Civilinė byla Nr. e2A-327-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01557-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.7; 2.6.1.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MG Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendros „MG Logistics“ ieškinį atsakovams I. T., T. T. ir V. T. dėl paskolos sutarties pripažinimo bendra sutuoktinių prievole, skolos priteisimo, dovanojimo sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MG Logistics“, dublike sumažinusi ieškinio reikalavimus, prašė:
1.1. Pripažinti ieškovės 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartimi suteiktą 48 867,91 Eur dydžio paskolą solidaria atsakovų – sutuoktinių V. T. ir I. T. – prievole ir priteisti iš atsakovės I. T. 37 880,44 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.2. Pripažinti atsakovų I. T. ir T. T. 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos dovanojimo sutarties Nr. 3732 dalį dėl neatlygintinio ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra;
1.3. Priteisti iš atsakovų V. T., I. T. ir T. T. ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. sausio 3 d. kasos išlaidų orderio pagrindu paskolino atsakovui V. T. 24 168,87 Lt (6 999,79 Eur) padengti einamąją įmoką pagal būsto kredito sutartį, sudarytą atsakovo V. T. ir jo sutuoktinės atsakovės I. T. su AB SEB banku. Atsakovams V. T. ir I. T. paprašius ieškovės papildomos paskolos, ieškovė 2014 m. sausio 8 d. tiesiogiai į jų kredito davėjo AB SEB banko sąskaitą trimis mokėjimais iš viso pervedė 168 731,13 Lt (48 867,91 Eur). 2014 m. sausio 14 d. kasos išlaidų orderio pagrindu ieškovė atsakovui V. T. papildomai paskolino 42 500 Lt (12 308,85 Eur). Praėjus 3 mėnesių paskolos suteikimo terminui atsakovai ieškovei paskolos negrąžino, taip pat atsisakė įkeisti nekilnojamąjį turtą, kurį buvo sutarta įkeisti, kai AB SEB bankas išregistruos hipoteką.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-45220-592/2015, nusprendė: išieškoti iš skolininko V. T. kreditorės UAB „MG Logistics“ naudai 68 176,55 Eur dydžio skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. sausio 30 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 310 Eur žyminio mokesčio bei 150 Eur išlaidų teisinei pagalbai. 2016 m. sausio 29 d. įsiteisėjus teismo įsakymui, buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0116/14/0032 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo V. T. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė, kad V. T. ir I. T. priklauso po ½ dalį santuokos metu įgyto turto.
4. Ieškovė 2015 m. lapkričio 20 d. su trečiuoju asmeniu UAB „MG Transport“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu papildomai įgijo 14 866,88 Eur dydžio reikalavimo teisę asmeniškai į atsakovą V. T.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovui V. T. iškėlė bankroto bylą, 2019 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorės UAB „MG Logistics“ 97 038,06 Eur finansinį reikalavimą. Realizavus bankrutuojančio asmens V. T. asmeninį turtą, bankroto byloje buvo padengta dalis, t. y. 59 157,62 Eur ieškovės reikalavimo.
6. Atsakovė I. T. betarpiškai dalyvavo paskolos derybų procese bei išreiškė sutikimą dėl paskolos suteikimo, todėl su sutuoktiniu V. T. prisiėmė solidarią pareigą ieškovei grąžinti paskolos dalyką – 48 867,91 Eur dydžio sumą. Ši paskola buvo panaudota atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytam šeimos būstui išsaugoti. Kadangi paskola buvo panaudota šeimos interesams, pripažintina, jog pareiga grąžinti 48 867,91 Eur dydžio sumą pagal 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartį yra solidari atsakovų (sutuoktinių) V. T. ir I. T. prievolė.
7. Bankroto byloje buvo padengtos tik asmeninės atsakovo V. T. prievolės ieškovei bei dalis solidarios (bendros) sutuoktinių (atsakovų) prievolės. Atsakovui V. T. nebeturint turto, likusi 37 880,44 Eur skola priteistina iš solidarios skolininkės – atsakovės I. T.
8. Atsakovė I. T. 2020 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido atsakovui T. T. (atsakovų V. T. ir I. T. sūnui) vienintelį turėtą nekilnojamąjį turtą. Šiuo sandoriu, kurio atsakovė neprivalėjo sudaryti, pažeistos ieškovės (kreditorės) teisės, todėl sandorio dalis dėl turto, kurio pakanka ieškovės reikalavimui patenkinti, pripažintina negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnį.
9. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė paskolą suteikė asmeniškai V. T., jokios paskolos sutarties sąlygos su atsakove I. T. nebuvo derintos. Net ir tuo atveju, jei teismas manytų, kad atsakovė yra solidariai atsakinga pagal 2014 m. sausio 8 d. ieškovės atliktus apmokėjimus, vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas skolų grąžinimo eiliškumas, laikytina, jog skola pagal minėtus apmokėjimus yra padengta. Ieškovei neįrodžius galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, nėra vienos iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigia, jog abu atsakovai I. T. ir V. T. į ją kreipėsi dėl paskolos suteikimo, tačiau tokių savo argumentų ieškovė neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Atsakovė I. T. nurodė, kad į ieškovę nesikreipė ir jokiose derybose dėl paskolos suteikimo, jos dydžio, grąžinimo sąlygų ir kitų klausimų nedalyvavo. Ieškovė nors ir nurodė, kad derybose atsakovė dalyvavo, tačiau negalėjo tiksliai įvardinti konkrečių asmenų, kurie dalyvavo derybose, taip pat nepateikė jokių kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė pati dalyvavo derybose. Jokia rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Paskolos tarp ieškovės ir atsakovo V. T. faktą patvirtina tik ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai. Todėl, anot teismo, įvertinus šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus byloje, galima daryti išvadą, jog paskolos teisiniai santykiai siejo tik ieškovę ir atsakovą V. T. Atsakovė I. T. paskolos sutarties su ieškove nesudarė ir jos šalimi nebuvo.
