Civilinė byla Nr. 2-91-577/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01325-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.11.; 3.2.3.9.; 3.2.4.8.2.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.9.6.2.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,
sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, Margaritai Armalienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei D. G.,
atsakovo BUAB „Ranga-IV“ atstovui adv. Sauliui Urbanavičiui,
trečiojo asmens LR Užsienio reikalų ministerijos atstovei A. P.,
trečiojo asmens L. P. atstovui adv. Dainiui Baronui,
trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ atstovui adv. padėjėjui Arminui Levickui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui BUAB „Ranga-IV“, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, L. P., V. S., UAB „Ranga IV investicijos plius“, dėl įpareigojimo nusikelti arba nugriauti statinius, esančius valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ pareikštą reikalavimą dėl kompensacijos iš ieškovo priteisimo ir
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo nusikelti arba nugriauti statinius, esančius valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini); ieškovo atstovė, bylos nagrinėjimo metu palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti ir: a/ įpareigoti BUAB „Ranga-IV“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (asfaltbetonio dangą ir tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius 0,7178 ha valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir šį žemės sklypą sutvarkyti; b/ išregistruoti sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (asfaltbetonio dangą ir tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro; c/ BUAB „Ranga-IV“ neįvykdžius reikalavimo nukelti arba nugriauti minėtus statinius, teisę nugriauti šiuos statinius suteikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovo BUAB „Ranga-IV“ lėšomis. Trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus dėl kompensacijos pritesimo laikė nepagrįstais, prašė juos atmesti.
2. Atsakovo BUAB „Ranga-IV“ atstovas, bylos nagrinėjimo metu palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti; palaikė trečiojo asmens pareikštus savarankiškus reikalavimus. Pažymėjo, kad net jei ieškinio reikalavimai ir būtų tenkinti, ieškovas turėtų atlyginti atsakovui už statinius jų rinkos vertę, o statinių nukėlimo arba nugriovimo darbai negalėtų būti atliekami iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų; išlaidas turėtų atlyginti ieškovas. Taip pat nurodė, kad ieškinys yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.
3. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovė, bylos nagrinėjimo metu palaikydama procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti.
4. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį prašo netenkinti ieškinio reikalavimo, BUAB „Ranga-IV“ neįvykdžius reikalavimo nukelti arba nugriauti sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisę nugriauti šiuos statinius suteikti Inspekcijai atsakovo BUAB „Ranga-IV“ lėšomis, o kitus ieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.
5. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, L. P. atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Ieškinio tenkinimo atveju – tenkinti trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus ir priteisti iš ieškovo kompensaciją už statinius.
6. Trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ atstovas, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, ieškinio tenkinimo atveju prašė tenkinti trečiojo asmens reikalavimus priteisti iš ieškovo atsakovui 183 000 Eur kompensaciją.
7. Trečiasis asmuo V. S. į teismo posėdį neatvyko; apie posėdžio vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str.).
Ieškinys bei trečiojo asmens savarankiški reikalavimai tenkintini iš dalies.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra patikėtinis Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio 0,7178 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklype įregistruoti atsakovui BUAB „Ranga-IV“ nuosavybės teise priklausantys statiniai – 10,62 kv. m. bendro ploto sargo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai (inžineriniai) kiemo statiniai (asfaltbetonio danga ir tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-08-12 išraše nurodyta, kad žemės sklype esančių statinių – sargo namelio ir kiemo statinių (asfaltbetonio dangos ir tvoros) statybos pabaigos metai – 1978 m. Žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašo patvirtinimo“ įrašytas į Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašą; vėlesnėje nutarimo redakcijoje (2003-05-20 nutarimas Nr.615) buvo nurodyta: „iškelti automobilių stovėjimo aikštelę“.
9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2000 m. kovo 14 d. išvadoje Nr. 13-04 „Dėl automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) privatizavimo teisėtumo“, nurodoma, kad: 1) tuometinei Lietuvos Buitinio gyventojų aptarnavimo ministerijai Vilniuje priklausė įmonė „Autoservisas“, kuriai Vilniaus miesto vykdomasis komitetas 1975 m. rugsėjo 9 d. 18 potvarkiu Nr. 707-p paskyrė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje 8640 kv. m. apmokamosios automobilių stovėjimo aikštelės statybai; 2) 1992 metų sausio mėnesio privatizavimo biuletenyje Nr. 1(28) paskelbta apie „Autoserviso“ privatizavimą; buvo numatoma privatizuoti visą 90 procentų valstybei priklausantį kapitalą. Vėliau buvo sudaryta Viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 73 ir pasirašytos akcijos dėl viso privatizuoti numatyto valstybei priklausančio kapitalo; 3) 1992-06-22 valstybinė įmonė „Autoservisas“ buvo perregistruota į akcinę bendrovę „Vilniaus autoservisas“. Vėliau AB „Vilniaus autoservisas“ priklausiusi automobilių stovėjimo aikštelė buvo keletą kartų perleista juridiniams ir fiziniams asmenims.
