Baudžiamoji byla Nr. 1-224-579/2014

(Proceso Nr. 1-65-1-01805-2011-1)

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.23.3.; 2.3.6.4.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Gabijai Večerinskienei, gynėjui adv. R. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal BK 260 str. 3 d. ir

n u s t a t ė :

R. Ž., neteisėtai gabeno  labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį: 2011-11-20 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. Š., bagažinėje, neteisėtai trijuose maišuose gabeno 68,449 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 22,545 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino.

Kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011-11-20 automobiliu „VW Passat“ nevažiavo ir psichotropinės medžiagos nevežė. S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) pažįsta daug metų. Ne kartą yra naudojęsis (pasiskolinęs) ir jo automobiliu „VW Passat“. Paskutinį kartą šį automobilį buvo pasiskolinęs maždaug savaitė iki 2011-11-20. Prisimena, kad ketino važiuoti žaisti krepšinį, be to važiavo į automobilių turgų. Jam vairuojant šį automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems sugrąžinus jo pateiktus dokumentus, juos tikriausiai įdėjo į automobilio priekyje esantį stalčių ir pamiršo pasiimti. Taip pat pamiršo pasiimti ir automobilyje buvusią sportinę aprangą. 2011-11-20 buvo jo draugo dukters gimtadienis, į jį vežė ir savo dukrą. Po to susitiko su M. Ž., šio asmens klausė, ar nematė jo vairuotojo pažymėjimo, sutarė, kad atvyks pas jį į svečius, todėl vakare kartu su savo drauge I. B. nuvyko pas M. Ž., o apie 21-21.30 val. grįžo namo.  Praėjus kažkuriam laikui po 2011-11-20 buvo sutikęs S. Š., kuris pasakė, kad automobilis „VW Passat“ sulaikytas, o jame rastas jo (R. Ž.) vairuotojo pažymėjimas. Kadangi nieko neteisėto nebuvo padaręs, į policiją nesikreipė. Daugiausia laiko praleisdavo užsienyje, be to, turėjo kitą, Didžiojoje Britanijoje išduotą, vairuotojo pažymėjimą, todėl paliktas pažymėjimas jam nebuvo labai reikalingas.

Kaltinamasis R. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, be kita ko nurodė, kad kartais pasiskolindavo S. Š. automobilį „VW Passat“. Kokiu tikslu skolindavosi nepamena. Kada paskutinį kartą naudojosi minėtu automobiliu taip pat neprisimena. Maždaug prieš metus laiko (iki apklausos, kuri vyko 2014-01-13) pasigedo savo vairuotojo pažymėjimo. Mano, kad vairuotojo pažymėjimą pametė. Aplinkybių, kokiomis pažymėjimą pametė, nežino. Pasigedęs pažymėjimo naujo išsiimti neskubėjo, kadangi pastoviai būdavo išvykęs dirbti į įvairias užsienio šalis. Laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. pabaigos dirbo Vokietijoje, Lenkijoje, kur pardavinėjo automobilius. Tai nebuvo oficialus darbas. Maždaug prieš tris mėnesius įsidarbino į statybinę veiklą vykdančią firmą, esančią Prancūzijoje. Šios firmos pavadinimo nepamena. Firmoje buvo priimtas bandomajam laikotarpiui (3 t., b. l. 147-148). 

Liudytojas A. P. paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 20 d. kartu su R. K. (duomenys neskelbtini) kaime, važiuojantį link (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos. R. K. priėjo prie sustojusio automobilio, o jis liko tarnybiniame automobilyje. Matė, kad „VW Passat“ sėdi vairuotojas ir šalia vairuotojo keleivis. Netrukus kolega į tarnybinį automobilį blaivumui nustatyti atsivedė „VW Passat“ vairuotoją, kuris atsisėdo ant galinės sėdynės. Patrulis R. K. rankose turėjo vairuotojo pateiktus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę. Alkoholio kvapas nuo sustabdyto automobilio vairuotojo nesklido, tačiau minėtas asmuo buvo sutrikęs, išsigandęs, todėl jo paprašė parodyti automobilio bagažinės turinį. Atidarytoje „VW Passat“ bagažinėje pamatė tris medžiaginius maišus, nuo kurių sklido specifinis kvapas. Maišai buvo užrišti. Paprašius parodyti kas yra maišuose asmuo, vairavęs automobilį, atliko veiksmus, lyg bandydamas maišus atrišti. Po to pasakė, kad jam nepavyksta ir kad eina iš automobilio salono atsinešti peilio. Tačiau tas asmuo, sėdęs už transporto priemonės vairo, staiga pradėjo važiuoti neuždarytu bagažinės dangčiu. Jis, kartu su patruliu R. K., tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais bei garso signalu pradėjo persekioti automobilį „VW Passat“. Persekiojamas automobilis atsitrenkė į tvorą bei apsivertė ant šono. Iš apsivertusio automobilio per keleivio pusės dureles iššoko vairuotojas bei kartu važiavęs keleivis. Jis su R. K. bandė vytis bėglius, tačiau jų pagauti nepavyko. Po kelių dienų, 2011-11-23, jam buvo parodytos fotonuotraukos visos eilės asmenų. Iš pateiktų fotonuotraukų atpažino R. Ž., kaip asmenį, kurio vairuotojo pažymėjimą pateikė automobilį „VW Passat“ vairavęs asmuo. Asmens, vairavusio automobilį, gerai neįsidėmėjo, nes buvo tamsus paros metas, prožektorių neturėjo, o tarnybiniame automobilyje apšviestas tik priekis, tačiau tas asmuo – ne kaltinamasis R. Ž.. „VW Passat“ vairavo aukštesnis už kaltinamąjį, bet už jį jaunesnis, sportiško sudėjimo asmuo. Atpažinimo metu pateiktas nuotraukas lygino su esančia vairuotojo pažymėjime ir būtent pagal tai atpažino R. Ž..

