Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –320– 227/ 2015
Vitalija Ragauskienė Proceso Nr. 2-14-3-00726-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
35.4; 36.4; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1133-786/2014 pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo,
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas R. U. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P.:
1) 13.500 Lt skolos, 128,25 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, atsakovui skirti 5000 litų baudą, kurios 50 procentų skirti ieškovui.
Nurodė, kad 2006 metų rudenį jis susitarė su atsakovu iš jo už 14.000 Lt nupirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2006-10-13 avansu sumokėjo 2.000 Lt ir pasirašė rankpinigių paėmimo sutartį. Atsakovas jo prašė surasti matininką, galėsiantį vykdyti žemės matavimo darbus atsakovui siekiant žemės sklypo dalį atidalyti nuo kitų žemės sklypo bendrasavininkių, suformuoti atskirą kadastrinį vienetą bei viešuosiuose registruose įregistruoti kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą. Ieškovas susitiko su atsakovu 2006-10-28 ir pasiūlė matininką G. K. ir atsakovo prašymu vėl avansu sumokėjo 3.000 litų ir pasirašė rankpinigių paėmimo sutartį. Žemės sklypo matavimo darbai buvo atliekami apie 3 metus laiko. Atsakovas skambindavo ieškovui ir prašydavo sumokėti papildomai pinigų už parduodamą žemės sklypą. Ieškovas mokėdavo atsakovui pinigus, o atsakovas ant rankpinigių sutarties kitos pusės užrašydavo, kiek liko sumokėti pinigų iki šalių sulygtos 14.000 Lt sumos. Likus sumokėti 300 litų iki 14.000 litų, atsakovas pasakė, jog jam neparduos žemės sklypo, nes susirado kitą pirkėją, o gautus pinigus žadėjo grąžinti. Po to atsakovas pradėjo vengti ieškovo, neatsakinėjo į telefonų skambučius. Po kurio laiko susitiko su atsakovu, kuris prašė padėti parduoti žemės sklypą. Atsakovas pažadėjo iki 2014-04-23 sugrąžinti skolą – 13.500 litų. Atsakovas pats nesutiko parduoti žemės sklypo. Mano, jog pasirašyta rankpinigių sutartis negali būti laikoma preliminaria sutartimi ir tai tik įrodymas apie ieškovo sumokėtas pinigų sumas atsakovui ir atsakovo prievolė grąžinti be pagrindo gautus pinigus iš ieškovo. Kadangi atsakovas prievolės grąžinti pinigus nevykdė, todėl turi mokėti palūkanas. Kadangi atsakovas be pagrindo ginčijo teismo įsakymą, tuo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis, prašė atsakovui skirti 5000 litų baudą ir 50 procentų baudos skirti ieškovui.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui R. U. iš A. P. 5.000 Lt (1448,1EUR) sumokėto avanso, 151,49 Lt (43,86EUR) žyminio mokesčio ir 1000 Lt (289,62 EUR) teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė, iš atsakovo priteisė į valstybės biudžetą 26,30 Lt (7,61EUR) teismo turėtų pašto išlaidų, iki teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-07-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nustatė, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai, o pagal CK 6.163 str. 2 d., šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Pripažino, kad ieškovas, išreikšdamas ketinimus pirkti iš atsakovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2006 m. spalio 13 d. sumokėjo atsakovui 2.000 Lt ir 2006 m. spalio 28 d. – 3.000 Lt surašant rankpinigių paėmimo sutartis (b.l.4,5). Pripažino, kad atlikus žemės sklypo matavimo darbus, tarp šalių nutrūko ikisutartiniai teisiniai santykiai, t.y. nesudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir esant ikisutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo ir jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės.
Nurodė, kad atsakovas pripažino, kad buvo pasirašytos sutartys dėl 5.000 Lt rankpinigių ieškovui sumokėjimo ir kitų pinigų iš ieškovo negavo, nepasirašė jokių dokumentų apie pinigų gavimą, o žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės –atsisakius sudaryti. Ieškovas teigė, kad jo sumokėta pinigų suma atsakovui yra skola, o atsakovas šią sumą įvardino kaip rankpinigius (CK 6.98 straipsnis 1 dalis). Teismas pripažino, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl tarp šalių atsiradusių santykių teisinio kvalifikavimo. Vadovavosi CK 6.98, 6.99 str. nuostatomis ir sprendė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta notarine tvarka žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, buvo tartasi tik dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, todėl duoti pinigai negali būti laikomi rankpinigiais, nes neatliko mokamosios, įrodomosios ir užtikrinamosios funkcijų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui buvo duotas 5.000 Lt avansas už būsimą pirkinį, nes atsakovui reikėjo pinigų sumokėti už atliekamus sklypo atskyrimo darbus matininkui. Pripažino, kad šalims žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarius, atsakovas 5.000 Lt turi grąžinti pirkėjui - ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą.