10. Vilniaus miesto generaliniame plane (registro Nr. 6), patvirtintame Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1981 m spalio 16 d. nutarimu Nr. 374, žemės sklypo teritorijoje buvo numatyti rezerviniai žemės sklypai gyvenamiesiems namams ir visuomeninės-komercinės paskirties pastatams statyti, ribojant aukštingumą ir užstatymo procentą. Vilniaus miesto valdyba 1998 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 247V „Dėl Žvėryno pietinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino Žvėryno pietinės dalies detalųjį planą ir šiuos sprendinius: sklypų ribas, sklypų žemės naudojimo paskirtį, statybos reglamentą. Žemės sklypo teritorijoje numatyta gyvenamosios paskirties individuali statyba. Vilniaus miesto taryba 1999 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 411 42 punktu patvirtino Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 247V. Šio sprendimo pagrindu Vilniaus miesto valdyba 1999 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 188IV „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ 1 punktu nusprendė: „Vietoje atlikus sklypo matavimo darbus, nustatyti, kad gyvenamiesiems namams statyti (duomenys neskelbtini)bendrasis sklypas (vietoje dabar įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės), kurio ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-11, yra 7178 kv. m dydžio“, o šio sprendimo 2.1 papunkčiu pasiūlė Vilniaus apskrities viršininko administracijai „parduoti 1 punkte nurodytą žemės sklypą arba jį išnuomoti devyniasdešimt devyneriems metams“.
11. 2000 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisę į sargo namelį ir kiemo statinius, esančius aptariamame sklype, įgijo trečiasis asmuo V. S., kuriam Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 2576-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo V. S.“ 2 punktu nuspręsta žemės sklypą išnuomoti, o 3 punktu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas kitai paskirčiai (gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti). 2000 m. liepos 28 d. sutartimi Nr. 465 N01/2000-23227 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ žemės sklypas buvo išnuomotas V. S.; sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas iki 2099-03-17, o išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: kitai paskirčiai (gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti). Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 3806-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo ir namų valdos žemės sklypo pardavimo V. S.“ nuspręsta 2000 m. liepos 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 465 N01/2000-23227 nutraukti ir žemės sklypą parduoti V. S.. 2000 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PO 1/2000- 23723 žemės sklypas buvo parduotas V. S..
12. 2000 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi V. S. sargo namelį, kiemo statinius (asfaltbetonio dangą ir tvorą) pardavė UAB „Ranga-IV“, atstovaujamai generalinio direktoriaus L. P..
13. 2000 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi V. S. L. P. pardavė žemės sklypą.
14. 2000 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu V. S. ir L. P. buvo UAB „Ranga-IV“ akcininkai.
15. Vilniaus apygardos teismas 2001 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 235-968/2001 pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams V. S. ir L. P., trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininkui pripažino Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 839-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo“ 2 punktą, Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 2576-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo V. S.“ 3 punktą, 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 3806-01 „Dėl valstybinės žemės klypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo ir namų valdos žemės sklypo pardavimo V. S.“ 2, 3, 4, 5, 6 punktus negaliojančiais; pripažino 2000 m. lapkričio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO 1/2000- 23723, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir V. S., bei 2000 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. S-3287), sudarytą tarp V. S. ir L. P., negaliojančiomis bei įpareigojo L. P. grąžinti žemės sklypą Vilniaus apskrities viršininko administracijai.
16. Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-292/2001 Vilniaus apygardos teismo 2001 m. liepos 19 d. sprendimo dalį dėl administracinių aktų panaikinimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei žemės sklypo grąžinimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai paliko nepakeistą.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. spalio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
18. Ieškovas, remdamasis teismų, išnagrinėjusių ginčą dėl sklypo nuomos ir pirkimo-pardavimo sandorių negaliojančiais, išaiškinimais ir CK 4.105 str.3,4d. nuostatomis, prašė įpareigoti atsakovą nusikelti arba nugriauti statinius, esančius valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), sutvarkyti žemės sklypą bei išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro.
