Civilinė byla Nr. e2A-581-883/2025
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00618-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.9.2.; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1.; 3.1.7.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų švara“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vaidora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės UAB „Molėtų švara“ priteisti 43 258,25 Eur skolą, 5 695,50 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už 43 258,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė su rangove UAB „LitCon“ pasirašė tris sutartis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dėl bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų su projektavimo paslaugomis, kurios įsigaliojo 2017 m. liepos 21 d. Pagal šias sutartis turėjo būti atlikti trijų daugiabučių, esančių (duomenys neskelbtini), renovavimo projektavimo ir statybos darbai. 2018 m. birželio 8 d. rangovė su ieškove pasirašė tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti ir perduoti rangovei dviejų daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), renovavimo rangos projekto ir statybos darbus, kurių pradinė užsakovė – atsakovė.
3. Ieškovė pažymėjo, kad 2019 m. viduryje rangovė patyrė veiklos sunkumus ir inicijavo restruktūrizavimo procesą. Dėl iškilusių mokumo problemų rangovė nebegalėjo toliau vykdyti sutarčių su atsakove. Rangovei nesant pajėgiai toliau vykdyti sutartis, jas už atsakovės atlyginimą sutiko vykdyti ieškovė. Dėl šios priežasties 2019 m. liepos 31 d. rangovė ir ieškovė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įgijo reikalavimo teisę iš atsakovės gauti atlyginimą už likusius atsakovei neperduotus pagal sutartis darbus, kurie bus atlikti su atsakove sutartu terminu.
4. Atsakovė UAB „Molėtų švara“ pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti ir nurodė, kad ji yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), administratorė. 2017 m. liepos 14 d. atsakovė ir rangovė sudarė tris sutartis dėl daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo. Pagal kiekvieną iš sutarčių rangovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą (-us), vykdyti projekto autorinę priežiūrą bei atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus nustatytą kainą. 2018 m. birželio rangovė ir ieškovė sudarė Subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Subrangos sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos darbus bei perduoti jų rezultatą rangovei, o rangovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už jį ieškovei. 2019 m. liepos 30 d. rangovė ir ieškovė sudarė Papildomą susitarimą prie Subrangos sutarties, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlikti visus likusius darbus objektuose pagal sutartis ir visiškai užbaigti sutartis vadovaujantis jose nustatytais reikalavimais.
5. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. rangovė ir ieškovė sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią rangovė perleido ieškovei iš sutarčių kilsiančią (būsimą) 43 258,25 Eur dydžio reikalavimo teisę. Atsakovė nuo 2020 m. vasario 28 d. vienašališkai nutraukė sutartis dėl rangovės kaltės ir 2020 m. vasario 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, kad Reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra neteisėta. Atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 43 258,25 Eur už ginčo darbus rangovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovės UAB „Vaidora“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų švara“ 8 557,72 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir į valstybės biudžetą 959 Eur žyminio mokesčio.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė nėra praturtėjusi dėl ieškovės veiksmų, be to, byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėjo trečiajam asmeniui už ginčo darbus sutartyse numatytą jų kainą (43 258,25 Eur). Teismas pažymėjo, kad atsakovei gavus 43 258,25 vertės darbus ir sumokėjus už juos trečiajam asmeniui 43 258,25 sumą, ieškovės padėtis niekaip nepagerėjo.
8. Teismas sprendė, kad atsakovė už ginčo darbus sumokėjo savo kontrahentui, su kuriuo ją siejo sutartys, kurios nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojančios. Todėl teismas darė išvadą, kad šioje ginčo situacijoje nėra teisinio pagrindo spręsti apie prievolės įvykdymą netinkamam kreditoriui.
9. Teismas, spręsdamas dėl darbų perdavimo akto, nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. raštais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė pakvietė kitą teisėto sandorio šalį – trečiąjį asmenį, atvykti į kiekvieną iš objektų ir perduoti atsakovei iki sutarčių nutraukimo pagal jas atliktus ginčo darbus, o trečiajam asmeniui neatvykus ir į pastarąjį kvietimą niekaip kitaip nesureagavus – atsakovė 2020 m. spalio 1 d. vienašališkai pasirašė šiuos darbų priėmimo – perdavimo aktus. Teismas pažymėjo, kad jokiems sutartiniams santykiams tarp ieškovės ir atsakovės nesiejant darbų perdavimo – priėmimo akto šalimis ginčo situacijoje gali (galėjo) būti atsakovė ir trečiasis asmuo, o ne ieškovė, su kuriuo atsakovė jokių sutartinių teisinių santykių nesiejo ir nesieja. Be to, byloje duomenų, kad trečiasis asmuo, kuris ir buvo teisėta sandorio šalimi, būtų ginčijęs minimus vienašalius darbų perdavimo – priėmimo aktus, nėra.
10. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas sąlygotų bei pateisintų tiek teisiškai, tiek faktiškai ydingai susiklosčiusias (susiklostančias) situacijas, kuomet šalis, sudariusi sandorį vykdant viešųjų pirkimų procedūras, sutartyje (sutartyse) numatytiems darbams atlikti faktiškai galėtų pasitelkti bet kuriuos trečiuosius asmenis, kurie nei dalyvavo, nei jokia kitokia forma figūravo viešųjų pirkimų procedūrose, tačiau tokie tretieji asmenys gautų atlygį faktiškai atliktus darbus. Atsakovė dar 2020 m. gruodžio 10 d. raštu tiksliai ir aiškiai iškomunikavo ieškovei, kad galėtų jai sumokėti už ginčo darbus 43 258,25 Eur tik tuo atveju, kuomet bus sudaryta viešųjų pirkimų įstatymų, teisės aktų reikalavimus atitinkanti Trišalė ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens sutartis, kuri, be kita ko, taip pat būtų suderinta ir su atitinkamomis institucijomis (šiuo atveju VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra). Tačiau tokia Trišalė sutartis nagrinėjamu atveju sudaryta nebuvo, todėl teismas sprendė, kad ieškovė šio ginčo atveju negali remtis tuo, kad darbai apskritai negalėjo būti priimti iš trečiojo asmens, kuris tokių darbų rezultato, ieškovės nuomone, nevaldė.
