Civilinė byla Nr. e2A-8-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03771-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.5.; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai „Respublikinis priklausomybės ligų centras“ dėl nušalinimo nuo pareigų pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. G. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtu atsakovo „Respublikinio priklausomybės ligų centro“ (toliau – atsakovas) direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymą „Dėl I. G. nušalinimo nuo pareigų“ ir jį panaikinti, pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo ginčų komisijos 2021 m sausio 6 d. sprendimą ir jį panaikinti, priteisti iš atsakovo už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį ieškovei priklausantį vidutinį darbo užmokestį – po 76,74 Eur už vieną darbo dieną, taip pat priteisti patirtą neturtinę žalą – po 30 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną.

2.       Ieškovė paaiškino, jog dirbo Respublikinis priklausomybės ligų centre socialinės darbuotojos pareigybėje. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu „Įspėjimas apie nušalinimą nuo pareigų“ atsakovas įspėjo ieškovę apie tai, kad ši nuo 2020 m. lapkričio 11 d. bus nušalinta nuo pareigų, o nušalinimo laikotarpiu jai nebus mokamas darbo užmokestis, jeigu ieškovė neatliks tyrimo dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) ir nepateiks neigiamo jo rezultato arba raštu nesutiks šio tyrimo atlikti RPLC Vilniaus filialo ambulatoriniame skyriuje. 2020 m. lapkričio 10 d. ieškovė pateikė atsakovui 2020 m. lapkričio 5 d. atliktą antikūnų nustatymo prieš SARS-CoV-2 koronavirusą tyrimą. 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovas priėmė ir ieškovei įteikė jau minėtą įsakymą, kuriuo atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 11 d. imtinai nušalino ieškovę nuo darbo pareigų, kadangi ieškovė atliko ne tepinėlio iš paciento nosiaryklės ir ryklės testą (ARS-CoV-2 PGR), o antikūnių testą, kuris nerodo, ar ieškovė tyrimo metu sirgo COVID-19.

3.       Ieškovė tvirtino, kad jos nušalinimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 18 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad ji atsisakė atlikti profilaktinį tyrimą COVID-19 nustatyti, yra neteisėtas. Nurodė, kad teisės aktas nenustato darbuotojui pareigos privaloma tvarka atlikti tyrimo COVID-19 nustatyti, taip pat pažymi, kad ši liga nėra įtraukta į pavojingų ir ypač pavojingų ligų, dėl kurių asmenims draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sąraše nustatytus darbus iki šeimos gydytojo leidimo.

4.       Teigė, kad atsakovas, veikdamas per savo vadovą pasikėsino į ieškovės orumą ir jos kūno neliečiamybę, ilgą laiką ieškovei darė psichologinį spaudimą versdamas ją atlikti įstatymu neprivalomą profilaktinį tyrimą. Pažymėjo, kad dėl ieškovei nuolat daromo psichologinio spaudimo ji patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus ko pasėkoje ši nutraukė darbo santykius susiklosčiusius tarp jos bei atsakovo.