Teismas laikė, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog jis sumokėjo atsakovui dar 8.500 Lt, todėl šią ieškinio dalį atmetė (CPK 12, 178 str.). Nurodė, kad ieškovo pateikti rašteliai nepatvirtina 8.500 Lt sumokėjimo už žemės sklypą fakto, nes juose, ieškovo teigimu rašytuose atsakovo (b.l. 6-7) , neužfiksuota, jog pinigus - 8.500 Lt, ieškovas sumokėjo atsakovui ir kad atsakovas juos gavo iš ieškovo. Nors, ieškovo teigimu, pinigų mokėjimą matė liudytoja L. P., tačiau jos parodymais, ji matė tik 2.000 Lt mokėjimą ir jos parodymais atsakovas nėra gavęs ieškovo nurodytų pinigų, o minėtus raštelius atsakovas rašė paveiktas ieškovo psichologinio spaudimo ir dėl savo ligos nesuprasdamas ką rašo. Atsakovo atstovo teigimu aplinkybę, jog atsakovas nesuprato ką rašo, patvirtina ir raštelyje nurodytos datos „1914, 1913 „(b.l.7). Teismas nurodė, kad ieškovo pareiga įrodyti avansinių pinigų sumokėjimo faktą leistinais ir patikimais įrodymais. Pažymėjo, kad nebuvo kliūčių šalims 8.500 Lt mokėjimo faktą įforminti paprasta rašytine sutartimi arba sudaryti žemės sklypo pirkimo sutartį, kurios sudarymui atsakovas neprieštarauja. Todėl šį reikalavimą laikė neįrodytu.
Teismas nustatė, kad pateiktose sutartyse nenumatytas sumokėto avanso gražinimo terminas ir prievolė mokėti palūkanas praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.210 str. nuostatomis, netenkino reikalavimo priteisti 128,25 Lt dydžio palūkanas. Pagal CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatas priteisė iš atsakovo ieškovui penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. liepos 22 dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nenustatė, jog atsakovas būtų nesąžiningas, piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo prašomos baudos neskyrė. Ieškinį patenkinus iš dalies proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovui iš atsakovo priteisė 151,49 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidų, taip pat iš atsakovo priteisė pašto išlaidas į valstybės biudžetą (CPK 93, 98 str.).
Apeliaciniu skundu ieškovas R. U. dėl netinkamai pritaikytų materialinės ir procesinės teisės normų, netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų, nukrypus nuo AT suformuotos praktikos, reikalaujančios vertinti įrodymų visetą, prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 8500 Lt skolą, 128,25 Lt palūkanų ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį tenkinant pilnai, bei priteisiant ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad priteistina iš atsakovo 5000 Lt suma yra grąžintinas ieškovui avansas, neįvertino atsakovo A. P. ranka surašyto ir pasirašyto 2013-08-24 rašto, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai atsakovo buvo nurodyta, jog atsakovas už parduodamą žemės sklypą yra paėmęs iš R. U. 13500 Lt ir kad pinigus įsipareigoja grąžinti. Teismas beveik be jokių motyvų ir argumentų, visiškai nevertindamas bei neatsižvelgdamas į byloje ištirtų įrodymų visetą, atmetė atsakovo raštu ieškovui pateiktus savo prisiimtus įsipareigojimus - grąžinti atitinkamą atsakovo iš ieškovo gautą pinigų sumą, ir taip pažeidė CPK 185, 270 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo LAT formuojamos vienodos teismų praktikos. Nepasisakė dėl to, kad teismo posėdyje atsakovas neginčijo savo paties rašysenos ir parašų. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas, jo paaiškinimu, jau sirgo ir mano, jog dėl ligos nesuprato, ką rašo, ir paveiktas ieškovo psichologinio spaudimo parašė ieškovo padiktuotą tekstą, o be to tai patvirtina ir nurodytos datos - 1914, 1913, sau prieštarauja, nes ieškovo diktavimo atveju datos būtų užrašytos teisingai. Nebuvo tiriama, ar pirmojo metuose nurodyto skaičiaus neteisingas užrašymas buvo atsakovo atliktas, kaip atsitiktinis suklydimas, ar iš įpratimo, ar specialiai, ar dėl kokių nors kitų priežasčių, nepasisakyta dėl to, kad visas kitas minėtame dokumente paties atsakovo raštu išdėstytas turinys, įskaitant likusių skaičių datose užrašymą, yra pakankamai aiškus, logiškas ir