11. Teismas nurodė, kad pačios ieškovės veiksmai yra pripažinti neteisėtais, pripažįstant ieškovės ir trečiojo asmens sudarytas sutartis, kuriomis šio sandorio šalys siekė pakeisti ir pagrindinių sutarčių šalį, vietoje trečiojo asmens, kaip rangovės, įtraukiant ieškovę, niekinėmis ir negaliojančiomis kaip prieštaraujančioms įstatymo imperatyvams. Pripažinus ieškovės ir trečiojo asmens susitarimus niekiniais ir negaliojančiais, išliko šių neteisėtų sandorių pasekmė – ginčo darbų rezultatas. Teismas sprendė, kad ginčo darbų rezultatas, kuris atsirado kaip ieškovės ir trečiojo asmens neteisėto susitarimo pasekmė, nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti vertintinas kaip nepagrįstas praturtėjimas ginčo santykyje tarp ieškovės ir atsakovės pritaikant nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančias normas. Esant tokiai susiklosčiusiai situacijai, kuomet teisėtomis sandorio šalimis buvo tik ieškovė ir trečiasis asmuo (kas nėra nuginčyta jokiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais), nėra pagrindo spręsti ir apie tai, kad atsakovė yra praturtėjusi būtent dėl ieškovės veiksmų aptariamo instituto taikymo prasme.
12. Teismas darė išvadą, jog turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas, tačiau atsakovė jokių teisinių susitarimų su ieškove neturėjo ir neturi, tuo tarpu atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarys nėra pripažintos netinkamai ar neteisėtai vykdytomis iš atsakovės pusės. Tai, kad ginčo sandoriai buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, nepaneigia fakto, kad ieškovė, atlikdama darbus, veikė ne atsakovės, o trečiojo asmens naudai. Tuo tarpu atsakovė nėra atsakinga už procesus, kuriuose nedalyvavo – byloje duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi kokį neteisėtą sandorį šio ginčo kontekste, nėra.
13. Teismas konstatavo, kad ginčo darbus atsakovė įgijo esant teisiniam pagrindui – tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytoms sutartims, kurių dalyku ir buvo ginčo darbai. Nors atsakovė vienašališkai nutraukė sutartis nuo 2020 m. vasario 28 d., tačiau aktai buvo pasirašyti ir ginčo darbai pagal juos buvo perimti galiojančių ir nenuginčytų sutarčių pagrindu. Be to, tarp atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytų sutarčių 13.3 punkte numatyta, kad užsakovui vienašališkai nutraukus pagrindinę sutartį, tiekėjas privalo perduoti visus iki pagrindinės sutarties nutraukimo atliktus darbus pasirašant priėmimo – perdavimo aktą. Užsakovas privalo apmokėti tik už tinkamai atliktus darbus (jei pagrindinė sutartis nutraukta dėl tiekėjo kaltės, iš mokėtinos sumos išskaičiavęs netesybas ir nuostolius). Įstatyme numatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad Sutarčių 13.3 p. pagal savo esmę šiuo atveju liko galioti po sutarčių nutraukimo.
14. Teismas taip pat nurodė, kad sąlygą, jog nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį, ieškovė grindžia tuo, kad darbus atsakovė priėmė, todėl ir darbų rezultatus pradėjo naudoti dar 2020 metais, tačiau su šiuo argumentu teismas nesutiko. Atsakovė, pagal aktus vienašališkai priėmusi darbus, ir sumokėjusi už juos trečiajam asmeniui sutartyse sulygtą kainą, nepraturėjo nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo prasme, todėl atsakovės tariamai nepagrįstas praturtėjimas neegzistavo niekada – nei iki ieškinio, nei jo pareiškimo dieną.
15. Teismas sprendė, kad ieškovė, savo laisva valia sudarydama ir vykdydama imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančią Subrangos sutartį, Papildomą susitarimą ir Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Teismo vertinimu, ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, kad, apsiimdama vykdyti darbus, kaip ir pasirašydama imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančius sandorius su trečiuoju asmeniu, susiduriančiu su finansiniais sunkumais, taip pat nesant jokio teisinio santykio tarp ieškovės ir atsakovės, (ne)atsiskaitymo už atliktus darbus riziką prisiėmė pati ieškovė.
16. Teismas taip pat akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi apskritai nesprendė ir neišsprendė restitucijos klausimo, o tik nutarė, kad restitucijos klausimas turi būti svarstomas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas priėjo aiškios išvados, kad ieškovė turėjo ir galėjo pasinaudoti restitucija, kaip būdu apginti savo galimai pažeistas teises, taigi egzistuoja (egzistavo) kiti galimai ieškovės pažeistų teisių gynimo būdai (būdas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vaidora“ prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliantė nurodė, kad būtent viešojo pirkimo procedūrų pažeidimu, kai darbai buvo vykdomi be sutarties, ir grindė savo ieškinį, nes įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatyta, kad ieškovė su atsakovės žinia viešojo pirkimo sutarties vykdyme dalyvavo neturėdama jokių sutartinių santykių nei su atsakove, nei su trečiuoju asmeniu.
17.2. Ieškovė atliko darbus, kurių rezultatą gavo atsakovė, o trečiasis asmuo šio darbo rezultato niekada jokiu pagrindu nėra gavęs, nevaldė ir negalėjo atsakovei perduoti, nes ieškovės su trečiuoju asmeniu, kaip konstatavo teismas įsiteisėjusiu sprendimu, nesiejo jokia sutartis ir ieškovė niekada tokių darbų nėra jokiu pagrindu perdavusi trečiajam asmeniui. Vienintelis asmuo, kuris atliko veiksmus, sukurdamas ginčo darbo rezultatą, yra ieškovė. Tokį darbo rezultatą atsakovė priėmė, ir neturi jokios reikšmės, kad priimdama darbus atsakovė nurodė, kad juos priima iš trečiojo asmens – trečiasis asmuo tokių darbų neatliko, iš ieškovės negavo, todėl nei faktiškai, nei teisiškai negalėjo jų perduoti atsakovei.
17.3. Skundžiamo sprendimo 53 punkte nurodoma, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė praturtėjo (jos finansinė padėtis nepakito). Tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė gavo darbų rezultatą. Taip pat akivaizdu, kad darbų rezultatą atsakovė gavo iš ieškovės, kadangi ieškovė, atlikusi darbus, jų trečiajam asmeniui ar kokiam nors kitam asmeniui niekada neperdavė, todėl atsakovė, surašydama vienašalį darbų priėmimo aktą, nepriklausomai nuo to, kad be pagrindo įrašė darbus priėmusi iš trečiojo asmens, juos gavo iš ieškovės.