5.       Atsiliepimu atsakovas Respublikinis priklausomybės ligų centras prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad privalomas asmens sveikatos priežiūros specialistų COVID-19 ligos tyrimas yra eksplicitiškai įtvirtintas 2020 m. gegužės 29 d. operacijų vadovo sprendime „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos organizavimo“, kuris priimtas vadovaujantis su COVID-19 ligai suvaldyti priimtais teisės aktais, be kito ko ir Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2020 m. vasario 27 d. potvarkiu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“. Vadovaujantis tuo, operacijų vadovas 2020 m. gegužės 29 d. nurodė ASPĮ vadovams privalomai tikrinti darbuotojus, kurie turi tiesioginį kontaktą su pacientais, todėl ieškovė, būdama atsakovės darbuotoja, privalėjo laikytis įstaigoje nurodytos tvarkos. Pažymėjo, kad tyrimas atliekamas būtent siekiant nustatyti, ar asmuo tyrimo metu yra užsikrėtęs COVID-19 liga ir dėl to gali užkrėsti kitus asmenis, atsižvelgiant į tai, tyrimas atliekamas imant tepinėlius iš asmens nosiaryklės ir ryklės, o ne atliekant antikūnių testą, kadangi šiuo tyrimo būdu tiriama ne ar šiuo metu asmuo yra užsikrėtęs COVID-19, o antikūnai prieš SARS-CoV-2 virusą, todėl šis testas, neatlikus tyrimo iš nosiaryklės ir ryklės, negali būti patikimu šaltiniu, taigi šiuo tyrimu nebuvo galima konstatuoti, kad ieškovė gali saugiai dirbti su pacientais, kadangi jos, kaip socialinės darbuotojos, funkcijos yra vykdomos tiesiogiai kontaktuojant su pacientais.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. gavo atsakovo prašymą dėl 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7.       Civilinė byla Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo sustabdyta iki nutarimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byloje Nr. 12/2021 priėmimo dienos. Bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas teismo 2023 d. vasario 1 d. nutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. DGKS-116 darbo byloje Nr. APS-131-25409, civilinę bylą nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį atmetė bei iš atsakovo naudai iš ieškovės priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Pasisakydamas dėl civilinės bylos nutraukimo dėl dalies reikalavimu, teismas paaiškino, kad šis nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teisme negali būti reiškiamas ir atitinkamai negali būti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, dėl šio reikalavimo apimtyje civilinė byla nutraukta.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovė dirbo atsakovo Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Dienos psichiatrijos stacionaro skyriaus socialinės darbuotojos pareigose. 2020 m. spalio 30 d. tarnybiniu pranešimu konstatuota, kad darbuotoja atsisakė profilaktiškai tirtis. Pažymima, kad 2020 m. spalio 27 d. COVID-19 buvo nustatyta Vilniaus filialo Socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus darbuotojui. 2020 m. spalio 28 d. pasiaiškinime, ieškovė pateikė raštišką atsisakymą atlikti COVID-19 molekulinį tyrimą iš nosiaryklės.

11.       2020 m. lapkričio 6 d. įspėjimu ieškovė informuota, kad nuo 2020 m. lapkričio 11 d. ji bus nušalinta nuo pareigų atlikimo, jeigu nepateiks atlikto neigiamo COVID-19 tyrimo atsakymo. Ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d. atsakymu darbdaviui pateikė 2020 m. lapkričio 5 d. antikūnų koronaviruso tyrimą, kurio rezultatas – neigiamas. 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu ieškovė nušalinta nuo darbo pareigų iki bus atšaukta ekstremali situacija Lietuvos Respublikoje, arba darbuotoja pateiks įrodymus apie atliktą viruso SARS-CoV-2 tyrimo (tiriant PGR metodu) atsakymą su neigiamu jo rezultatu, arba sutiks atlikti tyrimą (PGR metodu) atsakovės ambulatoriniame skyriuje, bei pavesta nemokėti jai darbo užmokesčio iki galios nušalinimas.

12.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus ekstremaliai situacijai likviduoti. 2020 m. gegužės 29 d. operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendime „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos organizavimo“ įtvirtintas asmens sveikatos priežiūros specialistų privalomas tyrimas dėl COVID-19 ligos. Darbdavys, vadovaudamasis šiuo Operacijų vadovo sprendimu, priėmė 2020 m. liepos 9 d. „Atsitiktinių darbuotojų profilaktinių tyrimų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos)“ tvarką, pagal kurios 2 punktą Vilniaus filialo skyrių vedėjai kiekvieną savaitę sudaro atsitiktinio testavimo grafiką darbuotojams, kurie turi tiesioginį kontaktą su pacientais, nurodant, kad atrinkti darbuotojai turi registruotis tyrimui karštąja linija telefonu 1808. 2020 m. spalio 15 d. atsakovo įsakymu „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktinių tyrimų atlikimo Respublikiniame priklausomybės ligų centre“ nurodyta, kad tyrimai atliekami ir atsakovės filialuose pagal įsakymu patvirtintą aprašą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad ieškovė nuo pareigų nušalinta 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1.3-144, kuomet buvo priimtas operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. V-1336. Kaip minėta, gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti operacijų vadovo teisėtus nurodymus, todėl darbdavys pagrįstai vykdė nurodymus.

13.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės, kaip socialinės darbuotojos, funkcijos buvo vykdomos tiesiogiai kontaktuojant su pacientais: darbuotoja juos priimdavo nedidelės kvadratūros kabinete, su jais bendraudavo, juos apžiūrėdavo, stebėjo, konsultuodavo vidutiniškai nuo 30 min. iki 1 val., dar daugiau – organizavo ir vedė grupinius užsiėmimus, taigi, kaip matyti, ieškovė pagal darbo funkcijų pobūdį turėjo tiesioginį kontaktą su pacientais.