konkretus. Byloje nėra įrodymų, kad 2013-08-24 atsakovas būtų sirgęs ar prieš tai jam būtų diagnozuota atitinkama liga, teismas nesiaiškino, kaip liga galėjo paveikti ir kaip konkrečiai veikė atsakovo A. P. psichiką 2013-08-24 dieną, kai atsakovas vairavo pats, nusiderėjo dėl mažesnės sumos grąžinimo ieškovui, atsakovo atstovas pripažino, kad 2014 m. vasarą sudarius sutartį jis faktines bylos aplinkybes sužinojo iš atsakovo, t.y. praėjus vieneriems metams po rašto išdavimo (2013-08-24). Ligai vystantis ir darant didesnį poveikį atsakovo psichikai nelogiška teigti, kad atstovavimo sutartis galiojantis (nėra A. P. valios ydų), o prieš tai 2013-08-24 raštą surašė dėl ligos nesuprasdamas ką daro. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo buvus atitinkamą atsakovo psichinę būklę. Taip pat teismas neišsiaiškinęs, kaip buvo daromas psichologinis spaudimas atsakovui, vien iš atsakovo paaiškinimų, nesant kitų įrodymų, šią aplinkybę pripažino, nors rašto išdavimas, surašymas, sąlygų aptarimas vyko atsakovo gyvenamojo namo kieme dalyvaujant jo sutuoktinei L. P. ir sūnui, kurie apklausti liudytojais negalėjo patvirtinti, kad atsakovui būtų darytas psichologinis spaudimas. Atsakovas ėmėsi diktuosi savo sąlygas ir sutarė dėl 200 Lt mažesnės sumos mokėjimo, atsakovui buvo žinoma, kad šalių susitarimo nebus galima įvykdyti ir jis dėl psichologinio spaudimo į jokias institucijas nesikreipė.
Apeliantas nurodo, kad šalys 2013-08-24 abipusiu sutarimu laisvai išreikšdami savo valią pakeitė iki tol ginčo šalis siejusius ikisutartinius teisinius santykius į sutartinius paskolos teisinius santykius, įsipareigojo 13500 Lt atiduoti iki 2014-04-23. Atsakovas neginčijo savo rašysenos, parašų autentiškumo, sutiko su ieškovu, kad tarp šalių buvo susitarimas parduoti žemės sklypo dalį už 14000 Lt, kas reikštų, jog kitoje 2006-10-28 rankpinigių paėmimo sutarties pusėje yra atsakovo paties ranka surašyti ir pasirašyti pakvitavimai, atsakovui nurodant, kiek dar liko apeliantui sumokėti, ieškovo mokėtinas likutis buvo nurodomas iki pilnos 14000 Lt sumos. Tokiu būdu tiek ieškovo teiginiai, tiek visi kiti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina faktus, jog atsakovas iš ieškovo avansu buvo gavęs 13700 Lt (2006-10-13 - 2000 Lt; 2006-10-28 - 3000 Lt; kiek vėliau 5000 Lt; 2007-03-23 - 2000 Lt, nes likutis 2000 Lt; 2007-03-24 - 1500 Lt, nes likutis buvo likęs 500 Lt; kiek vėliau 300 Lt, nes likutis buvo likęs 300 Lt). Teismas nepagrįstai sprendė, kad kitų rašytinių įrodymų, jog atsakovui ieškovas sumokėjo be 5000 Lt dar 8500 Lt byloje nėra pateikta, o pateikti rašteliai neužfiksuoja, jog pinigus - 8500 Lt ieškovas sumokėjo atsakovui ir atsakovas gavo iš ieškovo, kadangi šias aplinkybes patvirtina 2013-08-24 atsakovo ranka surašytas ir pasirašytas raštas, 2006-10-28 rankpinigių paėmimo sutarties kitoje pusėje ranka surašyti ir pasirašyti pakvitavimai, kurių surašymo autoriaus ir parašų autentiškumo atsakovas neginčijo. Teismas nepaneigė liudininkės, atsakovo žmonos L. P. duotų parodymų, jog 2007 metais atsakovas kartu su žmona nuosavu automobiliu dažnai važiuodavo į Uteną susitikti su ieškovu, kuriuosi pati L. P. tiesiogiai nedalyvavo ir negalėjo patvirtinti, ar tuo metu ieškovo buvo mokami pinigai atsakovui, tačiau tai patvirtina faktą, jog susitikimų metu atsakovui mokėti avansai. Nepagrįstai teismas remiasi atsakovo teiginiais, jog atsakovas sutinka parduoti ieškovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat nurodo, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, nes pats ieškovas atsisakė sudaryti sutartį, kadangi ieškovas, liudytojas G. K. patvirtino, kad sandoris negalėjo būti sudaromas, nes šalys buvo sutarusios dėl kitos žemės sklypo dalies, o ne tos, kuri atiteko atsakovui po sklypo atidalijimo darbų, be to, VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad atidalinta natūroje žemės sklypo dalis nuosavybės teisėmis priklauso ne vienam atsakovui, bet ir paties atsakovo 2014-03-06 dovanojimo sutarties pagrindu dalį nuosavybės teisėmis įsigijusiam M. M. G.