19. Atsakovas su ieškiniu nesutiko; pasak atsakovo, tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems santykiams CK 4.105 str. netaikytinas; atsakovas sąžiningas teisėtai pastatytų statinių įgijėjas ir jam teisės aktai numato galimybę naudotis žemės sklypu tiek, kiek reikalinga statiniais pagal paskirtį naudotis, reikalavimas nusikelti arba nugriauti statinius atsakovo lėšomis negali būti tenkinamas iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.
20. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, tik iš dalies gali pritarti tiek ieškovo, tiek atsakovo pozicijai.
20.1. Kaip minėta, teismų sprendimais žemės sklypo, kuriame yra ginčo sklypas, atsakovui UAB „Ranga IV“ priklausantys įrenginiai, nuomos bei pirkimo-pardavimo sandoriai pripažinti negaliojančiais. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kuomet žemės sklype esančių statinių naudojimo paskirtis neatitinka sklypo naudojimo paskirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 vertindamas galimybę išnuomoti žemės sklypą šiame žemės sklype esančių statinių savininkui, konstatavo, kad Vilniaus m. valdybai patvirtinus Žvėryno pietinės dalies detalųjį planą, kuriuo nustatytas kitoks veiklos pobūdis sklype, atsirado dvejopo pobūdžio teisinės pasekmės. Be pasekmių, išplaukiančių iš paminėtų Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, kad prarado teisinę galią ankstesni sprendiniai, t. y. kad stovėjimo aikštelės užimama teritorija nebus naudojama ankstesne paskirtimi (pakis veiklos pobūdis), atsirado ir kitokio pobūdžio teisinės pasekmės. Jos susijusios su žemės naudojimo ar nuomos santykiais. Kadangi nuoma be aukciono buvo siejama su konkrečios paskirties statiniu vykdant tam tikrą veiklą jį pagal paskirtį eksploatuojant, tai, pasibaigus teisei vykdyti nurodytą veiklą, pasibaigė ir pirmenybės teisė nuomoti žemės sklypą, t. y. jį nuomoti ne aukciono tvarka. Kartu tai sako, kad nebegalimas ateityje žemės sklype esančio įrengimo naudojimas pagal tikslinę paskirtį. Todėl statinio savininkui ar naudotojui išnyksta teisė nuomoti žemės sklypą pagal ankstesnį naudojimo pobūdį ne aukciono tvarka. Realiai ši teisė pasibaigtų tuomet, kai žemės sklypas iš tikrųjų būtų pradėtas naudoti naujai veiklai. Kol tai nepradėta, sklypas gali būti nuomojamas be aukciono, bet terminuotai, iki to laiko, kai prireiks jį naudoti pagal teritorijų planavimo dokumentuose numatytą tikslą. Taip pat teismas konstatavo, jog „minėtas įrenginys privačioje nuosavybėje atsirado dėl privatizavimo sandorių, tačiau vien privatizavimo sandoris nesudaro pagrindo žemės sklypo nuomai. Būtina sąlyga yra tai, kad žemės sklypas turi būti reikalingas privatizuoto įrenginio eksploatavimui. Tai siejama su atitinkamos veiklos vykdymu privatizuotame objekte. /..../ Svarbu, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią, ar kitokią veiklą. Kitokios veiklos vystymas galėtų reikšti, kad statinys nebūtų toliau naudojamas ir reikėtų spręsti dėl jo likvidavimo (perkėlimo, sunaikinimo). Teismai pagrįstai rėmėsi ne tik statinio buvimo faktu, bet ir jo naudojimu konkrečiai veiklai vystyti.“
20.2. Žemės sklypas, kuriame išsidėstę atsakovui priklausantys statiniai, nuo 2003-05-24 yra įtrauktas į Valstybinės žemės sklypų užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl žemės sklypų, tinkančių užsienio valstybių atstovybių, rezidencijų bei jų aptarnavimo įstaigų pastatų statybai, Vilniaus mieste sąrašo patvirtinimo“; sąrašo pastabų skiltyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-24 iki 2011-05-15) prie žemės sklypo nurodyta pastaba – „iškelti automobilių stovėjimo aikštelę“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 11d. nutarimu Nr. 512 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl žemės sklypų, tinkančių užsienio valstybių atstovybių, rezidencijų bei jų aptarnavimo įstaigų pastatų statybai, Vilniaus mieste sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ sąrašas buvo pakeistas ir patvirtintas Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašas, kuriame 2 numeriu nurodytas ginčo žemės sklypas.