14.       Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo ekstremalias situacijas reguliuojančių įstatymų reikalavimų ar pareigūnų nurodymų, darbdavys privalo imtis priemonių klientų ir darbuotojų sveikatai apsaugoti (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalis). Taigi, kol nėra paskelbtos imperatyvios priemonės įstatymo nustatyta tvarka, taip pat kai jos yra paskelbtos, tokias apsaugines ir prevencines priemones gali taikyti ir pats darbdavys, individualiai įvertinęs situaciją savo darbovietėje, atsižvelgdamas į rizikos veiksnius ir savo veiklos specifiką. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbta 2020 m. gegužės 29 d. SARS-CoV-2 serologinių tyrimų naudojimo rekomendacija, ieškovės pateiktas antikūnų testas nenustato, ar ieškovė šio tyrimo metu yra ar nėra užsikrėtusi SARS-CoV-2, todėl darbdavys pagrįstai paprašė ieškovę pasiaiškinti atsisakymo tirtis priežastis, bei atitinkamai įspėjo ieškovę apie nušalinimą nuo pareigų.

15.       Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-389 pakeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo COVID-19 buvo įtrauktas į pavojingų ligų sąrašą.

16.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas nusprendė, kad ieškovės atsisakymas atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos kėlė riziką asmenims, su kuriais ieškovė kontaktavo darbe, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu nušalino ieškovę nuo pareigų nemokant nušalinimo metu darbo užmokesčio iki bus atšaukta ekstremali situacija Lietuvos Respublikoje, arba ieškovė pateiks įrodymus apie atliktą viruso SARS-CoV-2 tyrimo (tiriant PGR metodu) atsakymą su ir neigiamu jo rezultatu, arba sutiks atlikti tyrimą (PGR metodu) atsakovės Vilniaus filialo ambulatoriniame skyriuje vadovaujantis įsakyme nurodytais bei kitais teisės norminiais aktais.

17.       Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas paaiškino, kad ieškovės nurodomi išgyvenimai, teismo vertinimu, yra labiau susiję su pačios ieškovės subjektyviu situacijos vertinimu. Pažymėjo ir tai, kad teismas nustatė, jog ieškovė nušalinta nuo darbo buvo pagrįstai, siekiant užtikrinti darbuotojų (tame tarpe ir ieškovės) ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, todėl teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Apeliantė (ieškovė) I. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

19.       Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas darbuotojo nušalinimo nuo darbo pagrindas yra taikytinas tais atvejais, kai darbuotojas pažeidžia to paties straipsnio 1 dalyje nurodytą darbuotojo sveikatos privalomo tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų tvarką, kuri aptariamu atveju pažeista nebuvo, kadangi įstatymas nenumato pareigos privaloma tvarka atlikti tyrimo dėl COVID-19, o ir ši liga nėra įtraukta į pavojingų ir ypač pavojingų ligų, dėl kurių asmenims būtų draudžiama tęsti ŽULPKĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytame sąraše nustatytus darbus iki šeimos gydytojo leidimo. Pažymėjo, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams prievolė atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus dėl COVID-19 ligos, o kartu ir darbdavio teisė nušalinti darbuotoją, atsisakiusį atlikti tokį patikrinimą, įstatymu buvo nustatyta tik 2021 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtais ŽULKĮ 18 straipsnio pakeitimais, kurių įgyvendinimo tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė 2021 m. kovo 26 d. priimtu nutarimu Nr. 178, tuo tarpu ieškovė nuo darbo ŽULKPĮ 18 straipsnio 3 dalies pagrindu buvo neteisėtai ir pagrįstai nušalinta dar 2020 m. lapkričio 10 d.

20.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo sprendimo motyvuoti remiantis DSSĮ 3 straipsniu, 11 straipsniu, 21 straipsniu ir kt. šio įstatymo straipsniais, nes nušalindamas ieškovę nuo darbo, atsakovas nesivadavo šio teisės akto nuostatomis nušalindamas ją nuo darbo funkcijų atlikimo.

