Civilinė byla Nr. 2A-510/2012

Proceso Nr. 2-58-3-00129-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.7.; 35.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-267-357/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Egmasta” ieškinį atsakovams G. B. ir L. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių solidariosios prievolės nustatymo pagrįstumo ir jos dydžio konstatavimo.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 397 955,48 Lt skolą, 12 605,53 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 1999 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. birželio 25 d. atsakovas ėjo UAB „Egmasta“ direktoriaus pareigas, disponavo UAB „Egmasta“ piniginėmis lėšomis. Atleidimo iš direktoriaus pareigų dieną paaiškėjo, kad iš UAB „Egmasta“ kasos atsiskaitytinai atsakovas buvo paėmęs ir negrąžinęs 361 642,99 Lt bendrovės lėšų. Iš bendrovės gautus pinigus atsakovas naudojo šeimos poreikių tenkinimui. G. B. neneigė pinigus paėmęs ir prašė ieškovo sudaryti su juo paskolos sutartį, su atsakovu buvo derinamos paskolos sutarties sąlygos. Tuo laikotarpiu atsakovas pirko iš ieškovo prekių, kurių kaina buvo įtraukiama į paskolos sumą. Atsakovas sutartu laiku paskolos sutarties nepasirašė, bet 2009 m. gruodžio 15 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo patvirtino, jog yra skolingas ieškovui 397 955,48 Lt. Fakto, jog yra skolingas ieškovui nurodytą pinigų sumą, atsakovas neginčija. Atsakovė teigia, kad apie sutuoktinio pasiskolintus pinigus nieko nežinojo, pinigus atsakovas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 397 955,48 Lt skolą, 12 605,53 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio  procesines palūkanas, taip pat solidariai iš atsakovės 194 249,55 Lt skolą, 6152,85 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas nurodė, kad bylos dokumentai patvirtina, jog nuo 1999 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. birželio 25 d. atsakovas, kaip UAB „Egmasta“ direktorius, disponavo įmonės piniginėmis lėšomis, prekėmis, kurios būdavo perduodamos atsakovui atsiskaitytinai. Atsakovo atleidimo iš direktoriaus pareigų dieną nustatyta, kad atsiskaitytinai iš ieškovo kasos buvo paimta pinigais bei prekėmis ir negrąžinta 361 642,99 Lt suma. Laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 25 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2010-03-09) ši suma dalimis padidėjo 36 312,49 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalaujamas skolos likutis iš viso sudaro 397 955,48 Lt. Šią sumą priteisė iš atsakovo ieškovui. Teismas konstatavo, kad dalis G. B. paskolos sumos panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti – gyvenamojo namo įrengimui, akcijoms įsigyti, palūkanoms už paskolą mokėti ir kt., yra bendra solidarioji sutuoktinių prievolė (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, CK 6.6 straipsnis). Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė žinojo, suvokė ir pritarė pinigų panaudojimui šeimos interesams. Atsakovų bendrą šeimos turto tvarkymą ir normalius tarpusavio santykius patvirtina 2009 m. spalio 28 d. akcijų dovanojimo sutartis, kuria atsakovas savo sutuoktinei padovanojo UAB „Valvasta“ akcijas (1 t., 31 b. l.). Teismas sprendė, kad šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovo iš ieškovo gautos pinigų sumos ir prekės buvo panaudotos šeimos reikmėms ir, kaip teigia atsakovas, būtent gyvenamojo namo statybai bei akcijoms įsigyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nepripažindama šių aplinkybių, nepateikė jas paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atsakovės argumentą, kad sutuoktinis, būdamas UAB „Egmasta“ direktoriumi, skolinosi iš bendrovės pinigų jai nežinant, kad visus pasiskolintus pinigus jis leido savo nuožiūra, asmeniniams reikalams, teismas pripažino nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažįsta, jog G. B. paimti pinigai ir prekės buvo panaudoti gyvenamojo namo statybai, nes nurodo, kad už paimtas statybines prekes, skirtas sutuoktinių namo statyboms, buvo atsiskaityta. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad iki santuokos įregistravimo susidaręs įsiskolinimas negali būti skaičiuojamas abiem sutuoktiniams, nes solidarioji atsakomybė iki santuokos sudarymo neegzistuoja. Teismas sprendė, kad laikotarpio iki santuokos sudarymo ir po jos ieškovas neišskyrė, taip pažeisdamas sutuoktinių turto ir prievolių atskirumo principą iki santuokos sudarymo. Ūkinių operacijų suvestinėje iki santuokos sudarymo (2007-06-23) fiksuojamą 78 705, 93 Lt skolą teismas pripažino asmenine G. B. skola, už kurios grąžinimą atsakovė nėra atsakinga. Tokiu būdu, paskaičiavus po santuokos sudarymo ieškovo išmokėtų ir atsakovų grąžintų sumų skirtumą, susidaro 319 249,55 Lt suma (1 622 755,81 + 45 118,53 - 78 705, 93 Lt – 1 269 918,86). Iš šios sumos atimama atsakovo padengta kompensacija pirmajai sutuoktinei (125 000 Lt). Teismas sprendė, kad atsakovų solidarioji atsakomybė už santuokoje atsiradusias bendras sutuoktinių prievoles yra 194 249,55 Lt ir nuo šios sumos paskaičiuotos palūkanos.   