Atsakovas A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas teisingai identifikavo teisinį santykį ir objektyviai vertino faktines aplinkybes, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kilo iš preliminariosios sutarties, tačiau ne iš paskolos sutarties ar kokių kitų teisinių santykių. Raštelis, kuriame atsakovas nurodė gavęs 13500 Lt sumą iš atsakovo, pasirašytas ieškovui 2013 m. pabaigoje atvykus pas atsakovą ir taikius psichologinio spaudimo priemones, nors 13500 Lt sumos atsakovas nėra gavęs, iš teismui pateiktų medicininių dokumentų ir jų išrašų, tuomet atsakovas jau sirgo vėlesnės (IV) stadijos smegenų vėžiu, kentėjo nuo didelių smegenų auglio keliamų skausmų, jo mąstymas ir suvokimas buvo pakitęs bei sutrikęs, todėl atsakovas pasidavė ieškovo taikomam spaudimui ir pasirašė raštelį, kuris neatitinka tikrovės ir tiesiog buvo padiktuotas ieškovo. Buvusį psichologinį spaudimą ir sutrikusią atsakovo sąmonės būklę patvirtino kviesti liudytojai, pateikti medicininiai dokumentai, nedarbingumą nustatančių specialistų išduotos būklės pažymos, kuriose nurodoma, kad atsakovas nėra savarankiškas, sutrikęs jo mąstymas, gebėjimas atlikti net elementarius veiksmus ir t.t. Asmens segančio smegenų vėžiu, turinčio auglį galvos smegenyse psichika ir mąstymas yra sutrikę, tą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, nurodę, kad atsakovas 2013 m. skundėsi galvos skausmais, sutrikusia motorika, sutrikusiu mąstymu ir kalba, traukulių priepuoliais ir pan., todėl pasirašytas raštelis yra niekinis, tą patvirtina ir jame nurodytos praėjusio amžiaus pradžios datos. Įrašai ant kitos 2006-10-28 dokumento pusės nesuprantami, neaiškus ir nesuprantamas jų turinis, nėra žinoma įrašų autorystė, jie galimai atlikti vienu metu ir negali būti laikytini tinkamu įrodymu dėl pinigų perdavimo įforminimo. Ieškovas atsakovui yra perdavęs ne didesnę kaip 5000 Lt sumą. Ieškovo teiginiai apie vykusias derybas dėl 200 Lt, automobilio vairavimą yra deklaratyvaus pobūdžio, neatitinkantys tikrovės. Apklausti liudytojai nurodė, jog į Uteną buvo dažnai vykstama dėl sklypo atidalinimo dokumentacijos rengimo, o ne tariamo pinigų paėmimo. Atsakovas nuolat siekė ir dėjo pastangas, kad būtų parengta visa reikalinga dokumentacija ir sudarytas numatytas pirkimo - pardavimo sandoris, tačiau ieškovas, taip pat jo nurodytas matininkas nebendradarbiavo, nesirūpino proceso operatyvumu ir kooperacija. Atsakovas neatsisako ir dabar sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį.
Apeliacinis skundas tenkintinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimas keistinas ir ieškinys tenkintinas pilnai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, kad šalys 2006 metais žodžiu susitarė, kad ieškovas iš atsakovo už 14000 Lt pirks žemės sklypą, kuris tuo metu nebuvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas, išreikšdamas ketinimus pirkti iš atsakovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2006 m. spalio 13 d. sumokėjo atsakovui 2000 Lt ir 2006 m. spalio 28 d. 3000 Lt, šalys surašė rankpinigių paėmimo sutartis (b.l.4,5). 2006 m. spalio 13 d. ir 2006 m. spalio 28d. atsakovo pasirašytose rankpinigių paėmimo sutartyse nurodė, kad „Aš, A. P. parduodu .. žemės sklypą .. ir R. U. paėmiau rankpinigius“. Kitoje rankpinigių paėmimo sutarties lapo pusėje yra 4 įrašai: „A. P. paėmiau 1040 Lt ir likutis 4000 (parašas); 2007.III.23 liko 2000 tūkstan, liko 500 penki šimtai 2007.III.24, liko 300 Lit tris šimtai. P. (parašas)“ (b.l.6). Byloje pateiktas atsakovo rašytas raštas, datuotas 1913-08-24. Jame nurodyta, kad P. A. už parduodamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra paėmęs 13500 litų iš R. U. ir juos įsipareigoja atiduoti iki 1914-04-23 (b.l.7). Ginčo dėl to, kad šiuos įrašus bei minėtą raštą surašė ir pasirašė atsakovas, nėra. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad rankpinigių paėmimo sutartimis ieškovas įrodė sumokėjimą atsakovui 5000 Lt. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis neįrodė dar 8500 Lt avanso už ketinamą įsigyti žemės sklypą, sumokėjimo. Šių pinigų sumokėjimą apeliantas grindė atsakovo padarytais minėtais įrašais kitoje rankpinigių paėmimo sutarties lapo pusėje ir surašytu bei jo pasirašytu 1913-08-24 raštu, savo paaiškinimais, bei liudytojų parodymais. Skunde teigia, kad teismas nepasisakė dėl įrodymų visumos, išvadą padarė nevertindamas bei neatsižvelgdamas į byloje ištirtų įrodymų visetą ir motyvuotai nepaneigdamas atmetė atsakovo raštu ieškovui pateiktus savo prisiimtus įsipareigojimus- grąžinti atitinkamą iš atsakovo gautų pinigų sumą.
Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas ir taip vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą apie pinigų už perkamą žemės sklypą mokėjimą ir gavimą padarė neįvertinęs byloje esančių įrodymų viseto ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovo surašytą ir jo pasirašytą raštą, datuotą 2013 m, perduotą ieškovui, kuriuo atsakovas patvirtino, kad už parduodamą žemės sklypą yra paėmęs iš R. U. 13 tūkstančių 500 litų ir kuriuo įsipareigojo pinigus atiduoti iki 2014-04-23, pirmosios instancijos teismas nelaikė įrodymu, patvirtinančiu faktą apie atsakovo gautus iš ieškovo pinigus. Tokią išvadą grindė tuo, kad atsakovas raštelio surašymo metu sirgo ir dėl ligos nesuprato, ką rašo, ką teismo nuomone, patvirtina ir jame nurodytos datos - 1914, 1913, taip pat buvo paveiktas ieškovo psichologinio spaudimo, parašė ieškovo padiktuotą tekstą. Su tokia teismo išvada sutikti negalima.
Ginčo dėl to, kad atsakovas sirgo- nėra. Iš Vilniaus universiteto onkologijos instituto išrašo iš gydymo stacionare istorijos, epikrizės nustatyta, kad 2013 metų spalio mėnesį A. P. atsirado epilepsijos priepuoliai, triko kalba, atlikus tyrimus diagnozuotas smegenų navikas, 2013-11-20 pašalintas galvos smegenų auglys iš kairės galvos smegenų parietalinės srities, laikotarpyje nuo 2014-01-13 iki 2014-02-26 taikytas chemoterapinis bei spindulinis gydymas, jam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra (b.l. 38-41). Iš specialiųjų poreikių nustatymo pažymos matyti, kad atsakovui nuo 2014-08-07 iki 2016-08-06 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b.l.42). Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad raštelio surašymo metu (2013-08-24) atsakovui nebuvo diagnozuota liga. Iš liudytojos L. P. parodymų nustatyta, kad atsakovui galvos skausmai prasidėjo 2013 metų liepos mėnesį, tuo metu manė, kad nuo kraujo spaudimo, vėliau prasidėjo priepuoliai, 2013-10-27 sutriko širdies ritmas, ištiko priepuolis ir buvo diagnozuota liga. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad raštelio parašymo metu atsakovui būtų pasireiškę psichologiniai sutrikimai, t.y. jis buvo tokios būsenos jog nesuprato savo veiksmų reikšmės ir jų negalėjo valdyti (CPK 178 str.).