12. Teismas pažymėjo, kad paskolos teisiniuose santykiuose kreditorius turi derybų pranašumą prieš skolininką. Atidus ir rūpestingas kreditorius paprastai tokiais atvejais turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.), taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio pritarimo gauti paskolą, taip suteikiant paskolos sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį režimą. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė nesudarė paskolos sutarties su ieškove, tokios sutarties nepatvirtino. Dėl to ieškovė turi įrodyti, kad 2014 m. sausio 8 d. sandoris sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
13. Teismas nurodė, kad turi būti atskirai vertinama ieškovės ir atsakovo paskolos teisiniai santykiai nuo atsakovo ir AB SEB banko tarpusavio teisinių santykių. Vien tai, kad atsakovas buvo sudaręs kredito sutartį su AB SEB banku buto rekonstrukcijai, savaime nesuponuoja išvados, jog ir ieškovės su atsakovu sudaryta paskolos sutartis buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pozicija dėl 2014 m. sausio 8 d. paskolos sudarymo aplinkybių nenuosekli. Ieškinyje ieškovė teigė, jog į ją kreipėsi abu atsakovai prašydami suteikti piniginę paskolą atsiskaityti pagal kredito sutartį su banku dėl buto įsigijimo. Po atsakovų atsiliepimų pateikimo ieškovė pakeitė poziciją dėl paskolos suteikimo tikslo, nurodydama, jog paskolos suteikimas buvo skirtas ne padengti paskolą už buto įsigijimą, o jo išsaugojimui. Todėl tai, anot teismo, kelia abejonių dėl ieškovės nurodytų aplinkybių dėl paskolos suteikimo atsakovui ne asmeniškai, o būtent abiem atsakovams šeimos poreikių tenkinimui.
15. Be to, nors ieškinyje ieškovė nurodo, kad dar 2014 m. sausio 2 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu suteikti paskolą tam, jog galėtų padengti einamąją kredito sutarties įmoką su procentinėmis palūkanomis, ir 2014 m. sausio 3 d. kasos išlaidų orderiu jam buvo išmokėta 24 168,87 Lt (6 999,79 Eur) suma, tačiau prievolę pagal šią paskolą ieškovė laiko asmenine atsakovo prievole ir reikalavimų dėl jos pripažinimo solidaria prievole nekelia. Tuo tarpu 2014 m. sausio 8 d. mokėjimus į AB SEB banko sąskaitą tos pačios kredito sutarties mokėjimams padengti priskiria jau abiejų atsakovų solidariai prievolei. Be to, 2014 m. sausio 14 d. kasos išlaidų orderiu atsakovui išmokėtą 42 500 Lt (12 308,85 Eur) sumą ieškovė taip pat jau laiko asmenine atsakovo V. T. paskola, nors ši suma taip pat yra skirta AB SEB banko prievolei pagal tą pačią kredito sutartį apmokėti. Tai, kad visa paskola buvo suteikta tik V. T., pripažįsta pati ieškovė savo 2014 m. liepos 30 d. raginime atsakovui V. T. nurodžiusi, jog visa 235 400 Lt (68 176,55 Eur) paskola, suteikta atsakovui, buvo skirta padengti įsiskolinimui AB SEB bankui pagal kredito sutartį. Todėl, anot teismo, darytina išvada, jog paskolos teisiniai santykiai buvo susiklostę tik tarp ieškovės ir atsakovo V. T., kurio atsakomybė prieš ieškovę buvo asmeninė ir taip šalys susitarė sudarydamos paskolos sutartį.
16. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė pripažino ir sutiko, jog asmeniniai paskoliniai teisiniai santykiai sieja ją tik su atsakovu asmeniškai, patvirtina ieškovės tolesni veiksmai išieškant skolą pagal suteiktą paskolą. Ieškovė su raginimu kreipėsi tik į atsakovą dėl bendros skolos, įskaitant ir pagal 2014 m. sausio 8 d. mokėjimo pavedimus, grąžinimo. Įrodymų, kad ieškovė reiškė pretenzijas ar kreipėsi į atsakovę I. T. dėl skolos išieškojimo, byloje nėra pateikta. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš atsakovo V. T. priteisimo. Vykdymo procese ieškovė nereiškė jokių pretenzijų, kad skola būtų išieškoma tik iš atsakovui V. T. priklausančio turto.
17. Teismas konstatavo, kad ieškovės veiksmai sudarant paskolos sutartis su atsakovu, išieškant skolą iš jo suponuoja išvadą, jog paskola V. T. buvo suteikta ne šeimos poreikiams tenkinti, o asmeniškai paskolos gavėjui. Anot teismo, ieškovės paaiškinimai, kad ji visada laikė atsakinga ir atsakovę, tik jai pretenzijų nereiškė, nes manė, jog turto pakaks išieškoti iš atsakovo V. T. turto, yra vertinami kritiškai ir nepaneigia byloje nustatytų faktų, kad paskolos teisiniai santykiai siejo tik ieškovę ir atsakovą, o paskola buvo suteikta asmeniniams atsakovo V. T. poreikiams, nes pačios ieškovės veiksmai patvirtina, jog atsakingu pagal prievolę ji laikė tik atsakovą asmeniškai.
18. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti 2021 m. gegužės 5 d. tarpusavio suderinimo aktai, kuriuose nurodoma, kaip buvo įskaitytos atsakovo V. T. bankroto administratoriaus sumokėtos sumos jo skoloms padengti, pažeidžia CK 6.55 straipsnio nuostatas. Iš minėtų aktų matyti, kad įskaitytos yra tik ieškovės laikomos atsakovo asmeninėmis skolos ir dalis solidarios skolos, nepaisant skolų grąžinimo eiliškumo. Teismas pažymėjo, kad kreditorius negali reikalauti iš skolininko įvykdyti vėlesnę prievolę už ankstesnę, kai tarp šalių nėra tokio susitarimo.
