Civilinė byla Nr. e2A-172-790/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00178-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.3; 2.6.11.4.5; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                  2026 m. balandžio 30 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Viginto Višinskio, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DIAMEDICA“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Roche Lietuva“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,DIAMEDICA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Nacionalinio kraujo centro vykdyto viešojo pirkimo „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ Nr. 721552 (toliau – ir Pirkimas) specialiųjų sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.1?2.4 eilutėse nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus:

1.1.                      „tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“ (2.1 eilutė);

1.2.                       „medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“ (2.2 eilutė);

1.3.                       „galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“ (2.3 eilutė);

1.4.                      „kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“ (2.4 eilutė).

2.       Ieškovė paaiškino, kad pasaulyje yra tik du gamintojai, kurie gamina priemones, tinkamas kraujo donorų tyrimams atlikti: ieškovės atstovaujamas gamintojas „Grifols“ ir UAB „Roche Lietuva“ atstovaujamas gamintojas „Roche“. Ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti, nes jie pritaikyti tik vieno tiekėjo (UAB „Roche Lietuva“) platinamiems produktams, todėl pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei tikslą užtikrinti konkurenciją. Ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai yra neproporcingi, kadangi pernelyg didelė reikšmė yra suteikiama kokybiniams parametrams (jiems skiriama net 50 proc. galutinio balo), palyginti su kaina. Perkančioji organizacija nepagrindė kiekvieno ekonominio naudingumo kriterijaus lyginamojo svorio proporcingumo atitinkamo kriterijaus sukuriamai ekonominei naudai. Dėl to ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai turėtų būti pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 ir 3 dalių, 55 straipsnio 5 dalies ir teismų praktikos pagrindu.

3.       Ieškovės teigimu, Techninėje specifikacijoje yra nustatytos pakankamai aukštos virusų aptikimo ribos, todėl nėra pagrindo nustatyti papildomas (didesnes) jų aptikimo ribas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T1. Perkančiosios organizacijos pasirinkta kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV/mL yra naudinga tik „Roche“ įrangai, tačiau analogiški reikalavimai nekeliami dėl kitų virusų aptikimo ribų, dėl kurių ieškovės atstovaujamo gamintojo „Grifols“ įranga pasižymi geresnėmis charakteristikomis.

4.       Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad įranga turi pasiekti rezultatą (400 tyrimų) per tam tikrą laiką (7 valandas). Ieškovės teigimu, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T2, ribojantis galimybę rankiniu būdu sumaišyti dvi (ar daugiau) medžiagas, yra perteklinis ir neproporcingas. Perkančiosios organizacijos pasirinktas reikalavimas, kad automatizavimas bus vertinamas tik medicinos priemonių bei priedų paruošimo naudoti aspektu (kad jų nereikėtų tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas), naudingas „Roche“ įrangos tiekėjui. Perkančioji organizacija nekelia analogiškų reikalavimų kitiems įrangos automatizavimo procesams, kurie „Grifols“ atveju pasižymi geresnėmis charakteristikomis.

5.       Ieškovė nurodė, kad kriterijus T3, jog konkretus infekcinis žymuo būtų nustatytas jau pirminiame tyrime, nesuteikia pridėtinės vertės, nes Techninėje specifikacijoje nustatyta, kad, gavus teigiamą kaupinio rezultatą, bet kuriuo atveju atliekami papildomi tyrimai. Pakartotinių tyrimų metu vis tiek bus identifikuotas tiek konkretus mėginys, tiek konkretus infekcinis žymuo.

6.       Pasisakydama dėl kriterijaus T4, ieškovė nurodė, kad chloro junginiai medicinos įstaigose yra dažnai naudojami kaip patikimos dezinfekcinės priemonės, todėl reikalavimas tik PGR sistemai nenaudoti chloro junginių yra netikslingas – bet kuriuo atveju perkančiosios organizacijos veikloje bus naudojami chloro junginiai. Be to, naudojant „Roche“ įrangą bus naudojamos kitokios ir agresyvesnės kenksmingos medžiagos bei susidarys žmogaus sveikatai ir aplinkai kenksmingos bei žalingos skystosios atliekos.

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑486‑777/2025 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-344-450/2025 Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeitė: ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino neteisėtu T4 kriterijų, o kitą ieškinio dalį atmetė; bylos dalį dėl alternatyvios sankcijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑193‑378/2025 Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino neteisėtais Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.1?2.4 eilutėse nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T1–T4; skyrė atsakovei alternatyvią sankciją –  100 000 Eur baudą; priteisė ieškovei iš atsakovės 27 861,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nurodė, kad nors atsakovė tiesiogiai neginčija ieškovės teisinio suinteresuotumo, tačiau nurodo, jog ieškovė dėl subjektyvių priežasčių pati nusprendė nedalyvauti Pirkime, manydama, jog negalės pateikti konkurencingo pasiūlymo, todėl jos teisė negali ir neturi būti ginama. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagrindinė ieškovės veikla yra didmeninė prekyba įvairia laboratorine ir kita medicinos, farmacijos ir biotechnologijų pramonės įranga bei priemonėmis, pažymėjo, jog ieškovė sėkmingo proceso atveju pagrįstai galėtų tikėtis konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota Pirkimo sąlygose įtvirtintais vertinimo kriterijais ir jų lyginamuoju svoriu.

10.       Teismas, spręsdamas dėl ginčo kriterijų teisėtumo, nustatė, kad pasaulyje yra tik du gamintojai (,,Grifols“ ir ,,Roche“), galintys pasiūlyti perkančiosios organizacijos siekiamą įsigyti prekę, ir abiejų gamintojų įranga atitinka esminius techninius reikalavimus.

11.       Ieškovės ginčijami kriterijai sudaro 45 proc. viso galutinio skiriamo balo (kaina sudaro 50 proc. galutinio balo; kriterijui T1 suteikta 15 balų; kriterijui T2 – 10 balų; kriterijui T3 – 10 balų; kriterijui T4 – 10 balų; kriterijui T5 – 5 balai). Ieškovė nurodė, kad ,,Grifols“ įranga neatitinka 4 iš 5 Pirkimo sąlygose nustatytų kokybės pranašumų (T1–T4), kurie sudaro 45 proc. galutinio skiriamo balo. Trečiojo asmens tiekiama ,,Roche“ įranga atitinka visus kriterijus. Teismo posėdžio metu šalių darbuotojams teikiant paaiškinimus ir atsakant į klausimus paaiškėjo, kad tiek ieškovei ir trečiajam asmeniui, tiek perkančiajai organizacijai žinomos abiejų gamintojų tiekiamos įrangos ir, be kita ko, Pirkimo objekto techninės charakteristikos. Perkančioji organizacija, žinodama abiejų gamintojų tiekiamo Pirkimo objekto esminius skirtumus ir Pirkimo sąlygose nustatydama kokybės kriterijus, jiems suteikdama reikšmingus balus, sukūrė trečiajam asmeniui, siūlančiam ,,Roche“ įrangą, galimybę surinkti 45 proc. galutinio balo. Teismas sutiko su ieškove, kad jai nebuvo sudaryta reali galimybė konkuruoti, t. y. sėkmingai varžytis dėl galimybės sudaryti Pirkimo sutartį.

12.       Spręsdamas, ar Pirkime neproporcingai didelis svoris suteiktas kokybiniams parametrams, teismas pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens 2025 m. kovo 13 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties kaina – 2 047 925 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Atsižvelgęs į tai, kad kaina sudaro tik 50 proc. galutinio balo, teismas sutiko su ieškove, jog ji turėjo pasiūlyti ne daugiau kaip 204 587 Eur su PVM kainą (t. y. apie dešimt kartų mažesnę kainą nei trečiasis asmuo), kad laimėtų Pirkimą.

13.       Pagal ieškovės pateiktus apskaičiavimus kiekvieno ekonominio naudingumo kriterijaus balo svoris ekonomine verte sudaro maždaug po pusę milijono eurų (409 585 Eur–614 377,50 Eur), o tai, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog perkančioji organizacija Pirkime suteikė neproporcingai didelę reikšmę kiekvienam kriterijaus svoriui ir atskirai kiekvienam kriterijui. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad jeigu kuris nors tiekėjas neatitiktų nors vieno ekonominio naudingumo kriterijaus, tiekėjas turėtų siūlyti bent puse milijono eurų mažesnę kainą kiekvieno atskiro ekonominio naudingumo balo atžvilgiu tam, jog tokio tiekėjo pasiūlymas išlaikytų konkurencingumą.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė kriterijams T1–T4 kriterijams skyrė nuo 10 iki 15 balų, kriterijui T5 skyrė tik 5 balus. Teismas pastebėjo, kad savo esme kriterijai T2, T3 ir T5 yra panašūs, tačiau kriterijams T2 ir T3 perkančioji organizacija suteikė dvigubai didesnį svorį.

15.       Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė, kad kriterijai apibūdina realų techninį pranašumą, papildomas funkcines charakteristikas, kurios užtikrina didesnę įrangos ir siekiamo rezultato kokybę, dėl to suteikia realią pridėtinę vertę (plačiąja prasme yra susieti su Pirkimo objektu), taip pat nepagrindė, jog kriterijams suteikti balai (vertė) yra proporcingi, neįrodė nė vieno kriterijaus ekonominės reikšmės, pateikė bendro pobūdžio argumentus apie vykdomą veiklą ir jos pobūdį.

16.       Teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijai (T1–T4) in corpore (kaip visuma) lemia, jog pasiūlymą Pirkime realiai galėjo pateikti tik vienas konkretus tiekėjas – UAB „Roche Lietuva“, todėl kriterijų visuma pažeidė tiekėjų sąžiningą konkurenciją (VPĮ 55 straipsnio 5 dalis) ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo bei skaidrumo principus.

17.       Spręsdamas dėl T1 kriterijaus teisėtumo, teismas nurodė, kad šalys pateikė mokslinius straipsnius, tyrimus, kurie pagrindžia jų dėstomus argumentus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės negalėjo paaiškinti, kodėl Pirkimo sąlygose nusprendė nustatyti būtent <10 TV/mL aptikimo ribą tiriant kaupinyje, taip pat nepagrindė, kodėl pasirinko vertinti tik hepatito B jautrumą, apsiribojo bendro pobūdžio argumentais apie dažniausiai tarp kraujo donorų pasitaikiusius infekcinių ligų žymenis.

18.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodė, jog T1 kriterijus turėtų būti priskirtas techninės specifikacijos reikalavimams, o ne atsakovės pageidautinoms Pirkimo objekto techninėms savybėms ar funkcionalumams.

19.       Atsižvelgęs į tai, kad kriterijų atitinka tik vieno gamintojo priemonės, jo proporcingumo perkančiosios organizacijos poreikiams atsakovė tinkamai nepagrindė, kriterijui perkančioji organizacija skyrė didžiausią svorį (15 balų), kriterijus pagal jam suteiktas būtinas savybes atitinka privalomus techninės specifikacijos reikalavimus, teismas pripažino T1 kriterijų nepagrįstu ir pertekliniu.

20.       Spręsdamas dėl T2 kriterijaus teisėtumo, teismas nurodė, kad panašų reikalavimą dėl automatinio mėginio praskiedimo kasacinis teismas jau yra analizavęs, vertindamas jo, kaip techninės specifikacijos reikalavimo, teisėtumą. Aptariamoje byloje kasacinis teismas nenustatė, kad rankinis mėginio atskiedimas yra nepatikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 76 punktas).

21.       Teismas sutiko su ieškove, kad vien tai, jog gamintojo ,,Grifols“ technologinis sprendimas numato vidinės kontrolės įpylimą rankiniu būdu, savaime nesudaro teisinio pagrindo pripažinti šį sprendimą prastesniu ar nepriimtinu. Kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 padaryta išvada, teismo vertinimu, tiesiogiai taikytina nagrinėjamoje byloje, kadangi ginčijamas T2 kriterijus savo esme yra identiškas. Atsakovės atlikta palyginamoji analizė, suponavusi perkančiosios organizacijos sprendimą nustatyti ginčijamą kriterijų, teismo vertinimu, yra subjektyvaus pobūdžio, neparemta objektyviais duomenimis. Kitų įrodymų, objektyviai pagrindžiančių kriterijaus funkcionalumą ir proporcingumą siekiamiems tikslams, atsakovė nepateikė.

22.       Ieškovė pateikė trečiųjų šalių dokumentus ir mokslinius tyrimus, kurie patvirtina, jog kriterijus T2 nėra susijęs su apsauga nuo užterštumo. Gamintojo ,,Grifols“ įranga, kurioje yra naudojamas dalinis rankinis darbas vidinę kontrolę įpilant į specialų buteliuką, nelemia tyrimų užteršimo. Ieškovės pateikti įrodymai ir pasaulinė praktika patvirtina, kad darbas su ,,Grifols“ įranga yra saugus, nepasitaiko atvejų, jog dėl vidinės kontrolės įpylimo į specialų buteliuką kraujo tyrimai taptų užteršti. Be to, kriterijus T2 nėra susijęs su tyrimų užterštumu, kadangi Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 5.18 papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad įranga turi užtikrinti, jog nebūtų užterštumo. Kriterijus T2, jeigu juo siekiama užkirsti kelią tyrimų užterštumui, teismo vertinimu, yra perteklinis.

