Civilinė byla Nr. e2A-387-357/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24223-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10;
2.6.18.1; 2.6.18.2; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovui J. S. (J. S.) dėl defektų šalinimo išlaidų, permokos už statybos darbus, baudos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. S. (J. S.) 10 412,06 Eur sumą (4 302 Eur už namo defektų taisymo darbus, 2 964 Eur už namo rangos darbus, kurie nebuvo atlikti, bet už juos buvo sumokėta, 2 800 Eur baudą bei 346,06 Eur skolos išieškojimo išlaidų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad tarp užsakovo K. L. ir rangovo J. S. buvo sudaryta 2020 m. spalio 16 d. statybos rangos sutartis Nr. 20201016, kurios objektas – įrengiamas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Dėl nuolatinių sutarties pažeidimų iš rangovo pusės, užsakovas sutartyje nustatyta tvarka, nesikreipdamas į teismą, nutraukė sutartį, t. y. užsakovas iš savo elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) informavo rangovą, jog nuo 2021 m. balandžio 21 d. vienašališkai nutraukia šalių sudarytą sutartį. Užsakovas nusprendė vienašališkai nutraukti sutartį dėl šių aplinkybių: rangovas iki sutartyje numatyto termino nebaigė namo remonto darbų; užsakovas turėjo pagrindo manyti, jog rangovas nepajėgs užbaigti darbų be esminių trūkumų ar didelių nuostolių užsakovui. Pažymėjo, kad ieškovo pasitelktas rangovas R. P., kuomet vienašališkai buvo nutraukta sutartis su atsakovu, sutartyje nurodytus darbus bei defektų šalinimo darbus atliko už 9 366,00 Eur per 1 mėn. laikotarpį, ką patvirtina pridedama darbų sąmata ir mokėjimai, bei antstolio 2021 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vietoje sutartimi sutartos 28 000,00 Eur kainos, ieškovas už sutartyje numatytus darbus sumokėjo 35 266,00 Eur, iš kurių 25 900,00 Eur sumokėta atsakovui, o 9 366,00 Eur naujam rangovui R. P.. Nurodė, kad skirtumas tarp ieškovo sumokėtos kainos už sutartyje numatytus darbus, lyginant faktiškai sumokėtą kainą su sutartyje nurodyta kaina, yra 7 266,00 Eur (35 266,00 Eur - 28 000,00 Eur), kurį sudaro 4 302,00 Eur suma yra už namo defektų taisymo darbus ir 2 964,00 Eur už darbus, už kuriuos rangovui buvo sumokėta, tačiau šis jų neatliko. Pažymėjo, kad rangovas užsakovui turi grąžinti permokėtą 2 964,00 Eur sumą, nes darbų už šią sumą neatliko, o taip pat sumokėti namo defektų šalinimo išlaidas, faktiškai sudarančias 4 302,00 Eur bei kartu atlyginti papildomai patirtas išlaidas, susijusias su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu bei pasitelkto advokato teisines išlaidas, susijusias su pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo bei šio ieškinio parengimu.
3. Atsakovas J. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nėra silpnoji šalis, nes dirba nekilnojamojo turto brokeriu. Atsakovo teigimu, visi darbų vėlavimai įvyko dėl paties ieškovo netinkamo darbų organizavimo, o kai kuriuos darbus atsakovui tiesiog buvo sunkiau įvykdyti dėl ieškovo chaotiškai bei nesuderintai organizuotų darbų. Pagal atsakovą, neatliktų darbų suma sudaro 2 295 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo J. S. 7 612,03 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 612,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 158,24 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo K. L. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo J. S. 28,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. spalio 16 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 20201016 (toliau – Sutartis) dėl darbų – buto įrengimo, montavimo, derinimo ir statybos, kurie numatyti šioje Sutartyje ir Sąmatoje bei visus kitus rangovo turimus atlikti darbus, kurie, nors konkrečiai nenumatyti Sutartyje ir Sąmatoje, bet būtini numatytiems darbams galutinai ir tinkamai atlikti. Teismas nustatė, kad ieškovas iš viso sumokėjo atsakovui 25 900 Eur. Nustatė, kad ieškovui nutraukus Sutartį su atsakovu jo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rangos darbus organizavo R. P., kuriam ieškovas už darbus iš viso sumokėjo 9 366 Eur. Teismas konstatavo, kad perduoti atliktų darbų rezultatą buvo rangovo (atsakovo) pareiga, o darbų etapai turėjo būti tvirtinami tarpiniais atliktų darbų aktais (Sutarties 2.6.2 punktas), tačiau tokių aktų atsakovas nerengė. Sprendžiant dėl vartojimo rangos teismas pažymėjo, kad atsakovo veikla yra susijusi su statybos apdailos darbais ir kadangi tokia atsakovo veikla yra nuolatinė, tai atsakovas laikytinas verslininku ieškovo atžvilgiu, o ieškovo darbinė veikla šiuo atveju neturi reikšmės.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas sumokėjo 25 900 Eur atsakovui bei 9 366 Eur R. P., t.y. iš viso – 35 266 Eur. Pažymėjo, kad skirtumas tarp sumokėtos sumos 35 266 Eur ir Sutartyje numatytos 28 000 Eur sumos yra 7 266 Eur. Todėl sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti 2 964 Eur už neatliktus darbus ir 4 302 Eur už darbų defektų taisymo darbus. Nurodė, kad ieškovo mokėjimų už 5 darbų etapus suma yra 22 300 Eur, o ieškovas sumokėjo 25 900 Eur, skirtumas – 3 600 Eur, tačiau ieškovas reikalavo mažesnės – 2 964 Eur sumos už neatliktus darbus. Pažymėjo, kad Sutarties Specialiosios dalies 2.7 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jei bet kokiais pagrindais šalių santykiai pasibaigs rangovui neatlikus darbų, kurių vertė atitinka avanso dydžio pinigų sumą, rangovas per 5 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo ar kitokios pabaigos dienos, grąžina užsakovui atitinkamai dalį ar visą avansą pervedant pinigus į šioje Sutartyje nurodytą užakavo banko sąskaitą. Nustatė, kad ieškovas pagal 2020-10-16 pinigų priėmimo kvitą sumokėjo atsakovui 6 000 Eur avansą, todėl remiantis Sutarties 2.7 punkto nuostata ieškovas turi teisę reikalauti 2 964 Eur už apmokėtus, bet neatliktus darbus.