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė L. B. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Solidariąją atsakomybę teismas grindė atsakovo ir ieškovo 2009 m. gruodžio 15 d. pasirašytu skolos suderinimo aktu. G. B., pasirašydamas skolos suderinimo aktą, prisiėmė prievolę dokumente nurodytai sumai. CK 3.109 straipsnio 1 dalis nustato, kokios vieno iš sutuoktinio prisiimtos prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės.

2. Teismas nepagrįstai atsakovės atliktus mokėjimus už gautas statybines medžiagas vertina kaip jos dalyvavimą sandoriuose su ieškovu, tačiau nepasisako dėl jos paaiškinimų, kad jai nebuvo motyvo iš paskolinės sąskaitos pervedinėti pinigus ieškovui, kad iš jos vėl kartu su sutuoktiniu skolintųsi. Dėl tokios protingumo principo neatitinkančios aplinkybės teismas nepasisakė, todėl teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos dėl solidariosios sutuoktinių atsakomybės. Atsakovė paaiškino ir pateikė įrodymus, kad tam tikrą pinigų sumą dalimis į ieškovo sąskaitą ji pervedė už gautas statybines medžiagas, kurios gautos ir panaudotos namo statybai. Sumos buvo pervedamos iš tikslinės namo statybai skirtos SEB banko paskolinės sąskaitos.

3. Teismas neįvertino atsakovės pateikto atsakovo raštiško paaiškinimo, kur jis panaudojo iš ieškovo paimtus pinigus.

4. Teismas nepagrįstai ieškovo ir atsakovo susitarimo pagrindu jų tarpusavio santykius kvalifikavo paskoliniais. Teismas nepasisakė, kad piniginių lėšų paėmimo metu atsakovas neturėjo tikslo jų naudoti bendrovės reikmėms, žinojo, kad lėšos bus naudojamos asmeniniams poreikiams tenkinti. Tokia veika turi svetimo patikėto turto iššvaistymo požymių, todėl teismas turėjo pritaikyti CPK 300 straipsnį ir pranešti prokurorui dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos ištyrimo. Ieškovas nepateikė teismui statybinių medžiagų pardavimo dokumentų, kuriais būtų įrodyta aplinkybės, kad G. B. ėmė iš ieškovo statybines medžiagas. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovo buhalterija buvo vedama neteisingai.

5. Sprendimo rezoliucinė dalis yra nesuprantama. Neaišku, ar 397 955,48 Lt suma ir atitinkamos palūkanos priteisti asmeniškai iš G. B., ar tai yra jo dalinė atsakomybė. CPK 274 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari. Skundžiamame sprendime tai nenurodyta. Skundžiamo sprendimo atveju, rezoliucinės dalies keitimas pirmosios instancijos teisme keistų sprendimo esmę, todėl nei rašytinių ir aiškių aritmetikos klaidų ištaisymas, nei sprendimo išaiškinimas neįmanomi.

