Administracinė byla Nr. N575-576/2010
Procesinio sprendimo kategorija
40.1.2; 40.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos
pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities
Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarimo G. M. administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Vilniaus
apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) Operatyvios
kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė surašė administracinio teisės
pažeidimo protokolą G. M. dėl to, kad 2008 m. gruodžio 1–22 d. atliekant operatyvų patikrinimą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Diteilas“
(toliau – ir UAB „Diteilas“), esančioje Ateities gatvėje 10, Vilniuje, kurios
direktorius yra G. M., nustatyta, kad įmonėje dviems
darbuotojams nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. iki 2008 m. spalio 1 d. tyčia
apskaičiuota ir išmokėta 3 863 litai 79 centai darbo užmokesčio neįtraukto į įmonės
buhalterinės apskaitos dokumentus: T. V. jo darbo kabinete
Ateities gatvėje 10, Vilniuje, 2008 m. rugsėjo 12 d. išmokėta 1 193 litai 20
centų, 2008 m. rugsėjo 29 d. išmokėta 1 698 litai 66 centai, iš viso 2 891
litas 86 centai; L. B. jo darbo vietoje Ateities gatvėje
10, Vilniuje, 2008 m. spalio 1 d. išmokėta 971 litas 93 centai. Pinigų
išdavimą minėtiems darbuotojams atliko UAB „Diteilas“ direktorius G. M.. Taip pat nustatyta, kad įmonėje 2 darbuotojai dirbo
nelegalų darbą. Įmonės direktorius G. M., susitaręs su
darbuotojais dėl darbo vadybininkų pareigose, dėl darbo užmokesčio mokėjimo ir
darbo sąlygų, be darbo sutarties leido dirbti įmonėje L. B. ir
G. M. nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki darbo sutarties
sudarymo su jais 2008 m. rugsėjo 8 d. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės
apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo
ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto ir 7 punkto nuostatos bei Lietuvos
Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio ir 98 straipsnio
1 dalies 1 punkto reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota
pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413
straipsnio 1 dalį ir 414 straipsnio 3 dalį.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. nutarimu administracinę bylą pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį ir 414 straipsnio
3 dalį G. M. nutraukė. Pirmosios instancijos teismas,
konstatavo, kad G. M. kaltė negali būti grindžiama tik
liudytojų parodymais, kurių dalis paneigiama dokumentais, atsižvelgiant į T. V., L. B. dabartinę veiklą (abu dirba
internetinės prekybos portale www.visachemija.lt, kuri vykdo konkuruojančią
veiklą UAB „Diteilas“, t. y. prekiauja chemijos priemonėmis), į procesus dėl L. B. veiksmų (pagal G. M. pareiškimą 2008 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame
policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-03657-08
pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso 183 straipsnio 1 dalyje), į tai, kad jie kreipėsi į Valstybinę mokesčių
inspekciją pavėluotai ir nesurinkus jokių kitų objektyvių jų parodymus
patvirtinančių įrodymų.
III.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities
Valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Skunde VMI
nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarimu, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, jog teismas, nagrinėdamas
bylą, visapusiškai neįvertino ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos
aplinkybių, nesivadovavo įstatymu, taip pažeisdamas ATPK 257 straipsnio
nuostatas. VMI teigia, kad G. M. kaltė dėl pažeidimų
pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais. VMI atkreipia dėmesį į tai, kad
byloje surinkta pakankamai medžiagos, įrodančios G. M. kaltę,
padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje ir 414 straipsnio
3 dalyje numatytus pažeidimus: 2008 m. gruodžio 22 d. administracinio teisės
pažeidimo protokolas, 2008 m. gruodžio 1 d. operatyvaus patikrinimo
pažyma, liudytojų T. V., L. B., G. M. parodymų, prie bylos prijungtų atlyginimų išmokėjimo