23.       Teismas pripažino, kad T2 kriterijus yra neproporcingas Pirkimo tikslui, nes nuo šio kriterijaus nepriklauso nei galutinio tyrimų rezultato kokybė, nei pacientų saugumas. Kriterijus taip pat nesukuria papildomos objektyvios vertės ir nepagerina tyrimų kokybės. Nurodytas kriterijus suteikia pranašumą ,,Roche“ įrangai ir diskriminuoja ,,Grifols“ įrangą. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas pripažino T2 kriterijų neteisėtu, nes jis pažeidžia proporcingumo principą, prieštarauja skaidrumo ir lygiateisiškumo principams, diskriminuoja ir riboja konkurenciją, yra neproporcingas perkančiosios organizacijos poreikiams.

24.       Teismas, pasisakydamas dėl kriterijaus T3, t. y. kad ,,tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui“, teisėtumo, pažymėjo, jog atsakovė, teigdama, kad reikalavimas taikomas ne tik tyrimams kaupiniuose, bet ir individualiuose mėginiuose, nenurodė, kiek donacijų bus tiriama IDT ir kiek kaupiniuose. Atsakovė nepagrindė T3 kriterijaus ekonominės vertės, jam suteikto lyginamojo svorio, ekonominės naudos.

25.       Teismas nustatė, kad tiriant kraujo mėginius kaupiniuose abiejų gamintojų įrangose būtina atlikti pakartotinį tyrimą. Taigi, esminio skirtumo tarp abiejų gamintojų įrangos nėra, nes bet kokiu atveju pirminio tyrimo nepakaks tam, kad būtų nustatyta, kurio konkretaus donoro ir (arba) kuris konkretus virusas buvo rastas. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyti bendro pobūdžio argumentai apie jos statusą, vykdomą veiklą ir Pirkimo objektą (laboratoriniams tyrimams atlikti būtina įranga ir medžiagos) vien dėl savo pobūdžio (socialiai jautri visuomenei svarbi sveikatos priežiūros sritis) negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą. Kriterijus T3 teismo pripažintas neteisėtu kaip pažeidžiantis lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo principus, diskriminuojantis ir ribojantis konkurenciją.

26.       Spręsdamas dėl T4 kriterijaus teisėtumo, teismas nurodė, kad atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog chloro junginiai toksiškai veikia nervų, kvėpavimo, kraujotakos sistemas, dirgina akis, odą, sukelia alergines akių, kvėpavimo sistemos, odos ligas. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė, teigdama, kad valikliai, turintys chloro junginių, naudojami pagal gamintojo instrukcijas, kelia realią grėsmę darbuotojų sveikatai, objektyvių įrodymų nepateikė, apsiribodama bendro pobūdžio duomenimis apie chloro junginių toksiškumą ir žalą sveikatai.

27.       Ieškovė pateikė objektyvius duomenis, kad jos platinamos ,,Grifols“ įrangos priežiūrai turėtų būti naudojamas itin švelnus, tik 0,5 proc. natrio hipochlorito tirpalas, dešimt kartų silpnesnis negu buityje naudojami cheminiai valikliai.  Teismo posėdžio metu atsakovės darbuotojos papildomai nurodė, kad anksčiau dirbo su chloro junginiais ir turi asmeninę neigiamą patirtį dirbant su minėta chemine medžiaga, nes ji neigiamai veikia sveikatą. Be to, 0,5 proc. chloro junginių nėra, perkančiosios organizacijos darbuotojams reikės juos pagaminti (skiesti), pirkti dideles talpyklas ir jas transportuoti į trečią aukštą, tai sudarys nepatogumų ir reikalaus papildomų kasdienių darbo sąnaudų. Teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos įgaliotų atstovų paaiškinimai suponuoja išvadą, kad kriterijus T4 pasirinktas subjektyviais motyvais.

28.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra didžiausia kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje, aptarnaujanti ligonines ir besirūpinanti, jog pacientai gautų saugų kraują bei reikalingus jo komponentus. Vadinasi, jos laboratorijoje turi būti užtikrinta ypač saugi ir sterili aplinka. Lietuvos higienos norma HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“ nurodo paviršių, ant kurio išsipylė ar išsitaškė kraujo ar kūno skystis, dezinfekuoti aktyviojo chloro arba kitu vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatu, skirtu paviršių dezinfekcijai pagal gamintojų naudojimo instrukcijas. Dezinfekcijos priemones aktyvaus chloro pagrindu kasdienėje veikloje naudoja gydymo įstaigos, nes jos efektyviai naikina bakterijas, virusus, grybelius. Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrindė, kodėl įrangos valymo priemonių be chloro naudojimas yra pranašesnis už kitas valymo priemones, kurių sudėtyje yra kitos cheminės medžiagos.

29.       Teismas konstatavo, kad kriterijus T4 yra neproporcingas, dirbtinai riboja konkurenciją, faktiškai pritaikytas vieno gamintojo įrangai, pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir konkurencijos užtikrinimo principus, todėl jį pripažino neteisėtu.

30.       Teismas pažymėjo, kad dėl tiekėjų konkurenciją ribojančių sąlygų Pirkime dalyvavo vienas tiekėjas, su kuriuo buvo neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis, taigi, atsakomybė už neteisėtas Pirkimo sąlygas tenka atsakovei.

31.       Spręsdamas dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių, teismas nurodė, kad viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia, atsižvelgiant į Pirkimo tikslą bei objektą, įvertinus atsakovės atliekamų kraujo donacijų skaičių, kraujo ištyrimo operatyvumo poreikį bei būtinybę teikti kokybiškas asmenų sveikatos apsaugos paslaugas, perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes apsunkintų jos funkcijų, susijusių su viešuoju interesu, vykdymą. Teismas nustatė pagrindą išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų (VPĮ 106 straipsnio 2 dalis).

32.       Nustatęs, kad jau yra užbaigtas viešojo pirkimo sutarties vykdymui reikalingas įrangos pristatymo ir paruošimo eksploatavimui procesas, perkančioji organizacija naudoja įrangą atlikdama kraujo donorų tyrimus, o sutrumpinus sutarties vykdymo laikotarpį, būtent trečiasis asmuo patirtų galimus nuostolius, teismas nusprendė, jog viešojo pirkimo sutarties termino sutrumpinimas būtų neproporcinga ir nepagrįsta sankcija.

33.       Teismas nusprendė skirti atsakovei 100 000 Eur baudą (apie 4,90 proc. sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės) (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, kad baudos dydis yra proporcingas, jis privers atsakovę kruopščiau rengtis kitiems viešiesiems pirkimams.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

34.       Atsakovė VšĮ Nacionalinis kraujo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; jeigu Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimas nebūtų panaikintas, sumažinti paskirtą alternatyvią sankciją – baudą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1.                      Teismas apskųstame sprendime įvertino, kad atsakovė nepagrindė nė vieno ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, tačiau nepateikė platesnių argumentų dėl tokio įvertinimo. Iš apskųsto sprendimo neaišku, kokių veiksmų turėtų imtis perkančioji organizacija, kokių sąlygų vengti, o kokios, teismo vertinimu, sąlygos būtų teisėtos. Atsakovė, siekdama pagrįsti atskirų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų proporcingumą, sąsajumą ir reikšmę, teikė mokslinius straipsnius, rėmėsi oficialia statistika, oficialiais dokumentais bei informacija, tačiau teismas dėl jos nepasisakė.

34.2.                      Pirkime, kurio objektas tiesiogiai susijęs su žmogaus sveikata ir gyvybe, buvo pasirinktas proporcingas kainos ir kokybės santykis. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai apibūdina papildomas funkcines charakteristikas, kurios užtikrina didesnę įrangos kokybę bei suteikia realią pridėtinę vertę.

34.3.                      Dėl kriterijaus T1 pažymima, kad hepatito B nustatymas yra sudėtingesnis negu HCV ir ŽIV virusų, todėl, siekiant užtikrinti, jog hepatitas B nebus perduodamas recipientams, reikia atlikti jautresnius tyrimus. Būtent šių tyrimų atlikimui atsakovė nustatė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1. Jautresnių tyrimų atlikimo poreikis paremtas optimalaus tyrimų atlikimo laiko praktika, atsakovei priimtinomis finansinėmis sąnaudomis ir duomenimis, nurodančiais, jog dažniausiai tarp kraujo donorų nustatomas hepatitas B. Mažesnio jautrumo tyrimas gali neužfiksuoti okultinio (slapto) hepatito atvejų, tai nulemtų asmens, kuriam būtų perpiltas užkrėstas kraujo komponentas, žalą, kurios jis galėtų reikalauti iš atsakovės, taip pat galėtų nulemti reputacinę žalą atsakovei.

34.4.                      Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, numatantis, kad medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui, nustatytas tam, jog būtų pasiektas norimas rezultatas – užtikrintas reagentų vienodumas, sumažinta reagentų užteršimo rizika ir išvengta žmogiškojo faktoriaus įtakos. Šiam funkcionalumui užtikrinti nėra kito alternatyvaus lygiaverčio sprendimo, todėl Pirkimo sąlygose buvo numatytas ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus T2.

34.5.                      Atsakovė, nustačiusi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T3, siekia užtikrinti kraujo (kraujo komponentų) saugumą, tolesnį donoro ištyrimą, laboratoriškai slaptos hepatito B formos aptikimą, slaptos hepatito B formos nešiotojų identifikavimą. Įvertinus tai, kad hepatito B nešiotojo kraujo donoro perdavimas recipientui, nulemtų padidėjusį hepatitu B sergančiųjų asmenų skaičių, papildomas valstybės skiriamas išlaidas tokių asmenų gydymui, nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus yra proporcingas siekiamiems tikslams.

34.6.                      Jeigu atsakovė būtų siekusi apriboti tiekėjų konkurenciją Pirkime, Techninėje specifikacijoje būtų suformulavusi privalomą reikalavimą, kad kasdieninei (mėnesinei) įrangos priežiūrai nebūtų naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai). Tačiau perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tiekėjų konkurenciją, T4 reikalavimą, kuris yra būtinas, atsižvelgiant į atsakovės patalpas, kurioje būtų naudojama įranga ir atliekami tyrimai, numatė kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.

34.7.                      Teismas neįvertino atsakovės paaiškinimų dėl to, kad ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje neginčijo ir neįrodinėjo kriterijų tariamo ribojančio efekto visumos, o ginčijo atskirus kriterijus ir jų svorių proporcingumą. Ieškovė sąmoningai neteikė pasiūlymo Pirkime, nors Pirkimo sąlygos neribojo jos galimybių pateikti pasiūlymo.

34.8.                      Teismo paskirta 100 000 Eur bauda yra neproporcinga, nemotyvuota, neindividualizuota, neatitinka VPĮ 106 straipsnio keliamų reikalavimų, teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs ne vieną nutartį dėl alternatyvios sankcijos (baudos) skyrimo, kuriose nurodo baudos dydžio parinkimo kriterijus, todėl nesuprantama, kodėl teismas sulygino 2013 m. kasacinio teismo spręstą ir šio ginčo situaciją ir, nustatydamas baudos dydį, taikė analogiją.

35.       Ieškovė UAB ,,DIAMEDICA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

35.1.                      Perkančioji organizacija apeliaciniame skunde nepaneigė nė vieno esminio pirmosios instancijos teismo argumento, kuriuo buvo pripažintas T1 kriterijaus neteisėtumas. Atsakovė nepateikė moksliniais duomenimis pagrįsto paaiškinimo, kodėl būtent kaupinio HBV DNA aptikimo riba turi būti nustatyta ?10 TV / mL. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tokios ribos pasirinkimas nebuvo pagrįstas perkančiosios organizacijos poreikiais ir eliminuoja vieną iš dviejų pasaulinių gamintojų.

35.2.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad vien rankinio veiksmo egzistavimas negali būti laikomas objektyviu pagrindu riboti konkurenciją. Kasacinis teismas aiškiai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė objektyvius įrodymus, jog ginčijamas T2 kriterijus nekuria papildomos objektyvios vertės ir nepagerina tyrimų kokybės. T2 kriterijus, kuriuo faktiškai siekiama eliminuoti konkurenciją, neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos, proporcingumo principo ir reikalavimo techninius ar vertinimo kriterijus motyvuoti objektyvia būtinybe, todėl jis pagrįstai pripažintinas neteisėtu. Ieškovė pateikė objektyvius rašytinius įrodymus ir mokslinius duomenis, patvirtinančius, kad dalinis rankinis veiksmas naudojant ,,Grifols“ įrangą neturi neigiamo poveikio tyrimų patikimumui.

35.3.                      Kriterijus T3 nėra objektyviai pateisinamas, nepagrįstai suteikia pranašumą konkrečiam gamintojui, dirbtinai riboja potencialių tiekėjų konkurenciją, nesukuria perkančiajai organizacijai objektyvios pridėtinės vertės. Naudojant bet kurio gamintojo įrangą („Roche“ ar „Grifols“) pirminio tyrimo rezultatas nėra pakankamas galutiniam sprendimui priimti, nes abiem atvejais privaloma atlikti pakartotinį tyrimą siekiant identifikuoti konkretų infekuotą donorą. Tai reiškia, kad kriterijaus T3 reikalavimas jau pirminiame etape nustatyti viruso tipą nelemia nei tyrimų apimties sumažėjimo, nei didesnio infekcijų kontrolės efektyvumo. 

