Civilinė byla Nr. e2S-117-826/2023

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02181-2022-3                                                                                      

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3;

                                                                                           3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 26 d.   

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. R. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje  Nr. e2-5862-367/2022 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei A. R. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pateiktu ieškiniu ieškovas prašo nutraukti jo ir atsakovės santuoką nustatant abiejų sutuoktinių kaltę, pripažinti santuokos metu įgytą, tačiau atsakovės vardu įregistruotą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovės ieškovui piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, priteisti iš atsakovės ieškovui pusę santaupų, esančių atsakovės vardu atidarytoje ūkininko ūkio banko sąskaitoje.

2.       Ieškinio reikalavimams įvykdyti ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad didžioji dalis santuokinio gyvenimo klostėsi sklandžiai, santuokos metu įgijo nemažai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, 1988 m. atsakovės vardu įregistravo ūkininko ūkį, abu daug ir sunkiai dirbo, kad įsteigtas ūkis tinkamai funkcionuotų ir duotų pelno. Ilgainiui tarp ieškovo ir atsakovės pradėjo kilti pykčių, nesutarimų. Todėl 2022 m. sausio mėn. ieškovas atsakovei pranešė apie norą skirtis. Kreipėsi į teisininkus, bandė taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo ir turto dalybų, tačiau nesėkmingai. Inicijavo privalomą mediaciją, tačiau ji taip pat buvo nesėkminga. Pažymėjo, kad atsakovės vardu registruoti 115 galvijų ir 15 avių, mediacijos metu atsakovė be jo sutikimo pardavė du gyvulius, nurodydama, kad skirtumą jis galėsiantis prisiteisti bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovei neteikiant duomenų apie biologinio turto pasikeitimą ir neturėdamas prieigos prie Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo, neturi galimybės identifikuoti parduotų galvijų. Taip pat ūkyje yra 16 naujų veršelių, kurių identifikaciniai numeriai jam nėra žinomi. Pažymėjo, kad iš ūkinės veiklos gaunamos pajamos laikomos atsakovės disponuojamoje banko sąskaitoje. Nurodė, kad ne kartą prašė atsakovės, kad pateiktų paskutinių vienerių metų banko sąskaitos išrašą, siekiant nustatyti gautą pelną ir patirtus nuostolius, jei tokių buvo, tačiau atsakovė vengia pateikti prašomus duomenis. Atsakovės teigimu, šiuo metu banko sąskaitos likutis yra apie 30 000 Eur, nors metų pradžioje turėjo siekti 80 000 Eur sumą, todėl ieškovui kyla abejonių, ar banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos nebuvo sąmoningai iššvaistytos ir pervestos pašaliniams asmenims, tokiu būdu siekiant išvengti piniginių lėšų padalijimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei sudaryti sandorius dėl gyvulių sėklinimo ir jų pirkimo–pardavimo ir sudaryti sandorius, susijusius su kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įsigijimu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Tauragės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovo R. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei A. R. sudaryti gyvulių pirkimo–pardavimo sandorius ir sandorius, susijusius su kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įsigijimu.

4.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, preliminariai įvertinęs ieškinio turinį, daro išvadą, kad ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo sudaryti sandorius dėl gyvulių pirkimo–pardavimo ir sandorius, susijusius su kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įsigijimu, taikymo pagrįstumą, todėl, siekiant užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą ir esamos padėties išsaugojimą iki bylos išnagrinėjimo, ieškovo prašymas tenkintinas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovei sudaryti sandorius dėl gyvulių sėklinimo atmestinas. Atsižvelgus į atsakovės vykdomą veiklą ir jos specifiką, laikytina, kad toks draudimas neapibrėžtam laikotarpiui nepagrįstai sutrikdytų įprastinę ūkio veiklą, galbūt sumažintų iš ūkinės veiklos planuojamas gauti pajamas, kadangi neapsėklinus gyvulių nebūtų prieauglio, taip gali būti sumažinta ir dalytino turto vertė. Ieškovas nuo 1988 m. iki pat šiol dirba kartu su atsakove ūkyje (1.3 punktas). Manytina, kad dirbdamas kartu su atsakove tame pačiame ūkyje ieškovas turi galimybes kontroliuoti ir fiksuoti tam tikrus procesus ir įvykius – galvijų sėklinimą, veršelių gimimą ir pan. Duomenų, kurie paneigtų šią aplinkybę, byloje nepateikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1.       Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir priimta atsižvelgiant į tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

5.2.       Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones turtas ne tik nebus išsaugotas, bet gali kilti grėsmė, jog turto ar jo dalies gali nepavykti išsaugoti arba jis gali nuvertėti.

5.3.       Ieškovas ieškinyje pateikia daugybę tikrovės neatitinkančių faktinių aplinkybių. Atsakovė nesutinka, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovas vengė rūpintis šeima, ūkiu ir pan. Be to, ūkį atsakovė įregistravo viena, o ne su ieškovu, investavo savo asmenines lėšas, ne vieną asmeninę paskolą. Ieškovas dirbo atsakovės ūkyje ūkio darbuotoju. Nuo 2022 m. birželio mėnesio atsakovas ūkiu nebesirūpina dėl to, jog atsakovė nesutinka su turto padalijimo būdu, kurį siūlo ieškovas. Ieškovo argumentai, jog atsakovė neteikia informacijos apie ūkį, neatitinka tikrovės, kadangi ieškovas nuo 1998 m. dirba ūkyje ir žino visą situaciją, susijusią su ūkiu.

5.4.       Prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę dėl draudimo atsakovei sudaryti gyvulių pirkimo–pardavimo sandorius, ieškovas siekia ne išlaikyti ūkio vertę, o pakenkti atsakovės ūkiui.