21.       Taip pat teigia, kad teismas netyrė jos argumentų dėl ŽULPKĮ taikymo bei nurodė, kad 2020 m. gegužės 29 d. operacijų vadovo priimtas sprendimas „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ yra neteisėtas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021 nustatė prejudicinį faktą – operacijų vadovas, nuo 2020 m. gegužės 1 d. neteisėtai vykdė operacijų vadovo funkcijas ir dėl to minėtas sprendimas negalėjo būti taikomas ieškovės atžvilgiu ir kvestionuodamas šio teisės akto taikymą, pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylą ir kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, todėl mano, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja teisinis pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Apeliantė taip pat pateikia naują įrodymą – kaip pavyzdį Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. liepos 12 d. raštą, kuriame nurodyta, kad nei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nereglamentuoja darbuotojų sveikatos tikrinimo užkrečiamų ligų profilaktikos ir valdymo tikslais. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas motyvuodamas nušalinimo nuo darbo pagrindus, tokiais pagrindais, kurių atsakovo įsakyme dėl apeliantės nušalinimo nėra.

23.       Atsakovas Respublikinis priklausomybės ligų centras atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti apeliantės apeliacinį skundą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese atsakovės naudai.

24.       Atsakovas, priešingai nei apeliantė teigia, paaiškina, kad jog 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu 2020 m. gegužės 29 d. Operacijų vadovo sprendimas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu teisės aktams, apeliantės nušalinimo metu šis galiojo, todėl buvo privalomas tiek ASPĮ vadovams, tiek jų darbuotojams. Pažymi, kad apeliantė, kaip darbuotoja, kurios darbas buvo susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu sveikatos priežiūros įstaigoje, privalėjo užtikrinti, jog neserga užkrečiama liga Operacijų vadovo nurodytu būdu. Taip pat pabrėžė, kad visuotinai laikoma, kad COVID-19 yra itin pavojinga ir užkrečiama liga, todėl atitinkamai ši, priešingai nei teigia apeliantė, buvo įtraukta į sąrašą ligų, dėl kurių tam tikros grupės privalo profilaktiškai tikrintis. Šiame kontekste taip pat nurodė, jog atliktais ŽULPKĮ 18 straipsnio pakeitimais, kuriuos omenyje turi apeliantė, buvo tik sukonkretintos nuostatos juridinės technikos prasme, todėl iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ir darbuotojos nušalinimo metu šis pagrindas buvo pagrįstas ir teisėtas ir teismas pagrįstai šį teisės aktą taikė ir juo rėmėsi priimdamas sprendimą.

25.       Paaiškino, kad vadovaujantis DSSĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, darbdavys privalėjo užtikrinti tinkamas (saugias) sąlygas visiems atsakovės darbuotojams įgyvendinant jam nurodytas Operacijų vadovo nurodytas priemones – profilaktinį darbuotojų testavimą. Šiuo aspektu akcentavo, kad buvo nustatyta COVID-19 liga atsakovo darbuotojui, dar vėliau ir kitiems keletui darbuotojų, todėl privalomas tikrinimas dėl šios infekcijos buvo būtinas, siekiant laiku nustatyti sergančius asmenis ir taip užkertant kelią ligos protrūkiui tiek tarp darbuotojų, tiek tarp pacientų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė aplinkybes, vadovaudamasis DSSĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 11 straipsnio 1 dalimi, kadangi šios nuostatos yra privalomos darbdaviui.

26.       Dėl apeliantės teikiamų teismui naujų įrodymų atsakovas pažymėjo, kad ši šiuos galėjo pateikti civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors ir pateiktas raštas neturi jokios įrodomosios ar kitos galios, kadangi yra pateiktas kaip konsultacija, nenagrinėjant konkrečios situacijos, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog jos prašomų pateikti papildomų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28.       Apeliantė teigia, skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių? negaliojimo pagrindu? egzistavimo, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2020 m. gegužės 29 d. Operacijų vadovo priimtas sprendimas „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ yra neteisėtas remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021. Apeliantė nurodė, kad teismas kvestionuodamas šio teisės akto taikymą, turėjo sustabdyti bylą ir kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

29.       CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai kai: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 4) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); 5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; 6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės; 7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

30.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentais, jog skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta dėl absoliučių? negaliojimo pagrindu? egzistavimo, kadangi šiuo atveju nei vienas iš aukščiau nurodytų pagrindų neegzistuoja.

31.       Paaiškintina, kad minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021 nusprendė: 1) pripažinti, kad Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1730, 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1793 ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. V-1824 prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punktui (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIH-2864 redakcija); 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. V-1865 prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (2019 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XIII-2643 redakcija) 152 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 7, 8 ir 10 punktams ir šio straipsnio 3 daliai tiek, kiek jame nenustatytos visos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje numatytų įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų ir veiklos finansinių rezultatų rodiklių siektinos reikšmės; 3) Likusią bylos dalį nutraukti. Taigi, matyti, kad 2020 m. gegužės 29 d. Operacijų vadovo sprendimas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu teisės aktams.