35.4.                      T4 kriterijus nepagrįstai riboja konkurenciją ir pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus, nes faktiškai privilegijuoja vieną iš dviejų pasaulinių gamintojų. Byloje nustatyta, kad „Grifols“ įrangos priežiūrai naudojamas tik 0,5 proc. natrio hipochlorito tirpalas yra apie dešimt kartų silpnesnis nei buityje plačiai naudojami valikliai, todėl negali būti laikomas pavojingu žmonių sveikatai. Perkančioji organizacija nepateikė objektyvių įrodymų, kad tokios priemonės sukeltų žalą darbuotojų sveikatai. Priešingai, teisės aktai tam tikrais atvejais numato chloro pagrindu veikiančių dezinfekcinių priemonių naudojimą sveikatos priežiūros įstaigose.

35.5.                      Ieškovė pretenzijoje neteigė, kad kiekvienas kriterijus tik atskirai pažeidžia konkurenciją. Ieškovė ginčijo ne tik pavienius ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, bet ir visą jų sistemą. Be to, nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo įvertinti Pirkimo sąlygų kaip visumos atitiktį konkurencijos užtikrinimo tikslui. Pirmosios instancijos teismas nustatė ekonominio naudingumo kriterijų (T1–T4) visumos diskriminacinį poveikį konkurencijai ir šių išvadų perkančioji organizacija apeliaciniame skunde iš esmės neginčijo, todėl ši sprendimo dalis apeliacinės instancijos teisme negali būti peržiūrima.

35.6.                      Teismas nurodė argumentus, kurių pagrindu buvo nuspręsta paskirti baudą. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo reikšmę konkurencijai, kai dėl pažeidimo galimybę dalyvauti Pirkime turėjo tik vienas tiekėjas. Be to, teismas įvertino perkančiosios organizacijos statusą ir sudarytos sutarties vertę. Teismo paskirta 100 000 Eur bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka kasacinio teismo suformuotus veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo kriterijus.

36.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „Roche Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie sutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

36.1.                      Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę parinkti pirkimo objektą atitinkančius reikalavimus. Atsakovė detalizavo ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų funkcinių charakteristikų reikšmę ir turinį. Pirkimo objektui keliamų reikalavimų dydis ir specifiškumas grindžiamas tiek ypatinga įrangos, skirtos atlikti kraujo donorų patikrą, svarba bei specifine jos paskirtimi, tiek siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą.

36.2.                      Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrindė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 pridėtinę vertę Pirkimo objektui kokybės prasme ir pažymėjo, jog šis parametras savo esme labiau atitiktų techninės specifikacijos reikalavimą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą, prieštaraujančią kasacinio teismo vertinimui, atliktam tų pačių įrodymų pagrindu.

36.3.                      Atsakovė pagrindė, kad T2 kriterijus yra siejamas su reagentų vienodumo užtikrinimu, mažesne užteršimo rizika ir žmogiškojo faktoriaus eliminavimu, t. y. su aukštesne kokybe.

36.4.                      Kriterijus T3 yra itin reikšmingas perkančiajai organizacijai ir sukuria esminę pridėtinę vertę, užtikrina viešojo intereso apsaugą, o jo būtinybė ir proporcingumas buvo detaliai pagrįsti atsakovės argumentais.

36.5.                      Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir apeliaciniame skunde nuosekliai pagrindė T4 kriterijaus poreikį, proporcingumą, pridėtinę vertę perkančiajai organizacijai, tuo tarpu teismas be jokio pagrindimo atmetė atsakovės pateiktus mokslinius straipsnius. 

36.6.                      Trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl sutarties išsaugojimo. Atskiros pozicijos dėl baudos dydžio trečiasis asmuo neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

38.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

39.       Atsakovė VšĮ Nacionalinis kraujo centras vykdė viešąjį pirkimą „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ Nr. 721552.

40.       Pirkimu buvo siekiama įsigyti vieno mėginio tyrimą, t. y. vieno kraujo mėginio ištyrimui reikalingą medicinos priemonių bei priedų rinkinį, skirtą kraujo donorų atrankiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu (Techninės specifikacijos 2 punktas). Vieno mėginio tyrimas skirtas: 1) kombinuotam žmogaus imunodeficito 1 ir 2 tipo virusų ribonukleininės rūgšties (HIV 1/2 RNA), hepatito C viruso ribonukleininės rūgšties (HCV RNA), hepatito B viruso dezoksiribonukleininės rūgšties (HBV DNA) atrankiniam molekuliniam tyrimui (Techninės specifikacijos 2.1.1 papunktis); 2) kombinuotam parvoviruso B19 dezoksiribonukleininės rūgšties (B19V DNA), hepatito A viruso ribonukleininės rūgšties (HAV RNA) atrankiniam molekuliniam tyrimui (Techninės specifikacijos 2.1.2 papunktis).

41.       Ieškovė 2025 m. sausio 27 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje prašė panaikinti Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1–T4, kadangi: 1) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra diskriminaciniai ir pažeidžia konkurenciją, jie suteikia prioritetą UAB „Roche Lietuva“ platinamiems produktams; 2) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai yra neproporcingi, pernelyg didelė reikšmė yra suteikiama kokybiniams parametrams. Atsakovė 2025 m. vasario 3 d. atmetė ieškovės pretenziją.

42.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.1?2.4 eilutėse nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T1–T4.

43.       Atsakovė VšĮ Nacionalinis kraujo centras ir UAB „Roche Lietuva“ 2025 m. kovo 13 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. 8-56. Sutarties vertė – 2 047 925 Eur su PVM (sutarties 5.2 papunktis). Sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo, kol bus išnaudota pradinės sutarties vertė, bet jos terminas negali būti ilgesnis kaip 38 mėnesiai: 36 mėnesiai prekių tiekimo laikotarpis, įskaitant įrangos pristatymą ir paruošimą darbui; 2 mėnesiai galutiniam atsiskaitymui tarp šalių (sutarties 10.1 papunktis).

44.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑486‑777/2025 ieškovės ieškinį dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų T1–T4 pripažinimo neteisėtais atmetė.

45.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑344‑450/2025 Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeitė: ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino neteisėtu Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.4 eilutėje nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“, kitą ieškinio dalį atmetė; bylos dalį dėl alternatyvios sankcijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

46.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑193‑378/2025 Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

47.       Lietuvos Aukščiausias Teismas, be kita ko, konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 55 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams keliamus reikalavimus, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo konkurencijos užtikrinimo aspektu. Teismai pirmiausia turėjo įvertinti ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų ir jų lyginamųjų svorių, kaip Pirkimo sąlygų grupės (visumos), atitiktį VPĮ įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu šios sąlygos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų, ar jos nėra pritaikytos konkrečiam gamintojui, taip pat įvertinti ginčijamų kokybės kriterijų ir jiems suteikiamų lyginamųjų svorių, atsižvelgiant į šių kriterijų išsamumą (detalumą), proporcingumą (ar tokiu būdu nėra privilegijuojami tam tikri tiekėjai). Šioje byloje teismai tokio vertinimo tinkamai neatliko, nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant šį ginčo klausimą, vertinimo (kasacinio teismo nutarties 86 punktas).

48.       Kasacinis teismas taip pat pripažino, kad bylą nagrinėję teismai, atskirai vertindami kiekvieno iš ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumą, iš esmės nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų, kuriais buvo ginčijami kriterijai T2 ir T3 kaip neproporcingi, nesuteikiantys pridėtinės vertės Pirkimo objektui. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginčijamą kriterijų T4 neteisėtu, viena vertus, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 55 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas bei neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl sąsajumo su pirkimo objektu reikalavimo, taip pat nemotyvavo, kodėl atsakovės pateikta mokslinių straipsnių ir kita informacija yra vertinama kaip nepakankama. Kita vertus, teismai nepasisakė ir dėl ieškovės argumentų bei įrodymų, kuriais buvo grindžiamas kriterijaus T4 neteisėtumas (kasacinio teismo nutarties 87 punktas).

49.       Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, apskųstame sprendime ginčijamus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus pripažino neteisėtais tiek in corpore, tiek kiekvieną atskirai, ir, atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus, nusprendė perkančiajai organizacijai paskirti alternatyvią sankciją – 100 000 Eur baudą (apie 4,90 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės).

50.       Atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas, pripažindamas ginčo kriterijus neteisėtais, nepateikė jokių platesnių argumentų dėl tokio vertinimo. Atsakovė, siekdama pagrįsti atskirų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų proporcingumą, sąsajumą bei reikšmę, pateikė mokslinius straipsnius, rėmėsi oficialia statistika, oficialiais dokumentais bei informacija, tačiau teismas dėl jų esmės nepasisakė. Atsakovės vertinimu, iš apskųsto sprendimo neaišku, kokių veiksmų turėtų imtis perkančioji organizacija, kokių sąlygų vengti, o kokios būtų teisėtos. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo paskirtos baudos dydžiu, nurodydama, jog ji neproporcinga, nemotyvuota, neindividualizuota, neatitinka VPĮ 106 straipsnio keliamų reikalavimų.

Dėl perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, nustatant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus bei jų lyginamąjį svorį

51.       Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

52.       Tiekėjo pasiūlymo vertinimo bendruosius principus reglamentuojančiame VPĮ 45 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytos sąlygos, susijusios su pasiūlymo ir tiekėjo atitiktimi skelbimo sąlygoms, reikalavimams ir kriterijams, laimėjusiu pripažįstamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kurį perkančioji organizacija nustato vadovaudamasi VPĮ 55, 56, 57 straipsnių nuostatomis. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu pripažįstamas geriausias, labiausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantis pasiūlymas, išrinktas pagal perkančiosios organizacijos iš anksto pasirinktus vertinimo kriterijus.

53.       VPĮ 55 straipsnyje įtvirtintos pasiūlymų vertinimo ir palyginimo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą gali išrinkti taikydama vieną iš trijų pasiūlymų vertinimo kriterijų (būdų), kurie yra: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) sąnaudos (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) kaina (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įstatyme nėra įtvirtintų taisyklių, kuriomis perkančiosios organizacijos būtų įpareigojamos vienu ar kitu atveju pirkime pasirinkti konkretų pasiūlymų vertinimo kriterijų, išskyrus VPĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą apribojimą. Taigi, perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija, atsižvelgiant į jos poreikius ir konkretaus pirkimo ypatybes, pasirinkti vieną iš nurodytų ekonominio naudingumo vertinimo būdų, kuriuo vadovaudamasi ji vertins pirkime pateiktus pasiūlymus ir rinksis pirkimo laimėtoją.

54.       Nagrinėjamoje byloje aktualus atsakovės pasirinktas pasiūlymų vertinimas pagal kainos ir kokybės santykį (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pasirinkus tokį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo ir išrinkimo būdą, yra atsižvelgiama tiek į pasiūlymo kainą, tiek į siūlomo pirkimo objekto kokybę. Santykis tarp kainos ir kokybės įvertinamas pagal kainos ir kokybės pusiausvyrą, aktualią kiekvienai konkrečiai perkančiajai organizacijai. Kompetentingos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – parengtose 2017 m. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse (toliau ? ENPV gairės) nurodyta, kad sąvoka „kainos / sąnaudų ir kokybės santykis“ reiškia optimalų įvairių kriterijų (susijusių su išlaidomis (ekonominiai kriterijai – kaina, sąnaudos) ir nesusijusių su išlaidomis (kokybės kriterijai)), kartu atitinkančių pirkimo vykdytojo reikalavimus, derinį, tačiau kiekviename pirkime šių įvairių kriterijų optimalaus derinio sudedamosios dalys skiriasi ir priklauso nuo pirkimo vykdytojo siekiamo rezultato.

55.       ENPV gairėse taip pat nurodyta, kad kainos ir kokybės santykio kriterijus reiškia, jog pirkimo objekto kokybė pirkimo sąlygose apibūdinama kriterijais, kuriuos pirkimo objektas privalo atitikti, o atliekant vertinimą suteikiama daugiau balų, jeigu pasiūlymas papildomai atitinka ir neprivalomus, tačiau pageidaujamus kriterijus. Toks pasiūlymų vertinimo kriterijus ypač tinka tada, kai perkančiajai organizacijai yra svarbu pasiekti, kad perkamas objektas būtų kuo kokybiškesnis, t. y. būtų kuo funkcionalesnis, estetiškesnis, pigesnis aptarnaujant ir plėtojant, efektyvesnis siekiant tų tikslų, kuriems pirkimo vykdytojas jį numato panaudoti. Taigi, toks pasiūlymų vertinimo kriterijus turėtų būti pasirenkamas, jeigu perkančiajai organizacijai itin svarbu kokybė, ji yra pasiruošusi mokėti daugiau už geresnę kokybę (atsižvelgdama į kokybinius aspektus) arba jai reikia inovacijų ir novatoriškų sprendimų, kurie sukuria svarią pridėtinę vertę ir pamatuotą ekonominę naudą pirkimo objektui.

56.       Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose 2021 m. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse nurodyta, kad kainos ir kokybės santykio kriterijaus taikymo tikslas neturėtų būti toks, kad visuomet būtų pasirinktas brangiausias ir kokybiškiausias pirkimo objektas, nepaliekant galimybės tiekėjams, siūlantiems mažesnės kokybės (bet vis dar kokybišką, specifikaciją atitinkantį) pirkimo objektą laimėti pirkimą. Tikslas yra suvienodinti tiekėjų startines pozicijas, o tolimesnė tiekėjų galimybė laimėti pirkimą priklausytų nuo jų sprendimo siūlyti aukštesnės kokybės pirkimo objektą arba konkuruoti siūlant mažesnę kainą.