Atsakovas G. B. su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą yra pasirengęs vykdyti. Kadangi gautos pinigų sumos buvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti statant namą ir įsigyjant turtą, sutuoktinė taip pat privalo atsakyti teismo sprendimu nurodytos sumos ribose.

Ieškovas UAB „Egmasta“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovės argumentai, kad teismas nepagrįstai solidariąją atsakovų atsakomybę grindė atsakovo ir ieškovo 2009 m. gruodžio 15 d. pasirašytu skolos suderinimo aktu, neturi įtakos sprendimo teisėtumui. Skolos suderinimo aktas yra tik dokumentas, fiksuojantis UAB „Egmasta“ ir G. B. tarpusavio skolas nurodytai datai. Aktas nėra dokumentas, kuriuo yra prisiimamos prievolės. Byloje esantys buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas nuolat skolindavosi pinigus iš ieškovo savo poreikiams. Teismas pagrįstai nurodė, kad paskolos sutartis yra realinė, sudaroma faktiškai perduodant pinigus. Nors CK 6.871 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad  juridinio asmens, kaip paskolos davėjo, sudaroma paskolos sutartis visais atvejais turi būti rašytinė, tačiau įstatymas nenumato, kad tokios sutarties nesudarymas raštu, daro tokią sutartį negaliojančia.

2. Atsakovės argumentai, kad dėl netinkamo įrodymų vertinimo teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, yra nepagrįsti. G. B. raštiškas paaiškinimas, pateiktas kartu su L. B. atsiliepimu į ieškinį, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jį surašant ir pateikiant teismui, G. B. nebuvo davęs priesaikos (CPK 186 straipsnio 2 dalis). Visiškai neaišku, kokiomis aplinkybėmis šis G. B. paaiškinimas surašytas. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi ne raštišku G. B. paaiškinimu, pateiktu L. B., tačiau betarpišku žodiniu paaiškinimu teisme, duotu įstatymo nustatyta tvarka, kuris yra laikomas įrodymu civilinėje byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

3. Pinigų iš L. B. sąskaitos pervedimas į UAB „Egmasta“ sąskaitą, nepriklausomai nuo to, kokia paskirtis nurodyta mokėjimo pavedimuose, patvirtina aplinkybes, kad L. B. bendrai su G. B. skolinosi ir grąžino pinigus ieškovui.

4. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis, vykdant CPK 274 straipsnio 2 dalį, gali būti formuluojama naudojant įvairias sakinių konstrukcijas. Svarbiausia, kad ji atitiktų aukščiau nurodytą straipsnį ir būtų suprantama tiek proceso dalyviams, tiek antstoliui, kuris galbūt priverstinai vykdys sprendimą. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka CPK 274 straipsnio 2 dalį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjamas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad nuo 1999 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. birželio 25 d. atsakovas dirbo UAB „Egmasta“ direktoriumi ir pagal pareigas disponavo įmonės lėšomis (t. 1, b. l. 5, 6). Atleidimo iš direktoriaus pareigų dieną paaiškėjo, kad iš ieškovo kasos atsakovas yra paėmęs atsiskaitytinai ir negrąžinęs 361 642,99 Lt bendrovės piniginių lėšų, kurių  dalį panaudojo šeimos poreikių tenkinimui. 2009 m. gruodžio 15 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas patvirtino, kad yra skolingas ieškovui 397 955,48 Lt (t. 1, b. l. 7).