19. Konstatavęs, jog atsakovė I. T. nėra solidariai atsakinga pagal atsakovo V. T. prievolę ieškovei, teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl dovanojimo sandorio actio Pauliana pagrindu negali būti tenkinamas vien jau tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė, jog turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę ginčijamo sandorio sudarymo metu į atsakovę I. T. Anot teismo, ieškovei reiškiant reikalavimus vien tik atsakovui V. T., tiek T. T., tiek I. T. dovanojimo sutarties sudarymo metu neturėjo pagrindo manyti, kad turi kreditorių ir yra skolingi. Dėl to atsakovė I. T. turėjo nevaržomą teisę disponuoti jai asmenine nuosavybe priklausančiu turtu bei nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Ieškovė UAB „MG Logistics“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
20.1. Atsakovai V. T. ir I. T. neginčijo, o atsakovas V. T. savo paaiškinimuose patvirtino, jog tarp apeliantės ir atsakovų buvo sudarytas susitarimas dėl paskolos suteikimo, kurio pagrindu 2014 m. sausio 8 d. atliktais bankiniais mokėjimo pavedimais apeliantė padengė atsakovų V. T. ir I. T. AB SEB banko suteikto ir negrąžinto kredito (paskolos) dalį – 48 867,91 Eur dydžio sumą. Apeliantei nebuvo būtina įrodinėti, jog atsakovė I. T. derino paskolos dydį, terminą ar kitas paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygas, nes iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąją sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
20.2. Ginčo nekilnojamasis turtas atsakovų V. T. ir I. T. buvo įgytas santuokoje, todėl buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pagal AB SEB banko ir kredito gavėjo V. T. sudarytą kredito sutartį kreditas buvo suteiktas buto su rūsiu (gyvenamojo namo) rekonstrukcijai. Kredito sutartyje ir jos vėlesniuose pakeitimuose kredito gavėjo sutuoktinė atsakovė I. T. patvirtino, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis, jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad 2014 m. sausio 8 d. ieškovės atsakovams suteikta 48 867,91 Eur dydžio sumos paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad paskola buvo suteikta atsakovui V. T. asmeniškai. Teismas nenustatė, kokius atsakovo asmeninius poreikius patenkino suteikta paskola.
20.3. Tai, kad apeliantė iš pradžių reiškė reikalavimą tik vienam iš solidarių skolininkų – atsakovui V. T., negali pakeisti bendros sutuoktinių prievolės pobūdžio, t. y. bendrą prievolę paversti asmenine. Šiuo atveju apeliantė, kaip kreditorė, turi teisę pasirinkti, kaip ir kokia apimtimi ginti savo pažeistas teises.
20.4. Teismo argumentai dėl (ne)pareikštų reikalavimų ir jų apimties nepagrįsti, nes ieškovė, neturėdama pakankamai įrodymų, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikšti reikalavimus dėl visos atsakovui paskolintos sumos pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole. Teismo padarytos išvados dėl neva asmeninės atsakovo V. T. prievolės negali būti grindžiamos ieškovės pasirinktu procesinių teisių įgyvendinimu, t. y. (ne)pareikštų reikalavimų apimtimi, nes tai neturi jokios įtakos prievolės pobūdžiui.
20.5. Priešingai nei nurodė teismas sprendime, ieškovė viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos ir nei viename procesiniame dokumente, nei bylos nagrinėjimo metu pateiktuose paaiškinimuose nenurodė, jog atsakovai piniginės paskolos iš apeliantės prašė ginčo butui įsigyti. Toks pirmosios instancijos teismo atmestinas ir akivaizdžiai neteisingas faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas patvirtina, kad teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą – priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
20.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prievolės įskaitymo eiliškumo, t. y. CK 6.55 straipsnio (ne)taikymo, nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kurių pagrindu būtų pagrįstas skundžiamo sprendime konstatuotas teiginys – „Todėl ieškovės subjektyvi nuomonė dėl mokėjimų eiliškumo yra visiškai nepagrįsta ir negali būti laikoma teisėta“. Iš teismo sprendimo turinio nėra aišku net, apie kokią ieškovės poziciją (nuomonę) yra kalbama ir dėl kokių priežasčių tokios ieškovės pozicijos laikymasis turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas kreditoriaus padėtimi. Byloje atsakovai bandė įrodyti, kad remiantis CK 6.55 straipsnyje reglamentuotomis skolų grąžinimo taisyklėmis ginčo paskola yra grąžinta, o ieškovė su tokia pozicija nesutiko. Ieškovės iniciatyva byloje buvo pateikti visi V. T. ir I. T. suteiktų paskolų pagrindą patvirtinantys pirminiai dokumentai, tačiau teismas, spręsdamas dėl įskaitymo eiliškumo ir skolos (ne)grąžinimo, net neatliko skaičiavimų, kurių pagrindu ieškovės objektyvi pozicija būtų motyvuotai ir aiškiai paneigta. Todėl ši sprendimo dalis yra visiškai nemotyvuota, o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
20.7. Ieškovė byloje pateikė skolų užskaitymą patvirtinančius dokumentus, t. y. 2021 m. gegužės 5 d. tarpusavio suderinimo aktus, kurie patvirtina, kad ieškovė gautais mokėjimais (59 157,62 Eur) užskaitė tik asmenines atsakovo V. T. skolas ir dalį ginčo solidarios atsakovų V. T. ir I. T. prievolės (skolos), o negrąžinta solidari skolos dalis sudaro 37 880,44 Eur. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės pasirinktas atsakovų įsiskolinimų įskaitymo eiliškumas pažeidžia CK 6.55 straipsnio nuostatas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, CK 6.55 straipsnyje nustatytas pradelstų mokėti įmokų (skolų dengimo) paskirstymas yra / būtų aktualus tik tuo atveju, kuomet kuri nors skola skolininko teises varžo labiau nei kita skola (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovams V. T. ir I. T. nėra skaičiuojami jokie delspinigiai ir (ar) palūkanos už suteiktą 48 867,91 Eur paskolą, o atsakovui V. T. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatytas įmokų (skolų) dengimo tvarkos paskirstymas nėra aktualus ir negali būti taikomas. Apeliantės atliktas užskaitymas neturi įtakos atsakovų V. T. ir I. T. skolos padidėjimui ir niekaip kitaip nedidina solidarios prievolės bei nevaržo atsakovų teisių ir pareigų, todėl apeliantės atliktas skolų užskaitymas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimu deklaratyviai konstatavus, jog ieškovės pasirinktas atsakovo skolų įskaitymo eiliškumas pažeidžia CK 6.55 straipsnio nuostatas, yra pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas šioje civilinėje byloje, nes ieškovei yra užkirstas kelias susigrąžinti suteiktą beprocentę paskolą iš solidarių skolininkų, kadangi atsakovui V. T. yra iškelta bankroto byla, kurioje visas atsakovo jo turėtas turtas kreditorių pareikštiems reikalavimas patenkinti jau yra realizuotas.
