Civilinė byla Nr. e2-1558-516/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01177-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės  „Imondesima“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-5064-614/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Imondesima“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Thomas Philipps Baltex“ dėl nuomos sutarties pažeidimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Imondesima“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Thomas Philipps Baltex“ 168 985,98 Eur dydžio sumą, iš kurių 126 936,26 Eur – patalpų atstatymo išlaidos, 34 335,20 Eur – dvigubas nuomos mokestis, 1 304,74 Eur – delspinigiai, 6 409,78 Eur – ieškovo patirtos išlaidos dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovo UAB „Thomas Philipps Baltex“ turtą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdo nuomos sutartimi prisiimtų pareigų, be to, ieškinio suma yra didelė, todėl egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, jog atsakovo turtinė padėtis gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grįsdamas teiginiu, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas dėl didelės ieškinio sumos, prie ieškinio nepridėjo dokumentų, galinčių pagrįsti objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą (dokumentų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pajamas, pelną ar nuostolius ir pan.). Teismas akcentavo ir tai, kad su ieškiniu nepateikta įrodymų ar bent tikėtinų duomenų apie atsakovo veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, jog atsakovas siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Imondesima“ atskirajame skunde prašo priimti naujus teikiamus įrodymus bei taikyti atsakovui UAB „Thomas Philipps Baltex“ laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį arba trečiuosius asmenis, areštą 168 985,98 Eur dydžio sumai, o šių esant nepakankamai – atsakovui priklausančių nekilnojamųjų daiktų areštą minėtai sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas vertino tik ieškovo argumentą dėl didelės ieškinio sumos, bet neatsižvelgė į kitus ieškovo argumentus. Ieškovas buvo nurodęs, kad grėsmė sprendimo įvykdymui kyla ir dėl to, jog atsakovas ikiteisminių santykių metu visą laiką ignoravo ieškovo teikiamus pareiškimus / pretenzijas / raštus, nesiekė spręsti situacijos derybų būdu ir nevykdė 2008 m. balandžio 16 d. sudarytoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 2008/04/16 (toliau – ir Nuomos sutartis) nurodytų pareigų. Taigi ieškovas mano, kad atsakovas ignoruos ir ieškovui palankų priimtą sprendimą, sudarys kliūtis sprendimui įgyvendinti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jis galės perleisti savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, o ieškovui tektų reikšti actio Pauliana ieškinius, inicijuoti naujus teisminius procesus.
2. Nesąžiningi atsakovo veiksmai (sistemingas bendradarbiavo pareigos pažeidinėjimas, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas ir Nuomos sutarties bei įstatymo normose nustatytų pareigų nevykdymas) grindžiamas ieškinyje pateiktomis aplinkybėms bei įrodymais. Tiek ieškinyje, tiek pakartotinai atskirajame skunde išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina atsakovo piktybišką pareigų, prisiimtų Nuomos sutartimi, ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), nevykdymą, nenorą susidariusią situaciją spręsti taikiai. Dėl atsakovo veiksmų kasdien yra pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai – iki šios dienos prekybos patalpos nėra sutvarkytos, dėl ko ieškovas negali jų nuomoti, daroma žala prekybos centro reputacijai, kadangi dėl tuščių, netvarkingų itin didelio ploto prekybos patalpų prekybos centras tampa mažiau patrauklus tiek klientams, tiek potencialiems nuomininkams. Akivaizdu, kad ieškovas turi pagrindą nepasitikėti atsakovu, nes pastarasis ieškos įvairių būdų išvengti ieškovui palankaus sprendimo vykdymo.
3. Ieškovas nepasitiki atsakovu dar ir dėl to, kad tokia situacija, kai atsakovas yra nesąžiningas ir pažeidžia sutartinius santykius, buvo ne pirmą kartą. Pateikiami antstolio R. K. sudaryti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, pagrindžiantys atsakovo nesąžiningumą sutartiniuose santykiuose su buvusiu prekybos patalpų savininku BUAB „Senasis dvaras“, kuris perleido visas teises ir pareigas, jam kylančias nuomos sutarties pagrindu, ieškovui. Ieškovas šių įrodymų negalėjo pateikti su pirminiu prašymu, nes BUAB „Senasis dvaras“ yra bankrutavęs juridinis asmuo, jam nebuvo galima tiesiogiai nusiųsti prašymo ir greitai gauti duomenis. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ieškovui pateikė pats antstolis 2015 m. birželio 12 d., taigi jie negalėjo būti pateikti su 2015 m birželio 9 d. ieškiniu bei pirminiu prašymu.
4. Ieškovui galbūt palankaus teismo spendimo neįvykdymo riziką didina ir didelė ieškinio suma. Be to, dėl atsakovo sutartinių pareigų nevykdymo, ieškinio suma kiekvieną dieną didėja besitęsiančių nuomos mokesčiu, delspinigiais, negautomis ieškovo pajamomis. Minima suma turėtų būti vertinama, ne siekiant nustatyti, ar ji didelė atsakovui ir ar jis (ne)sugebės jos sumokėti, bet kompleksiškai su atsakovo nesąžiningumą patvirtinančiomis aplinkybėmis, liudijančiomis, kad jis vengs sprendimo vykdymo.