17.4. Tai, kad, galimai, atsakovės buhalterinis balansas liko nepakitęs, neturi reikšmės sprendžiant, ar atsakovė praturtėjo CK 6.237 straipsnio prasme. Atsakovė sumokėjo pinigus trečiajam asmeniui, šiam neįvykdžius sutarties, nesant pagrindo trečiajam asmeniui mokėti už darbus. Todėl toks mokėjimas neturi jokios reikšmės sprendžiant, ar atsakovė yra tinkamai įvykdęs savo prievolę sumokėti už gautą darbų rezultatą. Kaip nurodė ieškovė, prievolės įvykdymas netinkamam kreditoriui neatleidžia skolininko nuo prievolės tinkamo įvykdymo, tai yra, nedaro jokios įtakos sprendžiant ar skolininkas, gavęs prievolės įvykdymą iš kreditoriaus, įvykdė savo priešpriešinę prievolę ir taip nesutaupė ar nepraturtėjo be pagrindo. Trečiasis asmuo negali būti pripažintas atsakovės pagrįstai ir sąžiningai dėl ieškovės kaltės laikomu tariamu kreditoriumi CK 6.45 straipsnio 1 dalies prasme, nes prieš sumokėdama pinigus, atsakovė neabejotinai žinojo, kad darbus be teisėtai sudarytos sutarties atliko ieškovė, kuri ir reikalavo sumokėti už darbus, o trečiasis asmuo darbų neatliko, jų iš ieškovės negavo ir (būtent dėl to) darbų atsakovei neperdavė.
17.5. Teismas be jokio pagrindo ignoruoja ieškovės argumentus, kad ieškovė, nors ir buvo su trečiuoju asmeniu pasirašiusi teismo pripažintą ab initio negaliojančią sutartį, niekada ginčo darbų trečiajam asmeniui nei tos sutarties pagrindu, nei kokiu nors kitu pagrindu ar dar kaip nors kitaip neperdavė, kad negavęs darbų rezultato iš ieškovės ir pats darbų neatlikęs, trečiasis asmuo, nepriklausomai nuo to, kad turėjo sutartį su atsakove, pagal tą sutartį atsakovei darbų perduoti negalėjo, nes pagal sutartį negalima perduoti darbų, kurių rezultatu sutarties šalis nedisponuoja.
17.6. Atsakovė praturtėjo gavusi ieškovės atliktus darbus ne sutarties su ieškove arba trečiuoju asmeniu pagrindu, o be jokios sutarties, vien tik surašiusi tikrovės neatitinkantį vienašalį aktą, kad darbus priėmė iš trečiojo asmens, nors tokio fakto nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas. Priešingai, pats faktas, kad darbus atliko ieškovė, byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės atliktų darbų perdavimą trečiajam asmeniui, yra pakankamas teigti, kad atsakovė darbus gavo iš ieškovės. Tokiu atveju atsakovės vienašalis aktas, nepatvirtinamas jokiais bylos įrodymais ir net prieštaraujantis aiškiam faktui, kad darbų rezultatas buvo sukurtas, todėl disponuojamas ieškovės ir dėl to galėjo būti gautas tik iš ieškovės, turi būti vertinamas tik kaip atsakovės nepagrįstas vienašalis pareiškimas apie bylos faktą ir juo negalima remtis kaip įrodymu, kad darbus atsakovei perdavė trečiasis asmuo.
17.7. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė patvirtino atsakovės mokėjimą trečiajam asmeniui kaip tinkamą įvykdymą. Be to, kad trečiasis asmuo UAB „LitCon“ neturėjo teisės priimti prievolės įvykdymą yra konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. atskirojoje nutartyje Nr. e2-126-755/2022, kuria teismas dėl šio fakto kreipėsi į prokurorą, nurodydamas, kad prokurorą informuoja apie faktą, kad UAB „LitCon“ priėmė atsakovės nurodymu banko sumokėtus 43 258,25 Eur, bet jų negrąžino bankui, atsakovei ar ieškovei.
17.8. Apeliantė nurodė, kad ji negali būti laikoma prisiėmusi riziką, kad atsakovės raginimu ir sutikimu atlikusi jai darbus, kuriuos atsakovė iš ieškovės gautų ir naudotų pagal paskirtį, tačiau negautų atlyginimo. Apeliantė pažymėjo, kad teismo nurodomos papildomos sąlygos neturi jokios reikšmės sprendžiant ginčą, nes ieškovė negali būti įpareigota pasirašyti kokius nors susitarimus tam, kad gautų atlyginimą už atliktus darbus. Be to, ieškovė nebuvo atsakovės kreditavimo sutarties su banku šalis ir šios sutarties nebuvo saistomas ar įpareigojamas. Tokių susitarimų pasirašymas arba jų nepasirašymas yra aplinkybės, susiklosčiusios po ginčo darbų atlikimo ir faktinio jų ieškovės perdavimo atsakovei.
17.9. Jokios teisėtai sudarytos subrangos sutarties nebuvo ir atsakovė apie tai neabejotinai žinojo, nes ieškovė nedalyvavo viešojo pirkimo procese ir viešojo pirkimo sutartyje nenumatyta galimybė ieškovei dalyvauti kaip subrangovei. Nesant dvišalių sutarčių, siejančių dalyvaujančius šioje byloje tris asmenis, nebuvo galimas joks trišalis susitarimas, nes jis sudaromas tik esant galiojančiam rangos ir subrangos santykyje – tarp šios galiojančių santykio sutarčių šalių. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvai šioje dalyje taip pat akivaizdžiai nepagrįsti, nes reikalauja teisiškai neįmanomo ieškovės elgesio.
17.10. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, nedera su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš jų neseka, be to – tokia išvada prieštarauja minėtai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią už viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą atsakinga perkančioji organizacija, o neužtikrinusi tinkamo VPĮ procedūrų vykdymo, būtent perkančioji organizacija turi prisiimti neigiamus padarinius (žr., pvz., 11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63- 381/2022).
17.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neegzistuoja ir ši nepagrįsto praturtėjimo sąlyga, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad ieškovė turi teisę pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu.
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Molėtų švara“ prašo atmesti apeliantės UAB „Vaidora“ apeliacinį skundą, o Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ginčo atveju nėra tenkinama nei viena iš aukščiau kasacinio teismo išskirtų sąlygų, būtinų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto nuostatoms pritaikyti, o ieškovė apeliaciniame skunde nepaneigė šios pirmosios instancijos teismo išvados.
18.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėjo trečiajam asmeniui už ginčo darbus sutartyse numatytą jų kainą (43 258,25 Eur) ir kad atsakovei gavus 43 258,25 vertės darbus ir sumokėjus už juos trečiajam asmeniui 43 258,25 sumą, jos padėtis niekaip nepagerėjo. Be to, teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė, sumokėdama už ginčo darbus trečiajam asmeniui įvykdė prievolę netinkamam kreditoriui. Teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė neturėjo teisės perimti (priimti) iš trečiojo asmens ginčo darbų pagal vienašališkai pasirašytus Aktus.