Dėl naujų įrodymų

32.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. liepos 12 d. raštą, kuriame nurodyta, kad nei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nereglamentuoja darbuotojų sveikatos tikrinimo užkrečiamų ligų profilaktikos ir valdymo tikslais. Apeliantė pateiktu įrodymu siekia įrodyti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas motyvuodamas nušalinimo nuo darbo pagrindus, tokiais pagrindais, kurių atsakovo įsakyme dėl apeliantės nušalinimo nėra.

33.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

34.       Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

35.       Nagrinėjamu atveju apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas – Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. liepos 12 d. raštas neturi jokios įrodomosios ar kitos galios, kadangi yra pateiktas kaip konsultacija, nenagrinėjant konkrečios situacijos, taip pat nėra adresuotas apeliantei, todėl spręstina, kad įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, todėl pateiktų įrodymų nepriima ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

36.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. apeliantė I. G. ir atsakovas biudžetinė įstaiga „Respublikinis priklausomybės ligų centras“, teikiantis asmens sveikatos priežiūros paslaugas (ambulatorines ir stacionarines), sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu apeliantė ėjo socialinės darbuotojos pareigas Dienos psichiatrijos stacionaro skyriuje.

37.       2020 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas priėmė sprendimą Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“, kuris nustatė, jog profilaktinis tyrimas turi būti atliekamas ASPĮ ir ASPĮ patalpose veiklą vykdančių vaistinių darbuotojams, turintiems tiesioginį kontaktą su pacientais, pacientams šio sprendimo 3.2.1.2 papunktyje nurodytais atvejais, mobiliųjų punktų komandos nariams. Vadovaujantis aukščiau nurodytu sprendimu, 2020 m. liepos 9 d. atsakovės vadovo buvo patvirtinta „Atsitiktinių darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tvarka“. Vadovaujantis šia tvarka, kiekvieną savaitę RPLC Vilniaus filialo skyrių vedėjai sudarė atsitiktinio testavimo grafiką darbuotojams, kurie turi tiesioginį kontaktą su pacientais.

38.       2020 m. spalio 15 d. RPLC direktoriaus įsakymu Nr. 1.3-125(1.2) buvo patvirtinta tvarka „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktinių tyrimų atlikimo Respublikiniame priklausomybės ligų centre“, kuriame be kita ko nurodoma, jog tyrimus galima atlikti ir įstaigos filialuose. Šiuo direktoriaus įsakymu taip pat patvirtinta „Profilaktinių tepinėlių dėl COVID-19 paėmimo ir pristatymo tvarkos aprašą“, kuris nustatė stacionarizuojamų į RPLC skyriaus pacientų ir RPLC filialų darbuotojų profilaktinių tepinėlių paėmimo RPLC filialuose, jų pristatymo į laboratorijos ir duomenų įvedimo į Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą vykdymo tvarką.

39.       2020 m. spalio 28 d. Vilniaus filialo vadovė kreipėsi į apeliantę prašydama atlikti profilaktinį tyrimą arba pateikti rašytinį motyvuotą nesutikimą. Ieškovė atsisakydama nenurodė jokių pagrįstų dėl tokio elgesio priežasčių. Tą pačią dieną apeliantė pateikė pasiaiškinimą dėl atsisakymo atlikti COVID-19 tyrimą. Apeliantė nurodė, kad atsisako daryti COVID-19 molekulinį tyrimą iš nosiaryklės argumentuojant, jog 2020 m. gegužės 29 d. Operacijų vadovo sprendime nurodyta tvarka nėra privaloma, darbuotojai nebuvo supažindinti su privaloma testavimo tvarka, tikrinimo metodika yra nepatikima, Lietuvoje testavimą atlieka nekompetentingi asmenys, taip pat jog atliekami testai nėra verifikuoti, ministras suteikė teisę valstybės tarnautojams atlikti greituosius testus, ji laikėsi operacijų vadovo pateiktų saugos rekomendacijų - dėvėjo kaukes, dezinfekavo rankas bei vengė susibūrimo vietų.