Raštelio turinys nesudaro pagrindo abejoti rašiusiojo asmens psichologiniu stabilumu, tekstas yra aiškus, suprantamas. Sutiktina su apeliantu, jog tuo atveju, jeigu jis būtų diktavęs raštelio tekstą, jame būtų buvę nurodytos teisingos datos. Be to, nei vienas iš apklaustų atsakovui artimų asmenų ir neteigė atsakovui rašant diktuojamam ieškovo. Manytina, kad raštelyje datų neatitikimas, t.y. nurodymas 1914 ir 1913 metų yra akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, nes byloje nebuvo ginčo dėl to, jog raštelis buvo surašytas 2013-08-24. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų L. P., R. P. parodymai apie tai, kad tuo metu šalys buvo susitikusios atsakovo namų kieme, taip pat iš šių liudytojų parodymų matyti, kad ieškovas nurodė atvyksiantis susitikti ir galutinai susitarti 2014 metų balandžio mėnesį. Todėl manytina, kad rašymo apsirikimo klaida nurodant ne tą tūkstantmetį bei amžių padaryta vyresnio amžiaus asmens iš įpratimo ar iš susijaudinimo, kadangi, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, surašant raštelį atsakovas jaudinosi, barėsi su savo sutuoktine. Byloje apklaustos liudytojos L. P. – atsakovo sutuoktinės parodymais atsakovas, rašydamas paskolos raštelį, nervinosi, keikėsi, o jai liepiant nerašyti, liepė jai nesikišti, nevadovauti, kadangi tai yra jo žemė. Liudytojas R. P. parodė, kad jis matė, kaip atsakovas pasirašinėjo skolos raštelį, kaip pykosi su L. P., sakydamas, kad tai yra jo žemė ir jis susitvarkysiantis, kad atsakovas buvo susinervinęs dėl žemės sklypo pardavimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad liudytojai nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovas raštelio pasirašymo dieną, nors ir buvo susijaudinęs, būtų elgęsis neadekvačiai, būtų nesiorientavęs aplinkoje, laike ir nesupratęs savo veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja L. P., atsakovo atstovas advokato padėjėjas Algirdas Misevičius paaiškino, kad dar 2014 metų balandžio mėnesį su atsakovu, kurio liga progresuoja, buvo galima laisvai bendrauti, susikalbėti, jis savo atstovui, su kuriuo 2014-08-21, t.y. praėjus beveik vieneriems metams nuo 2013-08-24 rašto išdavimo ieškovui, buvo sudaryta atstovavimo sutartis, pats nurodė faktines bylos aplinkybes, liudytoja L. P. nurodė, kad nuvykus pas notarę 2014 metų kovo mėnesį atsakovas pats pasirašė dokumentus. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad tiek atsakovo atstovui, tiek L. P. nurodomais laikotarpiais nekilo abejonių dėl atsakovo elgesio, psichologinės būsenos. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ir iki ligos diagnozavimo, 2013-08-24 raštelio surašymo dieną, atsakovas, nors ir buvo susijaudinęs dėl raštelio surašymo būtinybės bei aplinkybių, tačiau suprato savo veiksmus, pripažindamas pareigą grąžinti už žemės sklypą ieškovo sumokėtus pinigus ir jokie byloje esantys įrodymai neleidžia teismui daryti priešingos išvados. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad vien tik ligos fakto nustatymas, negalėtų būti pakankamas pagrindas spręsti, ar asmuo buvo tokios būsenos, jog nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo savo veiksmų valdyti, tokia išvada galėtų būti konstatuojama, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, teismui įvertinus psichologijos, psichiatrijos specialistų išvadas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju prašymai paskirti teismo ekspertizę nebuvo pareikšti.
Taip pat negalima sutikti su Anykščių rajono apylinkės teismo išvada, kad raštelio surašymo metu 2013-08-24 ieškovas darė atsakovui psichologinį spaudimą, kadangi tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, kaip psichologinis spaudimas buvo atsakovui daromas, koks jo mąstas, pobūdis. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad 2013-08-24 raštelis buvo surašytas atsakovo ranka, sąlygos aptartos atsakovo gyvenamojo namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), t.y. atsakovui gerai pažįstamoje ir savoje aplinkoje, netoliese būnant ir atsakovo žmonai L. P., ir sūnui R. P., kurie negalėjo patvirtinti, kad atsakovui buvo daromas psichologinis spaudimas. Iš liudytojos L. P. parodymų nustatyta, kad raštelio surašymo metu jos sutuoktinis buvo susijaudinęs, raštelį rašė drebančiomis rankomis, sutuoktinei prieštaraujant dėl raštelio surašymo, liepė jai nesikišti į jo reikalus ir nevadovauti, kadangi raštelis buvo surašomas dėl jam priklausančio (paveldėto) žemės sklypo. Todėl manytina, kad atsakovas, turėjo galimybę savarankiškai priimti sprendimą dėl raštelio surašymo, taip pat atsisakyti tokį raštelį pasirašyti įvertinęs savo sutuoktinės L. P. nuomonę, tačiau jis aiškiai, kategoriškai sutuoktinei išreiškė savo ketinimą raštelį pasirašyti, nesikreipė į ją pagalbos, o priešingai, liepė jai nesikišti. Nors liudytojos L. P. parodymais