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio (2011-11-20) liudytojas A. P. nurodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. 20 d. nuo 12 val. iki 24 val. dirbo Kėdainių rajone pagal iš anksto sudarytą grafiką kartu su vyr. patruliu R. K.. Patruliuodami važinėjo tarnybiniu automobiliu VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 18 val. važiavo keliu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kauno r., (duomenys neskelbtini) kaime sustabdė išvažiuojantį iš šalutinio kelio automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos. Patrulis R. K. priėjo prie kelkraštyje sustojusio automobilio. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje matė, kad sustabdytame automobilyje sėdi vairuotojas ir šalia jo keleivis. R. K. į tarnybinį automobilį atsivedė vairuotoją, kuris atsisėdo ant galinės sėdynės. Šis asmuo buvo pakviestas nustatyti blaivumui. Grįžęs į automobilį patrulis R. K. turėjo vairuotojo dokumentus: vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę. Vairuotojo vardą ir pavardę sužinojo iš jo pateikto vairuotojo pažymėjimo. Šio asmens paklausė, ar jis nevartojo alkoholio ir paprašė papūsti. Alkoholio kvapas nesklido. Tuomet paprašė parodyti automobilio bagažinės turinį, kadangi pastebėjo, kad R. Ž. yra išsigandęs. Kartu su vairuotoju priėjus prie automobilio R. Ž. atidarė bagažinės dangtį. Pamatė tris medžiaginius maišus, nuo kurių sklido specifinis kvapas, kuris leido manyti, kad maišuose gali būti kokios nors narkotinės ar psichotropinė medžiagos. Maišai buvo užrišti. Paprašius atrišti, R. Ž. imitavo, kad raiščiai neatsiriša ir pasakė, kad eina į automobilį atsinešti peilio, tačiau sėdęs už automobilio vairo pradėjo važiuoti neuždarytu bagažinės dangčiu. Automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. centrinę gatvę. Kartu su patruliu R. K. tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais bei garso signalu pradėjo persekioti R. Ž. vairuojamą automobilį. Persekiojo per (duomenys neskelbtini) k. einančiu asfaltuotu keliu, o pasibaigus asfalto dangai prasidėjo duobėtas keliukas. Šiuo keliu važiavo apie 200 metrų kol persekiojamas automobilis atsitrenkė į vielinę tvorą su betoniniais stulpais bei apsivertė ant šono. Apsivertus automobiliui iš jo iššoko vairuotojas bei kartu važiavęs keleivis. Bandė bėglius vytis, tačiau dėl tamsaus paros meto tiems asmenims pavyko pabėgti (3 t., b. l. 29-30).

Apklaustas papildomai 2011-11-23 A. P. patvirtino, kad automobilio vairuotoją galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų, nes su juo bendravo iš arti, kad vairuotojas tuo metu buvo tamsios spalvos neskusta barzda ( 3. t., b. l. 31).

2011-11-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. P. nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį atpažino kaip tą, kuris vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo automobiliu bandė pabėgti. Tikrindamas šio asmens pateiktus dokumentus nustatė, kad tai R. Ž. (3 t., b. l. 32-34).

2014-01-24 apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. paaiškino, kad anksčiau kaip automobilio vairuotoją atpažintą asmenį šiuo metu gyvai atpažinti negalėtų, kadangi nuo įvykio praėjo didelis laiko tarpas ir neprisimena šio asmens veido bruožų. Patvirtino, kad atpažindinimo pagal nuotraukas metu tiksliai atpažino asmenį, kuris vairavo automobilį ir pateikė savo vairuotojo pažymėjimą (3 t., b. l. 40).     