18.3. Atsakovė pažymėjo, kad tarp šalių ginčo nebuvo dėl to, kas faktiškai atliko ginčo darbus. Ieškovė ginčo darbus atliko vykdydama su trečiuoju asmeniu sudarytus imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius sandorius, t. y. Subrangos sutartį ir Papildomą susitarimą. Būtent ieškovė ir trečiasis asmuo pažeidė viešuosius pirkimus reglamentuojančias normas ir principus, kas jokiomis aplinkybėmis negali būti pagrindu ieškovei remtis nepagrįsto praturtėjimo institutu šioje byloje.
18.4. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė ginčo darbus (jų rezultatą) įgijo be jokio teisėto pagrindo, vien dėl neteisėto susitarimo su ieškove ir trečiuoju asmeniui, netinkamai ir neteisėtai vykdydama viešojo pirkimo sutartį. Be to, ginčo sandoriai buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, nepaneigia fakto, kad ieškovė, atlikdama darbus, veikė ne atsakovės, o trečiojo asmens naudai. Atsakovė pažymėjo, kad jei kas nors ir praturtėjo ieškovės sąskaita, tai nebent trečiasis asmuo, kadangi būtent trečiasis asmuo neatlygino ieškovei už niekiniais bei negaliojančiais pripažintų sandorių, t. y. Subrangos sutarties ir Papildomo susitarimo, pagrindu atliktus ir būtent trečiojo asmens naudai atliktus darbus.
18.5. Atsakovė nurodė, kad ji pagrįstai ir teisėtai perėmė (priėmė) iš trečiojo asmens ginčo darbus pagal vienašališkai pasirašytus Aktus, kurie nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijami ir todėl nebuvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.
18.6. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalies normoje nėra nurodyta, jog tik rangovas turi teisę vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą. Priešingai, įstatymų leidėjas abiem statybos rangos sutarties šalims yra suteikęs teisę vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, jeigu kita šalis nepagrįstai atsisako tai padaryti. Vadovaujantis ieškovės logika, jei rangovas nesilaikytų įstatymo nuostatų ir (ar) sutarties sąlygų ir, pavyzdžiui, nepagrįstai neinicijuotų atliktų darbų perdavimo-priėmimo (t. y. formaliai nepraneštų apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą), tai užsakovas niekuomet negalėtų perimti (priimti) tokių darbų ir naudotis jų rezultatu. Be to, Aktais kaip teisėtais ir galiojančiais vadovavosi tiek finansuotojas (t. y. AB Šiaulių bankas), pagal juos atlikdamas mokėjimus už ginčo darbus, tiek VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra, jų pagrindu suteikdama (išmokėdama) atitinkamą valstybės paramą.
18.7. Ieškovė neperdavė atsakovei ginčo darbų, o atsakovė nepriėmė jų iš ieškovės. Tarp ieškovės ir atsakovės tariamai įvykusio ginčo darbų perdavimo-priėmimo nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Ieškovė niekada net nebandė perduoti ginčo darbų atsakovei, pavyzdžiui, pateikdamas atliktų darbų aktus ir (ar) kviesdamas apžiūrėti, patikrinti ir priimti darbus.
18.8. Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo darbus atsakovė įgijo esant teisiniam pagrindui – tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytoms sutartims, kurių dalyku ir buvo ginčo darbai. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad nors atsakovė vienašališkai nutraukė sutartis nuo 2020 m. vasario 28 d., tačiau Aktai buvo pasirašyti ir ginčo darbai pagal juos buvo perimti (priimi) galiojančių ir nenuginčytų sutarčių pagrindu.
18.9. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė, pagal Aktus vienašališkai priėmusi darbus, ir sumokėjusi už juos trečiajam asmeniui sutartyse sulygtą kainą, nepraturėjo nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo prasme.
18.10. Atsakovė, pasisakydama dėl apeliantės argumentų, jog atsakovė ją skatino atlikti darbus, nurodė, kad buvusio atsakovės vadovo L. L. 2018 m. rugsėjo 19 d. el. laišku, kuriuo ieškovė nebuvo nei prašoma, nei raginama, nei skatinama atlikti kokius nors darbus be sutarties, šiame laiške buvęs vadovas tiesiog išreiškė suinteresuotumą bendradarbiauti, kuris neišsivystė į jokius ieškovės ir atsakovės tiesioginius tarpusavio santykius.
18.11. Atsakovė akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog pripažinus Subrangos sutartį, Papildomą susitarimą ir Reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekiniais ir negaliojančiais sandoriais dėl jų negaliojimo pasekmių turi būti sprendžiama būtent pagal restitucijos taisykles.
18.12. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja tik tai, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-155-828/2023 restitucija nebuvo pritaikyta. Tačiau taip nutiko išimtinai dėl pačios ieškovės neveikimo. Ieškovė, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, minėtoje byloje galėjo pasinaudoti restitucijos institutu, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių sąmoningai nusprendė to nedaryti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Atsakovė UAB „Molėtų švara“ su trečiuoju asmeniu UAB „LitCon“ sudarė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartys), įsigaliojusias 2017 m. liepos 21 d., kuriomis trečiasis asmuo įsipareigojo per 14 mėnesių nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos parengti trijų daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbų darbo projektus ir atlikti statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus Sutartyse nustatytą kainą.
22. 2017 m. gruodžio 28 d. atsakovė ir AB „Šiaulių bankas“ sudarė daugiabučių namų kreditavimo sutartis, pagal kurias AB „Šiaulių bankas“ įsipareigojo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimui finansuoti suteikti atsakovei naudos gavėjų (t. y. butų savininkų) naudai kreditą, o atsakovė įsipareigojo gautą kreditą naudoti pagal nurodytą paskirtį, jį grąžinti, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas sutartines prievoles.
23. 2018 m. birželio 8 d. trečiasis asmuo UAB „LitCon“ ir ieškovė UAB „Vaidora“ sudarė tiekimo ir statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus, o trečiasis asmuo įsipareigojo už darbų atlikimą sumokėti ieškovei 113 181,84 Eur su PVM sumą.
24. Trečiajam asmeniui pažeidus Sutartyse nustatytus darbų atlikimo terminus, tarp Sutarčių šalių 2019 m. balandžio 30 d. buvo sudaryti susitarimai pratęsti Sutartyse numatytus darbų atlikimo terminus iki 2019 m. gegužės 30 d.
25. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „LitCon“ iškėlė restruktūrizavimo bylą (nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 12 d.; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-30-258/2020).