ieškovas atsisakė pirkti žemės sklypą- nutarė nebepirkti, nes atsakovas nesusitvarko dokumentų ir dėl to turi rašyti raštelį, teisėjų kolegija nemato pagrindo spręsti, kad tokiu būdu galėjo būti daromas psichologinis spaudimas atsakovui, kadangi jis turėjo realią galimybę tokio raštelio nepasirašyti, jeigu reikalavimas būtų buvęs neteisėtas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas atsakovui būtų grasinęs ar atlikęs kitokius neteisėtus veiksmus, tokių aplinkybių nepatvirtino ir raštelio surašymo metu kieme buvę liudytojai L. P. ir R. P.. Liudytojas R. P. – atsakovo sūnus parodė, jog ir jis visą laiką raštelio surašymo metu buvo netoli savo tėvo A. P., kuris garsiai šnekėjo su ieškovu, pykosi su savo sutuoktine L. P., nes ji prieštaravo raštelio rašymui. Jo teigimu , jei būtų kilusi nors menkiausia grėsmė tėvui, ar būtų jam daromas koks neigiamas poveikis, jis nieko negalvodamas bėgtų ginti tėvo ir net, jei to būtų reikėję, būtų panaudojęs net fizinius veiksmus, tačiau tam nebuvo jokio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad 2013-08-24 raštelio surašymo metu ieškovas neperdavė atsakovui 13500 Lt sumos, šalių tikslas surašant raštelį buvo patvirtinti, kad atsakovui praeityje buvo sumokėtas avansas už parduodamą žemės sklypą ir kad atsakovas įsipareigoja šiuos pinigus ieškovui grąžinti iki 2014-04-23. Liudytojos L. P. parodymais ji prašė atsakovo raštelio nerašyti tik dėl to, kad manė, jog rašomas paskolos raštelis, nes A. P. nesiskolino pinigų, o jeigu ji būtų žinojusi, kad rašoma dėl pinigų gavimo už žemę, nebūtų prieštaravusi, nes nežino ir negali patvirtinti, ar gavo atsakovas pinigus už žemę, išskyrus jos matytus 2000 Lt. Tuo pačiu ji pripažino, kad vyras į jos klausimą iš kur gaus pinigų atsiskaitymui su ieškovu, atsakė, kad parduos žemės sklypą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad surašius minėtą raštelį šalys pakeitė iki tol ginčo šalis siejusius ikisutartinius teisinius santykius į sutartinius paskolos teisinius santykius ir teisėjų kolegiją minėtą raštelį vertina kaip vieną iš įrodymų, patvirtinančių avanso už perkamą žemės sklypą sumokėjimo faktą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai, vėliau šie santykiai nutrūko žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarius, todėl pardavėjas (atsakovas) neteko teisinio pagrindo gautą iš pirkėjo avansą turėti ir jis turi būti grąžinamas ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas nepaisant to, kad priešinga šalis neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Kadangi atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo aplinkybių, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, priešieškinio dėl civilinės atsakomybės ieškovui taikymo ir nuostolių atlyginimo nereiškė, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su ieškovo atsisakymu sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė vertinti ieškovo pateiktame 2006-10-28 rankpinigių paėmimo sutarties lapo antroje pusėje esančius 4 įrašus, kuris, kaip nurodė ieškovas, buvo rašytas atsakovo (b.l. 6) ir kuriame nurodoma: „A. P. paėmiau 1040 Lt ir likutis 4000 (parašas); 2007.III.23 liko 2000 tūkstan, liko 500 penki šimtai 2007.III.24, liko 300 Lit tris šimtai. P. (parašas)“. Ginčo dėl to, kad juos parašė atsakovas ir kad atsakovas šių įrašų padarymo metu sirgo- nėra. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad raštelyje nėra užfiksuota, jog atsakovas gavo iš ieškovo 8500 Lt, tačiau įvertinus tai, jog šalys pripažino buvus žodinį susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo- pardavimo už 14000 Lt, dėl 5000 Lt sumos buvo surašytos rankpinigių paėmimo sutartys, kurios vienoje kitoje lapo pusėje buvo daromi minėti įrašai ranka, o 2013-08-24 atsakovas ieškovui surašė raštelį, kuriuo įsipareigojo grąžinti už žemę sumokėtus 13500 Lt, labiau tikėtina, kad ranka rašytame raštelyje atsakovas pažymėjo ieškovo jam sumokėtas sumas bei kiek yra likę iki sutartos kainos apmokėjimo. Tokiu būdu matyti, jog atsakovas iš ieškovo avansu buvo gavęs 2006-10-13 - 2000 Lt pagal rankpinigių paėmimo sutartį, 2006-10-28 - 3000 Lt pagal rankpinigių paėmimo sutartį; kažkada vėliau - 5000 Lt, nes raštelyje nurodoma, kad likutis buvo 4000 Lt, 2007-03-23 - 2000 Lt, nes likutis buvo 2000 Lt, 2007-03-24 – 1500 Lt, nes likutis buvo likęs 500 Lt, vėliau - 300 Lt, nes likutis buvo likęs 300 Lt, iš viso 13700 Lt. Pastebėtina, kad liudytoja L. P. patvirtino, kad ji žinojo tik apie 2000 Lt sumos perdavimą atsakovui, tačiau pažymėjo, jog į atsakovo reikalus nesikišo ir negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog likusią sumą atsakovas buvo gavęs. Taip pat liudytoja patvirtino, kad ieškovas po 2013-08-24 raštelio surašymo žadėjo atvažiuoti 2014 metų balandį ir galutinai susitarti dėl to, ar pirks žemės sklypą, ar ne, taip pat dėl galutinio atsiskaitymo, kas leidžia spręsti, jog praeityje tarp šalių buvo atlikti daliniai mokėjimai, o pasirašytas raštelis patvirtina, kokio dydžio avansas atsakovui jau yra sumokėtas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų sirgęs pakvitavimų surašymo dienomis ir dėl ligos nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, ar kad jam būtų daromas psichologinis spaudimas. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad niekas netrukdė šalims pinigų 8500 litų mokėjimo faktą įforminti paprasta rašytine sutartimi arba sudaryti žemės sklypo pirkimo sutartį, nes atsakovas ir šiuo metu sutinka parduoti nurodytą žemės sklypą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys 2013-08-24 atsakovui surašius raštelį dėl gauto avanso kaip tik ir siekė patvirtinti pinigų mokėjimo faktą, tačiau šio rašytinio įrodymo teismas nevertino. Tuo tarpu liudytojos P. ir atsakovo teiginiai, kad atsakovas sutinka parduoti ieškovui žemės sklypą vertintini kritiškai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog atsakovui šiuo metu nuosavybės teise priklauso tik 9467/11467 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-31 įsakymo ir 2012-09-27 turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties pagrindu. Likusi sklypo dalis- 2000/11467 priklauso jo anūkui 2014-03-06 dovanojimo sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad nors šalys buvo sutarę dėl pirkimo susitikti ir galutinai susitarti vėliau – 2014-04-23, tačiau atsakovas nepasibaigus šiam terminui dalį sklypo perleido.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad apie atsakovo iš ieškovo gautą ne mažesnį kaip 13500 Lt dydžio avansą, patvirtina ir įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2013-08-24 atsakovo ranka surašytas ir pasirašytas raštas, atsakovo ranka surašyti ir pasirašyti pakvitavimai, rankpinigių paėmimo sutartys, taip pat šio fakto nepaneigia ir bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia konstatuoti, jog ieškovas atsakovui buvo sumokėjęs ir atitinkamai atsakovas iš ieškovo buvo gavęs ne mažesnį kaip 13500 Lt avansą, o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarius atsakovas 13500 Lt avansą turi grąžinti ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio ir priteisė iš atsakovo tik 5000 Lt sumokėto avanso. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, sprendimas keistinas ieškovo ieškinį tenkinant pilnai ir padidinant iš atsakovo priteistą avansą nuo 5000 Lt iki 13500 Lt. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo CK 6. 210 str. 1 d. numatytas 5% dydžio palūkanas nuo 13500 Lt sumos už laikotarpį nuo 2014-04-24 iki 2014-07-01, iš viso 128,25 Lt. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktose rankpinigių paėmimo sutartyse nėra numatyta termino grąžinti sumokėtą avansą ir prievolės mokėti palūkanas praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, teisėjų kolegijai pripažinus, kad 2013-08-24 rašteliu atsakovas įsipareigojo grąžinti 13500 Lt avansą ieškovui iki 2014-04-23, nuo šios dienos atsakovas laikytinas praleidusiu įvykdyti prievolę, ir iš atsakovo priteistinos ieškovo prašomos palūkanos, taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei ieškinį patenkinus pilnai, perskirstytinos bylos nagrinėjimo metu šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 409 Lt (118,45 Eur) žyminio mokesčio (b.l.17,50), taip pat turėjo 1800 Lt (521,31 Eur) atstovavimo išlaidų (b.l.11,74), kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių, laikytinos protingomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš atsakovo.
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme: 56,23 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 232,00 Eur dydžio išlaidų, skirtų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
NUTARIA:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 3.909,87 Eur (13.500 Lt) sumokėto avanso, 37,14 Eur (128,25 Lt) palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (3.947,01 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 118,45 Eur (409 Lt) žyminio mokesčio ir 521,31 Eur (1.800 Lt) teisinės pagalbos išlaidų R. U., a.k. (duomenys neskelbtini)
7,61 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei (sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300 , įmokos kodas 5660).
Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 56,23 Eur žyminio mokesčio ir 232,00 Eur dydžio išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Iki teismo sprendimo įvykdymo palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014-07-25 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi (Turto arešto aktas įregistruotas 2014-07-28, turto arešto akto Nr. TA2-14-090545).
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Margarita Dzelzienė
Nijolė Danguolė Smetonienė