Atsakovas UAB „Thomas Philipps Baltex“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Atskirąjį skundą pateikė neįgaliotas asmuo – skundą pasirašė ir pateikė advokato padėjėjas, todėl skundas arba turėtų būti grąžintas trūkumams pašalinti, arba paliktas nenagrinėtu.
2. Spręsdamas ar ieškinio suma yra didelė ir ar dėl to gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar būtent jam ieškinio suma yra didelė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinio suma atsakovui būtų didelė. Priešingai, atskirajame skunde ieškovas pripažįsta, kad atsakovas finansiškai būtų pajėgus įvykdyti sprendimą. Taigi sprendimo neįvykdymo grėsmę ieškovas sieja tik su tuo, kad atsakovas, ieškovo nuomone, spendimo neįvykdys savanoriškai dėl savo nesąžiningumo, tačiau pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės yra grėsmė atsakovo finansiniam pajėgumui įvykdyti ieškovui palankų sprendimą, o ne aplinkybė, jog ieškovas turėtų kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo įvykdymo.
3. Ieškinio reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas bylos nagrinėjimo metu, todėl nebaigus bylos nagrinėti iš esmės, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas pažeidė Nuomos sutartį ir dėl to jo veiksmai turėtų būti laikomi nesąžiningais. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas visada siekė susidariusią situaciją išspręsti taikiai, bendru sutarimu, ką patvirtina visi atsakovo ieškovui siųsti raštai. Argumentai dėl atsakovo santykių su BUAB „Senasis dvaras“ galėjo būti nurodyti dar teikiant pirminį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, šių santykių vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl fragmentinis atsakovo ir trečiųjų asmenų santykių vertinimas, nežinant visos situacijos, nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes.
4. Atsakovas yra aktyviai veikiantis bei pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl būtų pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Atsakovas veiklą Lietuvoje vykdo jau dvidešimt metų, valdo 6 mažmeninės prekybos parduotuves, turi dideles prekių atsargas ir kas dieną generuoja dideles apyvartas, taigi nėra pagrindo spręsti, kad tik dėl šio teisminio ginčo atsakovas nutrauktų savo veiklą, taip siekdamas paslėpti turtą ar išvengti sprendimo vykdymo.
5. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis neproporcingas siekiamiems tikslams, nepagrįstai varžytų atsakovo veiklą. Įmonės komercinė veikla neturėtų nukentėti dėl pradėtų teisminių ginčų. Ieškovo prašomos priemonės – pirmiausia piniginių lėšų ir kilnojamųjų daiktų areštas – veikiau yra priemonė siekiant priversti atsakovą patenkinti nepagrįstą ieškinį pilna apimtimi, o ne priemonė užtikrinti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą.
6. Advokato padėjėjas neturi teisės tvirtinti procesinių dokumentų priedų nuorašų, todėl nustatyta tvarka nepatvirtintų dokumentų kopijos neatitinka priedams keliamų reikalavimų ir negali būti laikomos tinkamais įrodymais byloje. Be to, kaip matyti iš prie atskirojo skundo pateiktų priedų, skirtingai nei teigia ieškovas, visi prašomi prijungti į bylą nauji įrodymai galėjo būti pateikti iki ginčijamos teismo nutarties priėmimo dienos. Ieškovo pateikiami įrodymai nėra reikšmingi šiai bylai, nes susiję su santykiais tarp trečiųjų asmenų, o ne su santykiais tarp šios bylos šalių, dokumentai fragmentiniai, neatspindi esamos situacijos, todėl negali būti prijungti ir vertinami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

Lietuvos apeliacinis teismas  taip pat yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1329/2014; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1678/2014).

Taigi pats savaime ieškinio pareiškimas, net ir esant didelei reikalavimo sumai bei ieškinio tenkinimo tikimybei (prima facie pagrįstumui), nėra pakankamas ir savaiminis pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas privalo užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir, nesant aiškių pagrįstų prielaidų abejoti dėl teismo sprendimo įvykdymo galimybių, nevaržyti atsakovo veiklos laikinosiomis apsaugos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1756/2014).