26. 2019 m. liepos 30 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė papildomą susitarimą prie 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutarties, kuria ieškovė įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. atlikti visus pagal Sutartis likusius darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Papildomame susitarime nurodyta, kad ieškovė perima visų likusių darbų vykdymą pagal trečiojo asmens su atsakove sudarytas Sutartis ir įsipareigoja Sutartis visiškai užbaigti (papildomo susitarimo 2 punktas). Papildomame susitarime numatyta, kad 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutartyje numatyta kaina nėra keičiama (papildomo susitarimo 3 punktas). Be to, papildomame susitarime nurodyta, kad trečiasis asmuo įsipareigoja papildomai užtikrinti įsipareigojimų ieškovei įvykdymą sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleistų ieškovei visus į statytoją (t. y. atsakovę UAB „Molėtų švara“) turimus (turėsimus) reikalavimus (papildomo susitarimo 4 punktas).
27. 2019 m. liepos 31 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Šios sutarties preambulėje nurodyta, kad ieškovei įvykdžius 2019 m. liepos 30 d. papildomą susitarimą, trečiasis asmuo įgis 43 258,25 Eur reikalavimo teisę į atsakovę. Sutartyje nurodyta, kad trečiasis asmuo šią reikalavimo teisę perduoda ieškovei, o ieškovė ją priima. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1 priede nurodyta, kad reikalavimo teisė perduodama neatlygintinai; atsakovei sumokėjus reikalavimo teisės sumą ar mažesnę sumą, proporcingai mažinama trečiojo asmens prievolė atsiskaityti su ieškove, o atsakovei sumokėjus visą reikalavimo teisės sumą ieškovei laikoma, kad trečiasis asmuo yra visiškai atsiskaitęs su ieškove pagal 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutartį.
28. Ieškovė, remdamasi 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, 2019 m. spalio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama atlikti ieškovei planuojamą 43 258,25 Eur mokėjimą, taip pat informavo apie reikalavimo teisės perėmimą.
29. Atsakovė 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. vasario 10 d. pranešimų pagrindu nuo 2020 m. vasario 28 d. nutraukė Sutartis, sudarytas su trečiuoju asmeniu. Atsakovė 2020 m. vasario 12 d. raštu netenkino ieškovės prašymo atlikti mokėjimą, siekdama nepažeisti restruktūrizuojamo trečiojo asmens kreditorių teisių.
30. Atsakovė 2020 m. spalio 1 d. vienašališkai pasirašytais statybos darbų priėmimo–perdavimo aktais įformino rangos darbų, kurie buvo atlikti, tačiau Sutarčių vykdymo metu (iki Sutarčių nutraukimo) nebuvo perduoti atsakovei, priėmimą. Pagal 2020 m. spalio 1 d. statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus užfiksuota priimtų darbų vertė – 43 258,25 Eur su PVM.
31. Atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. raštu nurodė ieškovei, kad 2020 m. gruodžio mėn. baigiasi terminas panaudoti lengvatinių kreditų lėšas, skirtas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti, todėl paprašė ieškovės pateikti Taisyklių 24 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančią su Agentūra suderintą trišalę sutartį, sudarytą tarp užsakovo, statybos rangovo ir subtiekėjo, kurioje būtų numatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka. Kadangi ieškovė atsakovės nustatytu terminu nepateikė trišalės sutarties, atsakovė, panaudodama AB „Šiaulių bankas“ suteikto lengvatinio kredito lėšas, 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 43 258,25 Eur už priimtus darbus trečiajam asmeniui UAB „LitCon“.
32. 2021 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi trečiajam asmeniui UAB „LitCon“ iškelta bankroto byla. Ieškovė trečiojo asmens bankroto byloje kreditorinio reikalavimo nėra pareiškusi.
33. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-126-755/2022 ieškovės ieškinį atmetė ir Subrangos sutartį, Papildomą susitarimą ir Reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažino niekiniais ir negaliojančiais.
34. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. civilinėje byloje Nr. e2A-827-792/2022 nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perdavė šias civilinės bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. civilinėje byloje Nr. e2-155-828/2023 sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovei.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo sąlygų
35. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas).
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas; 2023 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023).
37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, o apeliantė nesutinka su šiomis teismo išvadomis ir įrodinėja iš esmės visų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti egzistavimą, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundo argumentus, pasisako dėl kiekvienos iš jų atskirai.
38. Sprendžiant dėl pirmosios nepagrįsto praturtėjimo sąlygos turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Apeliantė nurodo, kad ji, atlikusi darbus, jų trečiajam asmeniui ar kokiam nors kitam asmeniui niekada neperdavė, todėl atsakovė, surašydama vienašalį darbų priėmimo aktą, nepriklausomai nuo to, kad be pagrindo įrašė darbus priėmusi iš trečiojo asmens, juos gavo iš ieškovės. Be to, apeliantės vertinimu, vienintelis asmuo, kuris atliko veiksmus, sukurdamas ginčo darbo rezultatą, yra ieškovė, o atsakovė darbo rezultatą priėmė, ir neturi jokios reikšmės, kad priimdama darbus atsakovė nurodė, kad juos priima iš trečiojo asmens – trečiasis asmuo tokių darbų neatliko, iš ieškovės negavo, todėl nei faktiškai, nei teisiškai negalėjo jų perduoti atsakovei.
39. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės argumentais pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Molėtų švara“ su trečiuoju asmeniu UAB „LitCon“ sudarė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įsigaliojusias 2017 m. liepos 21 d. Pagal Sutarčių 2.1. papunktį trečiasis asmuo įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu UAB „Molėtų švara“ pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą/techninį darbo projektą, atlikti statybos rangos darbus, o užsakovė UAB „Molėtų švara“ įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Atitinkamai Sutarčių 9.3.2. papunktyje atsakovė ir trečiasis asmuo nustatė, kad darbams atlikti UAB „LitCon“ turi teisę pasitelkti šiuos subtiekėjus (subrangovus): UAB „Coner“. Minėtame papunktyje taip pat numatyta, kad pagrindinėje sutartyje nurodyti subtiekėjai (subrangovai) gali būti keičiami tik gavus UAB „Molėtų švara“ sutikimą ir tai įforminus atskiru šalių sutarimu. Taip pat nurodyta, kad UAB „LitCon“ bet kokiu atveju atsako už visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, nepaisant to, ar Sutarčiai įvykdyti yra pasitelkiami tretieji asmenys.
40. 2018 m. birželio 8 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos darbus bei perduoti jų rezultatą trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už jį ieškovei.