20.3. Atsakovas, būdamas inžinerinių statinių – kiemo statinių (paklota asfalto danga, tvora), statinio – sargo namelio (kuris pastatytas įrenginio eksploatavimui užtikrinti ir neveikia savarankiška ūkine paskirtimi), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, įstatymo nustatyta tvarka dėl žemės sklypo nuomos, pardavimo, žemės sklypo paskirties pakeitimo, ar pan., iki šiol nesikreipė; jokių prašymų išbraukti žemės sklypą iš sąrašo Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste, sąrašo neteikė, jokių pretenzijų nereiškė: statinių pagal jų paskirtį nenaudojo ir nenaudoja (t. 1, b.l. 57-65); atsakovui nuo 2010 m. iškelta bankroto byla.
20.4. Iš aukščiau nurodyto akivaizdu, kad žemės sklypo paskirtis neatitinka ginčo statinių naudojimo tikslinės paskirties.
20.5. Šiuo atveju aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, o prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės įgyja tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; jog pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, be to, įrodinėjamas faktas reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija dėl ieškovo minimų teismo sprendimų prejudicinės galios nagrinėjamojoje byloje. Tačiau teismas neįžvelgia jokio pagrindo, kodėl nagrinėjamoje byloje nebūtų galima remtis įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, vertinant juos ne kaip nustatančius prejudicinius faktus, o kaip į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.
20.6. Nagrinėjamam ginčui aktualios pačių žemės sklypo ir jame esančio įrenginio sandorių sudarymo faktinės aplinkybės. Iš bylos duomenų matyti, kad V. S., 2000-07-11 nupirkęs žemės sklypą, jau po šešių dienų – 2000 -11-17, jį pardavė L. P.. Tą pačią dieną – 2000-11-17, V. S. pardavė automobilių stovėjimo aikštelės įrengimus atsakovui UAB „Ranga IV“. Sandorių sudarymo metu V. S. valdė dalį UAB „Ranga IV“ akcijų, o L. P. ėjo UAB „Ranga IV“ generalinio direktoriaus pareigas. Lietuvos apeliacinis teismas, 2001-10-29 nutartyje vertindamas šių sandorių eigą ir tą aplinkybę, kad L. P. buvo UAB „Ranga IV“ vadovas, sprendė, jog L. P. buvo žinomos V. S. sklypo įsigijimo aplinkybės. Teismas taip pat sprendė, jog tiek V. S., tiek ir L. P., pirkdami automobilių aikštelės įrengimais užstatytą žemės sklypą kaip namų valdą ir namų valdoms išdėstyti, suvokė, kad sutartys neatitinka esamų faktinių aplinkybių ir įstatymo reikalavimų. Nagrinėjantys bylą teismai pripažino, kad įrengimų savininkas V. S., sudarydamas valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, nebuvo sąžiningas, t.y. siekė įsigyti žemės sklypą ne jame esantiems statiniams eksploatuoti, o naujiems gyvenamiesiems namams statyti, neturėdamas subjektinės teisės įsigyti žemės sklypą ne aukciono būdu. Taigi, iš aukščiau nurodyto akivaizdu, kad nei pačių sandorių – tiek įrenginių, tiek žemės sklypo pirkimo-pardavimo, nei V. S., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „Ranga IV“ akcininko, apie juos (ne)žinojimo, tiek L. P., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „Ranga IV“ vadovo, (ne)žinojimo, negalima vertinti atsietai. Vėlgi, UAB „Ranga IV“ veikla, be kita ko, buvo susijusi būtent su gyvenamųjų namų statyba.
20.7. Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės, aptartų teismo pripažintų negaliojančiais sandorių eiga, jų per juos sudarančius asmenis susietinamumas su atsakovu (įrengimų ir žemės sklypo savininkas (tuo pačiu bendrovės UAB „Ranga IV“ akcininkas) perleido šiuos įrengimus pačiai bendrovei, o žemės sklypą – bendrovės vadovui ir kitam akcininkui L. P.) sudaro pagrindą spręsti dėl teisinių pasekmių, numatytų CK 4.105 str., kurios atsirado teismui panaikinus žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, taikymo atsakovo UAB „Ranga IV“ atžvilgiu.