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 – 3 dalys). Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Apeliantė teigia, kad iš paskolos teisinių santykių kylančią atsakovo prievolę teismas nepagrįstai pripažino bendra solidariąja sutuoktinių prievole. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo reikalaujamų 397 955 48 Lt atsiradimo pagrindą įrodo byloje pateikti rašytiniai dokumentai – žiniaraščiai (1 t., 23-30 b. l.), skolų suderinimo aktas (1 t., 7 b. l.), palūkanų apskaičiavimo lentelė (1 t., 9-14 b. l.), sąskaitų išrašai, PVM sąskaitos faktūros, kasos išlaidų orderiai (1 t., 100-153 b. l.; 2 t., 67-102 b. l.; 3 t., 1-48 b. l.), pažyma, operacijų suvestinė (2 t., 107-122 b. l.). Pagal ieškovo pažymas (1 t., 99 b. l.; 2 t., 107 b. l.), per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. atsakovas atsiskaitytinai paėmė iš įmonės 1 622 755,81 Lt., grąžino įmonei 1 269 918,86 Lt. Per šį laikotarpį iš įmonės atsakovas pirko statybinių medžiagų už 33 708,53 Lt ir 2009 m. gruodžio 10 d. papildomai pasiskolino 11 410 Lt (2 t., 100 b. l.). Iš atsakovės pateiktų dokumentų ir paskaičiavimų, kurie atitinka ieškovo pateiktus įrodymus, matyti, kad ji iki 2009 m. birželio 30 d. yra pervedusi ieškovui 891 963,01 Lt (3 t., 49 b. l.). Ieškovo pateikta ūkinių operacijų suvestinė patvirtina, kad iki atsakovų santuokos sudarymo (2007-06-23) atsakovo skola ieškovui siekė 78 705, 93 Lt (1 t., 66 b. l.; 2 t., 109 b. l.). Atsakovo paaiškinimai ir pateikti įrodymai patvirtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarties pagrindu atsakovas padengė savo asmeninę 125 000 Lt skolą buvusiai sutuoktinei, pirko akcijas, grąžino 202 350 Lt paskolos, apmokėjo už elektrą, dujas, išleido bendriems šeimos poreikiams ir kreditui dengti 42 704 Lt, sumokėjo 27 902 Lt palūkanų (2 t., 126 -143 b. l.). Iki santuokos su atsakove susidariusią 78 705, 93 Lt skolą teismas pagrįstai pripažino asmenine atsakovo G. B. skola. Taip pat iš bendros atsakovų skolos atėmė 125 000 Lt, kuriuos atsakovas sumokėjo buvusiai sutuoktinei kaip kompensaciją. Teismas nustatė, kad solidariąją atsakovų prievolę sudaro 194 249,55 Lt pagrindinės skolos ir 6 152,85 Lt palūkanų. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, pagrįstai nustatė, kad atsakovo iš ieškovo gautų pinigų dalis buvo naudojama šeimos poreikių tenkinimui, t. y. gyvenamojo namo statybai, medžiagų pirkimui, palūkanų mokėjimui, akcijų įsigijimui. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė, todėl nepagrįsti jos teiginiai, kad jai nekyla pareiga grąžinti dalį atsakovo pasiskolintų pinigų. Pažymėtina, kad atsakovo iš ieškovo pasiskolintą pinigų dalį solidariąja sutuoktinių prievole teismas pripažino tik nuo atsakovų santuokos sudarymo momento, taip pat iš bendros atsakovų prievolės atėmė 125 000 Lt, kuriuos atsakovas panaudojo prievolėms buvusiai sutuoktinei įvykdyti.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad solidariąją sutuoktinių atsakomybę teismas grindė atsakovo G. B. pasirašytu skolos suderinimo aktu, kad šį aktą pripažinimo paskolos rašteliu, kaip nurodyta CK 6.871 straipsnio 3 dalyje. Kaip minėta, faktą, kad atsakovų prievolė yra solidari, teismas nustatė ne remdamasis skolos suderinimo aktu, o įvertinęs abiejų atsakovų veiksmus ir byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. sudaroma nuo pinigų perdavimo momento. Atsakovas, gavęs nustatytą pinigų sumą, įsipareigojo ją grąžinti, todėl teismas pagrįstai konstatavo ieškovo ir atsakovo paskolinių santykių faktą. Teismas pažymėjo, kad rašytinė sutartis dėl paskolos suteikimo nebuvo sudaryta, tačiau sprendė, kad kitais rašytiniais įrodymais (buhalteriniais dokumentais) ieškovas pagrindė paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą.

