Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                  Civilinė byla Nr. 2S-228-544/2016

Vaidas Vasiliauskas                                             Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00034-2015-2                                                                                    

                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.10.2; 3.3.2.5;                                                                 

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr.2S-228-544/2016, išnagrinėtoje pagal atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-64-844/2016 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą prevencinį ieškinį atsakovei AB ‚(duomenys neskelbtini)“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę, trečiasis asmuo G. L.,

n u s t a t ė:

2015 m. lapkričio 25 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas prevencinis ieškinys atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę. Ieškovė kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei savo ūkinėje – komercinėje veikloje naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) sav. (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad pareikštas prevencinis ieškinys nėra prima facie nepagrįstas, atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai ir nepagrįstai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, šio turto būklė  blogėja, jam nuolat daroma žala, jis gali būti apgadintas ar sugadintas.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“ savo ūkinėje – komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu kilnojamuoju turtu. Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui. 2016 m. kovo 2 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį, kuria atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atmetė ir Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

2016 m. kovo 23 d. Panevėžio apygardos teisme buvo priimtas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl papildomo sprendimo priteisti bylinėjimosi išlaidas priėmimo. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio 30 d. ji pateikė atsiliepimą į atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikė PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos apmokėjimą patvirtinančius įrodymus bylinėjimosi išlaidų dydžiui patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2016 m. kovo 2 d. nutartį, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar paskirstymo klausimo, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 str. 1 d. 3 p. pagrindu, turi būti priimtas papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Prašymas netenkinamas.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė, kurios prašymu Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o 2016 m. kovo 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ši nutartis palikta nepakeista atmetus atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą,  mano, jog  Panevėžio apygardos teismas, priimdamas minėtą nutartį, turėjo ieškovei iš atsakovės priteisti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovės atskirasis skundas buvo atmestas. Tačiau su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pastarojo straipsnio 2 d. nurodyta, jog tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, esminę reikšmę bylinėjimosi išlaidų paskirstymui turi galutinio teismo sprendimo, kuriuo iš esmės yra išsprendžiamas šalių ginčas, priėmimas, t. y. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priimant procesinį sprendimą, kuriuo civilinės bylos nagrinėjimas toje instancijoje yra iš esmės užbaigiamas. Būtent tokią praktiką yra suformavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, jog klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl tarpinių procesinių veiksmų atlikimo, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą ar atsiliepimą į jį dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartys civilinėse bylose Nr. e2-618-186/2016; Nr. e2-589-943/2016; Nr. 2-462-186/2016).

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. priimta nutartis nėra galutinis procesinis sprendimas, kuriuo civilinės bylos nagrinėjimas užbaigiamas iš esmės ir iš kurio aišku, kieno naudai yra priimtas procesinis sprendimas. Minėta  nutartimi yra išspręstas tik nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo  klausimas, kas akivaizdžiai patvirtina, kad joks sprendimas dėl esminio šalių ginčo nebuvo priimtas. Dėl šių aplinkybių ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl papildomo sprendimo priteisti bylinėjimosi išlaidas priėmimo nepagrįstas ir netenkinamas. Bylinėjimosi išlaidų  klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį procesinį sprendimą šioje byloje.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, 290 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 291 straipsniu, 302 straipsniu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2S-228-544/2016 priteisti bylinėjimosi išlaidas priėmimo netenkinti.

Teisėja                                                                  Ramunė Čeknienė