21. CK 4.105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šios žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Pagal minėto straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko ar dėl pastarojo kaltės. Jeigu žemės sandoris pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko kaltės, jam atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis (CK 4.105 str. 2 d.). Tai reiškia, jog svarbu nustatyti, ar žemės sandoriai pripažinti negaliojančiais dėl atsakovo UAB „Ranga IV“ kaltės.
21.1. Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad teismų, nagrinėjančių žemės sklypo sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimą, kaip antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002, konstatuota, kad L. P. ir V. S. buvo nesąžiningi žemės sklypo įgijėjai. Tačiau iš teismų, nagrinėjusių žemės sklypo nuomos ir pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimą, procesinių sprendimų turinio akivaizdu, jog sandorių, kurių pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, panaikinimo priežastys nesusijusios su atsakovu UAB „Ranga IV“ – įrenginių savininku. Iš aptartų byloje pateiktų duomenų matyti, kad žemės sklypo paskirtis buvo pakeista administraciniu aktu, todėl atsižvelgiant į atsakovo vaidmenį susidariusioje situacijoje, spręsti dėl UAB „Ranga IV“ kaltės nėra pagrindo. Nenustačius atsakovo UAB „Ranga IV“, kaip statinių savininko, kaltės CK 4. 105 str. nuostatų kontekste (dėl žemės sandorių panaikinimo), jo atžvilgiu taikytina CK 4.105 str. 2 d., kurioje numatytas statinių savininkui atlyginimas CK 4.102 str. nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje situacijoje šios normos taikymas užtikrintų atsakovo, kaip teisėto įrenginių savininko, teisių apsaugą, šalių interesų pusiausvyrą, atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus. Ieškovo reikalavimas dėl CK 4.105 str. 3,4 d. nuostatų atsakovo atžvilgiu taikymo nepagrįstas ir atmestinas; taigi ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovą nukelti arba nugriauti ginčo įrenginius netenkintini.
22. CK 4.102 str. 1 d. numato, kad už nuosavybės teise priklausančius pastatus jų savininkui turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos kainą.
22.1. Vilniaus apygardos teismo 2015-05-08, 2016-01-27 nutartimis ginčo įrenginių rinkos kainai nustatyti buvo paskirta ekspertizė. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. A/SKR 671 (t. 2, b.l. 166) nurodyta, kad vertinamojo nekilnojamojo turto – pastato - sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (asfaltbetonio danga, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių žemės sklype, atkuriamoji vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu ekspertizės atlikimo dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 30 d., išimtinai vertinant tik ginčo statinius, t. y. nesiejant jų su žemės sklypu, bei atsižvelgiant į ginčo statinių dabartinę būklę, jų paskirtį, fizinį nuvertėjimą be teisės atlikti einamąjį ar kapitalinį remontą bei juos rekonstruoti, sudarė 99 000 Eur.
22.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007). Tačiau kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009), todėl teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas teismo sprendime arba nutartyje.
22.3. Trečiasis asmuo UAB „Ranga IV investicijos plius“, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, ieškinio tenkinimo atveju prašo priteisti iš ieškovo atsakovui 183 000 Eur kompensaciją už įrenginius; reikalavimus grindžia UAB „Centro kubas“ parengta Konsultacija dėl galimos turto rinkos kainos, kurioje nurodoma, kad nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype galima rinkos kaina 2016 m. lapkričio 21 d. galėtų būti 183 000 Eur (t. 3, b.l. 66-88).
22.4 Teismas, spręsdamas dėl ginčo įrengimų rinkos vertės, pasisako dėl byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriuose yra duomenų apie ginčo įrenginių vertę, ir pagrindo jais vadovautis.
22.4.1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pastato - sargo namelio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė – 6 285 Eur, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (asfaltbetoninės dangos, tvoros) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė – 19 376 Eur; tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta 2005-02-28, t.y. prieš 12 metų iki nagrinėjamo ginčo, teismas šių duomenų negali laikyti objektyviais, atitinkančiais realią padėtį, todėl, šiais duomenimis vadovautis neturi pagrindo.
