Civilinė byla Nr. 2S-691-340/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 129.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Č. G. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarties, kuria išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka, civilinėje byloje pagal antstolės A. M. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys skolininkas Č. G., išieškotojos L. M. ir J. V.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Antstolė kreipėsi į teismą prašydama išaiškinti 2010-01-05 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-5-371 ir atsakovas Č. G. įpareigotas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovių L. M., J. V. teisės pažeidimus ir atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), vykdymo tvarką. Išaiškinti teiginį „pravažiuojamasis kelias“ ir kokie konkrečiai pažeidimai turėtų būti pašalinti, nes dėl tvorų, vielų, betono blokų, priekabos, kuriais užtvertas kelias jai aišku, o neaišku, ar turi būti panaikintas šulinys, kuris įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kaip atsakovo ir D. S. nuosavybė ir turi unikalų numerį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011-10-20 nutartimi išaiškino 2010 m. sausio 5 d. Šalčininkų rajono teismo sprendimo vykdymo tvarką, kad atsakovas Č. G. privalo atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pagal jo naudojimo parametrus, nurodytus Eišiškių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir prie jo pridėtos schemos iki užtvėrimo bei pagal faktinę padėtį, kurią nustatė teismas 2009 m. birželio 12 d., apžiūrėjęs kelią vietoje: įvažiuojamojo kelio plotis nuo stulpo iki stulpo yra 4 m 5 cm (t.1, b.l. 5, nuotraukos Nr. 2, 3), nuo stulpo iki tvoros – 4 m 97 cm, nuo šulinio iki bordiūro – 1 m 52 cm (t.1, b.l. 5, nuotrauka 2, 3), nuo šulinio iki medžio – 2 m 07 cm (t.1, b.l. 8, nuotrauka Nr. 7), įėjimas į ieškovių sodybą – 2 m 80 cm (t.1, b.l. 17, t. 2, 72, nuotrauka Nr. 8);

išaiškino, kad esančio šulinio viršutinės dalies nuėmimas ir gręžinio uždengimas metaliniu dangčiu, nepažeistų atsakovo Č. G. kaip savininko teisių naudotis šuliniu, tai netrukdytų ieškovėms įvažiuoti į savo namų valdą ir tokiu būdu būtų įvykdytas 2010 m. sausio 5 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas.

Teismas konstatavo, jog 2010-01-05 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine bei kasacine tvarka ir paliktas galioti. Pirmosios instancijos teismo sprendime, apeliacinės ir kasacinės instancijų nutartyse buvo nurodyta, kad pagal byloje priimtus teismų sprendimą ir nutartį atsakovas įpareigotas atlaisvinti savavališkai užtvertą kelią pagal jo naudojimo parametrus iki užtvėrimo, t. y. atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Ginčo kelias yra egzistuojantis objektas, įrengtas Eišiškių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978-12-07 sprendimo ir prie jo pridėtos schemos pagrindu ir pagal faktinę padėtį, nustatytą pirmosios instancijos teisme, dėl to teismų sprendimas ir nutartis, įpareigojantys atlaisvinti kelią, gali būti realiai įvykdomi. Teismų sprendimo ir nutarties įvykdymas nėra saistomas, t. y. nepriklauso nuo ateities sąlygos - kelio ribų tikslinimo. Atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos kompetencijai priklausančio klausimo dėl vietinės reikšmės kelio ribų tikslinimo galimo išsprendimo ateityje nėra pagrindo laikyti sąlyga, kurios atsiradimas ar neatsiradimas lems tai, ar bus įvykdytas teismo sprendimas. Tokiu būdu yra pagrindas nekeičiat priimto teismo sprendimo turinio, išaiškinti, kad atsakovas Č. G. privalo atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pagal jo naudojimo parametrus, nurodytus Eišiškių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978-12-07 sprendimo ir prie jo pridėtos schemos iki užtvėrimo bei pagal faktinę padėtį, kurią nustatė teismas 2009-06-21, apžiūrėjęs kelią vietoje. Teismas nustatė, kad visiškai atlaisvinti kelią trukdo atsakovui Č. G. priklausantis šulinys. Tačiau iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad šio šulinio viršutinės dalies nebuvo, o pats gręžinys buvo uždengtas metaliniu dangčiu, o vėliau (nuotraukos darytos 2008-04-23) šulinio viršutinė dalis taip pat nebuvo naudojama pagal savo paskirtį, t. y. semti vandenį (kibiro nebuvo, o gręžinys uždengtas metalo strypais (t.1, b.l. 7-6, 113). Teismas konstatavo, jog faktiškai esančio šulinio viršutinės dalies nuėmimas ir gręžinio uždengimas metaliniu dangčiu, nepažeistų atsakovo Č. G. kaip savininko teisių naudotis šuliniu, tai netrukdytų ieškovėms įvažiuoti į savo namų valdą ir tokiu būdu būtų įvykdytas teismo sprendimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Č. G. prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-10-20 nutartį dėl 2010-01-05 sprendimo įvykdymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