41. 2019 m. liepos 31 d. ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Šios sutarties preambulėje nurodyta, kad ieškovei įvykdžius 2019 m. liepos 30 d. papildomą susitarimą, trečiasis asmuo įgis 43 258,25 Eur reikalavimo teisę į atsakovę.
42. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-126-755/2022 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos ir delspinigių priteisimo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir, be kita ko, Subrangos sutartį, Papildomą susitarimą ir Reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažino niekiniais bei negaliojančiais sandoriais. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo sprendimo, 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje konstatavo, jog subtiekimo sutartis laikytina niekine ir negaliojančia, todėl ir jos pakeitimas, papildomai išplečiant ieškovės įsipareigojimus, taip pat laikytinas niekiniu ir negaliojančiu sandoriu. Be to, teismas nurodė, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti keičiama tik esant bendram abiejų kontrahentų sutarimui ir tik egzistuojant VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintiems sutarties keitimo pagrindams, o reikalavimo teisės perleidimo sutartimi iš esmės buvo sudarytos sąlygos ieškovei gauti apmokėjimą už darbus, atliktus pagal neteisėtas ir niekines, prieštaraujančias VPĮ nuostatoms, sutartis (2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutartį bei 2019 m. liepos 30 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties). Tuo būdu buvo sudarytos sąlygos nesilaikyti imperatyvaus VPĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir ieškovei gauti finansinę naudą iš VPĮ pažeidžiančių, neteisėtų sandorių.
43. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apeliantė, sudariusi subrangos sutartį su trečiuoju asmeniu, šioje sutartyje ir sąlygomis suprato veikianti trečiojo asmens interesais, t. y. įvertino, kad pagrindinės rangos sutartys buvo sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens, o subrangos sutartimi apeliantė susitarė su trečiuoju asmeniu veikti jo interesais. Pripažinus visus sandorius tarp ieškovės ir trečiojo asmens negaliojančiais, apeliantė įrodinėja, kad būtent atsakovė praturtėjo jos atliktų darbų sąskaita, tačiau būtent pačios apeliantės nesąžiningas veikimas jai lėmė kilusias pasekmes.
44. Svarbu pažymėti, kad atsakovė sudarydama Sutartis su trečiuoju asmeniu aiškiai joje numatytomis sąlygomis numatė, tiek atsakomybės už Sutarčių vykdymą klausimus, tiek atsiskaitymo už Sutartyse atliktus darbus tvarką, tiek subtiekėjų pasitelkimo tvarką ir sąlygas, taigi, atsakovė sudarydama rangos sutartis, kurios yra galiojančios, vadovavosi išimtinai sutartinėmis nuostatomis, numatančiomis, jog visus darbus, net jei juos atlieka subtiekėjai, ji priima iš trečiojo asmens. Be to, net ir nutraukusi Sutartis dėl netinkamų jų vykdymo dėl UAB „LitCon“ kaltės, atsakovė atsiskaitė už atliktus darbus taip pat vadovaudamasi Sutarties sąlygomis, numatančiomis tiesioginį apmokėjimą rangovei UAB „LitCon“. Taigi, nors ieškovė ir teigia, kad ji atliko rangos darbus, tačiau atsakovei veikiant sudarytos Sutarčių ribose, mokėjimus ji atliko tai šaliai, su kuria buvo sudariusi Sutartis, todėl pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, nėra.
45. Antroji nepagrįsto praturtėjimo sąlyga numato, kad turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita).
46. Apeliantė nurodo, kad atsakovė sumokėjo pinigus trečiajam asmeniui, šiam neįvykdžius Sutarčių, taigi, nesant pagrindo trečiajam asmeniui mokėti už darbus. Be to, apeliantė akcentuoja, kad atsakovė neabejotinai žinojo, kad darbus be teisėtai sudarytos sutarties atliko ieškovė, kuris ir reikalavo sumokėti už darbus, o trečiasis asmuo darbų neatliko, jų iš ieškovės negavo ir (būtent dėl to) darbų atsakovei neperdavė.
47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės argumentų ir atitinkamai dėl antrosios nepagrįsto praturtėjimo sąlygos egzistavimo, pažymi, kad, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė atliktų ginčo darbų rezultatą įgijo teisėtu pagrindu – esant teisėtam ir nenuginčytam atsakovės ir trečiojo asmens sandoriui vykdant viešojo pirkimo sutartis. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Molėtų švara“ ir trečiasis asmuo UAB „LitCon“ yra viešojo pirkimo sutarčių teisinių santykių dalyviai, o ieškovė ir trečiasis asmuo iki pripažįstant sandorį negaliojančiu, buvo laikomos subrangos sutarties šalimis, tačiau tiesioginio susitarimo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tarp ieškovės ir atsakovės nėra numatyta Sutartyse, kaip nebuvo numatyta ir negaliojančia pripažintoje subrangos sutartyje. Taigi, atsakovė visą subrangos darbų rezultatą įgijo galiojančių viešojo prikimo sutarčių pagrindu, pagal kurią atsiskaitymas už atliktus darbus tarp viešojo pirkimo santykių dalyvių galimas tik Sutartyse numatytais pagrindais ir tvarka, todėl faktas, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove negali būti traktuojamas kaip atsakovės nepagrįstas, neteisėtas praturtėjimas ieškovės sąskaita.
48. Svarbu pažymėti, kad ieškovė, akcentuodama išimtinai savo atliktus ginčo darbus, iš esmės neatsižvelgia ir nevertina į tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių ir iš jų kylančių teisių ir pareigų, neatsižvelgia į atsakovės ir trečiojo asmens sutartines nuostatas, numatančias, jog atsakovė turi veikti Sutarčių ribose. Priešingai, apeliantė iš esmės kvestionuoja galiojančių Sutarčių sąlygas ir Sutarčių vykdymą aiškina ieškovei priimtinomis sąlygomis.
49. Trečioji nepagrįsto praturtėjimo sąlyga yra siejama su priežastinio ryšio tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo nustatymo.
50. Apeliantė nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog trečiasis asmuo, nepriklausomai nuo to, kad turėjo sutartį su atsakove, pagal tą sutartį atsakovei darbų perduoti negalėjo, nes pagal sutartį negalima perduoti darbų, kurių rezultatu sutarties šalis nedisponuoja. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad atsakovė praturtėjo gavusi ieškovės atliktus darbus ne Sutarčių su ieškove arba trečiuoju asmeniu pagrindu, o be jokios sutarties, vien tik surašiusi tikrovės neatitinkantį vienašalį aktą, o atsakovės vienašalis aktas, nepatvirtinamas jokiais bylos įrodymais ir net prieštaraujantis aiškiam faktui, kad darbų rezultatas buvo sukurtas, todėl disponuojamas ieškovės ir dėl to galėjo būti gautas tik iš ieškovės.
51. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai akcentuoja, kad atsakovė, sudariusi rangos sutartis su trečiuoju asmeniu, atliktus rangos darbus vertino Sutarčių kontekste, t. y. subtiekėjo atlikti darbai pagal Sutartis iš esmės buvo vertinami kaip atlikti paties trečiojo asmens, nes nors ir trečiasis asmuo turėjo teisę pasitelkti subtiekėjus, už tinkamą Sutarties vykdymą buvo atsakingas būtent trečiasis asmuo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo, nes atsakovė atliktus ginčo darbus priėmė kaip atliktus trečiojo asmens, ką ir numatė Sutarčių 9.3.2. papunktis.
52. Ketvirtoji nepagrįsto praturtėjimo sąlyga numato, kad atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).
53. Apeliantė nurodo, kad atsakovė ginčo darbų rezultatą gavo ne iš trečiojo asmens ir ne rangos sutarčių su trečiuoju asmeniu pagrindu, o tiesiogiai iš ieškovės, su kuria nebuvo sudariusi jokios sutarties. Be to, apeliantė kvestionuoja vienašalį darbų priėmimo aktą, kuris pasak apeliantės, yra surašytas atsakovės, tačiau nėra patvirtinamas kitais bylos įrodymais ir net jais paneigiamas.
54. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbus atsakovė įgijo esant teisiniam pagrindui – tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytoms Sutartims, kurių dalyku ir buvo ginčo darbai.
55. Pasisakydama dėl darbų priėmimo aktų, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 28 d. pranešimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pakvietė UAB „LitCon“ 2020 m. spalio 1 d., 11 val. atvykti į kiekvieną iš renovuojamų daugiabučių ir perduoti atsakovei iki Sutarčių nutraukimo pagal jas atliktus darbus. UAB „LitCon“ atsakovės nurodytu laiku neatvyko į objektus, todėl atsakovė 2020 m. spalio 1 d. vienašališkai pasirašė šiuos darbų perdavimo-priėmimo aktus: statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu priėmė per ataskaitinį laikotarpį atliktus atitinkamai 13 171,11 Eur ir 455,56 Eur vertės darbus pagal pagrindinę sutartį (duomenys neskelbtini); statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu priėmė per ataskaitinį laikotarpį atliktus 10 941,62 Eur vertės darbus pagal pagrindinę sutartį (duomenys neskelbtini); statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu priėmė per ataskaitinį laikotarpį atliktus atitinkamai 17 989,37 Eur ir 700,59 Eur vertės darbus pagal pagrindinę sutartį (duomenys neskelbtini).
56. Svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos sutarties bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje yra nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Ši procedūra nėra savitikslė ir yra siejama su svarbių padarinių abiem šalims atsiradimu. Be kita ko, užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda būtent po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2023).
57. Taigi, atsakovė, trečiajam asmeniui neatvykus perduoti atliktų darbų pagal Sutartis, pasinaudojo jai CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta teise pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktus vien iš atsakovės pusės, trečiajam asmeniui nedalyvavus atliktų darbų pridavime. Darbų priėmimo aktavimas atsakovei buvo svarbi Sutarčių vykdymo proceso dalis, be kita ko, susijusi ir su finansavimo aplinkybėmis, nes visus duomenis atsakovė privalėjo pateikti finansuotojai AB Šiaulių bankas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė išreiškia abejones dėl darbų priėmimo aktų teisėtumo, tačiau, minėti aktai nėra pripažinti negaliojančiais ir neteisėtais.
58. Nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį – tai penktoji nepagrįsto praturtėjimo sąlyga.
59. Apeliantė nurodė, kad pinigų sumokėjimas trečiajam asmeniui nepašalina praturtėjimo fakto, nes kaip numatyta CK 6.44 straipsnio 2 dalyje, skolininkas, įvykdęs prievolę asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamai įvykdęs prievolę tik tuomet, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą. Be to, apeliantė akcentuoja, kad trečiasis asmuo UAB „LitCon“ neturėjo teisės priimti prievolės įvykdymą ir tai yra konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. atskirojoje nutartyje Nr. e2-126-755/2022, kuria teismas dėl šito fakto kreipėsi į prokurorą, nurodydamas, kad prokurorą informuoja, kad UAB „LitCon“ priėmė atsakovės nurodymu banko sumokėtus 43 258,25 Eur, bet jų negrąžino bankui, atsakovei arba nepervedė ieškovei.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, veikdama sudarytų Sutarčių ribose, atliktus rangos darbus priėmė kaip atliktus trečiojo asmens, atitinkamai vadovaudamasi sutartinėmis nuostatomis, atsakovė apmokėjo trečiajam asmeniui už atliktus darbus, taigi, atsakovė savo prievolę apmokėti už rangos darbus įvykdė asmeniui (UAB „LitCon“), turinčiam teisę priimti jos įvykdymą, ir jokio ieškovės patvirtinimo dėl mokėjimo atlikimo atsakovė gauti neprivalėjo.
61. Taip pat pažymėtina, kad CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-126-755/2022 2022 m. balandžio 12 d. priėmė atskirąją nutartį, kuria nutarė pranešti Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui apie tai, kad AB Šiaulių bankas kaip finansuotojas 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės UAB „Molėtų švara“ nurodymu sumokėjo 43 258,25 Eur už ginčo darbus UAB „LitCon”, o UAB „Litcon“ pavedimą priėmė, pagal bylos duomenis lėšų bankui ar atsakovei jų iki šiol nesugrąžino, ieškovei UAB „Vaidora“, kuriai pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį buvo perleidusi, jų nepervedė. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, atskiroji nutartis nėra baigiamasis aktas, kuriuo yra konstatuojamos tam tikros aplinkybės. Teismas atskirąja nutartimi inicijavo tyrimą baudžiamosios teisės prasme, tačiau nekonstatavo, kad atsakovė nepagrįstai pervedė pinigines lėšas trečiajam asmeniui.
62. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo pagrįstą išvadą, kad atsakovės tariamas nepagrįstas praturtėjimas neegzistavo niekada – nei iki ieškinio, nei jo pareiškimo dieną.
63. Šeštoji nepagrįsto praturtėjimo sąlyga numato, jog šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos.
64. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino faktų, kad atsakovė ne tik žinojo apie ieškovės neteisėtą dalyvavimą vykdant Sutartis, bet ir skatino ieškovę dalyvauti darbų vykdyme. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės situacijos vertinimu, pažymi, kad atsakovė UAB „Molėtų švara“ 2020 m. gruodžio 10 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad vadovaujantis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 (toliau – ir Taisyklės) (teisės akto suvestinė redakcija nuo 2020-04-10 iki 2020-12-10), 24 punktas nustato tiesioginį statybos rangos darbų išlaidų apmokėjimą rangovui. Be to, atsakovė informavo, kad minėtame punkte yra numatyta galimybė tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėju esant suderintai trišalei užsakovo, statybos rangovo ir subtiekėjo sutarčiai. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, atsakovė nustatė ieškovei terminą tokiai sutarčiai pateikti.
65. Taigi, atsakovės pateiktas pranešimas ieškovei, kurį apeliantė vertina kaip paskatinimą vykdyti ginčo darbus, yra informacinio pobūdžio pranešimas apie sudarytų Sutarčių apmokėjimo ypatumus bei siekis tinkamai, nustatyta tvarka vykdyti teisės aktuose numatytus įpareigojimus.
66. Teisėjų kolegija, taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip nustatyta, atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo sudarytos viešojo pirkimo sutartys, o viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas, t. y. viešojo pirkimo sutarties pakeitimai yra išimtys iš bendrojo sutarčių laisvės principo. Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo dalykas buvo daugiabučių namų modernizavimo darbai, kurie buvo finansuojami atsakovės ir AB Šiaulių bankas sudarytų kreditavimo sutarčių ir valstybės paramos pagrindu, o atsakovė, turėdama specifinį finansavimą, turėjo pareigą vadovautis Taisyklėmis, be kita ko, numatančiomis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies parengimo išlaidų apmokėjimo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektų administratoriams ar savivaldybėms sąlygas ir tvarką. Taip pat svarbu pažymėti, kad kaip minėta, sudarytose rangos sutartyse nėra įtvirtintų nuostatų, pagal kurias užsakovė (atsakovė) turėtų / galėtų tiesiogiai atsiskaityti su apeliante. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys būtų inicijavę trišalės sutarties dėl tiesioginio atsiskaitymo sudarymą ir pasirašymą.
67. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės veikimo savo rizika, taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė su trečiuoju asmeniu sudarydama teisės aktams prieštaraujančius sandorius, veikė savo rizika ir atitinkamai turėjo įvertinti galimai kilsiančias neigiamas pasekmes. Be to, ieškovei, kaip verslininkei, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai.
68. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad už viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą atsakinga perkančioji organizacija, o neužtikrinusi tinkamo VPĮ procedūrų vykdymo, būtent perkančioji organizacija turi prisiimti neigiamus padarinius. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės argumentais pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, būtų netinkamai vykdžiusi viešojo pirkimo procedūras, priešingai, pirkimas buvo įvykęs, rangos sutartys sudarytos, o duomenų, kad pati apeliantė dalyvavo atsakovės rengiamame viešajame pirkime, nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.
69. Septintoji nepagrįsto praturtėjimo sąlyga susijusi su ieškovo negalėjimu apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.
70. Pasisakydamas dėl septintosios šios nutarties 33 punkte nurodytos sąlygos kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
71. Apeliantė nurodė, pagal teismų pripažintomis negaliojančiomis sutarčių sąlygas ieškovė nėra nieko sumokėjusi UAB „LitCon“, todėl restitucija, kaip šių sutarčių negaliojimo pasekmė, negali būti atlyginimo ekvivalento už atliktus darbus gavimas, nes UAB „LitCon“ pripažinus sutartis negaliojančiomis neturi pareigos grąžinti ieškovei kokį nors turtą ar sumokėti kokią nors sumą.
72. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės argumentų dėl septintosios nepagrįsto praturtėjimo sąlygos visumą, pažymi, kad apeliantė savaip interpretuoja įsiteisėjusių teismų sprendimus ir selektyviai vertina teismų padarytas išvadas.
73. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje konstatavo, kad pripažinus subtiekimo sutartį niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, dėl tokio sandorio (tarp pat ir kitų šalių sudarytų niekinių ir negaliojančių sandorių) negaliojimo pasekmių turi būti sprendžiama pagal CK 1.80 straipsnyje ir CK 6 knygos X skyriuje nustatytas restitucijos taisykles. Be to, teismas sprendė, kad turi būti svarstytina, ar šalių interesų pusiausvyros susiklosčiusioje situacijoje neatitiktų restitucijos taikymas tokiu būdu, kad 1) iš ieškovės trečiajam asmeniui būtų sugrąžinta reikalavimo teisė į atsakovę (kadangi atsakovė trečiajam asmeniui už atliktus darbus yra sumokėjusi, šiuo atveju gali būti pripažįstama, jog trečiasis asmuo faktiškai reikalavimo teisę yra realizavęs); 2) įvertinus, kad pagal neteisėtą subtiekimo sutartį ir papildomą susitarimą atliktų statybos darbų rezultatas ieškovei negali būti sugrąžintas, svarstytina, ar trečiasis asmuo neturėtų sugrąžinti ieškovei faktiškai atliktų ir perduotų trečiajam asmeniui statybos darbų vertės piniginiu ekvivalentu, kiek šių darbų vertės nepadengė faktiškai trečiojo asmens atlikti mokėjimai ieškovei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje reikalingas papildomų aplinkybių nustatymas, o restitucijos taikymas trečiojo asmens procesinį statusą turinčio UAB „LitCon“ atžvilgiu negalimas, skundžiamo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikino ir grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
74. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-155-828/2023 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pasiūlė šalims patikslinti savo pozicijas atsižvelgiant pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padarytas išvadas, tačiau apeliantė savo pozicijos nekeitė ir palaikė reiškiamą reikalavimą UAB „Molėtų švara“. Panevėžio apygardos teismas į tai atsižvelgdamas, 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
75. Taigi, nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad apeliantė pati savaip interpretuodama teismų išaiškinimus, į juos neatsižvelgia ir išimtinai akcentuoja savo reikalavimo atsakovei pagrįstumą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad ieškovė turi galimybę ginti savo pažeistas teises, pasinaudodama restitucijos institutu, ir tai paneigia ieškovės argumentą, jog ji negali gintis kitais gynybos būdais.
76. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai nepagrindžia atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, kas taip pat leidžia daryti išvadą apie nagrinėjamoje byloje neįrodytas nepagrįsto praturtėjimo sąlygas.
Dėl bylos procesinės baigties
77. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
78. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
79. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
80. Atsakovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1663,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Vaidora“, juridinio asmens kodas 222636490, atsakovės UAB „Molėtų švara“, juridinio asmens kodas 167500661, naudai 1663,75 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 75 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius
Irena Stasiūnienė