22.4.2. UAB „Centro kubas“ parengta Konsultacija dėl galimos ginčo turto rinkos kainos, kurioje nurodoma, kad nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype, galima rinkos kaina 2016 m. lapkričio 21 d. galėtų būti 183 000 Eur; tačiau minėtoje konsultacijoje akcentuota, kad parengta konsultacija yra informacinio pobūdžio dokumentas, paruoštas nekilnojamojo rinkos duomenų analizės pagrindu. Pačioje pažymoje nurodyta, kad ji neatitinka nustatytų turto vertinimo dokumentų turinio bei formos ir neturi juridinės galios, be to Konsultacijoje nustatant ginčo statinių rinkos kainą nepagrįstai daroma prielaida, kad aikštelė jau yra suremontuota, todėl, teismo vertinimu, iš šie duomenys neatitinka faktinės situacijos, todėl ir jais vadovautis nėra pagrindo.
22.4.3. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. A/SKR 671 nurodyta ginčo įrenginių atkuriamoji vertė – 99 000 Eur, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu ekspertizės atlikimo dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 30. Pažymėtina, jog turto vertintojas (teismo ekspertas), atlikdamas teismo pavestą ekspertizę, jos išvadoje išsamiai paaiškino, dėl kokių priežasčių buvo taikomas būtent eksperto statinių vertinimo metodas, be to, eksperto plačiai pasisakyta dėl statinių vertės nesiejant jų su žemės sklypu bei atsižvelgiant į ginčo statinių dabartinę būklę, jų paskirtį, fizinį nuvertėjimą be teisės atlikti einamąjį ar kapitalinį remontą bei juos rekonstruoti. Teismo vertinimu, toks ginčo turto vertės nustatymas atitinka bylos faktines aplinkybes bei nagrinėjamu atveju laikytinas eksperto nustatyta turto verte, kuri atitinka CK 4.102 str. 1 d. nustatytą reikalavimą dėl statinių rinkos kainos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų eksperto nustatytą įvertinimą arba sudarytų pagrindą juo nesivadovauti.
23. Taigi, iš ieškovo atsakovui priteistina 99 000 Eur kompensaciją už pastatą - sargo namelį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (asfaltbetoninė danga, tvora) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).
24. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl jo specifikos yra pagrindas taikant analogiją CK 4.100 str. 4 d. nuostatų taikymui; todėl nustatytina, kad ieškovui atsiskaičius su atsakovu, t.y. sumokėjus atsakovui kompensaciją už ginčo įrenginius, ieškovui pereina nuosavybės teisė į ginčo įrenginius. Tai sudarys galimybę ieškovui atlaisvinti žemės sklypą (nukeliant arba nugriaunat ginčo pastatus ieškovo lėšomis), išregistruoti ginčo įrenginius bei spręsti klausimą dėl žemės sklypo perdavimo naudoti pagal paskirtį.
25. Ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2014-02-10, t.y. nuo tada, kuomet ieškovas gavo atsakovo neigiamą atsakymą dėl ginčo įrenginių nukėlimo. Ieškovas kreipėsi į teismą 2014-06-19, todėl spręsti, kad ieškovas praleido CK 1.125 str. nustatytą ieškinio senaties terminą, nėra pagrindo. Atsakovo argumentai ir reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
26. Kitoje dalyje ieškinys bei trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ savarankiški reikalavimai atmestini.
27. Nors teismas ieškinio bei trečiojo asmens reikalavimus tenkino iš dalies, atsižvelgiant į ginčo kontekstą, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti CPK 93 str. 4 d. nuostatas ir nukrypti nuo šiame straipsnyje 1, 2, ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priteisiant iš ieškovo atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1 261,58 Eur; o ieškovui jo patirtų (ekspertizės atlikimo išlaidų) nepriteisti. Kiti proceso dalyviai įrodymų, patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl dėl jų teismas nepasisako.
28. Vilniaus apygardos teismo 2014-07-08 nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu paliktinos galioti iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo; sprendimą įvykdžius naikintinos (CPK 150 str.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį bei trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j.a.k. 188704927) atsakovui BUAB „Ranga-IV“ (į.k.135778275) 99 000 Eur (devyniasdešimt devynių tūkstančių eurų) dydžio kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise priklausančius pastatą - sargo namelį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (asfaltbetoninė danga, tvora) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).
Nustatyti, kad ieškovui atsiskaičius su atsakovu, t.y. sumokėjus atsakovui kompensaciją už ginčo įrenginius, valstybei pereina nuosavybės teisė į ginčo įrenginius, t.y. ginčo įrenginiai įregistruotini Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu.
Kitoje dalyje ieškinį bei trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ savarankiškus reikalavimus atmesti.
Priteisti iš ieškovo atsakovui 1 261,58 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 58 centus) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo 2014-07-08 nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-02 nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; sprendimą įvykdžius – panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič