Nr. DOK-3239 

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00099-2023-2 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 4 d. paduotu UAB „Baltijos dangus“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

UAB „Baltijos dangus“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltic TS Group“ nemokumo administratorės UAB „Bankrotų administravimo grupė“ ieškinį atsakovėms UAB „Baltic Construction Solutions Lietuva“, „Suradtipa Medzihradne OÜ“, „Nordic Supplies SIA“ (buvęs pavadinimas – „Lescinsky Service SIA“), A. L., R. R., „Falkors group SIA“ (buvęs pavadinimas – „Falkors climbing solutions SIA“) dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. G. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį.

Ieškovės UAB „Baltic TS Group“ bankroto procese yra priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimas byloje Nr. eB2-399-826/2025, kuriuo teismas pripažino, kad bankrutuojanti UAB „Baltic TS Group“ pasibaigė likvidavimu dėl bankroto. Teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 2 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Baltic TS Group“ yra išregistruotas juridinis asmuo.

UAB „Baltijos dangus“ kasaciniame skunde nurodoma, kad UAB „Baltijos dangus“ perėmė ieškovės likviduotos dėl bankroto UAB „Baltic TS Group“ teises ir pareigas pagal 2025 m. balandžio 21 d. varžytynių aktą, kuriuo UAB „Baltic TS Group“ nemokumo administratorius pardavė, o UAB „Baltijos dangus“ nupirko ieškovės teises civilinėje byloje, kurios teisminis Nr. 2-57-3-00099-2023-2. 

Atrankos kolegija nurodo, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. 

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą procese reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-611/2017 12 punktą). 

Atrankos kolegijos vertinimu, UAB „Baltijos dangus“ pareiškė valią perimti ieškovės likviduotos dėl bankroto UAB „Baltic TS Group“ procesines teises ir pareigas pagal 2025 m. balandžio 21 d. varžytynių aktą ir nėra duomenų apie varžytynių akto ginčijimą. Todėl byloje vietoje pradinės ieškovės likviduotos dėl bankroto UAB „Baltic TS Group“ į bylą įtraukiama jos teisių perėmėja UAB „Baltijos dangus“ (CPK 48 straipsnio 1, 2 dalys). 

Ieškovė UAB „Baltijos dangus“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. 

Ieškovės UAB „Baltijos dangus“ kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, taip pažeidė CPK 185 ir 270 straipsnių normas. Ieškovė faktinį atsakovų vadovavimą įrodinėjo ne tik aukščiau nurodyta sutartimi, bet ir remdamasi kitais įrodymais, kurių apeliacinės instancijos teismas netyrė, nevertino. Teismai pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, reikalaudami, kad ieškovė įrodytų aplinkybes, kurių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovams. 

2. Teismai pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes be pagrindo netyrė ir nevertino restruktūrizavimo plano ir jame numatytų pareigų atsakovams – įmonės faktiniams vadovams, kaip prima facie įrodymo. 

3. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl de facto vadovo atsakomybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, jei žala kreditoriui kilo dėl neatsiskaitymo pagal sandorį, kuriam pritarė akcininkų susirinkimas, akcininkas už žalą atsako, jei jis veikė kaip faktinis vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015). Net jei būtų gautas kreditorių pritarimas ieškovės įrangai kaip įmonės turtui parduoti (kas padaryta nebuvo), žalos padarymas bendrovei privalėjo būti nustatytas todėl, kad už įrangos perleidimą sumokėta nebuvo. Taigi, teismai visapusiškai neištyrė visų esminių įrodymų, esančių byloje, ir nenustatė esminių aplinkybių. 

4. Teismai pažeidė proceso teisės normas, t. y. CPK 218 straipsnį, nes pirmosios instancijos teismas selektyviai rėmėsi tik pavieniais iš teismo ekspertizės turinio išimtais teiginiais, nemotyvavo ir nenurodė, kodėl atmeta teismo ekspertizės išvadas, o apeliacinės instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl teismo ekspertizės, jos netyrė, nevertino, nenurodė, kodėl ją ar jos dalį atmeta, netyrė ekspertizės išvadų, kurios patvirtina, kad atsakovų neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala. 

5. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nevertindami atsakovų atliktų įskaitymų teisėtumo ir leistinumo pagal CK 6.130 straipsnį. Kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią neteisėtais ar nesąžiningais akcininko veiksmais atlikti įskaitymai yra viena iš pagrindų konstatuoti akcininko kaip faktinio vadovo atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai privalėjo vadovautis aiškiais kriterijais vertindami įskaitymų teisėtumą, kad nustatytų, ar žala ieškovei buvo padaryta. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies, o šio prašymo netenkinus, atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 340 straipsnio 5 dalimi, 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti pradinę ieškovę likviduotą dėl bankroto UAB „Baltic TS Group“ į bylą įtraukiant jos teisių perėmėją naująją ieškovę UAB „Baltijos dangus“.

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Baltijos dangus“ (j. a. k. 302526660) 1000 (vieną tūkstantį) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 3 d. Citadele banke, kodas ZO69458.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjos Gražina Davidonienė

                                                                                                   Sigita Rudėnaitė

        Dalia Vasarienė