57.       Tiekėjų galimybės konkuruoti taikant kainos ir kokybės santykį priklauso ir nuo perkančiosios organizacijos nustatytų prioritetų (kiek kiekvienas papildomas kokybės kriterijus jai svarbus ir kiek ji pasirengusi mokėti už papildomą ekonominę naudą), t. y. nustatyto kiekvieno kriterijaus (ekonominio (kainos) ir kokybės), taip pat atskiro kokybės kriterijaus (subkriterijaus) lyginamojo svorio. VPĮ 55 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodytų ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė.

58.       Lyginamųjų svorių esmė ta, kad, priklausomai nuo atitikties perkančiosios organizacijos poreikiams, projekto tikslui ar pasiūlymo pagrįstumui ir pan., nustatomas skirtingas lyginamasis svoris, tačiau kuo didesnį lyginamąjį svorį perkančioji organizacija nustato pasirinktam kriterijui, tuo šis kriterijus daro didesnę įtaką vertinant pasiūlymus (t. y. kriterijų lyginamasis svoris turi atspindėti pirkimo vykdytojo prioritetus). Renkantis lyginamuosius svorius, rekomenduojama įvertinti pirkimo objekto sudėtingumą (t. y. jo funkcionalumus, sudėtines dalis, skirtumus ir panašumus tarp to paties tipo objekto, estetines charakteristikas, įvertinant, kiek šie funkcionalumai suteikia pirkimo objektui pridėtinės vertės) ir pagal tai nustatyti lyginamuosius svorius (ENPV gairės).

59.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑193‑378/2025, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nurodė, kad nors VPĮ nėra nustatyti konkretūs lyginamojo svorio dydžiai kiekvienam iš kriterijų, įskaitant ir kainos kriterijų bei kokybės subkriterijus, perkančioji organizacija, spręsdama, kokią sąlyginę svarbą suteikti kiekvienam iš pasirinktų kriterijų, turi atsižvelgti į pirkimo objektą, pirkimo tikslą, poreikius ir galimybes, t. y. atsižvelgti į įstatyme įtvirtintą tikslą išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Taigi, perkančioji organizacija turi siekti racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas ir įsigyti reikalingas ir tinkamos kokybės prekes, paslaugas ar darbus priimtinomis sąlygomis už geriausią kainą (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 2 dalis).

60.       VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, vertinant pasiūlymus pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas; b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį). VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pavyzdinis, nebaigtinis kriterijų sąrašas, todėl perkančiosios organizacijos, atsižvelgdamos į konkretaus pirkimo pobūdį ir savo poreikius, gali pasirinkti bei taikyti ir kitus, šiame sąraše neįtvirtintus, kriterijus, kurie atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.

61.       Vertinimo kriterijams keliami reikalavimai įtvirtinti, be kita ko, VPĮ 55 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse – pirkimo sąlygose nustatomas (-i) kokybės kriterijus turi būti susijęs su pirkimo objektu, jis neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. ENPV gairėse nurodyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objektą, turi rinktis ne visus įmanomus, o tik būtinus kokybinius parametrus, taip pat ir pageidaujamus, tačiau tik tokius, kurie suteikia pridėtinės vertės ir yra tiesiogiai susiję su perkamu objektu.

62.       VPĮ 55 straipsnio 5 dalies nuostatomis dėl veiksmingos konkurencijos užtikrinimo atrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą tiesiogiai įgyvendinama VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji konkurencijos užtikrinimo pareiga – planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Pagal VPĮ 17 straipsnio 3 dalį laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Taigi, vertinant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų atitiktį įstatymo reikalavimams, be kita ko, VPĮ 55 straipsnio 5 daliai, būtina atsižvelgti, ar jais nėra pažeidžiami VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai (šiuo atveju pirmiausia lygiateisiškumo ir nediskriminavimo), taip pat reikalavimas, įtvirtintas VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje, pagal kurį planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją.

63.       Lietuvos Aukščiausias Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑193‑378/2025 nurodė, kad kasacinio teismo išaiškinimais, suformuotais bylose dėl techninės specifikacijos, turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant ginčą dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų teisėtumo konkurencijos užtikrinimo aspektu. Tokią išvadą kasacinis teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra esminės pirkimo sąlygos. Vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainos ir kokybės santykį, kainai ir kokybei suteikiama atskira, nuo individualaus pirkimo ir perkančiosios organizacijos poreikių bei pirkimo tikslo priklausanti reikšmė (vertingumas, naudingumas). Taikant kainos ir kokybės santykį, tiekėjai konkuruoja tiek kaina, tiek kokybe, todėl perkančiosios organizacijos nustatyti kokybės reikalavimai (naudingumo kriterijai) ir jiems priskiriama reikšmė (balai) turi tiesioginę įtaką tiekėjų galimybei pateikti konkurencingą pasiūlymą (kasacinio teismo nutarties 57 punktas).

64.       Kasacinis teismas, remdamasi aktualia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: bylose dėl techninės specifikacijos reikalavimų (ne)teisėtumo ieškovai savo teises gali ginti ir teismai pagal pareikštus reikalavimus arba, esant pagrindui, ex officio privalo ieškovų argumentus vertinti spręsdami dėl šių galimų tiekėjų teisių pažeidimų: 1) konkrečių (atskirų) techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumo; 2) kelių bendrai taikomų ar visumos techninės specifikacijos reikalavimų pritaikymo konkrečiam gamintojui (netiesioginės diskriminacijos); 3) neproporcingo techninės specifikacijos reikalavimų išsamumo (detalumo), dėl kurio privilegijuojami tam tikri tiekėjai (neproporcingai siekiamam tikslui sumažinamos tiekėjų galimybės konkuruoti pirkime) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019, 45 punktas).

65.       Tiekėjų konkurencijos užtikrinimo ir nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 37 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui); tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017, 31 punktas). Tiekėjui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtomis atskiras pirkimo sąlygas ir jų grupę, teismas pirmiausia turėtų įvertinti pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitiktį VPĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų, ar sąlygų išsamumo pobūdis (lygis) nepažeidžia proporcingumo principo, ir tik vėliau, nekonstatavęs šio pagrindo, vertinti atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017, 34–35 punktai).

66.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė teikė dvejopo pobūdžio argumentus – ginčijo tiek ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų, be kita ko, jiems suteiktų lyginamųjų svorių, visumos teisėtumą, tiek atskirų ekonominio naudingumo vertinimo kokybės reikalavimų teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia vertina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitikties sąžiningos konkurencijos užtikrinimo imperatyvui ir tuomet dėl atskirų ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo.

Dėl ekonominio naudingumo kriterijų visumos teisėtumo

67.       Atsakovė teigia, kad ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų visumos pretenzijoje ir ieškinyje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kriterijų visumos teisėtumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentu. Iš pretenzijos ir ieškinio turinio matyti, kad ieškovė, nors ir neišskirdama argumentų dėl kriterijų visumos neteisėtumo, nurodė, jog kriterijai pritaikyti vienam tiekėjui (,,Roche“), teikė poziciją dėl visų kriterijų nepagrįsto lyginamojo svorio. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑193‑378/2025, perdavęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojo teismą įvertinti kriterijų visumos teisėtumą.

68.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad perkančioji organizacija ekonominio naudingumo kriterijus (T1–T4), kurių kiekvieno atskiro kriterijaus balo svoris ekonomine verte sudaro nuo 409 585 Eur iki 614 377,50 Eur, suformulavo ir suteikė jiems neproporcingą svorį (45 proc. vertinamojo balo) taip, jog ginčo Pirkimo sąlygų visumą atitinka tik vienas tiekėjas, todėl pripažino, kad kriterijų grupė, t. y. Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijai T1–T4 in corpore (kaip visuma) lemia, jog pasiūlymą ginčo Pirkime realiai galėjo pateikti tik vienas konkretus tiekėjas – UAB „Roche Lietuva“.

69.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Pirkime, kurio objektas tiesiogiai susijęs su žmogaus sveikata ir gyvybe, buvo pasirinktas proporcingas kainos ir kokybės santykis, nustatant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

70.       Byloje nustatyta, kad Pirkime pasiūlymo kainai (C) skirtas 50 balų lyginamasis svoris, o visiems kokybiniams parametrams (kriterijams T1–T5) 50 balų lyginamasis svoris (T1 – 15 balų, T2 –10 balų; T3 – 10 balų; T4 – 10 balų; T5 – 5 balai) (Pirkimo sąlygų 7 priedo lentelė ,,Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (kainos ir kokybės santykio) vertinimo kriterijai“ 1–2 eilutės). 

71.       Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės pateiktiems apskaičiavimams, pagal kuriuos, atsižvelgiant į viešojo pirkimo sutarties vertę (2 047 925 Eur su PVM), T1 kriterijaus ekonominė vertė sudaro 614 377,50 Eur; T2 – 409 585 Eur; T3 – 409 585 Eur, T4 – 409 585 Eur. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovei, kad jeigu tiekėjas neatitiktų nors vieno ekonominio naudingumo kriterijaus, jis turėtų pasiūlyti bent 0,5 milijono eurų mažesnę kainą kiekvieno atskiro ekonominio naudingumo balo atžvilgiu tam, jog tokio tiekėjo pasiūlymas išlaikytų konkurencingumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su ieškovės pozicija, kad ji, siekdama konkuruoti Pirkime su UAB ,,Roche Lietuva“, kurios įranga atitiko visus ginčijamus kriterijus, turėjo pasiūlyti ne didesnę kaip 204 587 Eur su PVM kainą Pirkime. Apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra ginčijamos.

72.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kainos ir kokybės santykio pasirinkimas, kainai suteikiant 50, o kokybiniams kriterijams 50 balų lyginamąjį svorį (T1 – 15 balų, T2 –10 balų; T3 – 10 balų; T4 – 10 balų; T5 – 5 balai), savaime nelaikytinas neteisėtu ekonominio naudingumo vertinimo būdu, tačiau perkančioji organizacija, nustatydama konkrečius kokybinių kriterijų lyginamuosius svorius, privalo juos pagrįsti objektyviais duomenimis ar argumentais, t. y. įrodyti, kad atitinkamiems kriterijams suteikti svoriai atspindi perkančiosios organizacijos prioritetus bei lemia didesnę Pirkimo objekto sukuriamą pridėtinę vertę ar ekonominę naudą, yra proporcingi Pirkimo tikslui (žr. šios nutarties 57–59 punktuose aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką).

73.       Atsakovė ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumą ir jiems paskirtus lyginamuosius svorius grindė argumentais dėl specifinio ir viešajam interesui itin svarbaus Pirkimo objekto, pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudėtingumo ir būtinumo užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, pacientams atliekamų tyrimų tikslumą ir ankstyvą susirgimų diagnostiką, perkančiosios organizacijos išteklių taupymą ir darbo organizavimo patogumą, pažymėjo, kad nustatyti reikalavimai objektyvūs, jais nesiekiama diskriminuoti kurio nors tiekėjo. Pažymima, kad dėl šių atsakovės argumentų Lietuvos Aukščiausias Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑193‑378/2025 nurodė, jog bendro pobūdžio argumentai apie atsakovės statusą, vykdomą veiklą ir Pirkimo objektą (laboratoriniams tyrimams atlikti būtiną įrangą ir medžiagas) vien dėl savo pobūdžio (socialiai jautri visuomenei svarbi sveikatos priežiūros sritis) negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą.

74.       Atsakovė dėl kiekvieno atskiro ginčijamo kriterijaus nurodė argumentus dėl jų pridėtinės vertės Pirkimo objekto kokybei, reikšmės didesniam kraujo transfuzijos saugumui ar efektyvesniam tyrimų atlikimo procesui, tačiau nepateikė objektyvių duomenų ar argumentų, kurie leistų įvertinti, kodėl vieniems kriterijams suteikta didesnė, o kitiems mažesnė reikšmė, taip pat nepagrindė, kaip šie svoriai prisideda prie geriausio pasiūlymo parinkimo, kodėl jie nulemia didesnę Pirkimo objekto sukuriamą pridėtinę vertę ar ekonominę naudą, nepateikė argumentų dėl nustatytų svorių proporcingumo Pirkimo tikslui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, pavyzdžiui, kriterijus T2 (,,medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas“), T3 (,,galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui“) ir T5 kriterijus, kuris nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas (,,galimybė visus tyrimus (HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, B19V DNA ir HAV RNA atlikti vieno sistemos paleidimo metu“), yra panašaus pobūdžio, grindžiami greitesniu, efektyvesniu ir saugesniu tyrimų atlikimo procesu, tačiau kriterijams T2 ir T3 perkančioji organizacija suteikė dvigubai didesnį svorį nei T5 kriterijui. Kriterijui T1, lyginant su kriterijumi T5, suteiktas trigubai didesnis svoris (15 balų), niekaip nemotyvuojant tokio didelio skirtumo tarp atsakovės nustatytų kriterijų lyginamųjų svorių.