žiniaraščių ir kasos dokumentų bei darbo sutarčių su L. B. ir
G. M..
Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. M. nesutinka su skunde išdėstytais motyvais. Teigia, kad
pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino bei objektyviai
išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeidė įstatymų. Nurodo, kad, pagal
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu konkrečios įrodinėjimo priemonės
buvo byloje, o faktiniai duomenys kaip įrodymai buvo ištirti, tai vien jų
neaprašymas teismų procesiniuose dokumentuose nesudaro atitinkamų įrodymų
vertinimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-511/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad ta
aplinkybė, jog teismo procesinio sprendimo motyvai galėjo būti detalesni, pati
savaime nereiškia, kad teismas neteisingai išnagrinėjo bylą. Procesinį
sprendimą galima naikinti tik tuo atveju, kai jame visai nėra motyvų arba iš
jame esančių argumentų neseka logiška išvada, kodėl teismas taip nusprendė
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pažymi, kad iš pirmosios
instancijos teismo nutarimo akivaizdu, jog bylą nagrinėjęs teismas ištyrė ir
įvertino visus byloje surinktus įrodymus, vertino visas apeliaciniame skunde
nurodytas aplinkybes ir ATPK 257 straipsnyje numatytų reikalavimų nepažeidė. Atsiliepime
į apeliacinį skundą taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojų
parodymai byloje yra prieštaringi, didžioji jų dalis yra paneigta byloje
surinktais rašytiniais įrodymais, o Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas yra pasakęs, kad neišsamūs, prieštaringi liudytojų parodymai,
nesurinkus juos patvirtinančių jokių kitų įrodymų, negali būti pripažįstami
objektyviais įrodymais byloje. Grįsti asmens kaltę vien tik prieštaringais ir
neišsamiais liudytojų parodymais negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N10-2044/2007;
2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1573/2007).
Be to, liudytojai T. V. ir L. B. dirba
internetinės prekybos portale www.visachemija.lt, kuri vykdo konkuruojančią
veiklą UAB „Diteilas“, todėl jie yra suinteresuoti pakenkti UAB „Diteilas“, jų
parodymai negali būti laikomi patikimais.
Teisėjų
kolegija
k
o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs klausimas
dėl to, ar G. M., būdamas UAB „Diteilas“ direktoriumi,
savo veiksmais (neveikimu) nepažeidė ATPK 413 straipsnio 1 dalies ir
414 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Klausimas dėl G. M. veikų kvalifikavimo yra tiesiogiai susijęs su įrodymų
vertinimu byloje.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad organas
(pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo
išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo
kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę
lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip
pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti
(ATPK 284 straipsnio 1 dalis). ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog
įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai
duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka
nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl
jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai
teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas)
įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir
objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įrodymų
vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu
veiksniu – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis
įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami
reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami
kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis byloje Nr. N575-145/2010).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad
nagrinėjamu atveju kaltinimas yra pagrįstas UAB „Diteilas“ dirbusių L. B., T. V. ir G. M. paaiškinimais
(b. l. 16, 18, 19) bei šių asmenų parodymais pirmosios instancijos teisme (b.
l. 138–143). Iš bylos aplinkybių matyti, kad T. V. ir L. B. yra suinteresuoti bylos baigtimi: T.
V. dirba konkuruojančioje įmonėje (b. l. 109–112, 139), L.
B. buvo apkaltintas dėl tariamo UAB „Diteilas“ lėšų pasisavinimo ir jo
atžvilgiu tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 114), be to, L. B. taip pat kartu su T. V. dirba
konkuruojančioje su UAB „Diteilas“ įmonėje direktoriumi (b. l. 140). G. M. parodymai nėra pakankamai aiškūs ir nuoseklūs, siekiant
pagrįsti kaltinimą. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo nebuvimo
faktą pagrindžia bylos aplinkybės: nuosekli administracinėn atsakomybėn
traukiamo asmens pozicija, paneigianti kaltinimą (b. l. 6–7, 67–68, 136–138),
faktinės aplinkybės, objektyviai paneigiančios 2008 m. rugsėjo 12 d. į
buhalterinės apskaitos dokumentus neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą (b. l.
67–79), Vilniaus
apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos tikrintų buhalterinės apskaitos
dokumentų atitiktis teisės aktų reikalavimams ir UAB „Diteilas“ buhalterinės
apskaitos dokumentų tarpusavio atitiktis bei kitos pirmosios instancijos teismo
išanalizuotos aplinkybės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo
traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų
pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo
sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina
vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu
nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu,
pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti,
aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).
Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju
ATPK 413 straipsnio 1 dalyje ir 414 straipsnio 3 dalyje
nurodytų administracinių teisės pažeidimų padarymo faktas nėra įrodytas, nėra
administracinių teisės pažeidimų sudėčių.
Pirmosios
instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą bei tinkamai įvertino
situaciją, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo nėra pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Roma
Sabina Alimienė
Ričardas
Piličiauskas