20.8. Ieškovė byloje pateikė visus pirminius dokumentus, taip pat vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu yra susikaupusios atsakovo V. T. ir atsakovės I. T. skolos, tačiau nei atsakovai bylos nagrinėjimo metu, nei teismas sprendimo priėmimo metu detalaus paaiškinimo ir skaičiavimų, kurių pagrindu būtų pagrįsta atsakovų pozicija, jog skola yra grąžinta, nepateikė. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad, net taikant CK 6.55 straipsnį, bendra atsakovų V. T. ir I. T. skola nėra visa apimtimi padengta, tačiau pirmasis instancijos teismas šių duomenų nevertino. Užskaičius bylinėjimosi išlaidas, procesines palūkanas ir kitas su procesu susijusias išlaidas, dengiant skolas pagal CK 6.54 ir CK 6.55 straipsnių nustatytas taisykles, bet kokiu atveju bendros nepadengtos skolos likutis sudaro 20 698,79 Eur.
20.9. Atsakovei I. T. apie ieškovės paskolos suteikimą negalėjo būti nežinoma, nes būtent ieškovės suteiktos paskolos pagrindu buvo įvykdyta atsakovo su banku sudaryta kredito sutartis, taip pat panaikinta hipoteka, dėl ko atsakovei atsirado galimybė savo turto dalį ginčijama dovanojimo sutartimi perleisti savo sūnui – atsakovui T. T. Atsakovė I. T. žinodama apie pareigą grąžinti skolą ieškovei, veikdama bendrai su sūnumi, atsakovu T. T., nesąžiningai perleido vienintelį turėtą nekilnojamąjį turtą, kad ieškovei pradėjus priverstinį išieškojimą, ginčo nekilnojamasis turtas būtų išsaugotas, kurį atsakovė I. T. išsaugojo būtent ieškovės suteiktos paskolos lėšomis.
21. Atsakovai V. T., I. T. ir T. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
21.1. Byloje nustatyta, kad paskolos teisiniai santykiai siejo tik ieškovę ir atsakovą V. T. Atsakovė I. T. paskolos sutarties nei žodžiu, nei raštu su ieškove nesudarė ir jos šalimi nebuvo, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė prašė ieškovės suteikti paskolą, derino paskolos suteikimo sąlygas, būtų susitikusi su ieškove, o paskolos tarp atsakovo ir ieškovės sudarymo faktą patvirtina tik ieškovės atlikti mokėjimai. Apeliantė šių aplinkybių nekvestionuoja ir apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju rašytinė paskolos sutartis apskritai nebuvo sudaryta, o iš byloje esančių mokėjimų yra aiškiai matyti, kad paskola tikslingai buvo suteikta tik atsakovui V. T. Prievolės solidarumui nustatyti nepakanka vien tos aplinkybės, kad paskola atsakovės sutuoktiniui buvo suteikta santuokos metu.
21.2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. sausio 3 d. ir 2014 m. sausio 14 d. kasos išlaidų orderiais atsakovui išmokėtos sumos taip pat skirtos prievolėms AB SEB bankui pagal tą pačią kredito sutartį apmokėti, tačiau šią paskolą ieškovė laiko asmenine atsakovo prievole ir reikalavimų dėl jos pripažinimo solidaria prievole nekelia. Tai, kad visa paskola buvo suteikta tik V. T., ieškovė pripažįsta savo 2014 m. liepos 30 d. raginime atsakovui V. T. Todėl darytina išvada, kad paskolos teisiniai santykiai buvo susiklostę tik tarp ieškovės ir atsakovo V. T.
21.3. Ieškovė į teismą kreipėsi tik dėl skolos išieškojimo iš atsakovo V. T., I. T. jokie reikalavimai nebuvo reiškiami. Ieškovės veiksmai vykdymo procese patvirtina, kad skolininku pagal suteiktą paskolą ieškovė laikė tik atsakovą ir jo skolą laikė asmenine skola, nes vykdymo procese išieškant iš atsakovo V. T. turto ir nustatant jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su atsakove I. T., ieškovė nereiškė jokių pretenzijų, kad skola būtų išieškoma tik iš atsakovui V. T. priklausančio turto.
21.4. I. T. niekada nebuvo ir nėra pripažinta solidaria skolininke pagal kredito sutartį su AB SEB banku. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kredito sutartį su AB SEB banku gavo ir susipažino tik 2021 m. teismo liudijimo pagrindu. Tai reiškia, kad ieškovei 2014 m. sausio 8 d. atliekant pavedimus už V. T. nebuvo žinomos sutarties su AB SEB banku sąlygos, nebuvo žinoma, kokiu tikslu ir kam suteiktas kreditas.
21.5. Ieškovė pateikė byloje 2021 m. gegužės 5 d. tarpusavio suderinimo išplėstinį aktą, kuriame nurodyta, jog 2014 m. sausio 8 d. V. T. ir I. T. 43 240,62 Eur skola padengta iš dalies, t. y. padengta 5 360,18 Eur dalis. Tačiau tame pačiame akte nurodoma, kad yra visiškai padengtos vėlesnės V. T. skolos, kurių bendra suma (12 308,85 + 10 098,11 + 13 896,14 +2 223,17 + 2 644,09) 41 170,30 Eur. Toks ieškovės atliktas mokėjimų įskaitymas pažeidžia CK 6.55 straipsnio 2 dalį.
21.6. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad nuo V. T. suteiktos paskolos neskaičiuojamos procesinės palūkanos. Palūkanų skaičiavimas stabdomas laikinai dėl V. T. iškeltos bankroto bylos, tačiau tai nereiškia, jog apskritai procesinės palūkanos nebuvo ir nėra skaičiuojamos.
21.7. Ieškovė neįrodė, kad turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę ginčijamo sandorio sudarymo metu į atsakovę I. T. Todėl, neįrodžius būtinosios actio Pauliana ieškinio sąlygos, šis ieškovės reikalavimas atsakovams I. T. ir T. T. buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai.
21.8. Be to, ieškovė neįrodė ir kitos papildomos sąlygos – kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Ieškovės reikalavimo suma yra 37 880,44 Eur. UAB „Turto spektras“ 2020 m. kovo 31 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta buto vertė 138 000 Eur, t. y. ½ buto vertės sudaro 69 000 Eur. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas yra neproporcingas, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti šį reikalavimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
23. Byloje nustatyta, kad AB SEB bankas pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. kredito sutartį Nr. 1550518070601-17 (su vėlesniais pakeitimais) atsakovui V. T. suteikė 51 940,24 Eur kreditą iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. Sutartyje nurodyta kredito paskirtis: „Buto su rūsiu (gyv. namo) rekonstrukcijai“. Pagal sutarties sąlygas prievolių įvykdymas užtikrinamas bankui įkeičiant butą su rūsiu ir žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė I. T. kredito sutartyje ir visuose vėlesniuose jos pakeitimuose kaip kredito gavėjo sutuoktinė pasirašydama patvirtino, kad susipažino su kredito sutarties sąlygomis ir su jomis sutinka.