75.       Nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad perkančioji organizacija Pirkime suteikė itin didelę reikšmę kokybiniams kriterijams ir kiekvienam jų atskirai, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kodėl būtent tokie lyginamieji svoriai buvo pasirinkti, t. y. neįrodė pasirinktų lyginamųjų svorių reikšmės Pirkimo objektui.

76.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų visuma lemia situaciją, kad juos atitinka tik vieno gamintojo (iš pasaulyje esančių dviejų gamintojų) siūloma įranga (,,Roche“). Pažymima, kad kriterijui T5, kurį bylos duomenimis atitiktų abu tiekėjai, suteiktas mažiausias lyginamasis svoris, o kriterijams T1–T4, kuriuos atitinka tik UAB ,,Roche Lietuva“ siūloma įranga, suteikti reikšmingai didesni lyginamieji svoriai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu apklausti atsakovės darbuotojai patvirtino turintys žinių apie abiejų rinkoje veikiančių gamintojų siūlomos įrangos technines savybes ir funkcionalumus bei jų skirtumus (2026 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas). Aplinkybė, kad kriterijų visuma, jiems suteikti lyginamieji svoriai palankūs vieno tiekėjo siūlomai įrangai (,,Roche“), tai, jog atsakovei ir jos darbuotojams žinomi abiejų gamintojų įrangos panašumai ir skirtumai, leidžia padaryti išvadą, kad tokia vertinimo sistema nėra neutrali, bet privilegijuoja atsakovės pageidaujamą įranga atstovaujantį tiekėją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl perkančiosios organizacijos pasirinktų kriterijų ir jiems suteiktų svorių sudaryta situacija, kuomet kitam tiekėjui, galinčiam pasiūlyti techninius reikalavimus atitinkantį Pirkimo objektą, dalyvavimas Pirkime tapo ekonomiškai nepagrįstas, nes siekiant kompensuoti neatitiktį kokybiniams kriterijams reikėtų pasiūlyti neproporcingai mažą kainą.

77.       Nors atsakovė teigia, kad ieškovė sąmoningai neteikė pasiūlymo Pirkime, nes jokios sąlygos neribojo jos galimybių pateikti pasiūlymo, kasacinis teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodė, jog sąžiningos konkurencijos užtikrinimo pažeidimui nustatyti svarbesnė reikšmė turi būti teikiama ne aplinkybei dėl tiekėjo, t. y. konkurento, ginčijančio pirkimo sąlygas, siūlomos įrangos neatitikties ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams, o aplinkybei dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pritaikymo išimtinai vienam tiekėjui.

78.       Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamų kriterijų visuma pritaikyta vienam tiekėjui UAB ,,Roche Lietuva“, todėl šie kriterijai pagrįstai pripažinti neteisėtais, kaip dirbtinai ribojantys konkurenciją, pažeidžiantys lygiateisiškumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalys, 55 straipsnio 5 dalis).

79.       Toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisakys dėl kiekvieno ginčijamo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus teisėtumo atskirai.

Dėl kriterijaus „tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“ teisėtumo 

80.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime T1 ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pripažino neteisėtu, nepagrįstu ir pertekliniu, nustatęs, kad jį atitinka tik vieno gamintojo (,,Roche“) įranga; atsakovė nepagrindė kriterijaus poreikio; atsakovė šiam kriterijui skyrė didžiausią svorį (15 balų); pagal jam suteiktas savybes kriterijus atitinka privalomus techninės specifikacijos reikalavimus, bet ne perkančiosios organizacijos pageidaujamas savybes.

81.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad T1 kriterijus nustatytas, siekiant, jog visi kraujo donorų paaukoto kraujo vienetai būtų tiriami itin jautriu metodu dėl sunkiai aptinkamos hepatito B viruso (HBV) infekcijos, taip užtikrinant aukščiausią kraujo saugos lygį kraujo donorystės procese. Atsakovės vertinimu, tai reikšmingai sumažintų riziką, kad recipientams būtų perpiltas HBV infekuotas kraujas, ypač ankstyvos ar latentinės infekcijos atvejais. Tokiu būdu būtų prisidedama prie kraujo transfuzijų saugos stiprinimo, hepatito B sergamumo mažinimo ir išvengiama papildomų gydymo bei hospitalizavimo išlaidų, kurios būtų dengiamos valstybės lėšomis. Jautresnių tyrimų atlikimo poreikis paremtas optimalaus tyrimų atlikimo laiko praktika, atsakovei priimtinomis finansinėmis sąnaudomis ir statistiniais duomenimis, nurodančiais, jog dažniausiai tarp kraujo donorų nustatomas hepatitas B. Mažesnio jautrumo tyrimas gali neužfiksuoti okultinio (slapto) hepatito atvejų.

82.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ,,Roche“ įrangoje kaupinys yra sudaromas iš 6 skirtingų donorų mėginių, ,,Grifols“ įrangoje – iš 4 arba 8 mėginių. Hepatito B aptikimo riba kaupinyje ,,Roche“ įrangoje – 8,4 TV / ml, ,,Grifols“ – 17,2 TV / ml (jei kaupinys iš 4 mėginių).

83.       Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, hepatitas B – tai hepatito B viruso (HBV) sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas, pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Imlumas virusiniam hepatitui B yra visuotinis, o tai reiškia, kad visi nepasiskiepiję nuo hepatito B asmenys gali užsikrėsti šiuo virusu. Daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų turėjo sąlytį su virusu, o 350 milijonų yra lėtiniai hepatito B infekcijos nešiotojai. Europoje kasmet hepatitu B užsikrečia apie 1 milijonas žmonių. Lietuva priklauso vidutinio endemiškumo zonai – 80 000 žmonių yra lėtinės hepatito B infekcijos nešiotojai.

84.       Atsakovės pateiktame moksliniame straipsnyje (Ocana S., ir kiti. ,,Diagnostic strategy for occult hepatitis B virus infection“) pažymėta, kad lėtinė hepatito B infekcija yra pagrindinė cirozės ir hepatoceliulinės karcinomos priežastis pasaulyje, kuri yra tarp dešimties pagrindinių mirties priežasčių. Klinikinė hepatito B eiga yra įvairi – nuo lengvos kepenų ligos iki fulminantinio hepatito, cirozės ar hepatoceliulinės karcinomos. Straipsnyje akcentuojama hepatito B okultinė (latentinė) forma, kuomet viruso kiekis kraujyje gali būti itin mažas, o įprasti viruso žymenys neigiami, todėl latentinė viruso forma sunkiai aptinkama. Nurodyta, kad latentinės hepatito B infekcijos nustatymas yra sudėtingas ir reikalauja itin jautrių tyrimų, kurių aptikimo riba gali siekti 10 TV / ml ir mažiau.

85.       Ieškovės pateiktame moksliniame straipsnyje (Wu, D. ir kiti. ,,The impact of nucleic acid testing to detect human immunodeficiency virus, hepatitis C virus, and hepatitis B virus yields from a single blood center in China with 10 years review“) nurodyta, kad pagrindiniai virusai, perduodami kraujo transfuzijos būdu, yra hepatitas B (HBV), hepatitas C (HCV) ir žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), tačiau hepatitas B per 10 metų straipsnyje analizuojamą laikotarpį Kinijoje donorų kraujyje buvo aptinkamas dažniau nei hepatitas C ar ŽIV virusai, nepaisant bendrų virusų perdavimo būdų ir panašių rizikos veiksnių (straipsnyje pažymima ir tai, kad Kinijos populiacijoje hepatitas B yra labiau paplitęs). Straipsnyje hepatito B virusas vertinamas kaip reikšminga grėsmė kraujo transfuzijos saugumui.

86.       Ieškovė, siekdama paneigti atsakovės poziciją dėl poreikio skirti papildomus balus būtent už hepatito B kaupinio aptikimo ribą, remiasi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos statistika apie sergamumą užkrečiamomis ligomis, iš kurios matyti, kad 2023 ir vėlesniais metais Lietuvoje sergamumas lėtiniu hepatitu C yra dominuojantis tarp visų virusinių hepatitų. Vertindamas šią statistiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad statistikai įtakos galėjo turėti tai, jog 2022 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-915 pagrindu asmenims, gimusiems 1945–1994 m., suteikta galimybė nemokamai pasitikrinti dėl hepatito C. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad, Kraujo donorų registro duomenimis, 2020–2024 metais būtent hepatitas B buvo labiausiai paplitęs tarp kraujo donorų Lietuvoje, o 2024 metais iš 103 donorų kraujyje nustatytų infekcijų hepatitas B nustatytas 41 kartus (36 – pirmą kartą duodantiems kraują, 5 – nuolatiniams (pakartotiniams) donorams) (palyginimui, hepatito C nustatyta 15, o ŽIV 5 atvejai). Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina hepatito B viruso paplitimą tarp kraujo donorų.

87.       Teisėjų kolegija nekvestionuoja ieškovės akcentuojamų aplinkybių, kad hepatito C ir ŽIV virusai taip pat yra pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei, o jų ištyrimas, siekiant užtikrinti saugias kraujo transfuzijas, yra būtinas. Tačiau iš byloje pateiktų mokslinių ir statistinių duomenų matyti, kad hepatitas B išlieka reikšminga grėsme kraujo transfuzijų saugumui. Nors hepatitas C ir ŽIV taip pat yra pavojingi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrindė hepatito B ištyrimo svarbą, atsižvelgiant į jo paplitimą tarp donorų ir latentinės infekcijos nustatymo sudėtingumą. Be to, nors egzistuoja skiepai nuo HBV, tačiau vakcinacija Lietuvoje visuotinai pradėta taikyti tik nuo 1998 m., todėl reikšminga dalis kraujo donorų populiacijos neturi imuniteto.

88.       Ieškovė, pasisakydama dėl ginčo kriterijuje nustatytos konkrečios kaupinio aptikimo ribos (?10 TV / mL), teigia, kad jeigu perkančiajai organizacijai yra išskirtinai svarbus HBV tyrimas, ji tyrimus turėtų atlikti ne kaupiniuose, bet individualiai kiekvienam donorui, kaip tai daro VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, kai aptikimo riba yra dar žemesnė – iki 5 TV / ml.

89.       Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejuose šalių pateiktuose moksliniuose straipsniuose pripažįstama, jog tyrimų jautrumas ypač svarbus latentinio hepatito B atveju, kai viruso kiekis kraujyje gali būti itin mažas. Atsakovės pateiktame straipsnyje nurodoma, kad nors nėra visuotinai privalomo hepatito B tyrimo jautrumo standarto, tačiau Taorminoje 2008 m. Europos kepenų tyrimų asociacijos inicijuotame tarptautiniame okultinio hepatito ekspertų susitikime pateikta rekomendacija atlikti tyrimus, kurių aptikimo riba yra mažesnė nei 10 HBV DNR kopijų vienai reakcijai. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad tyrimų jautrumas nėra absoliutus ar universalus kriterijus, o priklauso nuo pasirinktų metodų ir technologinių sprendimų. Vis dėlto mažesnė aptikimo riba (?10 TV / ml) objektyviai reiškia didesnį tyrimo jautrumą ir didesnę tikimybę nustatyti latentinę infekciją.

90.       Byloje pateiktoje mokslinėje literatūroje taip pat akcentuojama, kad individualūs kraujo donorų tyrimai yra jautresni ir tikslesni nei tyrimai kaupiniuose, tuo pačiu pažymint, jog praktikoje kraujo donorų tyrimuose plačiai naudojami kaupinių metodai, kurie dėl mėginių praskiedimo mažina jautrumą, tačiau laikomi priimtinais dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad net ir atliekant tyrimus kaupiniuose, naudojami aukšto jautrumo tyrimai gali užtikrinti didesnę viruso aptikimo galimybę. 

91.       Byloje pateiktas 2015 m. gruodžio 21 d. VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktoriaus įsakymo nuorašas, kuriame nustatyta, kad atrankiniai molekuliniai tyrimai dėl ŽIV, HCV ir HBV individualiame ėminyje turi būti atlikti visiems pirmą kartą duodantiems kraujo donorams, orientuojantis į ne mažesnę nei 30 proc. donacijų dalį per mėnesį, skaičiuojant nuo bendro tą mėnesį tirto donacijų skaičiaus, o likusiai donacijų daliai tyrimai atliekami kaupiniuose. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 2 pastaboje nurodyta, kad ,,tyrimų dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA atveju apie 20 proc. donacijų bus tiriama individualiose tyrimuose, o 80 proc. donacijų kaupiniuose ne didesniuose kaip 8 mėginiai“. Kaip matyti iš Kraujo donorų registro duomenų apie kraujo donorus ir donacijas 2024 metais, VšĮ Nacionaliniame kraujo centre atliktų donacijų skaičius – 76 898, VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikose – 26 253, o VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose – 14 512. Byloje pateikti duomenys apie kraujo donorystės apimtis Lietuvoje patvirtina, kad atsakovė aptarnauja didžiausią donorų skaičių, todėl privalo užtikrinti efektyvų ir operatyvų kraujo ištyrimą bei paruošimą. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, visų mėginių tyrimas vien tik individuliai nebūtų pagrįstas ir racionalus, nes lemtų neproporcingai dideles finansines sąnaudas ir reikšmingai apsunkintų operatyvų kraujo ištyrimo procesą. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės pasirinktas modelis, kai dalis tyrimų atliekama individualiai, o dalis kaupiniuose, siekiant taikyti aukšto jautrumo metodą, pagrįstas tiek ekonominiu, tiek organizaciniu aspektais.