5.5.       Ieškovo argumentai, jog atsakovė gali iššvaistyti ūkį ateityje, niekuo nepagrįsti, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovė galėjo iššvaistyti turtą ar ateityje gali tą padaryti arba sumažinti jo vertę. Atsakovė nuo ūkio įsteigimo stengėsi, kad ūkis klestėtų, o ieškovas tikslingai nesirūpina ūkiu, siekdamas sukurti sąlygas, jog ūkio veikla būtų sutrikdyta ir atsakovė sutiktų nutraukti santuoką tokiomis sąlygomis, kokias siūlo ieškovas.   

5.6.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog tokio dydžio ūkiui tikslingai veikti ar bent jau tikslinga išlaikyti esamą ūkio vertę, yra būtina pirkti ir parduoti gyvulius. Ieškovui nesirūpinant ūkiu, neparduodant gyvulių ar jų neįsigyjant, dalis gyvulių gali tiesiog nugaišti, taip būtų sukelti dideli nuostoliai.  

6.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

6.1.       Atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra nagrinėtinos bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Su atskiruoju skundu nepateikta jokia svarbi informacija, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.

6.2.       Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovė siekia sudaryti tiek gyvulių, tiek kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sandorius, todėl gali tapti neįmanoma nustatyti tikrąjį dalytino turto balansą ir mokėtinos kompensacijos dydį.

6.3.       Atsakovė, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėtų nurodyti, kokį konkretų turtą siekia parduoti arba įsigyti, įsigijimo priežastis, turto vertę, nes dalytinas turtas gali būti iššvaistytas.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirojo skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8.       Iš byloje esančių įrodymų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas nustatyti 6 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti; nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti 1998 m. lapkričio 25 d. įsteigtą ūkininko ūkį, registruotą atsakovės vardu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; pripažinti nekilnojamąjį bei biologinį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalyti santuokoje įgytą turtą; ieškovui priteisti 53 893,50 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš atsakovės pusę santaupų, esančių ūkininko ūkio banko sąskaitoje.

9.       Ieškinio reikalavimams įvykdyti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei sudaryti sandorius dėl gyvulių sėklinimo bei jų pirkimo–pardavimo ir uždrausti sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimo.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 144 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Skundžiama nutartimi iš dalies patenkintas ieškovo prašymas – taikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždrausta atsakovei sudaryti gyvulių pirkimo–pardavimo sandorius ir sandorius, susijusius su kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įsigijimu.

11.       Atsakovė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir priimta atsižvelgiant į tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Nurodo, jog, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę dėl draudimo atsakovei sudaryti gyvulių pirkimo–pardavimo sandorius, ieškovas siekia ne išlaikyti ūkio vertę, o pakenkti atsakovės ūkiui. Ieškovui nesirūpinant ūkiu, neparduodant gyvulių ar jų neįsigyjant, dalis gyvulių gali tiesiog nugaišti, taip gali būti sukelti dideli nuostoliai. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.

12.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 34).

13.       Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, suformuluotus reikalavimus, vertindamas preliminariai, nemato pagrindo nesutikti su ieškovu, jog ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

15.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties atsakovės atskirojo skundo argumentai, susiję su  santuokos nutraukimu, bendro ūkio vedimu, ieškovo veiksmais ūkyje ir pan., neturi teisinės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi byla šiuo atveju nėra nagrinėjama iš esmės. Minėtos faktinės aplinkybės bus išsamiai išnagrinėtos bylą nagrinėjant iš esmės.  

16.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas įrodė antrą būtiną sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. 

17.       Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų, atsakovės vardu yra registruotas ūkininko ūkis – auginami gyvuliai. Ieškovas santuokos nutraukimo byloje yra pareiškęs reikalavimą pripažinti minėtą ūkininko ūkį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi minėtas biologinis turtas yra dalytinas santuokos nutraukimo byloje, sutiktina su ieškovo argumentais, jog, ūkiui esant įregistruotam atsakovės vardu ir atsakovei sudarius sandorius dėl gyvulių pirkimo–pardavimo, dalytino turto apimtis ir vertė gali pasikeisti / sumažėti. Atsakovės argumentai, jog būtina sudaryti minėtus sandorius tam, kad būtų išlaikyta turto vertė, nepagrįsti jokiais įrodymais. Jokiais įrodymais nepagrįstas ir kitas atsakovės argumentas, jog neparduodant gyvulių kai kurie iš jų gali nugaišti. Kadangi atsakovė užsiima gyvulininkyste, net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, natūralu, jog gyvuliai gali nugaišti. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini atsakovės argumentai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia ne išlaikyti turto vertę, o priešingai – sukelti nuostolių. Atsakovė šių argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais.  

18.       Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama sureguliuoti ginčo situaciją ir šiuo atveju išlaikyti santuokos nutraukimo byloje dalytino turto apimtį bei vertę, atsakovei paaiškintina, jog esant būtinybei sudaryti sandorius dėl gyvulių pirkimo–pardavimo ji turi teisę kreiptis į santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantį teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – leidimo parduoti išdavimo (CPK 148 straipsnis).

19.       Nors atsakovė atskirajame skunde nenurodo argumentų, kuriais grindžiamas nesutikimas su laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atsakovei sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimo, taikymu, tačiau atsakovei prašant panaikinti visas taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pasisakytina ir dėl paminėtos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas ieškinyje reiškia reikalavimą pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Tauragės r., ir biologinį turtą, registruotą bandose Nr. 21548400295 ir Nr. 11548400065, jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei sudaryti sandorius dėl minėto turto yra pagrįsta, kadangi, sudarius sandorius su trečiaisiais asmenimis, perleidus minėtą turtą kitiems asmenims ir galbūt teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl paminėto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

20.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).   

       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

palikti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas                                                                                         Marius Dobrovolskis