1. Apelianto teigimu, teismas ne aiškino sprendimą ir jo vykdymo tvarką, o iš esmės pakeitė sprendimo turinį, suformuluodamas įpareigojimus, kurie nebuvo nagrinėti teismo posėdžio metu, konstatuodamas faktines bylai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos ir nurodytos motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje – nei teismo sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nėra nurodyti, kelio, kurį apeliantas turėtų atlaisvinti, konkretūs parametrai.
2. Nurodo, jog teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė konkrečius ieškovių teisės pažeidimus, apie tai, kad ant teismo minimo kelio yra apeliantui nuosavybės teise priklausantis šulinys, teismas nenurodė, ir šios aplinkybės nenagrinėjo, todėl įpareigojimas nuimti šulinio viršutinę dalį ir gręžinį uždengti metaliniu dangčiu, išeina už nagrinėto ginčo dalyko ribų ir laikytinas nauju sprendimu. Teismas neturi aiškinti savo priimto procesinio sprendimo motyvų. Apelianto teigimu, iš teismo sprendimo bei ieškovių rašytų procesinių dokumentų aišku, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nei keliamas, nei sprendžiamas šulinio viršaus demontavimo klausimas.
3. Nurodo, jog byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl daiktinių teisių į šulinį panaikinimo. Skundžiamoje nutartyje padarytu išaiškinimu „faktiškai esančio šulinio viršutinės dalies nuėmimas ir gręžinio uždengimas metaliniu dangčiu, nepažeistų atsakovo Č. G. kaip savininko teisių naudotis šuliniu“ pakeistas ne tik išaiškinto teismo sprendimo turinys, bet ir grubiai apribotos apelianto kaip šulinio savininko teisės naudotis daiktinėmis teisėmis visa apimtimi.
4. Apelianto teigimu, akivaizdu, jog 2010-01-05 sprendimas, pagal jame suformuluotą rezoliucinę dalį ir išdėstytus teismo motyvus, negali būti įvykdytas. Todėl ir pats sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, namų valdos savininkai yra du.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, Šalčininkų r. apylinkės teismo 2011-10-20 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai nustatė teismo sprendimo vykdymo stadijoje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisingai, nekeisdamas jo turinio, išaiškino antstolei sprendimo vykdymo tvarką.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys L. M. ir J. V. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog apeliantas savaip interpretuoja įsiteisėjusio sprendimo turinį ir jame nustatytas aplinkybes. Atskiruoju skundu kvestionuoja ne tik nutartį, išaiškinančią sprendimo vykdymo tvarką, bet ir patį sprendimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą D. S. sutinka su atskirojo skundo argumentais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 336 str. 1 d. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis skundo nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi aiškinant sprendimo vykdymo tvarką nėra nustatinėjamos jokios naujos aplinkybės, vykdymo tvarka aiškinama pagal sprendimo turinį.

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo klausimą, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 str. nustatyta tvarka (CPK 589 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 589 str., kartu su CPK 278 str. 1 d., kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirti teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K3-242/2009; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2010). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2009).

Nagrinėjamu atveju antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis raštas, išduotas Šalčininkų r. apylinkės teismo 2010-01-05 sprendimo, kuriuo nuspręsta įpareigoti atsakovą Č. G. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovių L. M. ir J. V. teisės pažeidimus ir atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad atsakovui Č. G. neįvykdžius teismo sprendimo šioje dalyje per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovės L. M. ir J. V. turi teisę atlikti šiuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo Č. G. lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas, kitoje reikalavimų dalyje: dėl įpareigojimo atsakovei D. S. bei sprendimą leisti vykdyti skubiai ieškinį (patikslintą ieškinį) atmesti, pagrindu. Šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka – Vilniaus apygardos teismo 2010-12-21 nutartimi paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-21 nutartis palikta nepakeista.