92.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pagrindė T1 kriterijaus pridėtinę vertę Pirkimo objektui tiek medicininiais ir epidemiologiniais, tiek organizaciniais ir ekonominiais argumentais, susijusiais su hepatito B paplitimu, latentinės infekcijos nustatymo sudėtingumu bei kraujo donorystės proceso specifika. Pažymima, kad tai iš esmės konstatavo ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje.

93.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T1 kriterijus turėtų būti priskirtas techninės specifikacijos reikalavimams, o ne atsakovės pageidautinoms Pirkimo objekto techninėms savybėms ar funkcionalumams. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi, kurioje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytas argumentas, jog ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės poziciją, kad tik nustačius aptikimo ribą ?10 TV / mL galima efektyviai atlikti tyrimus ir nustatyti hepatito B virusą kraujyje, suponuoja išvadą, kad toks parametras turėtų būti priskirtas techninės specifikacijos reikalavimams, o ne atsakovės pageidautinoms Pirkimo objekto techninėms savybėms ar funkcionalumams. Pažymima, kad kasacinis teismas dėl T1 kriterijaus priskyrimo techninei specifikacijai pasisakė apeliacinės instancijos teismo argumentų kontekste, tačiau perdavė bylą nagrinėti iš naujo, nustatęs, jog teismai nepasisakė dėl visų byloje pateiktų įrodymų ir tinkamai neatliko ginčijamų Pirkimo sąlygų vertinimo. Iš naujo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė kasacinio teismo nutarties turinį ir, neatlikęs savarankiško vertinimo, pripažino, kad T1 kriterijus turėtų būti laikomas techninės specifikacijos dalimi.

94.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu,T1 kriterijus savo esme yra ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kuriuo siekiama įvertinti siūlomų tyrimo metodų kokybinį pranašumą – didesnį jautrumą ir dėl to užtikrinamą aukštesnį kraujo transfuzijų saugos lygį. Byloje aptarti moksliniai šaltiniai ir tarptautinės praktikos duomenys nenustato universalaus, visais atvejais privalomo HBV tyrimų jautrumo standarto (konkrečios ?10 TV / mL ribos), o tokio jautrumo poreikį sieja su rekomendacinio pobūdžio gairėmis ir gerąja praktika, ypač latentinio hepatito B  nustatymo kontekste. Tai reiškia, kad aptikimo ribos kriterijus negali būti laikomas privalomu techniniu reikalavimu, kurį turi atitikti visi tiekėjai, pageidaujantys dalyvauti Pirkime, bet vertinamas kaip perkančiosios organizacijos pageidaujama techninė savybė, už kurią suteikiami papildomi balai. Vien tai, kad kriterijus susijęs technine įrangos savybe, savaime nepaneigia jo, kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, pobūdžio. Priešingai, būtent tokio pobūdžio kriterijai leidžia diferencijuoti tiekėjų pasiūlymus pagal kokybinius aspektus, viršijančius minimalius privalomus reikalavimus, ir taip pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. 

95.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka pirmosios instancijos teismo argumentu, kad T1 kriterijus yra perteklinis, nes Techninėje specifikacijoje jau nustatytas reikalavimas dėl kaupinio HBV DNA aptikimo ribos. Techninės specifikacijos lentelės 3.3.4 papunktyje nustatytas reikalavimas dėl HBV DNA ? 5 TV / mL aptikimo ribos, tiriant individualiam tyrime. Tuo tarpu, kaip minėta, atsakovė pagrindė, kad ?10 TV / mL aptikimo ribos kriterijus tiriant kaupinyje yra jos pageidaujama techninė savybė, suteikianti Pirkimo objektui pridėtinę vertę.

96.       Tačiau vertinant T1 kriterijaus teisėtumą svarbi ir aplinkybė, kad T1 kriterijui buvo suteiktas didžiausias svoris – 15 balų, kitiems ginčijamiems ekonominio naudingumo kriterijams skirta po 10 balų, o T5 kriterijui, kuris nėra ginčijamas, 5 balai. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė objektyvių ir pakankamų argumentų, pagrindžiančių, kodėl būtent šiam kriterijui suteiktas reikšmingai didesnis svoris nei kitiems kriterijams, juolab kad, kaip nustatyta byloje, šį kriterijų faktiškai atitinka tik vieno tiekėjo siūloma įranga. Toks kriterijaus sureikšminimas vertinimo sistemoje lemia situaciją, kai pasiūlymų konkurencingumas iš esmės priklauso nuo vienos pageidaujamos savybės, taip sumažinant kitų kriterijų reikšmę ir iškreipiant bendrą ekonominio naudingumo vertinimą. Pažymima ir tai, kad, kaip jau konstatuota, aptikimo ribos (?10 TV / mL) reikalavimas grindžiamas rekomendacinio pobūdžio gairėmis, o ne privalomais standartais, todėl tokios savybės vertinimas galėtų būti laikomas papildomu pranašumu, tačiau ne tokiu, kuris turėtų esminę ir lemiamą reikšmę vertinant pasiūlymus. Pagal į bylą pateiktus apskaičiavimus, Pirkime tiekėjas, kuris neatitinka tik T1 kokybės kriterijaus, turėtų pasiūlyti net 614 377,50 Eur mažesnę kainą.

97.       Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai suteikė ginčo kriterijui išskirtinai didelį svorį, tokiu būdu nepagrįstai iškreipdama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pusiausvyrą ir nepagrįstai privilegijavo konkretų tiekėją, taip pažeisdama sąžiningos konkurencijos, lygiateisiškumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalys, VPĮ 55 straipsnio 5 dalis).

98.       Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, neatlikęs detalios byloje pateiktų mokslinių straipsnių ir statistinių duomenų analizės, nepagrįstai nusprendė, kad kriterijus neturi pridėtinės vertės Pirkimo objektui ir yra perteklinis bei kriterijus turėtų būti techninės specifikacijos dalimi. Visgi, pirmosios instancijos teismas, nors ir iš dalies kitais argumentais, iš esmės pagrįstai pripažino T1 kriterijų neteisėtu.

Dėl kriterijaus „medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“ teisėtumo

99.       Pirmosios instancijos teismas pripažino T2 kriterijų neteisėtu, nustatęs, kad jis pažeidžia proporcingumo principą, prieštarauja skaidrumo ir lygiateisiškumo principams, diskriminuoja ir riboja konkurenciją, yra neproporcingas perkančiosios organizacijos poreikiams. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T2 nustatytas tam, jog būtų pasiektas norimas rezultatas – užtikrintas reagentų vienodumas, sumažinta reagentų užteršimo rizika ir būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus įtakos.

100.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės atstovaujamos įrangos ,,Grifols“ reagentų naudojimo instrukcijoje nurodoma, jog įrangos naudojimo metu vidinę kontrolę (specialų kontrolinį tirpalą, skirtą patikrinti, ar tyrimo atlikimo procesas yra tinkamas) reikia įpilti į tam skirtą specialų buteliuką (TRC buferį), o sistema automatiškai patikrina kontrolės įvedimą nuskaitydama buteliuko brūkšninį kodą. „Roche“ diagnostinė sistema sukurta taip, kad jos naudojimo metu nereikėtų maišyti reagentų rankiniu būdu; reagentų naudojimo instrukcijoje nėra nustatyta papildomų reagentų maišymo sąlygų.

101.       Atsakovė parengė lentelę, kurioje nurodė, kad paruoštas reagentas, lyginant su reagento paruošimu perkančiosios organizacijos laboratorijoje, turi šiuos privalumus: saugumas, žmogiškojo faktoriaus bei taršos išvengimas; tyrimo tikslumas, rezultatų objektyvumas; reagentų vienodumas; reagentų naudojimo efektyvumo užtikrinimas, tyrimo atlikimo laiko taupymas, paslaugos kokybės užtikrinimas; vidinė kontrolė atliekama ne rečiau kaip kas 24 valandas arba su kiekvienu paleidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie atsakovės teiginiai grindžiami deklaratyvaus pobūdžio argumentais, nepateikiant objektyvių, patikrinamų ar palyginamų duomenų, kurie patvirtintų nurodytų privalumų egzistavimą.

102.       Ieškovė, siekdama patvirtinti, kad jos atstovaujama ,,Grifols“ įranga, kurioje yra naudojamas dalinis rankinis darbas vidinę kontrolę įpilant į specialų buteliuką, atitinka visus patikimumo reikalavimus ir nekelia grėsmės tyrimų rezultatų kokybei, pateikė 2020 m. gruodžio mėn. paskelbtą Pietų Afrikoje atliktą mokslinį tyrimą, kuriame buvo lyginamos „Grifols“ ir „Roche“ diagnostinės sistemos (Coleman C., ir kiti. Comparison of two nucleic acid amplification technology (NAT) systems for detection of human immunodeficiency virus, hepatitis B and C virus). Tyrimo duomenimis nustatyta, kad „Grifols“ sistemoje negaliojančių tyrimų dalis buvo reikšmingai mažesnė (1,90 proc.) nei „Roche“ sistemoje (4,20 proc.). Teisėjų kolegija, vertindama šiuos duomenis, pažymi, kad didesnė negaliojančių tyrimų dalis rodo mažesnį sistemos veikimo stabilumą, kuris gali kilti dėl įvairių techninių ir procesinių sutrikimų. Nors vien šis rodiklis neleidžia identifikuoti konkrečios negaliojančio tyrimo priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, jis atspindi didesnę klaidų tikimybę visame tyrimo procese, įskaitant galimą mėginių ar reagentų užterštumo riziką. Taigi, vien aplinkybė, kad „Grifols“ sistemoje atliekamas dalinis rankinis veiksmas, neleidžia padaryti išvados, jog tokia sistema yra mažiau patikima ar labiau pažeidžiama nei automatizuota reagentų paruošimo sistema. Priešingai, pateikti duomenys paneigia atsakovės poziciją apie rankinio elemento neigiamą įtaką tyrimų patikimui ir kokybei.

103.       Ieškovė taip pat pateikė į bylą Latvijos Valstybinio kraujo donorystės centro 2025 m. vasario 6 d. informacinį raštą, kuriame šis centras patvirtino, kad dirbdami su ,,Grifols“ įranga ir reagentais centro darbuotojai nesusidūrė su žmogiškosiomis klaidomis ar kitomis problemomis, susijusiomis su rankiniu darbu, kuomet prie taikinio fiksavimo reagento (TCR) reikia pridėti vidinę kontrolę (IC), taip pat patvirtino, jog visi kiti reagentai yra paruošti naudoti.

104.       Teisėjų kolegija padaro išvadą, kad sistemos patikimumas yra kompleksinis rodiklis, kuris nėra siejamas vien tik su atskirais technologiniais sprendimais (šiuo atveju – reagentų paruošimo būdu). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad automatinis kontrolinių medžiagų paruošimas būtų pranašesnis už rankinį. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kasacinis teismas yra analizavęs panašų reikalavimą dėl automatinio mėginio praskiedimo, vertindamas jo, kaip techninės specifikacijos reikalavimo, teisėtumą. Kasacinis teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog rankinis mėginio atskiedimas yra nepatikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 76 punktas). Nors minėta kasacinio teismo išvada buvo suformuluota dėl techninės specifikacijos, ji pritaikoma nagrinėjamoje byloje, nes patvirtina, kad toks kriterijus nesukuria realios pridėtinės vertės.

105.       Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tiekėjas Techninės specifikacijos reikalavimu jau yra įpareigotas užtikrinti kryžminio užterštumo rodiklius, numatytus gamintojo instrukcijoje. Techninės specifikacijos lentelės 5.18 papunktyje numatyta, kad patikrinimo metu patikrinama, ar atliekant tyrimus su turima įranga, turimomis sąlygomis, dirbant skirtingiems darbuotojams bus pasiektos reagentų gamintojo instrukcijoje nurodytos funkcionalumo charakteristikos, be kita ko, kryžminis užterštumas. Atsižvelgiant į tai, T2 kriterijus, jį grindžiant siekiu išvengti užterštumo, yra perteklinis.

106.       Atsakovė teigia, kad dėl kontrolinių medžiagų ruošimo rankiniu būdu pailgėja analizatoriaus paruošimas darbui ir mėginių ištyrimo laikas, dėl to pailgėja darbuotojų darbo laikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Techninės specifikacijos lentelės 5.1 eilutėje yra nustatytas reikalavimas, numatantis, kad tiekėjas pagal panaudą sutarties galiojimo laikotarpiui pateikia tokį įrangos kiekį, kuris užtikrintų ne mažesnį kaip 400 donacijų ištyrimą nuo įrangos paruošimo mėginių ištyrimui iki rezultato gavimo per 7 valandas, todėl kriterijaus T2 siekis spartinti procesą yra perteklinis. 

107.       Iš byloje pateiktų gamintojų instrukcijų matyti, kad skirtingos diagnostinės sistemos pasižymi nevienodais technologiniais rankinio arba automatizuoto darbo sprendimais, kurie apima ne tik reagentų paruošimą, bet ir kitus proceso etapus. Pavyzdžiui, ,,Grifols“ įrangoje naudojamas inkubatorius automatiškai užtikrina reikiamą temperatūrą, o ,,Roche“ įrangos atveju saugomų reagentų temperatūrą turi užtikrinti laboratorijos darbuotojai, t. y. temperatūrai palaikyti turi būti atliekamas rankinis darbas. Bendras tyrimo atlikimo laikas priklauso nuo viso proceso organizavimo, o ne vien nuo atskiro jo elemento. Todėl negalima padaryti išvados, kad vien kriterijus T2 nulemia trumpesnį tyrimo atlikimo laiką ar efektyvesnį darbo organizavimą.