7. Teismas nurodė, kad antstolio G. P. 2021-04-28 ir 2021-06-09 konstatuotos faktines aplinkybės objekte (duomenys neskelbtini), skiriasi ir 2021-06-09 nustatyti esminiai atlikti darbai. Pažymėjo, kad atsakovas ikiteisminėje stadijoje kėlė klausimą pasitelkti specialistą aiškintis darbų trūkumams, tačiau realiai to neįgyvendino. Nurodė, kad šiai bylai buvo ruošiamasi paruošiamųjų dokumentų būdu ir atsakovas nekėlė specialisto kvietimo ar ekspertizės skyrimo klausimo, todėl ieškovo nurodyti trūkumai, kurie konstatuoti antstolio, teismo laikyti įrodytais. Pastebėjo, kad atsakovo su 2022-01-25 prašymu pateiktame antstolio R. V. 2022-01-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole atsakovas melagingai pateikė kai kurias aplinkybes, nes 2020-11-09 nuotraukoje pateikta tualeto vizualizacija (kurias atsakovas iš ieškovo buvo gavęs prieš Sutarties sudarymą), kas reiškia, kad klozetas nebuvo (o ir negalėjo būti) įrengtas (pakabintas). Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteisė 7 266 Eur ieškovo patirtas išlaidas. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 346,06 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo. Teismas pripažino, kad ieškovas galėjo suteikti atsakovui galimybę atlikti darbus arba pašalinti jų trūkumus, o jei nenorėjo tęsti bendradarbiavimo su atsakovu, tai galėjo inicijuoti Sutarties nutraukimą šalių susitarimu, suderinant Sutarties nutraukimo sąlygas. Teismas sprendė, kad nors atsakovas ir neatliko darbų iki šalių sutarto termino (2021-01-21), nėra tikslinga iš atsakovo priteisti 2 800 Eur baudą, todėl šio reikalavimo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo K. L. ieškinį kaip nepagrįstą; arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo atsakovo naudai iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai bylą 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdyje nutarė nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Teismas nepagrįstai ir be pagrindo pripažino atsakovo procesinį piktnaudžiavimą. Atsakovas visą proceso eigą sąžiningai naudojosi jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, domėjosi nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpino atstovavimu ir pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu, kuris ruošė ir teikė teismui atsakovo procesinius dokumentus. Sutarties su advokatu nutraukimas buvo pakankamai svarbi priežastis atidėti teismo posėdį, teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas pažeidė pareigą tinkamai informuoti proceso šalį apie teismo posėdžio laiką ir vietą, pažeidė ir procesines teisės normas CPK 329 straipsnio prasme, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kadangi viena iš pagrindinių šalių civilinių procesinių teisių yra teisė būti išklausytai. Nors atsakovas ir buvo informuotas apie teismo posėdžio datą ir laiką, tačiau teismo posėdis vyko mišriu būdu, ir bylos šalys turėjo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu per ZOOM programą, tačiau teismas atsakovui nepateikė nuorodos ar kitos informacijos, būtinos prisijungti prie teismo posėdžio, vykstančio nuotoliniu būdu, kas, sistemiškai aiškinant CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, prilygsta nepranešimui atsakovui apie teismo posėdžio vietą, kadangi atsakovas neturėjo galimybės prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio.
8.2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad objekto įrengimo metu buvo atliekami papildomi darbai, nenumatyti Sutartyje ir Sutarties prieduose. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pakeitė pirminį projektą, nusprendęs vietoje Sutarties priede Sąmatoje nurodytų įtempiamų lubų montuoti gipso kartono lubas, kas padidino objekto įrengimo kainą. Gipso kartono lubų montavimo, jų glaistymo ir dažymo bei pusinių kampukų formavimo kaina buvo suderinta tarp ieškovo ir atsakovo, nustatyta kaina yra 2600 Eur už gipso kartono lubų montavimą, 2600 Eur už gipso kartono lubų glaistymą ir dažymą bei 500 Eur už pusinius kampukus. Taigi, toks ieškovo projekto keitimas padidino gyvenamojo namo įrengimo kainą ir sudarė papildomai 5 700 Eur, kuriuos ieškovas atsakovui nesumokėjo. Tai, kad ieškovo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra sumontuotos būtent gipso kartono lubos, o ne įtempiamosios lubos, yra patvirtinama ir antstolio G. P. 2021-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovas, pakeisdamas pirminį projektą, papildomai nusprendė daryti pertvaras ne iš gipso kartono, o iš blokelių, kas nebuvo įtraukta į sąmatą. Pertvarų iš blokelių montavimo kaina su medžiagomis sudaro 1 500 Eur. Atsakovas teismui pateikė fotonuotraukas, kuriuose akivaizdžiai matomos pertvaros iš blokelių. Sutarties priede Sąmatoje taip pat nebuvo numatytas laiptų pakopų ir šonų glaistymas ir dažymas, dėl kurių buvo atskirai sutarta kaina 1 200 Eur, laiptų glaistymas ir dažymas nebuvo baigti pilnai, apie 80 proc., taigi laiptų glaistymo ir dažymo kaina sudaro 1 000 Eur. Taip pat ieškovas, pakeisdamas įtempiamąsias lubas į gipso kartono lubas, kartu nusprendė užsakyti ir bagečių klijavimą prie lubų ir sienų. Bagečiu klijavimas prie lubų, kartu su dažymu, kainavo 700 Eur, o bagečių klijavimas prie sienų kainavo 500 Eur. Bagečių klijavimas nėra numatytas Sutarties priede Sąmatoje, tačiau yra atliktas, ką liudija ir atsakovo pateiktos nuotraukos, ir prie antstolio G. P. 2021-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos nuotraukos, kadangi nuotraukose yra akivaizdžiai matomos bagetės. Taigi, visų minėtų papildomai atliktų, bet ieškovo neapmokėtų darbų kaina sudaro 9 400 Eur.
8.3. Tai, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimo, susitarė dėl papildomų darbų, o ne raštu bei perdavimo-priėmimo akto nebuvimas patys savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus.