40.       2020 m. spalio 30 d. l. e. Vilniaus filialo direktorės pareigas D. M. kreipėsi į įstaigos direktorių tarnybiniu pranešimu nurodydama, kad apeliantė atsisako profilaktiškai tirtis dėl COVID-19 nustatymo. Taip pat pažymėjo, kad profilaktinio tyrimo metu 2020 m. spalio 27 d. COVID-19 buvo nustatyta Vilniaus filialo Socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus darbuotojui. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. lapkričio 6 d. įstaigos vadovas įteikė apeliantei įspėjimą Nr. 3.16- 53(3.16) apie nušalinimą nuo pareigų, kuriuo nurodė, jog ji bus nušalinta bei jai nebus mokamas darbo užmokestis, jei ji neatliks COVID-19 (koronaviruso infekcijos) tyrimo ir nepateiks neigiamo rezultato. 2020 m. lapkričio 9 d. apeliantė pateikė atsakymą į įspėjimą, kuriame nurodė, kad atliko tyrimus IgG ir IgM antikūnams, kurie nurodo, jog COVID-19 niekada nesirgo ir neserga. Be to, nurodė, kad tikrintis dėl COVID-19 niekada neatsisakė. Atsižvelgiant į pateiktą atsakymą, atsakovės direktorius 2020 m. lapkričio 10 d. priėmė įsakymą Nr. 1.3­144 (1.2), kuriuo nuo 2020 m. lapkričio 11 d. nušalino apeliantę nuo darbo jai nemokant darbo užmokesčio. 2021 m. sausio 6 d. Vilniaus skyriaus darbo ginčų komisija atmetė apeliantės prašymą dėl 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1.3-144 (1.2) panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo kaip nepagrįstą. 2021 m. sausio 25 d. pateikus apeliantei prašymą nutraukti darbo sutartį jos iniciatyva be svarbių priežasčių, ji buvo atleista iš darbo.

Dėl ieškovės nušalinimo nuo pareigų (ne)teisėtumo

41.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai nusprendė, kad jos nušalinimas nuo pareigų teisėtas ir pagrįstas.

42.       Tarp šalių atsiradusius darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK). Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva reglamentuojamas DK 49 straipsnyje. Nušalinimas nuo darbo – tai laikinas darbo funkcijų vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva, kai darbuotojui neleidžiama dirbti sutartyje sulygto darbo. Tiek, kiek tai neprieštarauja nušalinimo tikslui, nušalinimo metu darbuotojui užtikrinamas pasyvusis darbuotojo teisinis statusas (pavyzdžiui, pareiga laikytis darbovietėje nustatytos vidaus tvarkos, teisė naudotis visiems darbuotojams suteikiama darbovietės infrastruktūra, teisė rinkti darbo tarybos narius ir pan.), taip pat apsauga pagal valstybinio socialinio draudimo teisės aktus. Nušalinimas galimas tik įstatyme numatytais atvejais ir negali būti taikomas siekiant kitų tikslų (įspėjimo laikotarpiu, prastovos metu, bylinėjantis dėl sutikimo atleisti darbuotoją iš darbo gavimo).

43.       Įstatymų leidėjas įtvirtina keturis nušalinimo rūšis – nušalinimas (vienai darbo dienai ar pamainai), kai darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų (1 dalis); nušalinimas (iki trijų mėnesių) pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą (2 dalis); nušalinimas (iki 30 dienų) tiriant darbuotojo galbūt padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes (3 dalis); nušalinimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdaviui, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, raštu pasiūlius dirbti nuotoliniu būdu, tačiau darbuotojui nesutikus ar nepateikus darbdaviui atsakymo (31 dalis).

44.       Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus ekstremaliai situacijai likviduoti.

45.       2020 m. gegužės 29 d. Operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ įtvirtintas asmens sveikatos priežiūros specialistų privalomas tyrimas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos). Darbdavys, vadovaudamasis šiuo Operacijų vadovo sprendimu, priėmė 2020 m. liepos 9 d. „Atsitiktinių darbuotojų profilaktinių tyrimų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos)“ tvarką, pagal kurios 2 punktą Vilniaus filialo skyrių vedėjai kiekvieną savaitę sudaro atsitiktinio testavimo grafiką darbuotojams, kurie turi tiesioginį kontaktą su pacientais, nurodant, kad atrinkti darbuotojai turi registruotis tyrimui karštąja linija telefonu 1808. 2020 m. spalio 15 d. atsakovo įsakymu „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktinių tyrimų atlikimo Respublikiniame priklausomybės ligų centre“ nurodyta, kad tyrimai atliekami ir atsakovės filialuose pagal įsakymu patvirtintą aprašą.