108.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T2 nesukuria realios pridėtinės vertės. Byloje neįrodyta, kad reagentų paruošimo būdas (automatinis ar su daliniu rankiniu veiksmu) turėtų esminę įtaką diagnostinės sistemos patikimumui, tyrimų kokybei ar atlikimo trukmei. Priešingai, pateikti duomenys rodo, kad sistemos veikimo patikimumas priklauso nuo viso technologinio proceso ir negali būti siejamas su vienu atskiru jo elementu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriterijus T2, kuriuo iš esmės suteikiamas pranašumas tik iš anksto paruoštus reagentus naudojančioms sistemoms, lemia reikšmingą konkurencijos apribojimą ir neatitinka proporcingumo principo. Atsakovė ne tik nepagrindė kriterijaus T2 turinio, bet ir nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jam suteiktą reikšmingą svorį (10 balų). Tokia situacija nulemia, kad kriterijus, neturintis objektyviai nustatytos pridėtinės vertės, neproporcingai veikia galutinį pasiūlymų vertinimą ir nepagrįstai privilegijuoja tiekėją, kurio siūloma įranga atitinka šį kriterijų. 

109.       Pirmosios instancijos teismo išvada dėl T2 kriterijaus neteisėtumo, kaip perteklinio, dirbtinai ribojančio konkurenciją, pažeidžiančio lygiateisiškumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, pagrįsta (VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalys, VPĮ 55 straipsnio 5 dalis).

Dėl kriterijaus ,,galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“ teisėtumo

110.       Pirmosios instancijos teismas pripažino T3 kriterijų neteisėtu, nustatęs, kad jis nesukuria pridėtinės vertės Pirkimo objektui, yra neproporcingas, nepagrįstas ir riboja konkurenciją.

111.       Atsakovė teigia, kad ankstesnis ir tikslesnis (kad ir pirminis) ištyrimas užtikrina tiek infekcijos suvaldymą, tiek gydymą laiku, o svarbiausia – kraujas, kuriame identifikuojami infekcijų žymenys, nėra naudojamas kraujo perpylimui ar kitoms procedūroms, apsisaugoma nuo užkrėsto kraujo paplitimo galimybių. Nustačiusi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T3 atsakovė siekia užtikrinti kraujo (kraujo komponentų) saugumą, tolimesnį donoro ištyrimą, laboratoriškai slaptos hepatito B formos aptikimą, slaptos hepatito B formos nešiotojų identifikavimą.

112.       Teisėjų kolegija nustatė, kad tiriant kraujo mėginius kaupiniuose yra tiriamas visas kraujo mišinys (kaupinys). Tokiu būdu vienas tyrimas atliekamas visiems į kaupinį įtrauktiems mėginiams.  

113.       Iš byloje pateiktų abiejų gamintojų diagnostinių sistemų instrukcijų matyti, kad nustačius virusą kaupinyje abiejų gamintojų (tiek ,,Grifols“, tiek ,,Roche“) įranga jau pirminio tyrimo metu identifikuoja, jog kaupinys užkrėstas. ,,Roche“ įranga pirminio tyrimo metu parodo, koks konkretus virusas visame kaupinyje buvo rastas (ŽIV RNA, HCV RNA ar HBV DNA), o ,,Grifols“ įranga pirminio tyrimo metu parodo, kad aptiktas vienas iš tiriamų virusų.

114.       Nors ,,Roche“ sistemos dokumentuose nurodoma galimybė diferencijuoti virusus pirminio tyrimo metu, iš ieškovės pateikto mokslinio tyrimo (Coleman C., ir kiti. Comparison of two nucleic acid amplification technology (NAT) systems for detection of human immunodeficiency virus, hepatitis B and C virus) matyti, kad praktikoje pirminis atrankinis tyrimas yra tik pradinė stadija. Gavus reaktyvų rezultatą, atliekami pakartotiniai ir diskriminatoriniai tyrimai, o tam tikrais atvejais – ir papildomi patvirtinamieji testai, siekiant galutinai nustatyti infekcijos buvimą ir jos pobūdį. Tai rodo, kad galutinis diagnostinis sprendimas nėra grindžiamas vien tik pirminio tyrimo rezultatu. Taigi, net ir tais atvejais, kai sistema leidžia diferencijuoti virusus pirminio tyrimo metu, tai nepanaikina būtinybės taikyti patvirtinamuosius tyrimus. 

115.       Atsakovė T3 kriterijaus pridėtinę vertę grindžia tuo, kad donorų, kurių atrankinis sudėtinis nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas yra teigiamas, tačiau diskriminatorinis tyrimas infekcijos nenustato, atvejais sudėtinga atskirti klaidingai teigiamą rezultatą nuo laboratoriniu požiūriu slaptos (okultinės) hepatito B infekcijos, kai HBV DNR kiekiai kraujyje yra labai maži ir svyruojantys. Atsakovės pateiktame moksliniame straipsnyje (Ye X ir kiti., Nearly half of Ultrio plus NAT non-discriminated reactive blood donors were identified as occult HBV infection in South China) nurodoma, kad reikšminga dalis donorų, kurių atrankinis tyrimas buvo teigiamas, tačiau diskriminatorinis – neigiamas, galėjo turėti okultinę HBV infekciją, todėl išlieka likutinė viruso perdavimo rizika. Tokios situacijos siejamos su skirtingu tyrimų jautrumu – atrankiniai tyrimai aptinka itin mažus viruso kiekius, kurių diskriminatoriniai testai gali nefiksuoti. Nors šios aplinkybės iš esmės galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pridėtinę vertę Pirkimo objektui kokybės prasme, tačiau byloje nepateikta objektyvių duomenų apie tai, kokia būtų faktinė tyrimų seka, kiek etapų būtų eliminuojama ir kiek sumažėtų pakartotinių ar patvirtinamųjų tyrimų skaičius HBV viruso atveju, dėl to deklaruojama pridėtinė vertė HBV viruso atveju išlieka hipotetinė. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės nustatytas reikalavimas yra susijęs ne tik su HBV, bet ir su kitais virusais (ŽIV, HCV, HAV, B19V), tačiau byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių, jog tokio pobūdžio technologinis sprendimas visų tiriamų virusų atvejais sutrumpina tyrimo procesą ar sumažina papildomų tyrimų poreikį.

116.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog pirminio tyrimo metu diferencijavus tam tikrus virusus, toks rezultatas laikomas galutiniu diagnostiniu atsakymu ar kad juo eliminuojamas patvirtinamųjų tyrimų poreikis. Abiejų sistemų rezultatai vertinami donorų patikros algoritmo kontekste, kuriame reaktyvūs rezultatai tikrinami pakartotinai ir (ar) derinami su kitais patvirtinamaisiais tyrimais. Dėl nurodytų argumentų pripažįstama, kad atsakovė neįrodė šio kriterijaus pridėtinės vertės Pirkimo objektui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriterijus T3, kuriuo suteikiamas pranašumas įrangai, galinčiai diferencijuoti virusus pirminio tyrimo metu, lemia reikšmingą konkurencijos apribojimą ir neatitinka proporcingumo principo. Atsakovė ne tik nepagrindė paties kriterijaus T3 pridėtinės vertės, bet ir nepateikė duomenų, pagrindžiančių jam suteiktą reikšmingą svorį (10 balų). Tokia situacija nulemia, kad kriterijus, neturintis objektyviai nustatytos pridėtinės vertės, neproporcingai veikia galutinį pasiūlymų vertinimą ir nepagrįstai privilegijuoja tiekėją, kurio siūloma įranga atitinka šį kriterijų. 

117.       Pirmosios instancijos teismo išvada dėl T3 kriterijaus neteisėtumo, kaip dirbtinai ribojančio konkurenciją, pažeidžiančio lygiateisiškumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, pagrįsta (VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalys, VPĮ 55 straipsnio 5 dalis).

Dėl kriterijaus ,,kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai, nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai)(T4)“ teisėtumo

118.       Pirmosios instancijos teismas kriterijų T4 pripažino neteisėtu, nustatęs, kad jis neproporcingas, dirbtinai riboja konkurenciją, faktiškai pritaikytas vieno gamintojo įrangai, pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir konkurencijos užtikrinimo principus.

119.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad T4 kriterijus yra būtinas, atsižvelgiant į atsakovės patalpas, kuriose būtų naudojama įranga ir atliekami tyrimai, siekiant užtikrinti atsakovės darbuotojų saugą.

120.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal T4 kriterijų atsakovė pasirinko ekonominio naudingumo balus skirti už tai, kad įrangos valymo priemonėse nebus konkrečios medžiagos – chloro. Kriterijaus, kuriame numatoma konkreti nenaudotina medžiaga, atveju atsakovė turėjo pagrįsti, kodėl įrangos valymo priemonių būtent be chloro naudojimas yra pranašesnis už kitas valymo priemones, kurių sudėtyje yra kitos agresyvios cheminės medžiagos.

121.       Atsakovė remiasi mokslinėje literatūroje pateikiamas bendrais faktais apie chloro žalą sveikatai, kad chloro junginiai toksiškai veikia nervų, kvėpavimo, kraujotakos sistemas, dirgina akis, odą, sukelia alergines akių, kvėpavimo sistemos, odos ligas. Nustatyta, kad chloraminas gali sukelti astmą, alerginį kontaktinį dermatitą, kontaktinę dilgėlinę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovė akcentuoja darbuotojų saugą, vien bendro pobūdžio teiginiai apie chloro junginių galimą žalą žmogaus sveikatai, įvertinus byloje esančius duomenis, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog tokių medžiagų nenaudojimas objektyviai lemia saugesnę darbo aplinką.

122.       Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad buityje naudojamų valiklių sudėtyje yra 5 proc. stiprumo natrio hipochlorito. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“ paviršius, ant kurio išsipylė ar išsitaškė mažas kraujo ir (ar) kūno skysčio, ekskreto kiekis, dezinfekuojamas aktyviojo chloro arba kitu vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatu, o paviršius, ant kurio išsipylė ar išsitaškė didelis kraujo ir (ar) kūno skysčio, ekskreto kiekis, dezinfekuojamas užpilant skystį sugeriančiomis granulėmis arba per uždėtą skystį sugeriančią servetėlę drėkinamas (užpilamas) 1 proc. aktyviojo chloro dezinfekcijos tirpalu (136–137 punktai). Taigi, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad chloras ir jo junginiai plačiai naudojami tiek buityje, tiek sveikatos priežiūros įstaigose kaip efektyvi dezinfekcinė medžiaga, skirta bakterijų, virusų, grybelių naikinimui. Teisėjų kolegija nekvestionuoja, kad chloro junginiai, kaip cheminės medžiagos, gali kelti pavojų žmogaus sveikatai, tačiau pažymi, jog pavojus žmogaus sveikatai nėra absoliutus ir turi būti vertinamas atsižvelgiant į tokių junginių naudojimo sąlygas, chloro koncentraciją bei paskirtį.

123.       Iš ieškovės pateiktos ,,Grifols Procleix Panther System“ naudojimosi instrukcijos matyti, kad ieškovės siūlomos įrangos priežiūrai ir valymui yra naudojamas 0,5-0,7 proc. natrio hipochlorito tirpalas, t. y. 10 kartų žemesnės koncentracijos tirpalas nei naudojamas buitiniuose valikliuose. Natrio hipochlorito tirpalas yra talpinamas tiesiai į analizatorių, sąlyčio su personalu neturi, o susidariusios skystosios atliekos šalinamos tiesiai į bendrąją nuotekų sistemą. Instrukcijoje nurodomos saugaus darbo su medžiagomis taisyklės, įskaitant nurodymus vengti sąlyčio su akimis ir oda, naudoti asmenines apsaugos priemones, laikytis nustatytų medžiagų naudojimo ir laikymo sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad saugos taisyklės būdingos daugelio cheminių medžiagų, naudojamų tiek buityje (pavyzdžiui, ieškovės pateiktoje informacijoje apie buityje naudojamus valiklius taip pat nurodomos saugos taisyklės), tiek profesinėje veikloje, tačiau savaime nereiškia, jog šių medžiagų naudojimas kelią neproporcingai didelę riziką žmogaus sveikatai. Priešingai, tai įrodo, kad saugus šių medžiagų naudojimas užtikrinamas laikantis nustatytų taisyklių ir reikalavimų. 

124.       Teisėjų kolegija atsakovės argumentus dėl chloro junginių keliamos rizikos vertinta kaip nepagrįstus, atsižvelgusi ir į ,,Roche“ įrangos priežiūrą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės ,,Roche“ diagnostinėje sistemoje yra naudojamos kitos cheminės medžiagos (pavyzdžiui, guanidino tiocianatas), kurios gali sukelti cheminius nudegimus ar kitokį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, o susidariusios atliekos priskiriamos pavojingoms ir turi būti specialiai tvarkomos. Be to, ,,Roche“ reagentų instrukcijoje nurodoma, kad esant potencialiai taršai, privaloma dezinfekuoti šviežiai paruoštu 0,5 proc. natrio hipochlorito tirpalu, jį ruošiant naudoti buitinį baliklį skiedžiant distiliuotu vandeniu 1:10 arba laikytis tinkamų darbo vietos procedūrų. Šios aplinkybės pagrindžia, kad laboratorinėje veikloje neišvengiamai naudojamos įvairios cheminės medžiagos, kurių saugumas užtikrinamas laikantis nustatytų naudojimo, apsaugos ir atliekų tvarkymo reikalavimų.

