, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) suma, 8 % (aštuonių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1488,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 317,00 Eur (trijų šimtų septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.
Teisėja Giedrė Kandratavičienė