Kaip matyti iš šių teismų procesinių dokumentų turinio (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, CPK 179 str. 3 d.), apeliantas priešieškinyje kėlė klausimą dėl atsakovų byloje (apelianto ir D. S.) teisių pažeidimo negalint naudotis savo nuosavybe, t. y. šuliniu. Šis klausimas buvo aptartas 2010-01-05 sprendime; nustatyta, kad iki 2008 m. balandžio mėnesio šulinio vietoje buvo tik gręžinys (t.1, b.l. 113, t.2, b.l. 7). Be to, iš schemos, pridėtos prie 1978-12-07 sprendimo Nr. 68 matyti, kad šulinys buvo tuo metu, kai vykdomasis komitetas nusprendė nutiesti kelią bei atsakovo pateiktame 1987 m. gen. plane taip pat nurodyta, kad šulinys rekonstruojamas (t.1, b.l. 106) ir niekam jis netrukdė. Taip pat konstatuota, jog ginčo kelias yra egzistuojantis objektas, įrengtas Eišiškių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978-12-07 sprendimo ir prie jo pridėtos schemos pagrindu ir pagal faktinę padėtį, nustatytą pirmosios instancijos teismo, nuvykus į vietą.

Skųsdami minėtą sprendimą atsakovai kėlė klausimą, susijusį su atsakovų šuliniu, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo motyvų, sususių su atsakovų šuliniu, neva esančiu toje vietoje, kur ieškovės prašė įrengti ginčo kelią, pažymėjo, kad ieškovės nurodė bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovų šulinys buvo pastatytas ginčo laikotarpiu, t. y. tada, kai privažiavimas prie jų namų valdos buvo užtvertas. Iki tol toje vietoje šulinio nebuvo, ką akivaizdžiai patvirtina ne tik pateiktos nuotraukos, bet ir jau minėtas komisijos, tyrusios Č. G. skundą, 2007-03-01 aktas (1 t., b.l. 24-25), kuriame nurodyta, kad prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) yra vandens gręžinys, kuris neregistruotas ir neturi Vilniaus RAAD leidimo. Taigi, aplinkybė, kad po to, kai atsakovas be teisėto pagrindo, pažeisdamas ieškovių teises, užtvėrė buvusį privažiavimą prie jų namų valdos, toje vietoje pastatė šulinį, negali būti vertinama kaip ieškinio nepagrįstumą pagrindžiantis argumentas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog faktinę aplinkybę, kad privažiavimo kelias iki ieškovėms priklausančios namų valdos (duomenys neskelbtini) iki 2008 m. pavasario buvo, ir jis ėjo būtent per namų valdą, priklausančią atsakovams, patvirtina byloje esantis 2008-04-15 aktas (1 t., b.l. 12), kurį surašant dalyvavo Eišiškių miesto seniūnas, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai, policijos pareigūnai, kaimynai. Šis privažiavimo kelias, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo dar iki ginčijamo Eišiškių m. LDT 1978-12-07 sprendimo Nr. 68 priėmimo. Teismas laikė, kad nepagrįsti apeliantų argumentai, susiję su negalimumu įvykdyti teismo sprendimą dėl to, kad esą jame nenurodyta, kaip, kokiomis priemonėmis, kokio pločio ir kurioje vietoje kelias turi būti atlaisvintas. Teismui byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustačius, kad privažiavimo kelias į ieškovėms priklausančia namų valdą buvo užtvertas atsakovo Č. G. 2008 m. pavasarį, sprendimas turi būti įvykdytas atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t.y. pašalinant visas dirbtines kliūtis, kurias atsakovas pastatė, užtverdamas ieškovėms privažiavimą.

Kasacinis teismas savo nutartyje taip pat pasisakė tiek dėl kelio, tiek dėl šulinio buvimo aplinkybių, tiek dėl sprendimo įvykdymo galimumo.

Atsižvelgiant į Šalčininkų r. apylinkės teismo 2010-01-05 sprendimo turinį bei šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtinančių Vilniaus apygardos teismo 2010-12-21 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi išaiškindamas sprendimo vykdymo tvarką nepakeitė sprendimo turinio, atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu laikytini nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog 2010-01-05 sprendimas, pagal jame suformuluotą rezoliucinę dalį ir išdėstytus teismo motyvus, negali būti įvykdytas, todėl ir pats sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio apeliantas iš esmės nesutinka su priimtu 2010-01-05 sprendimu. Kaip minėta, 2010-01-05 sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka ir paliktas galioti; teismas pasisakė dėl argumentų dėl sprendimo įvykdymo negalimumo.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Šalčininkų r. apylinkės teismo 2011-10-20 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

n u t a r i a:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Tatjana Žukauskienė