8.4. Abi šalys aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl Sutarties pakeitimo, o ieškovas sutiko pratęsti galutinį darbų terminą, ir pratęsė - kaip žodžiu, taip ir konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl to, kad per sutartą terminą nebuvo atlikti sutarti darbai yra kaltas ir ieškovas, taigi konstatuotina mišri ieškovo ir atsakovo kaltė. Esant mišriai atsakovo ir ieškovo kaltei dėl neatliktų darbų atsakovui priteistina suma už neatliktus darbus ieškovo naudai atitinkamai turėtų būti mažinama.
8.5. Ieškovas turėjo teisę pasirinkti būtent trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, tačiau jis privalėjo pranešti atsakovui apie darbo trūkumų faktinių aplinkybių konstatavimą.
8.6. Nors darbų priėmimas-perdavimas ir buvo netinkamas, t. y. neatitinkantis sutarties ar įstatymų nustatytas darbų priėmimo-perdavimo sąlygų, tačiau faktiškai darbų rezultatai buvo atsakovo perduodami ir ieškovo priimami, kas suprantama ir iš šalių veiksmų, nes atsakovas tęsdavo darbus nuo etapo iki kito etapo, o ieškovas jam už atliktus darbus sumokėdavo. Sistemiškai aiškinant CK 6.662 straipsnyje įtvirtintas taisykles, manytina, kad teismas turėtų nagrinėti, ar ieškovas neprarado teisę reikalauti pašalinti trūkumus, vadovaujantis defektų akivaizdumo taisykle, kadangi darbų priėmimas-perdavimas nors ir buvo netinkamas, tačiau faktiškai vyko, o ieškovas pats nuolat kontroliavo darbus, lankėsi objekte, kas reiškia, kad matė, kaip atrodo atliktų darbų rezultatai, tačiau ir toliau mokėdavo atsakovui už darbus ir pretenzijų nereiškė.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas K. L. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas, teismo posėdžio išvakarėse pateikęs nemotyvuotą prašymą atidėti teismo posėdi ir į posėdį neatvykęs, nebuvo pakankamai rūpestingas įgyvendindamas savo procesines teises ir vykdydamas procesines pareigas, akivaizdžiai ir sąmoningai siekė, kad bet kokiomis priemonėmis būtu atidėtas byloje paskirtas teismo posėdis, t. y. akivaizdžiai piktnaudžiavo procesu ir veikė prieš greitą bei operatyvų bylos išnagrinėjimą. Esant tokiai procesinei situacijai, teismas visiškai pagrįstai ir nepažeidžiant jokių CPK normų atmetė atsakovo prašymą atidėti teismo posėdį ir pagrįstai išnagrinėjo šią civilinę bylą. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir datą, žinojo apie vykstantį teismo posėdį ir turėjo visus prisijungimo prie teismo posėdžio duomenis. Vien atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas faktas, kad atsakovas ir jo buvęs atstovas nutraukę sutartį dėl atsakovo atstovavimo šioje civilinėje byloje, savaime nėra absoliutus pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą.
9.2. Atsakovas, būdamas savo srities profesionalu, privalo žinoti susitarimams keliamus teisinius reikalavimus ir, sąmoningai jų nesilaikydamas, privalo prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Ieškovas neneigia (tą jis pripažino ir teismo posėdžių metu), kad Sutarties vykdymo eigoje buvo atlikta keletas nedidelių darbų projekto pakeitimų, kurie darbų vykdymo terminui galėjo turėti įtakos nebent kelioms dienoms. Atsakovas, kaip profesionalas, privalėjo rūpintis, kad net ir šie nedideli darbų projekto pakeitimai būtu tinkamai įforminti CK ir Sutartyje nustatyta tvarka, t. y. parengti ir pateikti ieškovui pasirašyti rašytinį susitarimą, o to nepadarius - atsisakyti vykdyti Sutartimi neapibrėžtus darbus, tačiau to nepadarė.
9.3. Šalys niekada nėra sudariusios jokių susitarimų dėl papildomų darbų pagal Sutartį atlikimo, o nesant tokių susitarimų, bet kokie darbai, nepatenkantys į Sutarties apimtį, yra atsakovo atliekami neatlygintinai. Tą aiškiai nustato tiek Sutarties sąlygos, tiek CK nuostatos.
9.4. Atsakovo apeliacinio skundo samprotavimai apie darbų perdavimą žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Byloje surinkti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas niekada neperdavė ieškovui jokių statybos rangos darbų pagal Sutartį. Ieškovas visuomet atsakovo primygtiniu reikalavimu atsakovui už darbus apmokėdavo į priekį, t. y. avansu, taigi nežinant nei dėl darbų atlikimo, nei dėl jų kokybės. Toks avansinis mokėjimas nereiškia ir negali reikšti jokių darbų priėmimo ar jų tinkamos kokybės pripažinimo. Ieškovo būdavo reikalaujama sumokėti už darbus į priekį, kitaip darbai tiesiog nebūtų tęsiami. Ieškovas, siekdamas kuo skubesnio darbų objekte užbaigimo, neturėdavo kitokio pasirinkimo, kaip tik tokius mokėjimus atlikti.
9.5. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia abejones dėl ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo tinkamumo ir jo teisės reikalauti kompensuoti trečiajam asmeniui, šalinusiam atsakovo vykdytų darbų kokybės trūkumus, sumokėtas sumas. Byloje nustačius, kad atsakovas darbus objekte atliko netinkamai, su kokybės trūkumais (tą neginčijamai patvirtina rašytiniai įrodymai byloje), ieškovas turėjo teisę pasirinkti ir pagrįstai pasirinko jam priimtiniausią jo teisių gynybos būdą.
9.6. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad sudarydamas Sutartį su atsakovu dėl visų objekto įrengimo darbų atlikimo už konkrečiai užfiksuotą darbų kainą ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, jog už šią sumą jis gaus atitinkamą rezultatą - galutinai įrengtą objektą. Bylos duomenys parodo, jog šiam rezultatui pasiekti, sumokant tiek atsakovui didesnę sumą, nei nurodyta Sutartyje, tiek ir sumokant trečiajam asmeniui už atsakovo vykdytų darbų trūkumų šalinimą, ieškovas sumokėjo 7 266,00 Eur daugiau nei numatyta Sutartyje. Todėl ieškovas pagrįstai reikalavo iš atsakovo priteisti sumą, kuria viršijama Sutartyje nurodyta kaina už Sutartyje apibrėžtą rezultatą.