24. Atsakovai V. T. ir I. T. nuo 1988 m. rugpjūčio 2 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
25. Ieškovė UAB „MG Logistics“ paskolino atsakovui V. T. šias sumas: 2014 m. sausio 3 d. kasos išlaidų orderio pagrindu – 24 168,87 Lt (6 999,79 Eur); 2014 m. sausio 8 d. ieškovė tiesiogiai AB SEB bankui į sąskaitą trimis mokėjimais iš viso pervedė 168 731,13 Lt (48 867,91 Eur), mokėjimų paskirtyje nurodydama, kad mokama už V. T. pagal kredito sutartį Nr. 1550518070601-17; 2014 m. sausio 14 d. kasos išlaidų orderio pagrindu – 42 500 Lt (12 308,85 Eur).
26. Ieškovė 2014 m. liepos 30 d. raginimu pareikalavo, kad atsakovas V. T. įkeistų jai butą su rūsiu ir žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), arba grąžintų skolą per 7 dienas nuo šio raginimo gavimo dienos.
27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-45220-592/2015 nutarė išieškoti iš skolininko V. T. kreditorės UAB „MG Logistics“ naudai 68 176,55 Eur dydžio skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. sausio 30 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 310 Eur žyminio mokesčio bei 150 Eur išlaidų teisinei pagalbai. 2016 m. sausio 29 d. įsiteisėjus teismo įsakymui, buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0116/14/0032 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo V. T.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė, kad V. T. ir I. T. priklauso po ½ dalį santuokos metu įgyto turto.
29. Ieškovė 2015 m. lapkričio 20 d. su trečiuoju asmeniu UAB „MG Transport“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu papildomai įgijo 14 866,88 Eur dydžio reikalavimo teisę asmeniškai į atsakovą V. T.
30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovui V. T. iškėlė bankroto bylą, 2019 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorės UAB „MG Logistics“ 97 038,06 Eur finansinį reikalavimą. Realizavus bankrutuojančio asmens V. T. asmeninį turtą, bankroto byloje buvo padengta dalis, t. y. 59 158,40 Eur ieškovės reikalavimo.
31. Atsakovė I. T. 2020 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido atsakovui T. T. (atsakovų V. T. ir I. T. sūnui) vienintelį turėtą nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir 390/1320 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
32. Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovui V. T. 2014 m. sausio 8 d. suteikta 48 867,91 Eur paskola buvo panaudota šeimos interesais, todėl atsakovė I. T. turi solidarią pareigą grąžinti likusią 37 880,44 Eur skolą. Be to, atsakovės sudaryta 2020 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartis, anot ieškovės, pažeidžia jos kaip kreditorės teises, todėl šio sandorio dalį prašė pripažinti negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį.
33. Pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškinio, apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad ji neįrodė, jog 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais, ir kad ieškovės reikalavimas pažeidžia CK 6.55 straipsnio nuostatas dėl skolų grąžinimo eiliškumo. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, kaip vieną iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų ginčijant dovanojimo sandorį. Šiais aspektais apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl paskolos pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole
34. Pagal CK 6.6 straipsnį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena iš tokių išimčių nustatyta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017, 33 punktas).
36. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtinta, kad ieškovė 2014 m. sausio 8 d. paskolino atsakovui V. T. 48 867,91 Eur, šią sumą trimis mokėjimais tiesiogiai pervesdama AB SEB bankui į sąskaitą kaip mokėjimą už V. T. pagal kredito sutartį Nr. 1550518070601-17. Pagal pastarąją sutartį AB SEB bankas suteikė atsakovui V. T. kreditą buto su rūsiu rekonstrukcijai su sąlyga, kad prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti bus įkeistas butas su rūsiu ir žemės sklypu, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai V. T. ir I. T. nuo 1988 m. rugpjūčio 2 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Minėtų sandorių, t. y. tiek kredito sutarties su AB SEB banku, tiek 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutarties su ieškove sudarymo metu atsakovai V. T. ir I. T. buvo buto su rūsiu ir žemės sklypu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėta gyvenamoji patalpa (butas) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atsakovų šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
38. Kadangi ieškovės suteikta 48 867,91 Eur paskola buvo panaudota atsiskaityti su AB SEB banku už suteiktą kreditą atsakovų šeimos būsto rekonstrukcijai, jiems siekiant išsaugoti šį įkeistą turtą, į kurį bankas kaip hipotekos kreditorius galėjo nukreipti skolos išieškojimą, teisėjų kolegija, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, jog 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartį su ieškove atsakovas V. T. sudarė šeimos interesais. Dėl to yra pagrindas pripažinti ieškovės 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartimi suteiktą 48 867,91 Eur dydžio paskolą solidaria atsakovų (sutuoktinių) V. T. ir I. T. prievole.
39. Tokios išvados nepaneigia atsakovų argumentai, kad atsakovė I. T. nesudarė paskolos sutarties su ieškove ir kad byloje neįrodyta, jog ji prašė ieškovės suteikti paskolą, derino paskolos sutarties sąlygas. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 34–35 punktus), solidarioji sutuoktinių prievolė atsiranda ir tuo atveju, kai paskolos sutartį sudaro tik vienas iš sutuoktinių, jeigu šis sandoris sudaromas šeimos interesais. Atsakovė neįrodinėjo, kad minėtos paskolos sutarties sąlygos yra neprotingos. Juolab kad šalys dėl konkrečių paskolos suteikimo sąlygų raštu nesusitarė, ieškovė nereikalauja mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais (CK 6.872 straipsnis).