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, inter alia atskirojo skundo argumentų, ieškovas grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, grindžia atsakovo nesąžiningumu ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiuose ir atsakovo bei trečiųjų asmenų santykiuose, buvusiuose iki civilinės bylos inicijavimo, – atsakovo vengimu bendradarbiauti (ieškovo raštų / pretenzijų ignoravimu, derybų vengimu ir pan.) ir vykdyti ginčo Nuomos sutarties bei įstatymo jam nustatytas pareigas. Tačiau pastebėtina, kad ieškovas atsakovo nesąžiningumą, ir savo ruožtu tikėtiną, ieškovo  nuomone, vengimą vykdyti ieškovui galbūt palankų sprendimą, grindžia pačios bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalyku esančiomis aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teismo dar nėra išnagrinėtos (dar nėra konstatuota, kad atsakovas iš tikrųjų nevykdė Nuomos sutarties, tai darė nepagrįstai, taip pat jog vengė bendradarbiauti ar kitaip elgėsi nesąžiningai). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovo ieškinyje nurodytų ir atskirajame skunde pakartotų aplinkybių, susijusių su Nuomos sutarties vykdymu, šalių bendradarbiavimu ir jų ginčo sprendimo eiga, išnagrinėjimas bei atsakovo sąžiningumo / nesąžiningumo konstatavimas faktiškai reikštų bylos išnagrinėjimą iš esmės jau klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su bylos įrodinėjimo dalyku, pačios savaime šiuo metu negali būti laikomos pakankamomis antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo tikėtiną bandymą vengti spendimo vykdymo negali pagrįsti ir ieškovo nurodytos aplinkybės dėl tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų 2007 metais buvusių santykių, kadangi, visų pirma, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, atsakovo ir trečiųjų asmenų santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, antra, ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovo nesąžiningumas trečiųjų asmenų atžvilgiu buvo konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovo su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai susiję būtent su pirmiau nurodytomis ir apeliacinės instancijos teismo plačiau nenagrinėtinomis aplinkybėmis, detaliau dėl jų nepasisakytina.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepateikė jokių įrodymų / duomenų, jog atsakovas būtų ėmęsis kažkokių veiksmų savo finansinei padėčiau pabloginti (pavyzdžiui, perleidžia turtą tretiesiems asmenims) ar kitaip bando arba akivaizdžiai siekia apsunkinti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymą. Pati savaime aplinkybė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Nuomos sutarties vykdymo ir ieškovas nepasitiki atsakovu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, nesudaro pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir atsakovo veiklai varžyti.

Kaip pažymima teismų praktikoje pati savaime didelė ieškinio suma, neįvertinus atsakovo finansinių galimybių, taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; kt.). Tačiau ieškovas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį (turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, skolas ar pan.), nors būtent ieškovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, faktiškai ieškovas net nebando įrodyti, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, o sumos kriterijų nurodo kompleksiškai su atsakovo nesąžiningumą, ieškovo nuomone, patvirtinančiomis aplinkybėmis, kurios, kaip jau buvo nurodyta, šioje bylos stadijoje negali būti nagrinėjamos iš esmės ir todėl nei patvirtina, nei paneigia, kad ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas ateityje bus apsunkintas ar taps neįmanomas.

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar taps neįmanomas), todėl atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad nors, kaip teisingai nurodė atsakovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą, atskirąjį skundą pateikė ir pasirašė tokios teisės pagal nustatytą teisinį reguliavimą neturintis asmuo – advokato padėjėjas– ir tokiu atveju paprastai turėtų būti taikomas CPK 316 straipsnio 3 dalyje nustatytas trūkumų šalinimo institutas, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra pateikti ieškovo atstovo advokato M. Š. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių turinio akivaizdu, jog jis patvirtina visus advokato padėjėjo apeliaciniame procese atliktus veiksmus, todėl teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti (pateikti tinkamo atstovo pasirašytą atskirąjį skundą ir priedus), šie trūkumai būtų pašalinti ir atskirasis skundas bet kuriuo atveju turėtų būti nagrinėjamas iš esmės, vadovaudamasis proceso koncentracijos principu (CPK 7 straipsnis) ir siekdamas nevilkinti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo, nusprendė neformalizuodamas atskirojo skundo pateikimo procedūros, išnagrinėti advokato padėjėjo pateiktą skundą, kuris pirmiau nurodytų argumentų pagrindu yra atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Rasa Gudžiūnienė