9.7. Atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi samprotavimai dėl to, kad neva ieškovas yra kaltas dėl statybos rangos darbų atlikimo vėlavimo (Sutartyje nurodyto darbų užbaigimo termino praleidimo), yra visiškai nepagrįsti, tai akivaizdžiai tėra gynybinio pobūdžio argumentacija. Atsakovo teiginiai apie ieškovo keistus projektinius sprendinius, keistas medžiagas yra visiškai neįrodyti ir deklaratyvūs. Atsakovas niekada neprašė ieškovo sudaryti kokius nors susitarimus dėl Sutarties pakeitimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį atsakovui dėl statybos rangos defektų šalinimo išlaidų, permokos už statybos darbus, baudos ir išieškojimo išlaidų priteisimo.
Dėl procesinių teisės normų pažeidimų
12. Atsakovas J. S. nurodo, kad teismas nepagrįstai 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdyje nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, pripažinus atsakovo procesinį piktnaudžiavimą. Pažymi, kad teismas nepagrįstai ir be pagrindo pripažino atsakovo procesinį piktnaudžiavimą, nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo ir išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas 2022 m. kovo 1 d. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, nes atsakovas 2022 m. vasario 28 d. nutraukė teisinių paslaugų sutartį su advokatu. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 2 d. žodiniame teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas dalyvavo praėjusiame teismo posėdyje, apie šios dienos teismo posėdį jam yra pranešta tinkamai, atsakovas delsė visą mėnesį ir tik prieš šios dienos teismo posėdį pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, todėl teismas nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, pažymėdamas, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl visus įrodymus atsakovas turėjo galimybę pateikti.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys ir atsakovo teiktas prašymas pirmosios instancijos teismui dėl teismo posėdžio atidėjimo, įrodo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir datą, žinojo apie vykstantį teismo posėdį, turėjo visus prisijungimo prie teismo posėdžio duomenis. Bylos duomenys patvirtina, kad šalims prisijungimo prie visų teismo posėdžių šioje civilinėje byloje nuoroda buvo įteikta teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi. 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi teismas nutarė „Pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims (jų atstovams) prisijungimo prie Zoom susitikimo nuorodą paskirto konkrečioje byloje teismo posėdžio metu“, kas įrodo, kad teismas tinkamai pranešė prisijungimo prie nuotolinių teismo posėdžių byloje duomenis. Pažymėtina, kad 2022 m. sausio 27 d. byloje vykusio žodinio teismo posėdžio metu atsakovas dalyvavo asmeniškai, prisijungė prie nuotolinio teismo posėdžio naudojantis 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytais duomenimis, todėl darytina išvada, kad atsakovas žinojo prisijungimo duomenis ir turėjo technines galimybes prisijungti prie teismo posėdžio. Teismui atidedant 2022 m. sausio 27 d. teismo posėdį, šalys buvo informuotos apie tai, kad prisijungiant prie kito 2022 m. kovo 2 d. skiriamo teismo posėdžio galios tie patys prisijungimo prie teismo posėdžio duomenys. Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu atsakovui prisijungimo duomenys buvo neaiškūs, jis turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl jų patikslinimo. Duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl prisijungimo duomenų prie teismo posėdžio, atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė, tokių duomenų nėra ir šioje civilinėje byloje.
15. Pažymėtina, kad vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.
16. Tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo.
17. Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra reglamentuoti CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
20. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).
21. Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo pateikė likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas ir jo buvęs atstovas nutraukė sutartį dėl atsakovo atstovavimo šioje civilinėje byloje, savaime nėra absoliutus pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad prie atsakovo prašymo nėra paaiškinta, kodėl būtent prieš paskirtą teismo posėdį buvo nutraukta atstovavimo sutartis, nėra jokių duomenų, kad objektyviai iki teismo posėdžio atsakovas neturėjo galimybės susirasti kito advokato. Taip pat prašyme atsakovas turėjo motyvuoti, kodėl be advokato negalėtų įgyvendinti savo teisių.
23. CPK 1622 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi jis nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galėjęs dalyvauti teismo posėdyje be atstovo. Pažymėtina, kad atsakovas neatvyko į 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdį žinodamas, kad jo pareikštas prašymas atidėti teismo posėdį nėra teismo išspręstas iki teismo posėdžio. Taigi, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino atsakovo elgesį, pertraukos tarp teismo posėdžių trukmę, aplinkybę, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, kad atsakovas turėjo galimybę teismui pateikti visus jo poziciją pagrindžiančius duomenis, ir taip pagrindė savo procesinį sprendimą bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir jų, priešingai nei teigia apeliantas, šioje byloje nepažeidė.
Faktinės bylos aplinkybės
25. Byloje nustatyta, kad ieškovas K. L. su atsakovu J. S. 2020 m. spalio 16 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 20201016 (toliau – Sutartis) dėl darbų – buto įrengimo, montavimo, derinimo ir statybos, kurie numatyti šioje Sutartyje ir Sąmatoje bei visus kitus rangovo turimus atlikti darbus, kurie, nors konkrečiai nenumatyti Sutartyje ir Sąmatoje, bet būtini numatytiems darbams galutinai ir tinkamai atlikti. Sutartimi šalys numatė, kad darbai apima ir visus paruošiamuosius darbus, darbams atlikti reikalingų medžiagų, priemonių gavimą. Darbai apima visus rangovo įsipareigojimus pagal šią Sutartį (I dalies „Sąvokos“ 1.3 punktas).
26. Sutarties „Specialiosios dalies“ 1.2 punkte išvardinta, kokius konkrečius darbus rangovas (atsakovas) įsipareigojo atlikti etapais. Visus darbus rangovas įsipareigojo pradėti 2020-10-21 ir baigti 2021-01-21 (Sutarties 1.6 punktas). Pagal Sutarties Specialiosios dalies 1.7 punktą, konkreti ir galutinė darbų kaina yra lygi 28 000 Eur (įskaitant 21 proc. PVM).
27. Ieškovas 2021 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad 2020 m. spalio 16 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 20201016 nutraukia, nes darbai turėjo būti užbaigti 2021 m. sausio 21 d., bet jie iki šiol nėra užbaigti ir darbų vadovas atsisako juos atlikti. Pranešime ieškovas nurodė, kad griežtai uždraudžia patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausantį namą (duomenys neskelbtini).