40. Atsakovai kaip vienu iš savo argumentų remiasi ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybe, kad 2014 m. sausio 3 d. ir 2014 m. sausio 14 d. kasos išlaidų orderiais atsakovui V. T. išmokėtos sumos taip pat skirtos prievolėms AB SEB bankui pagal tą pačią kredito sutartį apmokėti, tačiau šios paskolos ieškovė nereikalauja pripažinti solidaria prievole. Be to, atsakovai nurodo, kad ieškovė nei 2014 m. liepos 30 d. raginime, nei kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo jokių reikalavimų I. T . nereiškė, vykdymo procese taip pat neprieštaravo, kad skola būtų išieškoma tik iš atsakovui V. T. priklausančio turto.
41. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius (CK 6.14 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovė turi teisę, nepavykus išsiieškoti visos skolos iš paskolos gavėjo, reikalauti, kad likusią skolą grąžintų paskolos gavėjo sutuoktinė, jeigu paskola ar atitinkama jos dalis buvo panaudota šeimos interesais. Vien tai, kad ieškovė reikalavimus dėl negrąžintos paskolos pirmiausia pareiškė tik atsakovui V. T., nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė taip pripažino, jog ši prievolė yra jo asmeninė prievolė. Kreditorės procesiniai veiksmai negali pakeisti bendros sutuoktinių prievolės pobūdžio, t. y. bendrą prievolę paversti asmenine. Civiliniame procese taikomi rungtyniškumo ir dispozityvumo principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, kad šalis pati pasirenka, kokia apimtimi reikšti savo reikalavimus, nes juos pagrindžiančias aplinkybes ta šalis privalo įrodyti. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde paaiškino, kad neturi pakankamai įrodymų, todėl nepareiškė reikalavimo dėl visos atsakovui paskolintos sumos pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole.
42. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).
43. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės I. T. 37 880,44 Eur dydžio skolą, nurodydama, kad dalis pagal 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartį suteiktos 48 867,91 Eur paskolos yra grąžinta, iš dalies patenkinus UAB „MG Logistics“ finansinį reikalavimą atsakovo V. T. bankroto byloje. Atsakovai, nesutikdami su šiuo reikalavimu, kaip vieną iš argumentų nurodė tai, kad visa ši skola laikytina grąžinta vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas skolų grąžinimo eiliškumas. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovės pasirinktas atsakovo įsiskolinimų įskaitymo eiliškumas pažeidžia CK 6.55 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, todėl teisėjų kolegija toliau nutartyje pasisako dėl šio ginčo klausimo.
Dėl skolų įskaitymo eiliškumo
44. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojama įmokų, kai yra kelios skolos, paskirstymo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.
45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021, 34 punktas).
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtintas patikslintas kreditorės UAB „MG Logistics“ 97 038,06 Eur finansinis reikalavimas atsakovo V. T. bankroto byloje. Minėtas reikalavimas kildinamas iš 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutarties, pagal kurią susidarė 48 867,91 Eur skola, ir kitų atsakovo V. T. asmeninių prievolių. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad, realizavus bankrutuojančio asmens V. T. asmeninį turtą, bankroto byloje buvo padengta 59 158,40 Eur dalis ieškovės reikalavimo, nenurodant, kuri skola yra grąžinama.
47. Ieškovė ir atsakovas V. T. nėra sudarę susitarimo dėl kitokio, nei CK 6.55 straipsnyje nustatytas, įmokų skoloms padengti paskirstymo eiliškumo, todėl taikytinos šios normos taisyklės. Kadangi visų atsakovo skolų ieškovei grąžinimo terminai yra pasibaigę, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, šiuo atveju turi būti laikoma, kad grąžintos seniausios skolos (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).
48. Nesutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad apeliantės atliktas užskaitymas neturi įtakos atsakovės I. T. skolos padidėjimui. Nustačius, kad solidarią sutuoktinių prievolę yra visiškai ar iš dalies įvykdęs atsakovas V. T., tai lemtų ieškovei iš atsakovės I. T. priteistinos skolos dydį (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).
49. Iš byloje pateikto UAB „MG Logistics“ 2021 m. gegužės 5 d. tarpusavio suderinimo išplėstinio akto matyti, kad ieškovė iš atsakovo V. T. bankroto administratoriaus gautus mokėjimus įskaitė kaip padengiančius visas atsakovo asmenines skolas ir dalį (t. y. 10 987,47 Eur) jo bei atsakovės I. T. solidarios prievolės, kylančios iš 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutarties. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės reikalavimų atsakovui V. T. atsiradimo pagrindus patvirtina, kad dalis ieškovės įskaitytų skolų atsirado vėliau nei prievolė pagal 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartį, t. y. 12 308,85 Eur skola pagal 2014 m. sausio 14 d. kasos išlaidų orderį; 2 223,17 Eur ir 2 644,09 Eur skolos pagal 2016 m. gruodžio 28 d. notaro vykdomuosius įrašus Nr. 2-10940 ir Nr. 2-10939, išduotus 2016 m. rugpjūčio 3 d. neprotestuotinų paprastųjų vekselių pagrindu.
50. Be to, akte nurodyta 10 098,11 Eur įskaityta skola pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-45220-592/2015. Šiuo teismo procesiniu sprendimu ieškovei iš atsakovo V. T. priteista 68 176,55 Eur skola, kurią sudaro jau minėtos 2014 m. sausio 3 d. ir 2014 m. sausio 14 d. kasos išlaidų orderiais bei 2014 m. sausio 8 d. pavedimais suteiktos paskolos, kurios akte yra nurodytos atskirai. Kadangi minėtu teismo įsakymu taip pat priteista 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. sausio 30 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 460 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikytina, kad akte nurodytą 10 098,11 Eur skolą sudaro apskaičiuotų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliantė remiasi CK 6.54 straipsniu, kurio 1–4 dalyse nustatyta, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai iš dalies patenkinti atsakovo bankroto byloje. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais (išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus) – pirmuoju etapu pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, antruoju etapu ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad V. T. bankroto byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį kreditorė UAB „MG Logistics“ įtraukta su 83 141,92 Eur bendra reikalavimo suma (I etapo suma – 73 048,57 Eur, II etapo suma – 10 093,35 Eur). Į tą patį sąrašą buvo įtraukta ir kreditorė UAB „MG Transport“ su 13 896,14 Eur reikalavimu, tenkinamu I etapu, kuris vėliau buvo perleistas ieškovei ir atitinkamai patikslinta jos bendra reikalavimo suma. Taigi atsakovo bankroto byloje patvirtinto ieškovės reikalavimo 10 093,35 Eur dalis, tenkintina II etapu, iš esmės atitinka jos akte nurodytą 10 098,11 Eur skolą, kuri šiuo atveju negalėjo būti įskaityta, nepadengus visos I etapu tenkintinos reikalavimų sumos.