Apeliantė teigia, kad ji nedavė sutikimo atsakovui sudaryti paskolos sutartį su ieškovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės – tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų ir prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo paimtos paskolos dalis buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovės sutikimo paskolos sutarties sudarymui nereikėjo.

Apeliantės argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes neįvertino atsakovo raštiško paaiškinimo dėl iš ieškovo pasiskolintų pinigų panaudojimo, nepagrįsti. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Esant skirtingiems atsakovo paaiškinimams apie iš ieškovo pasiskolintų pinigų panaudojimą, teismas pagrįstai atsižvelgė į teismo posėdžio metu atsakovo teiktus paaiškinimus bei, įvertinęs kitus reikšmingus bylos įrodymus, padarė teisingą išvadą dėl paskolos panaudojimo. Atsakovas teismo posėdžio metu paneigė atsakovės teikto rašytinio paaiškinimo duomenų teisingumą ir nurodė, kad atsakovės pateiktą raštą rašė būdamas neblaivus, šiai prašant, rašte nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją (3 t., 59 b. l.).

Atsakovės argumentai, kad apie pasiskolintus pinigus ji nieko nežinojo, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pati atsakovė pervesdavo pinigus į ieškovo sąskaitą, ji pati nurodė, kad tai buvo pinigai atsiskaitymui už gautas prekes. Be to, atsakovai tuo metu statėsi namą, todėl jo statybai, medžiagų įsigijimui reikėjo piniginių lėšų, kurias atsakovai skolindavosi iš ieškovo. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad iš ieškovo pasiskolinta pinigų dalis buvo naudojama bendriems atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, pagrįstumą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovo prisiimtų prievolių rūšį, dalį prievolės pripažindamas asmenine atsakovo skola, o kitą dalį - bendra solidariąja atsakovų prievole.

Paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl neturėjo pagrindo kreiptis į prokurorą dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos ištyrimo. Apeliantės argumentai šiuo aspektu neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies ydingumo, tačiau nepripažįsta, kad tai sudaro sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindą. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies yra aišku, kad teismas nustatė bendrą atsakovo iš ieškovo pasiskolintą ir grąžintiną pinigų sumą, t. y. 397 955,48 Lt, kurios dalies - 194 249,55 Lt skolos grąžinimą ir 6 152,85 Lt palūkanų mokėjimą pripažino solidariąja atsakovų prievole. Tokiu atveju asmeninę atsakovo prievolę sudaro 203 705,93 Lt pagrindinės skolos ir 6 452,68 Lt palūkanų. Kadangi sprendimo rezoliucinė dalis privalo būti tiksli ir aiški, kad nekiltų jokių abejonių dėl jos vykdymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kokia tiksli skolos ir palūkanų suma yra priteista ieškovui asmeniškai iš atsakovo ir kokia solidariai iš abiejų atsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantei Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (3 t., 85 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas atmestas, valstybei iš apeliantės priteistinas 5 008 Lt žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą nuo ginčijamos 200 402,40 Lt sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis).

Ieškovo prašymas priteisti iš apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, nes nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies dalį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ją išdėstant taip:

„Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Egmasta“, į. k. 145595322, iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 203 705,93 Lt (du šimtus tris tūkstančius septynis šimtus penkis litus 93 ct) skolos, 6 452,68 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du litus 68 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 210 158,61 Lt (du šimtus dešimt tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus 61 ct) nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 25 d.  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Egmasta“, į. k. 145595322, solidariai iš atsakovų G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 194 249,55 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis litus 55 ct) skolos, 6 152,85 Lt (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt du litus 85 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 200 402,40 Lt (du šimtus tūkstančių keturis šimtus du litus 40 ct) nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Priteisti valstybei iš apeliantės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 008 Lt (penkis tūkstančius aštuonis litus) už apeliacinį skundą žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                    

                 Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                             Gintaras Pečiulis

                Donatas Šernas