28. Ieškovas 2021-05-07 pareiškė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų 956 Eur už namo defektų taisymo darbus, 5 900 Eur už namo rangos darbus, kurie nebuvo atlikti, 2 800 Eur baudą už sutarties terminų nesilaikymą, 211,75 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 346,06 Eur teisinių išlaidų už pretenzijos parengimą.
29. Ieškovui nutraukus Sutartį su atsakovu jo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rangos darbus organizavo R. P., kurio 2021-06-27 sudarytoje sąmatoje nurodyti broko (defektų) taisymo (kampų performavimo ir sienų lyginimo) darbai už 956 Eur, visų sienų perdažymo darbai už 3 346 Eur. Įrengimo apdailos užbaigimui numatyta atlikti tokius darbus: priešpakopių glaistymą ir dažymą (500 Eur), grindų 1 – me ir 2 – me aukštuose klojimą (1 200 Eur), plintusų montavimą (150 Eur), kiliminės dangos 3 - me aukšte klijavimą (108 Eur), santechnikos prietaisų montavimą (330 Eur), šviestuvų montavimą, rozečių perdarymą (120 Eur), pakopų tvarkymo darbus (250 Eur), durų ir plintusų akrilinimą (sandarinimą elastine medžiaga, teismo pastaba) (230 Eur), grindų 3- me aukšte gruntavimą (78 Eur), grindų išlyginamojo sluoksnio padengimą (208 Eur), išlyginimo sluoksnio medžiagų atvežimą ir sunešimą (100 Eur), uždengimo/pasiruošimo darbus(200 Eur), medžiagos darbams (1 200 Eur), iš viso darbų su medžiagomis už 5 064 Eur.
30. Ieškovas į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitus, kad ieškovas R. P. 2021-04-28 už statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), sumokėjo 500 Eur, 2021-05-21 už statybos darbus ir medžiagas sumokėjo 500 Eur, 2021-06-04 už vidaus apdailos darbus sumokėjo 1 000 Eur, 2021-06-07 už statybos darbus ir medžiagas sumokėjo 1 916 Eur ir 2021-07-23 už statybos apdailos darbus R. P. sumokėjo 5 450 Eur, iš viso – 9 366 Eur.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
31. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Atitinkamai rangovas vartojimo rangos sutartyje apibrėžiamas kaip asmuo, kuris verčiasi tam tikru verslu ir įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
32. Kalbant apie vartojimo sutartį, teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrąja prasme vartojimo sutarčiai kvalifikuoti nustatytini trys būdingi požymiai, apibūdinantys sutarties šalių teisinį statusą, t. y. vartotoją ir verslininką (plačiąja prasme): prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ar paslaugas turi įsigyti savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; šias prekes ar paslaugas turi teikti verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis).
33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios, visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).
34. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; LAT 2021 m. balandžio 14 d. c.b. Nr. e3K-3-90-403/2021).
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys sudarytoje rangos sutartyje nenurodė, jog sudaro vartojimo rangos sutartį, tačiau atsižvelgiant į sutarties sąlygas, tarpusavio įsipareigojimų turinį, šalys nesusitarė dėl kitų sąlygų, išimtinai privalomų statybos rangos santykiams, reglamentuotiems CK 6.681-6.699 straipsnių teisės normose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalių ginčui taikytinos vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Atsakovo nuolatinė veikla yra susijusi su statybos apdailos darbais, todėl atsakovas laikytinas verslininku ieškovo atžvilgiu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo darbinė veikla šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi ginčo santykiuose jis veikė kaip vartotojas, visi sutartimi neaptarti veiksmai šioje byloje yra vertinami vartotojo (ieškovo) naudai.
Dėl darbų perdavimo pareigos
36. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad jis atliktus darbus perdavė žodžiu, kad jų priėmimą patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai. Pažymėtina, kad atliktų darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
37. Sutarties Specialiosios dalies „Darbų vykdymas, perdavimas atsiskaitymai už darbus“ 2.2 punkte šalys susitarė, kad rangovo atlikti darbai perduodami užsakovui atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu, kurį užsakovas patvirtina per 2 darbo dienas nuo akto gavimo dienos. Pagal Sutarties Specialiosios dalies 2.3 punktą, užsakovas turi teisę atsisakyti tvirtinti Atliktų darbų aktą, jei yra bent viena iš Sutarties punktuose nurodytų sąlygų: neatlikta dalis Akte nurodytų darbų ar jie atlikti netinkamai (2.3.1 punktas), neatlikti būtini darbų rezultato bandymai, kai tokie bandymai privalomi pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir užsakovui pateikti tai patvirtinantys dokumentai (2.3.1 punktas).
38. Taigi, Sutarties Bendrosios dalies 2.2 punktas numatė rangovo pareigą atliktų darbų rezultatą perduoti užsakovui atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu. Byloje atsakovas nepateikė nei vieno darbų priėmimo - perdavimo akto, nors darbų perdavimas ir tinkamas to įforminimas buvo būtent jo pareiga. Šalims nesudarius rašytinio darbų priėmimo-perdavimo akto, o ieškovui darbų neperdavus vienašališkai, kaip tą numato CK 6.694 straipsnio 4 dalis, daroma išvada, kad darbai nebuvo tinkamai perduoti. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad aplinkybę, jog ieškovas priėmė darbus, patvirtina tai, kad ieškovas apmokėdavo darbus. Pažymėtina, kad ieškovas byloje nurodė, jog už darbus nuolat buvo mokama avansu, atsakovas nepaneigė šių ieškovo teiginių. Taigi, faktas, kad ieškovas mokėdavo atsakovui už darbus nagrinėjamų aplinkybių kontekste nereiškė darbų priėmimo ar jų tinkamos kokybės pripažinimo.
Dėl atliktų darbų kokybės ir jų apimties, ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo
39. Pagal Sutarties Bendrosios dalies 2 skyriaus „Darbų kokybės garantija ir trūkumų šalinimas“ 2.1 punktą, rangovas besąlygiškai garantuoja, kad visi darbai bus atlikti kokybiškai ir be trūkumų, o visos darbams atlikti panaudoto medžiagos bei priemonės bus kokybiškos. Rangovas garantuoja, kad visi darbai (jiems panaudotos medžiagos ir priemonės) atitiks įprastus tokių darbų kokybei ir medžiagoms keliamus reikalavimus. Rangovas įsipareigojo visus paaiškėjusius darbų trūkumus ir defektus neatlygintinai pašalinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie trūkumus dienos (2.2 punktas). Rangovas visiems atliktiems darbams, jiems atlikti panaudotoms medžiagoms ir priemonėms suteikia 2 metų garantinį terminą, o paslėptiems darbų elementams – 10 metų arba 20 metų – jei paaiškėjo paslėptuose darbų elementuose tyčia paslėptų defektų. Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo baigiamojo akto patvirtinimo šioje Sutartyje numatyta tvarka dienos (2.3 punktas).
40. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovas neatliko darbų už 2 964 Eur. Atsakovas byloje nurodė, kad neatliktų darbų suma yra 2 295 Eur.
41. Pagal Sutarties Specialiosios dalies 1.7 punktą, konkreti ir galutinė darbų kaina yra lygi 28 000 Eur (įskaitant 21 proc. PVM). Atskiri įkainiai, numatyti priede prie šios Sutarties „Sąmata“. Kaina apima visus darbus, jiems atlikti reikalingas medžiagas, priemones, darbo jėgą, visus rangovo su šios Sutarties vykdymu susijusius mokėtinus mokesčius ir mokėjimus (Sutarties Specialiosios dalies 1.7.1 punktas). Sutarties Specialiosios dalies 1.7.2 punkte numatyta, kad kaina gali keistis tik tuo atveju, jei nebereikia atlikti dalies darbų ar nebereikia dalies medžiagų ar priemonių darbams atlikti; tokiu atveju kaina sumažinama neatliekamų darbų/nereikiamų medžiagų ar priemonių kainos suma.
42. Sutarties priede Nr. 1 pateikta kotedžo įrengimo sąmata: nurodyti atliktini atsakovo darbai ir 6 ieškovo mokėjimų už darbus etapai. Šalių pasirašytoje sąmatoje iš viso ieškovo mokėjimų nurodyta 28 000 Eur, po atspausdintos 28 000 Eur sumos ranka padarytas įrašas „27 000 Eur sumokėta“. Pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuose grafoje „Pinigus gavau“ yra atsakovo J. S. parašas, ieškovas iš viso sumokėjo atsakovui 25 900 Eur.
43. Taigi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, mokėjimų už 5 darbų etapus suma 22 300 Eur, o ieškovas sumokėjo 25 900 Eur, skirtumas – 3 600 Eur. Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti už neatliktus darbus 2 964 Eur sumą.
44. Byloje pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl šalių pavedimu antstolių konstatuotų faktinių aplinkybių. Ieškovo pavedimu antstolis G. P. 2021 m. balandžio 28 d. konstatavo faktines aplinkybes apie tai, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti ne visi darbai, kurie išvardinti 2020-10-16 Statybos rangos sutartyje Nr. 20201016, bei konstatavo faktinę atliktų darbų būklę. Apžiūrėjęs ieškovui priklausantį kotedžą (duomenys neskelbtini), antstolis nustatė, kad apžiūros dieną pagal 2020-10-16 Statybos rangos sutartį nėra atlikti tokie darbai: laminato klojimas patalpose, minkštos dangos klijavimas trečiame aukšte, grindjuosčių montavimas, santechnikos prietaisų montavimas, durų montavimas, šviestuvų montavimas ir pajungimas. Apžiūrėjęs kotedžo pirmojo aukšto patalpas antstolis nustatė, kad tambure nebaigti sienų bei lubų dažymo darbai, vietomis sienos nudažytos nelygiai, netvarkingai sumontuota lubų gipso kartono plokštė, vietomis matomi tarpai (fotonuotraukos Nr. 3 – 7). WC kambario sienos nudažytos nelygiai, sienos bei laiptų konstrukcijos suvedimas atliktas nelygiai (fotonuotraukos Nr. 8, 9). Vietomis pirmojo aukšto kambario ir laiptinės į antrą aukštą sienų dažymo darbai nebaigti, sienos nudažytos nelygiai, matomi skirtingi dažų atspalvių plotai, vietomis lubos bei sienos yra išteptos baltos ar pilkos spalvos dažais. Kambario sienų dekoras yra prikaltas vinutėmis, matomos kalimo bei glaistymo žymės. Sienų gipso plokštės sumontuotos nelygiai, vietomis matomi nevienodi tarpai ties durimis į terasą, vienoje vietoje siena yra sutrupėjusi. Pirmojo aukšto patalpose nėra atlikti grindų dangos klojimo darbai, nėra sumontuotų grindjuosčių bei durų (fotonuotraukos Nr. 35, 36). Apžiūrėjęs kotedžo trečiojo aukšto patalpas antstolis konstatavo, kad patalpose nebaigti sienų bei lubų dažymo darbai, vietomis sienos nudažytos nelygiai, matomos glaistymo dėmės. Nelygiai sumontuotos lubų gipso kartono plokštės, įjungus apšvietimą metamas banguotas šešėlis. WC patalpos lubose vietomis matomos juodos spalvos dėmės. Patalpoje nėra atlikti grindų dangos klojimo darbai bei nėra sumontuota durų.
45. Ieškovo pavedimu antstolis G. P. 2021-06-09 konstatavo faktines aplinkybes gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų faktinę būklę. Antstolis, vertindamas esamą patalpų būklę atsižvelgė į 2021-04-28 Faktinių aplinkybių protokole konstatuotą patalpų būklę. Antstolis G. P. 2021-06-09 konstatavo, kad pirmojo aukšto patalpų sienos bei lubos yra išdažytos, grindys išklotos parketlentėmis, suklijuotos grindjuostės, sumontuotos medinės laiptų pakopos, tiek ant lubų, tiek ant sienų sumontuoti šviestuvai, sumontuoti elektros jungikliai, rozetės. WC patalpose sumontuotos durys, pakabintas unitazas, viso aukšto patalpose sumontuoti baldai (fotonuotraukos Nr. 1 – 10). Laiptinėje nuo pirmo iki trečio aukšto sienos bei lubos yra išdažytos, įrengtos medinės laiptų pakopos. Antro aukšto patalpų sienos bei lubos yra išdažytos, grindys išklotos parketlentėmis, suklijuotos grindjuostės, sumontuotos kambarių durys, vietomis sumontuoti šviestuvai bei elektros jungikliai, rozetės. WC patalpoje sumontuota santechnika bei sumontuoti baldai (fotonuotraukos Nr. 12 – 23). Trečiojo aukšto patalpų sienos bei lubos yra išdažytos, grindys išklotos kilimine danga, suklijuotos grindjuostės, sumontuotos durys į WC patalpą, vietomis įrengtas apšvietimas ir sumontuoti elektros jungikliai, rozetės. Patalpose sumontuoti drabužinės baldai.