46.       ŽULPKĮ nustato detalią privalomo tikrinimo ir nušalinimo nuo darbo tvarką. ŽULPKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotoją, atsisakiusį nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinusį be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), darbdavys privalo nušalinti nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba perkelti jį toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.

47.       Taip pat DSSĮ 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (25 straipsnio l dalis).

48.       DK 49 straipsnio 31 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

49.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo Nr.1226 2.2.1. punkte nurodyta, kad darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje ir užtikrinamos kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.

50.       Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė dirbo atsakovo Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Dienos psichiatrijos stacionaro skyriaus socialinės darbuotojos pareigose. Šios pareigos be pagrindinių socialinio darbuotojo funkcijų, buvo atlikti socialinės situacijos vertinimą kiekvienam pacientui individualiai, dalyvauti sudarant gydymo ir pagalbos planą kiekvienam pacientui individualiai ir su juo pacientą supažindinti raštiškai, bendradarbiauti, vesti grupinius užsiėmimus, skaityti paskaitas, vesti tematinius užsiėmimus ir kt. 2020 m. spalio 30 d. tarnybiniu pranešimu konstatuota, kad apeliantė atsisako profilaktiškai tirtis. Pažymima, kad 2020 m. spalio 27 d. COVID-19 buvo nustatyta Vilniaus filialo Socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus darbuotojui. 2020 m. spalio 28 d. pasiaiškinime, apeliantė pateikė raštišką atsisakymą atlikti COVID-19 molekulinį tyrimą iš nosiaryklės. 2020 m. lapkričio 6 d. įspėjimu Nr. 3.16-53(3.16) ieškovė informuota, kad nuo 2020 m. lapkričio 11 d. ji bus nušalinta nuo pareigų atlikimo, jeigu nepateiks atlikto COVID-19 (koronaviruso infekcijos) tyrimo ir gautą neigiamą jo rezultatą arba nesutiks raštiškai atlikti tyrimą COVID-19 atsakovės Vilniaus filialo ambulatoriniame skyriuje. Apeliantė 2020 m. lapkričio 9 d. atsakymu darbdaviui pateikė 2020 m. lapkričio 5 d. atliktą IgG ir IgM klasės antikūnų nustatymo prieš SARS-CoV-2 (2019-nCoV) koronavirusą tyrimą, kurio rezultatas yra neigiamas. 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1.3-144(1.2) apeliantė nušalinta nuo darbo pareigų iki bus atšaukta ekstremali situacija Lietuvos Respublikoje, arba ji pateiks įrodymus apie atliktą viruso SARS-CoV-2 tyrimo (tiriant PGR metodu) atsakymą su neigiamu jo rezultatu, arba sutiks atlikti tyrimą (PGR metodu) RPLC Vilniaus filialo ambulatoriniame skyriuje, bei pavesta nemokėti jai darbo užmokesčio iki galios nušalinimas.

51.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės atsisakymas atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kėlė riziką asmenims, su kuriais pastaroji kontaktavo darbe, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1.3-144 (1.2) nušalino apeliantę nuo pareigų nemokant nušalinimo metu darbo užmokesčio iki bus atšaukta ekstremali situacija Lietuvos Respublikoje, arba ieškovė pateiks įrodymus apie atliktą viruso SARS-CoV-2 tyrimo (tiriant PGR metodu) atsakymą su ir neigiamu jo rezultatu, arba sutiks atlikti tyrimą (PGR metodu) atsakovės Vilniaus filialo ambulatoriniame skyriuje vadovaujantis įsakyme nurodytais bei kitais teisės norminiais aktais, kadangi apeliantė raštiškai atsisakė atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo nurodyta tvarka ir pagrindu. Teisėjų kolegija nemano pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

52.       Teisėjų kolegijos pažymėtina, kad nors kaip skunde teigia apeliantė DSSĮ nenurodomas įsakyme ją nušalinti nuo darbo, tačiau pabrėžtina, kad DSSĮ yra privalomas teisės aktas darbdaviams, kadangi šis turi užtikrinti tinkamą ir saugią darbo aplinką. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. DSSĮ 11 straipsnio 1 dalis, nurodo, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Atsižvelgiant į tai, darbdavys privalėjo užtikrinti tinkamas (saugias) sąlygas visiems savo darbuotojams įgyvendinant jam nurodytas Operacijų vadovo nurodytas priemones - profilaktinį darbuotojų testavimą, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi šiuo teisės aktu.