125.       Atsakovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad naudojant chloro junginių turinčias priemones yra reikalingas ypatingas, specialus patalpų vėdinimas, remiasi rinkoje parduodamo 12 proc. natrio hipochlorito tirpalo saugos duomenimis. Kaip nustatyta byloje, praktikoje laboratorijoje naudojami daug mažesnės koncentracijos tirpalai, o tirpalų praskiedimas yra įprastinė laboratorijose taikoma procedūra. Atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog naudojant chloro junginių turinčias priemones laboratorijose būtų privaloma įrengti papildomas ar specialias vėdinimo sistemas, viršijančias bendruosius laboratorijų patalpoms taikomus reikalavimus. Priešingai, pačios atsakovės nurodyta, kad jos naudojamos patalpos atitinka visus galiojančius higienos ir saugos reikalavimus, jose įrengtos veikiančios vėdinimo sistemos, todėl teiginiai apie būtinybę papildomai riboti chloro junginių naudojimą vertinami kaip nepagrįsti.

126.       Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad naudojant chloro junginių koncentracijas laboratorinėje aplinkoje būtų keliama reali ir nevaldoma rizika darbuotojų saugai ir sveikatai. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemos koncentracijos natrio hipochlorito tirpalas, kuris yra naudojamas pagal aiškiai apibrėžtas procedūras, nėra labiau pavojingas sveikatai nei kitos valymo ar kituose procesuose naudojamos cheminės medžiagos. Šiuo aspektu pažymima, kad laboratorinėje veikloje įrangos priežiūra, įrangos ir aplinkos dezinfekcija, valymas yra įprastinė veiklos dalis. Reguliariai atliekamos standartizuotos dezinfekcijos procedūros natrio hipochlorito tirpalu, laikantis instrukcijų, užtikrina darbo proceso saugumą. Atsakovės argumentas, kad kasdienis natrio hipochlorito tirpalo naudojimas didina pavojų darbuotojų saugai, įvertinus aptartas aplinkybes ir nenustačius, jog natrio hipochloritas yra pavojingesnis už kitas valymo ar kitų procesų metu naudojamas chemines medžiagas, atmetamas. Dėl nurodytų argumentų pripažįstama, kad atsakovė neįrodė T4 kriterijaus pridėtinės vertės Pirkimo objektui.

127.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kriterijus T4, kuriuo suteikiamas pranašumas įrangai, kurios priežiūrai nenaudojami chloro junginiai, lemia reikšmingą konkurencijos apribojimą ir neatitinka proporcingumo principo. Atsakovė ne tik nepagrindė paties kriterijaus T4 pridėtinės vertės, bet ir nepateikė duomenų, pagrindžiančių jam suteiktą reikšmingą svorį (10 balų). Tokia situacija nulemia, kad kriterijus, neturintis objektyviai nustatytos pridėtinės vertės, neproporcingai veikia galutinį pasiūlymų vertinimą ir nepagrįstai privilegijuoja tiekėją, kurio siūloma įranga atitinka šį kriterijų. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl T4 kriterijaus neteisėtumo, kaip dirbtinai ribojančio konkurenciją, pažeidžiančio lygiateisiškumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, pagrįsta (VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalys, VPĮ 55 straipsnio 5 dalis).

128.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai tiek visumoje, tiek vertinant kiekvieną atskirai, yra neteisėti. Byloje nustatyta, kad nors atsakovė ir pagrindė kriterijaus T1 pridėtinę vertę Pirkimo objektui, tačiau nepagrįstai suteikė šiam kriterijui išskirtinai didelį svorį, nepagrįstai iškreipdama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pusiausvyrą ir sudarydama sąlygas nepagrįstai privilegijuoti konkretų tiekėją.

129.       Kriterijai T2–T4 nesukuria objektyviai pamatuojamos pridėtinės vertės Pirkimo objektui ir, nepagrindus jiems suteikto svorio, yra orientuoti į vieno konkretaus tiekėjo siūlomus technologinius sprendimus. Tokiu būdu šie kriterijai nepagrįstai diferencijuoja tiekėjų pasiūlymus pagal savybes, kurios neturi pridėtinės vertės Pirkimo objektui, ir riboja konkurenciją. Ginčo kriterijai tiek sistemiškai, tiek vertinant kiekvieną jų atskirai, pažeidžia proporcingumo, lygiateisiškumo, nediskriminavo ir skaidrumo principus, dirbtinai riboja konkurenciją ir iškreipia ekonominio naudingumo vertinimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo paskirstos baudos dydžio

130.       Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamas Pirkimo sąlygas neteisėtomis, atsižvelgęs į Pirkimo tikslą ir objektą, nusprendė išsaugoti neteisėtai sudarytą atsakovės ir trečiojo asmens viešojo pirkimo sutartį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymui reikalingas įrangos pristatymo ir paruošimo eksploatavimui procesas užbaigtas, sutartis yra vykdoma, perkančioji organizacija naudoja įrangą atlikdama kraujo donorų tyrimus, padarė išvadą, jog sutarties termino sutrumpinimas nebūtų proporcingas ir pagrįstas, todėl nusprendė atsakovei skirti baudą. Atsakovė apeliaciniame skunde neskundžia šių pirmosios instancijos teismo išvadų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžiu.

131.       VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad bauda skiriama ne didesnė negu 10 proc. viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. VPĮ 106 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendimu.

132.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintas tik didžiausias skiriamos baudos dydis, taip pat baudos skyrimo sąlygos, tačiau nėra nustatytų konkrečių skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklių. Taigi tiek, kiek teismas atitinkamu atveju įvertina sankcijų poveikį perkančiajai organizacijai, šios veiksmų turinį ir padarinius (proporcingumas), skirdamas jai baudą, kuri negali viršyti 10 proc. neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės, iš esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 82 punktas).

133.       Pagal kasacinio teismo praktiką alternatyvios sankcijos – baudos dydis, pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 86, 89 punktai).

134.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovei paskirti 100 000 Eur dydžio baudą (apie 4,90 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės (2 047 925 Eur su PVM)), atsižvelgęs į tai, kad būtent dėl tiekėjų konkurenciją ribojančių sąlygų Pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas, su kuriuo buvo neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis; atsakomybė už neteisėtas Pirkimo sąlygas tenka atsakovei; remiantis viešai skelbiama atsakovės veiklos ataskaita, baudos dydis nebus per didelė našta perkančiajai organizacijai.

135.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad paskirta bauda neatitinka VPĮ 106 straipsnyje keliamų reikalavimų ir teismų praktikos dėl baudų skyrimo taisyklių.

136.       Atsakovės apeliaciniame skunde cituojamos kasacinio teismo bylos, kuriose paskirtos mažesnės dydžio baudos, savaime nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą baudos dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tai, jog panašiuose ginčuose vienu atveju teismas paskyrė didesnę (ar mažesnę) baudą, nei ankstesnėje byloje, per se nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje paskirtos baudos dydis nustatytas neteisėtai, juolab kad iš esmės panašūs ginčai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų gali skirtis kitais aspektais (a fortiori dėl sutarties vertės); svarbu, kad kiekvienu atveju skiriamos baudos dydis būtų ne tik proporcingas, bet ir veiksmingas bei atgrasantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 83 punktas).

137.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, įvertino perkančiosios organizacijos pažeidimo pobūdį ir padarinius – dėl atsakovės nustatytų konkurenciją ribojančių, vienam tiekėjui – UAB ,,Roche Lietuva“, pritaikytų sąlygų Pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas, su kuriuo buvo neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad dėl perkančiosios organizacijos pasirinktų kriterijų ir jiems suteiktų svorių sudaryta situacija, kuomet kitam tiekėjui, galinčiam pasiūlyti techninius reikalavimus atitinkantį Pirkimo objektą, konkuravimas Pirkime tapo ekonomiškai nepagrįstas, nes, siekiant kompensuoti neatitiktį kokybiniams kriterijams, reikėtų siūlyti neproporcingai mažą kainą. Tokia situacija reiškia esminį viešųjų pirkimų sistemos tikslų – sąžiningos konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo – pažeidimą, todėl pažeidimas nelaikomas formaliu ar mažareikšmiu. Pažeidimas buvo atliktas Pirkimo procedūrų metu (o ne vykdant sutartį), dėl to tai suponuoja didesnį tiekėjų konkurencijos iškraipymą. Byloje nenustatyta perkančiosios organizacijos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė proporcingą atsakovės pažeidimui sankciją.

138.       Teisėjų kolegijos vertinimu, alternatyviosios sankcijos turėtų būti prevencinio pobūdžio, tokios, kurių perkančioji organizacija negalėtų traukti į įprastines veiklos sąnaudas, tačiau ne per didelė našta perkančiajai organizacijai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė į atsakovės finansinės veiklos ataskaitą, ir, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nustatė atgrasančią ir veiksmingą, tačiau ne baudinio pobūdžio sankciją. Remiantis viešai skelbiamais atsakovės finansiniais duomenimis, įvertinus jos veiklos apimtį, baudos dydis nelaikytinas per didele našta perkančiajai organizacijai. Šiuo aspektu pažymima, kad jei teismo skirta alternatyvi sankcija nedarytų įtakos perkančiosios organizacijos veiklai ir neverstų perkančiosios organizacijos laikytis VPĮ nustatytų reikalavimų, tokia alternatyvi sankcija nebūtų veiksminga.

139.       Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, kurioje perkančiajai organizacijai skirta įstatyme nurodytų maksimalaus ir minimalaus dydžių baudos vidurkio (5 proc.) bauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-340/2013). Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad vėlesnėje praktikoje nustatant konkretų baudos dydį perkančiajai organizacijai nebuvo taikomas baudos vidurkis, tačiau pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė šią praktiką, tačiau paskirdamas baudos dydį individualizavo ir nurodė konkrečius argumentus, dėl kurių nusprendė paskirti 4,90 proc. dydžio sankciją. 

140.       Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentą, kad teismas padarė klaidą, baudos dydį apskaičiuodamas pagal sutarties vertę kartu su PVM. Pažymima, kad teismų praktikoje baudos dydis skaičiuojamas nuo sutarties vertės kartu su PVM (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020; 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020).

141.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas alternatyvią sankciją, išsamiai motyvavo sprendimą, nurodė tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą, individualizavo baudos skyrimo sąlygas. Teismo paskirta 100 000 Eur dydžio bauda, sudaranti apie 4,90 proc. sutarties vertės, yra proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka kasacinio teismo suformuotus veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo kriterijus, todėl nėra pagrindo ją sumažinti.  

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

142.       Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatlikęs išsamios byloje pateiktų mokslinių straipsnių ir statistinių duomenų analizės, nepagrįstai nusprendė, kad kriterijus T1 nesukuria pridėtinės vertės Pirkimo objektui kokybės prasme, yra perteklinis ir turėtų būti priskirtas techninės specifikacijos reikalavimams, tačiau pagrįstai pripažino, jog atsakovei kriterijui T1 suteikus neproporcingai didelį lyginamąjį svorį ir jo nepagrindus, nepagrįstai privilegijuotas konkretus tiekėjas. Teismas, nors ir lakoniškai pasisakęs dėl byloje pateiktų įrodymų, pagrįstai pripažino, kad kriterijai T2–T4 nesukuria pridėtinės vertės Pirkimo objektui, taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo kriterijai tiek vertinant sistemiškai, tiek kiekvieną jų atskirai, pažeidžia proporcingumo, lygiateisiškumo, nediskriminavo ir skaidrumo principus, dirbtinai riboja konkurenciją ir iškreipia ekonominio naudingumo vertinimą. Teismas, spręsdamas dėl alternatyviosios sankcijos skyrimo, tinkamai individualizavo baudos dydį, įvertino pažeidimo pobūdį, jo padarinius ir atsakovės finansinę padėtį, todėl paskirta 100 000 Eur bauda laikoma proporcinga, veiksminga ir atitinkančia atgrasomojo poveikio tikslą. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei teisingai įvertino ginčijamų Pirkimo sąlygų atitiktį viešųjų pirkimų principams. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

143.       Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

144.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytą rekomenduojamą priteisti dydį.

145.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisine? pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

146.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla nagrinėjama ilgą laiką, o apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės pakartoti šalių argumentai, suformuoti ankstesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, nutaria nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų, viršijančių Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Už teisinę paslaugą, susijusią su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, sumokėta 2026 m. II ketvirtį, todėl apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį už suteiktą paslaugą atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2025 m. IV ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 526,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 284,84 Eur. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisiama 3 284,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

147.       Atsižvelgus į tai, kad trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme palaikė atsakovės poziciją ir prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, trečiojo asmens patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DIAMEDICA“, juridinio asmens kodas 111768155, iš atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro, juridinio asmens kodas 126413338, 3 284,84 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                           Marius Bajoras

        Žilvinas Terebeiza

Vigintas Višinskis