46. Atsakovas į bylą pateikė antstolio R. V. 2022-01-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo konstatuotos faktinės aplinkybės – vaizdo techninėmis priemonėmis užfiksuotos užsakovo (atsakovo) telefone esančios nuotraukos bei kitos su atsakovo pavedimu susijusios aplinkybės. Antstolis konstatavo, kad užsakovo (atsakovo) pateiktame telefone yra nuotraukų, kurių vaizdai ir padarymo datos yra užfiksuoti žemiau pateiktuose telefono ekranuose.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytas procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Iš antstolio G. P. 2021-04-28 ir 2021-06-09 konstatuotų faktinių aplinkybių objekte (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas atliko ne visus Sutartyje numatytus darbus, darbai buvo atlikti su trūkumais. Atsakovas byloje leistinais įrodymais nenuginčijo šių ieškovo pateiktų duomenų, neprašė byloje skirti ekspertizės dėl darbų kokybės įvertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolio G. P. 2021-04-28 ir 2021-06-09 konstatuotos faktines aplinkybės objekte (duomenys neskelbtini), skiriasi ir 2021-06-09 nustatyti esminiai atlikti darbai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo su 2022-01-25 prašymu pateiktame antstolio R. V. 2022-01-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole atsakovas melagingai pateikė kai kurias aplinkybes, nes 2020-11-09 nuotraukoje pateikta tualeto vizualizacija (kurias atsakovas iš ieškovo buvo gavęs prieš Sutarties sudarymą), kas reiškia, kad klozetas nebuvo (o ir negalėjo būti) įrengtas (pakabintas).
50. Sutarties Bendrosios dalies 4 skyriaus „Sutarties nutraukimas ir fource majore“ 4.2 punktas numatė užsakovo teisę, nesikreipiant į teismą prieš penkias dienas įspėjus rangovą raštu vienašališkai nutraukti šią Sutartį ir reikalauti apmokėti 10 proc. nuo visos Sutarties kainos baudą, jei rangovas atlieka darbus taip, kad jų baigti iki Sutartyje nurodyto termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima (4.2.1 punktas) arba rangovas nesilaiko Sutarties sąlygų dėl darbų kokybės ir/arba naudoja netinkamas medžiagas, priemones, įrengimus, ir/arba prastai atlieka darbus ir Sutartyje nustatytais terminais nepašalina trūkumų (defektų) ir/arba elgiasi kitaip, nei numatyta Sutartyje ir dėl to užsakovas turi pagrindo manyti, kad rangovas nepajėgs užbaigti darbų be esminių trūkumų ar didelių nuostolių (4.2.2 punktas).
51. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2021 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad 2020 m. spalio 16 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 20201016 nutraukia, nes darbai turėjo būti užbaigti 2021 m. sausio 21 d., bet jie iki šiol nėra užbaigti ir darbų vadovas atsisako juos atlikti.
52. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas turėjo teisę pasirinkti būtent trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.680 straipsnis numato, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. CK 6.334 straipsnio 1 dalis numato, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Iš aptarto įstatyminio reglamentavimo matyti, kad ieškovas turėjo teisę savo paties apsisprendimu pasirinkti arba reikalauti rangovo, kad jis visus trūkumus pašalintų, arba reikalauti, kad šis atlygintų visus ieškovo nuostolius, susijusius su šių trūkumų šalinimu pasitelkiant trečiąjį asmenį, kadangi ieškovo iniciatyva antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės įrodo faktą, kad atsakovas darbus objekte atliko netinkamai, su kokybės trūkumais.
53. Byloje ieškovas įrodė, kad atsakovas per šalių sutartą terminą neatliko visų sutartų darbų, kad dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų jis pasamdė kitą rangovą R. P.. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Sutartyje numatyta rangos darbų kaina yra 28 000 Eur, tuo tarpu ieškovas sumokėjo 25 900 Eur atsakovui bei 9 366 Eur R. P.. Taigi, iš viso ieškovas patyrė 35 266 Eur išlaidų. Skirtumas tarp sumokėtos sumos 35 266 Eur ir Sutartyje numatytos 28 000 Eur sumos yra 7 266 Eur. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas teisėtai reikalauja iš atsakovo sumokėti 2 964 Eur už neatliktus darbus ir 4 302 Eur už darbų defektų taisymo darbus.
54. Sutarties Specialiosios dalies 2.7 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jei bet kokiais pagrindais šalių santykiai pasibaigs rangovui neatlikus darbų, kurių vertė atitinka avanso dydžio pinigų sumą, rangovas per 5 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo ar kitokios pabaigos dienos, grąžina užsakovui atitinkamai dalį ar visą avansą pervedant pinigus į šioje Sutartyje nurodytą užsakovo banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškovui pagal 2020-10-16 pinigų priėmimo kvitą sumokėjus atsakovui 6 000 Eur avansą, remiantis Sutarties 2.7 punkto nuostata ieškovas turi teisę reikalauti 2 964 Eur už apmokėtus, bet neatliktus darbus. Teismas pagrįstai ieškovo naudai iš ieškovo priteisė ir 346,06 Eur ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų.