51. Į ieškovės sudarytą aktą taip pat įtraukta 13 896,14 Eur skola pagal 2015 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Iš šios sutarties ir ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad minėta skola susidarė pagal 2013 m. gegužės 1 d. išduotus du neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kuriuose nurodytas sumas atsakovas V. T. įsipareigojo sumokėti iki 2013 m. spalio 1 d., ir pagal šiuos vekselius 2014 m. sausio 9 d. notaro išduotus vykdomuosius įrašus, taip pat pagal 2013 m. lapkričio 5 d. įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-37872-433/2013, kurio pagrindu išduotas 2014 m. rugsėjo 10 d. vykdomasis raštas. Kadangi visa ši atsakovo V. T. skola atsirado anksčiau nei prievolė pagal 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartį, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai atsakovo bankroto administratoriaus atliktus mokėjimus pirmiau įskaitė šiai skolai padengti.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 49–51 punktuose aptartus įrodymus ir aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė nesilaikė CK 6.55 straipsnyje nustatytos įmokų skoloms padengti paskirstymo eiliškumo tvarkos ir nepagrįstai iš atsakovo V. T. bankroto administratoriaus gautais mokėjimais padengė dalį vėliau atsiradusių asmeninių atsakovo skolų bei II etapu bankroto procese tenkintinus reikalavimus. Dėl to ieškovė neteisingai apskaičiavo pagal 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartį likusią negrąžintą skolos sumą, kuri, pripažinus šią prievolę solidaria sutuoktinių prievole, priteistina iš atsakovės I. T. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės gauta 59 158,40 Eur įmokų suma padengus pirmiau atsiradusias skolas, t. y. 6 999,79 Eur pagal 2014 m. sausio 3 d. kasos išlaidų orderį ir 13 896,14 Eur pagal 2015 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį, toliau pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatytą eiliškumą turi būti dengiama ginčo skola, atsiradusi iš 2014 m. sausio 8 d. suteiktos paskolos. Taip paskirsčius gautas įmokas, atsakovo V. T. nepadengta skola ieškovei pagal 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartį sudaro 10 605,44 Eur (48 867,91 Eur - (59 158,40 Eur - 6 999,79 Eur - 13 896,14 Eur)). Taigi ši suma, pripažinus prievolę pagal 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartį solidaria sutuoktinių prievole, priteistina iš atsakovės I. T.
Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu
53. Ieškovė prašė pripažinti atsakovų I. T. ir T. T. 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos dovanojimo sutarties dalį dėl neatlygintinio ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra. Ieškovė nurodė, kad šiuo sandoriu atsakovė I. T. perleido vienintelį turėtą nekilnojamąjį turtą, taip pažeisdama kreditorės teises.
54. CK 6.66 straipsnyje reglamentuota kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė I. T. ginčijamo sandorio sudarymo momentu turėjo solidarią prievolę grąžinti ieškovei likusią skolą pagal 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartį, kuri nebuvo padengta atsakovo V. T. bankroto byloje. Atitinkamai ieškovė jau tuo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę.
56. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
57. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja reali galimybė (ar jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018, 30 punktas). Taigi visais išvardytais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021, 22 punktas).
58. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti duomenys iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro, kurie patvirtina, kad po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė I. T. jokio nekilnojamojo turto nebeturi. Be to, iš pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22717-534/2015, kuria nustatyta skolininko V. T. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, matyti, kad atsakovei I. T. be minėto nekilnojamojo turto priklausė ½ dalis šio santuokos metu įgyto turto: piniginių lėšų jos vardu atidarytoje banko sąskaitoje, vertybinių popierių – 1 000 vnt. UAB „Sintepa“ akcijų, automobilis „Opel Sintra“. Atsakovė byloje nepateikė duomenų, ar ji tebedisponuoja šiuo ar kokiu nors kitu turtu, kokia jos turimo turto vertė. Ieškovei tokias aplinkybes būtų sudėtinga arba apskritai neįmanoma įrodyti, o atsakovė, siekdama paneigti, kad dovanojimo sandoriu reikšmingai pablogino savo turtinę padėtį, galėjo pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau to nepadarė. Iš viešai skelbiamų VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „Sintepa“ ilgiau nei 12 mėnesių juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų; pagal LITEKO duomenis minėtai įmonei buvo iškelta ne viena civilinė byla dėl skolų priteisimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės, nesant jokių kitų duomenų, kelia pagrįstų abejonių, ar 500 vnt. UAB „Sintepa“ akcijų vertės pakaktų ieškovės reikalavimui patenkinti. Tas pats pasakytina ir dėl 2015 m. atsakovei priklausiusios ½ dalies automobilio (taigi ne mažiau kaip 7 metų senumo) vertės. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės teises, nes juo atsakovė I. T. sumažino savo turto vertę ir nėra jokių duomenų, kad jos turimo turto užtenka ieškovės reikalavimui patenkinti.
59. Atsakovė I. T. savo procesiniuose dokumentuose nenurodė argumentų, kurie pagrįstų būtinybę sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį. Todėl konstatuotina, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti šio sandorio.
60. Sprendžiant dėl skolininko nesąžiningumo, vertinama, ar jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Nagrinėjamu atveju, nors byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė dar iki ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo reikalavo, jog atsakovė I. T. grąžintų likusią skolą pagal 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, jog neatlygintinai perleisdama vienintelį savo nekilnojamąjį turtą (šeimos būstą), kuriam rekonstruoti buvo suteiktas AB SEB banko kreditas, o įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti reikėjo papildomai skolintis pinigų iš ieškovės, šiuo sandoriu pažeis kreditorės (ieškovės) teises. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad ginčijamą dovanojimo sandorį atsakovė sudarė žinodama ar turėdama žinoti, kad bankroto byloje realizavus jos sutuoktinio turto dalį skola ieškovei už 2014 m. sausio 8 d. suteiktą paskolą nebuvo padengta visa apimtimi.
61. Be to, pažymėtina, kad ginčijamą dovanojimo sandorį atsakovė I. T. sudarė su savo sūnumi T. T. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Atsakovai šios prezumpcijos argumentuotai nepaneigė.
62. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris, todėl toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).
63. Ieškinys paduotas 2020 m. gruodžio 18 d., taigi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti šiuo atveju nepraleistas.
64. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.
65. Byloje nustatyta, kad atsakovė I. T. 2020 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido atsakovui T. T. ½ dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 390/1320 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kaip minėta, ginčija tik sandorio dalį, kuria perleista ½ dalis buto. Atsakovai byloje pateikė UAB „Turto spektras“ 2020 m. kovo 31 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nustatyta buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 138 300 Eur. Atsakovų teigimu, ½ dalies šio buto vertė sudaro 69 000 Eur, todėl ieškovės reikalavimas yra neproporcingas, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti šį reikalavimą.
66. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytu atsakovų argumentu, nes vien tai, kad ginčijimu sandoriu perleisto turto vertė yra keletą kartų didesnė nei ieškovės reikalavimas atsakovei, nepaneigia ieškovės kaip kreditorės teisių pažeidimo šiuo sandoriu (žr. šios nutarties 58 punktą). Ginčijamu sandoriu perleisti du nekilnojamieji daiktai, t. y. dalis buto su rūsiu ir dalis žemės sklypo. Tiek iš pačios dovanojimo sutarties, tiek iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad žemės sklypas yra užstatytas gyvenamuoju namu, kuriame yra minėtas butas. Taigi išieškojimo nukreipimas į tokio žemės sklypo dalį realiai būtų neįmanomas. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai ginčija dovanojimo sandorio dalį, kuria perleista ½ dalis buto.
67. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas taikyti actio Pauliana institutą ir šiuo pagrindu atsakovų I. T. bei T. T. 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos dovanojimo sutarties dalį dėl neatlygintinio ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra, priteisiant šį turtą iš atsakovo T. T. atsakovei I. T. (CK 6.146 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
68. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagal juos nustatytas aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė pripažinti, jog 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartį su ieškove atsakovas V. T. sudarė šeimos interesais. Dėl to teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovės 2014 m. sausio 8 d. suteiktą 48 867,91 Eur dydžio paskolą solidaria atsakovų (sutuoktinių) V. T. ir I. T. prievole. Konstatuodamas, kad ieškovės pasirinktas atsakovo įsiskolinimų įskaitymo eiliškumas pažeidžia CK 6.55 straipsnio nuostatas, teismas netyrė, nevertino ir nenustatė, kokia apimtimi padengta ginčo skola atsakovo V. T. bankroto byloje. Dėl to teismas nepagrįstai visiškai atmetė ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės I. T., taip pat reikalavimą pripažinti atsakovės sudarytą dovanojimo sandorį negaliojančiu nuo sudarymo momento pagal CK 6.66 straipsnį ir restitucijos taikymo. Ginčas išspręstas neteisingai, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, apeliantės ieškinį patenkinant iš dalies, t. y. priteisiant ieškovei UAB „MG Logistics“ iš atsakovės I. T. 10 605,44 Eur skolą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis); pripažįstant atsakovų I. T. ir T. T. 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos dovanojimo sutarties dalį dėl neatlygintinio ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir taikant restituciją natūra – priteisiant šį turtą iš atsakovo T. T. atsakovei I. T.
69. Apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
70. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė du savarankiškus reikalavimus: 1) prašė pripažinti ieškovės 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartimi suteiktą 48 867,91 Eur dydžio paskolą solidaria atsakovų (sutuoktinių) V. T. ir I. T. prievole ir priteisti iš atsakovės I. T. 37 880,44 Eur skolą; 2) pripažinti atsakovų I. T. ir T. T. 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos dovanojimo sutarties dalį dėl neatlygintinio ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra.
71. Iš dalies patenkinant pirmąjį ieškinio reikalavimą (t. y. priteisiant 10 605,44 Eur iš prašomos priteisti 37 880,44 Eur sumos) ir visiškai patenkinant antrąjį ieškinio reikalavimą (kurio suma pagal bylos duomenis sudaro 69 000 Eur), laikytina, kad patenkintų reikalavimų dalis sudaro 74,48 proc., o atmestų – 25,52 proc.
72. Pagal bylos duomenis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 1 973 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 2 310 Eur išlaidos už advokato suteiktas paslaugas (1 540 Eur už ieškinio parengimą, 700 Eur už dubliko parengimą ir 70 Eur už atstovavimą teisme). Ieškovei bylos eigoje sumažinus savo reikalavimus, ieškovei grąžintina per daug sumokėto žyminio mokesčio suma 129 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi laikytina, kad ieškovė iš viso patyrė 4 154 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl jai iš atsakovės I. T. priteistina 3 093,89 Eur (4 154 Eur × 74,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
73. Byloje yra duomenys tik apie atsakovo T. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimą patvirtinantis įrodymas. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi atskirasis skundas buvo patenkintas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo atmestas, iš ieškovės atsakovo T. T. naudai priteistina 38 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
74. Pirmosios instancijos teismas patyrė 33,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei iš atsakovės I. T. priteistina 25,20 Eur šių išlaidų, o iš ieškovės – 8,64 Eur (CPK 96 straipsnis).
75. Pagal pateiktus duomenis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 793 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 2 178 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimą), iš viso – 2 971 Eur. Iš dalies tenkinant apeliantės reikalavimus, jai iš atsakovės I .T. priteistina 2 212,80 Eur (2 971 Eur × 74,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
76. Atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jiems šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 605,44 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus penkis eurus 44 ct) skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (10 605,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 093,89 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt tris eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „MG Logistics“ (juridinio asmens kodas 302415126) naudai.
Pripažinti atsakovų I. T. ir T. T. 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos dovanojimo sutarties Nr. 3732 dalį dėl neatlygintinio ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – priteisti iš atsakovo T. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „MG Logistics“ (juridinio asmens kodas 302415126) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio atsakovo T. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Grąžinti ieškovei UAB „MG Logistics“ (juridinio asmens kodas 302415126) 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,20 Eur (dvidešimt penkis eurus 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovės UAB „MG Logistics“ (juridinio asmens kodas 302415126) 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovės I .T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 212,80 Eur (du tūkstančius du šimtus dvylika eurų 80 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovės UAB „MG Logistics“ (juridinio asmens kodas 302415126) naudai.
Šio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Agnė Tikniūtė
Vigintas Višinskis