53.       Taip pat svarbu, kad nepriklausomai nuo ekstremalias situacijas reguliuojančių įstatymų reikalavimų ar pareigūnų nurodymų, darbdavys privalo imtis priemonių klientų ir darbuotojų sveikatai apsaugoti (DSSĮ 11 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip ir teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kol nėra paskelbtos imperatyvios priemonės įstatymo nustatyta tvarka, taip pat kai jos yra paskelbtos, tokias apsaugines ir prevencines priemones gali taikyti ir pats darbdavys, individualiai įvertinęs situaciją savo darbovietėje, atsižvelgdamas į rizikos veiksnius ir savo veiklos specifiką. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbta 2020 m. gegužės 29 d. SARS-CoV-2 serologinių tyrimų naudojimo rekomendacija, ieškovės pateiktas antikūnių testas nenustato, ar ieškovė šio tyrimo metu yra ar nėra užsikrėtusi SARS-CoV-2, todėl darbdavys pagrįstai paprašė ieškovę pasiaiškinti atsisakymo tirtis priežastis, bei atitinkamai įspėjo ieškovę apie nušalinimą nuo pareigų.

54.       Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad priešingai nei ši savo skunde teigia, 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-389 pakeistas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo COVID-19 įtrauktas į pavojingų ligų sąrašą.

55.       Priešingai nei teigia apeliantė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021 nusprendė: 1) pripažinti, kad Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. V-1730, 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. V-1793 ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. V-1824 prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punktui (2020 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIH-2864 redakcija); 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. V-1865 prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (2019 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XIII-2643 redakcija) 152 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 7, 8 ir 10 punktams ir šio straipsnio 3 daliai tiek, kiek jame nenustatytos visos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje numatytų įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų ir veiklos finansinių rezultatų rodiklių siektinos reikšmės; 3) Likusią bylos dalį nutraukti. Taigi, kaip ir atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymi, akivaizdu, kad 2020 m. gegužės 29 d. Operacijų vadovo sprendimas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu teisės aktams. Atitinkamai, atsakovui, kaip įstaigai, būtų kilusios neigiamos pasekmės, atsakomybė, jei jis nebūtų laikęsis šio sprendimo įsakymo priėmimo metu. Taip pat kaip teisingai pirmosios instancijos teismo pažymėta, įsakymo dėl nušalinimo priėmimo metu operacijų vadovo sprendimas Nr. V-1336 galiojo, todėl darbdavys pagrįstai vykdė nurodymus ir remiantis šiuo sprendimu priėmė vidaus norminius teisės aktus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, darytina išvada, kad Operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas yra nepanaikintas, įsakymo dėl nušalinimo priėmimo metu buvo galiojantis, todėl buvo privalomas tiek ASPĮ vadovams, tiek jų darbuotojams.

56.       Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes bei aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijos spręstina, jog akivaizdu, kad apeliantei, kaip ASPĮ specialistei, teikiančiai sveikatos paslaugas tiesiogiai pacientams, buvo privaloma atlikti profilaktinius tyrimus dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), remiantis 2020 m. gegužės 29 d. Operacijų vadovo sprendimu Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“, 2020 m. liepos 9 d. „Atsitiktinių darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tvarka“ bei 2020 m. spalio 15 d. RPLC direktoriaus įsakymu Nr. (1.3) – 125 (1.2) „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktinių tyrimų Respublikiniame priklausomybės ligų centre“. Vis dėlto, apeliantei be jokios pagrįstos priežasties atsisakius nurodytą tyrimą atlikti, darbdavys, siekdamas užtikrinti įstaigos darbuotojų bei pacientų sveikatą, bei būdamas įpareigotas vykdyti Operacijų vadovo nurodymus, privalėjo nušalinti šią nuo jos, kaip socialinės darbuotojos, pareigų, nemokant jai darbo užmokesčio, todėl vadovaujantis išdėstytu, įsakymas dėl nušalinimo yra teisėtas ir pagrįstas ir atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai pripažinti neteisėtu 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. 1.3-144 (1.2) ir jį panaikinti, bei priteisti už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį ieškovei priklausantį vidutinį darbo užmokestį pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesti.

Dėl bylos procesinės baigties

57.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisme gautas atsakovės prašymas atlyginti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei iš ieškovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese – 605 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria :

apeliantės (ieškovės) I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai „Respublikinis priklausomybės ligų centras“ (į. k. 190999616) iš ieškovės I. G. (asm. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Virginijus Kairevičius

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

Tatjana Žukauskienė