Dėl papildomų darbų atlikimo, sutarties įvykdymo termino
55. Atsakovas nurodo, kad objekto įrengimo metu buvo atliekami papildomi darbai, nenumatyti Sutartyje ir Sutarties prieduose, visų minėtų papildomai atliktų, bet ieškovo neapmokėtų darbų kaina sudaro 9 400 Eur. Nurodo, kad ieškovas pakeitė pirminį projektą, nusprendęs vietoje Sutarties priede Sąmatoje nurodytų įtempiamų lubų montuoti gipso kartono lubas, kas padidino objekto įrengimo kainą. Teigia, kad gipso kartono lubų montavimo, jų glaistymo ir dažymo bei pusinių kampukų formavimo kaina buvo suderinta tarp ieškovo ir atsakovo, nustatyta kaina yra 2600 Eur už gipso kartono lubų montavimą, 2600 Eur už gipso kartono lubų glaistymą ir dažymą bei 500 Eur už pusinius kampukus. Nurodo, kad toks ieškovo projekto keitimas padidino gyvenamojo namo įrengimo kainą ir sudarė papildomai 5 700 Eur, kuriuos ieškovas atsakovui nesumokėjo. Pažymi, kad faktą, jog ieškovo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra sumontuotos būtent gipso kartono lubos, o ne įtempiamosios lubos, patvirtina ir antstolio G. P. 2021-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pažymi, kad ieškovas, pakeisdamas pirminį projektą, papildomai nusprendė daryti pertvaras ne iš gipso kartono, o iš blokelių, kas nebuvo įtraukta į sąmatą; pertvarų iš blokelių montavimo kaina su medžiagomis sudaro 1 500 Eur. Pažymi, kad atsakovas teismui pateikė fotonuotraukas, kuriuose akivaizdžiai matomos pertvaros iš blokelių. Pažymi, kad Sutarties priede Sąmatoje taip pat nebuvo numatytas laiptų pakopų ir šonų glaistymas ir dažymas, dėl kurių buvo atskirai sutarta kaina 1 200 Eur, laiptų glaistymas ir dažymas nebuvo baigti pilnai, apie 80 proc., taigi laiptų glaistymo ir dažymo kaina sudaro 1 000 Eur. Taip pat nurodo, kad ieškovas, pakeisdamas įtempiamąsias lubas į gipso kartono lubas, kartu nusprendė užsakyti ir bagečių klijavimą prie lubų ir sienų. Bagečiu klijavimas prie lubų, kartu su dažymu, kainavo 700 Eur, o bagečių klijavimas prie sienų kainavo 500 Eur. Akivaizdu, kad bagečių klijavimas nėra numatytas Sutarties priede Sąmatoje, tačiau yra atliktas, ką liudija ir atsakovo pateiktos nuotraukos, ir prie antstolio G. P. 2021-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos nuotraukos, kadangi nuotraukose yra akivaizdžiai matomos bagetės.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas byloje neneigė fakto, kad Sutarties vykdymo eigoje buvo atlikta keletas darbų projekto pakeitimų, kurie darbų vykdymo terminui galėjo turėti įtakos nebent keliomis dienomis. Sutarties „Specialiosios dalies“ 1.2 punkte išvardinta, kokius konkrečius darbus rangovas (atsakovas) įsipareigojo atlikti etapais. Sutarties 1.3 punktu šalys numatė, kad šalių sutarimu, darbai, nepatenkantys į darbų sąvoką, bet rangovo atlikti, jeigu iki jų vykdymo pradžios šalių atskirai nesusitaria raštu, negali būti laikomi papildomais darbais. Rangovas jokiu atveju neturi teisės reikalauti sumokėti papildomai, jei dėl to šalių nėra atskirai susitarta raštu (Sutarties 1.4 punktas). Remiantis Sutarties Specialiosios dalies 1.5 punktu, rangovas pareiškia, kad visus darbams atlikti reikalingus dokumentus (projektą ir kitą projektinę dokumentaciją yra gavęs iš užsakovo prieš pasirašant Sutartį. Visus darbus rangovas įsipareigojo pradėti 2020-10-21 ir baigti 2021-01-21 (Sutarties 1.6 punktas).
57. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Pažymėtina, kad būtent atsakovas turėjo užtikrinti, kad ieškovo prašomi pakeitimai būtų užfiksuoti Sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovas, būdamas savo srities profesionalu, turi žinoti susitarimams keliamus teisinius reikalavimus, o jų nesilaikydamas privalo prisiimti dėl to kylančias teisines pasekmes.
58. Pažymėtina, kad ieškovas neigia, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl papildomų darbų pagal Sutartį atlikimo, neigia, kad jis būtų sutikęs už tokius papildomus darbus mokėti papildomai. Jokie ieškovo veiksmai taip pat nepatvirtina tokio susitarimo buvimo. Taigi, įvertinus skirtingą šalių poziciją, teisėjų kolegija vadovaujasi šalių sudaryta Sutartimi, pagal kurią nesant rašytinio šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, kokie darbai, nepatenkantys į Sutarties apimtį, yra atsakovo atliekami neatlygintinai.
59. Pažymėtina, kad remiantis CK 6.653 straipsnio 5 dalimi, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ja padidinti, o užsakovas – sumažinti; ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Minėto straipsnio 4 dalis numato, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties; tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus; jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. CK 6.684 straipsnio 4 dalis nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą; šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas.
60. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas byloje neįrodė, kad šalys buvo žodžiu susitarusios dėl papildomų darbų padidintos kainos, t. y. neįrodė, kad ieškovas būtų sutikęs atsakovui mokėti didesnę nei Sutartyje numatytą darbų atlikimo kainą.
61. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose.
62. CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi, kadangi ieškovo elgesys neleidžia teigti, kad jis būtų sutikęs keisti Sutarties sąlygas dėl kainos ir dėl Sutarties termino. Pažymėtina, kad byloje esantys šalių susirašinėjimai rodo, kad ieškovas siekė, kad Sutarties būtų laikomasi, dėl to ragino atsakovą įvykdyti sutartį.
63. Atsakovas nurodo, kad dėl to, jog per sutartą terminą nebuvo atlikti sutarti darbai yra kaltas ir ieškovas, taigi konstatuotina mišri ieškovo ir atsakovo kaltė. Mano, kad esant mišriai atsakovo ir ieškovo kaltei dėl neatliktų darbų atsakovui priteistina suma už neatliktus darbus ieškovo naudai atitinkamai turėtų būti mažinama. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas byloje neįrodė, kad koreguoti darbai, atlikti ieškovo iniciatyva, nulėmė atsakovo negalėjimą darbų atlikti laiku. Būtent atsakovas turėjo inicijuoti raštišką termino keitimą, matydamas, kad darbų atlikti laiku nespės, o to nepadaręs turi prisiimti iš to kylančius teisinius padarinius.
64. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis CK 6.193-6.195 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarčių aiškinimą, kadangi šalių sudarytos Sutarties nuostatos ir jų turinys yra aiškiai išdėstytas raštu ir dėl jos sąlygų vertinimo neaiškumų nekyla.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
65. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
66. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
67. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jo naudai nepriteistinos. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė teismui jų apmokėjimą patvirtinančius duomenis, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovo naudai iš atsakovo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1258,40 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Irena Stasiūnienė
Birutė Simonaitienė