Liudytojas R. K. patvirtino, kad 2011-11-20 apie 18 val. kartu su kolega A. P. Kauno r. (duomenys neskelbtini) sustabdė iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį „VW Passat“. Išlipęs iš tarnybinio automobilio priėjo prie sustabdyto „VW Passat“, kuriame, be vairuotojo, ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo dar vienas asmuo. Vairuotoją pakvietė su dokumentais ateiti į tarnybinį automobilį, o šiam atėjus nurodė atsisėsti ant policijos tarnybinio automobilio galinės keleivio sėdynės. Vairuotojas patikrinimui pateikė automobilio registracijos liudijimą, technikinės apžiūros dokumentą bei vairuotojo pažymėjimą. Pateiktas vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas R. Ž.. Tarnybiniame automobilyje paprašė vairuotoją papūsti. Alkoholio kvapo nepajautė, tačiau pastebėjo, kad šis asmuo yra išsigandęs, drebėjo jo rankos, virpėjo balsas, kalbėdamas užsikirsdavo. Tuomet A. P. pasakė, kad reikia patikrinti automobilio „VW Passat“ bagažinę. Trise priėjo prie „VW Passat“. Vairuotojui atidarius bagažinę pamatė, kad joje yra trys maišai, be to, pasklido acetono  kvapas. Paklausus vairuotojo, kas yra maišuose, šis atsakė kad šiukšlės. Paspaudė medžiaginį maišą, bet pagal maiše esantį turinį neatrodė jog tenai gali būti šiukšlės, todėl parprašė atrišti maišus. Vairuotojas lygtai bandė atrišti vieną iš maišų, bet pasakė, kad jam nepavyksta ir nuėjo į saloną pasiimti peilio. Automobilio variklis visą laiką buvo užvestas. Tik įsėdęs į automobilį vairuotojas įjungė pavarą ir nuvažiavo. Tarnybiniu automobiliu su A. P. pradėjo persekioti minėtą automobilį. Po kiek laiko „VW Passat“ atsitrenkė į tvorą ir apsivertė ant šono. Pastebėjo, kaip kažkuris tai iš minėtų automobiliu važiavusių asmenų išlindo iš automobilio ir dingo tamsoje. Nei vieno iš važiavusių asmenų sulaikyti nepavyko. Liudytojas taip pat paaiškino, kad iš automobilio „VW Passat“ vairuotojo gavęs visus reikalingus dokumentus, į vairuotojo pažymėjime esančią nuotrauką nežiūrėjo, nepatikrino, ar automobilį vairuoja tas pats asmuo, kurio pažymėjimą buvo gavęs, nes svarbiausia buvo nustatyti, ar vairuojantis automobilį asmuo yra blaivus. Matė tik tai, kad vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas R. Ž.. Be to, tuo metu buvo tamsus paros metas, prožektoriaus neturėjo, o tarnybiniame automobilyje taip pat buvo tik silpna šviesa priekyje, todėl ir įsižiūrėti į vairuotojo veidą nebuvo galimybės, jo veido bruožų gerai nematė. Pripažįsta, kad pagal pareigas sustabdžius automobilį turi nustatyti, ar jį vairuoja tas pats asmuo, kuris nurodytas vairuotojo pažymėjime, tačiau šiuo atveju to nepadarė. Iš jam pateiktų keturių asmenų fotonuotraukų atpažino R. Ž.. Šį asmenį atpažino tik kaip asmenį, kurio nuotrauka buvo vairuotojo pažymėjime, kurį tuo metu turėjo, tačiau tuomet automobilį vairavo ne kaltinamasis, o kitas asmuo, aukštesnis, sportiško kūno sudėjimo. Be to, po šio įvykio budinčioje dalyje peržiūrėjo policijos duomenų bazę ir remiantis vairuotojo pažymėjime esančiais duomenimis, surado visą turimą informaciją apie R. Ž., tame tarpe matė ir šio asmens nuotrauką, esančią duomenų bazėje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio, 2011-11-23, liudytojas  R. K. paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 20 d. nuo 12 val. iki 24 val. pagal iš anksto sudarytą grafiką pradėjo patrulinę tarnybą kartu su kolega A. P.. Patruliavo Kėdainių rajone tarnybiniu automobiliu „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilio vairo buvo A. P., o jis sėdėjo šalia. Apie 18 val. važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), nuo Kėdainių, Babtų kryptimi, Kauno r., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose patikrinimui sustabdė automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis išlipęs iš tarnybinio automobilio priėjo prie sustabdyto automobilio vairuotojo. Už automobilio vairo sėdėjo vyriškis, kuriam nurodė su dokumentais eiti į tarnybinį automobilį. Tuo pačiu metu pamatė, kad automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės sėdi kitas vyriškis. Kartu su vairuotoju atėjęs prie tarnybinio automobilio nurodė atsisėti ant galinės keleivio sėdynės. Vairuotojas patikrinimui pateikė automobilio registracijos liudijimą, technikinės apžiūros dokumentą bei vairuotojo pažymėjimą. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo sužinojo, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas yra R. Ž.. Šį asmenį galėtų atpažinti tiek gyvai, tiek iš nuotraukų, kadangi jo veidą matė iš arti. Automobilį sustabdė dėl to, kad kartu su kolega nutarė patikrinti vairuotojo blaivumą bei dokumentus. A. P. paprašė R. Ž. pasilenkti arčiau jo ir papūsti. Po šio veiksmo A. P. pasakė, kad iš vairuotojo burnos nesijaučia jokio alkoholio kvapo. Kalbant su tuo asmeniu pastebėjo, kad jis yra dėl kažko išsigandęs, jo rakos drebėjo, balsas virpėjo ir kartais užsikirsdavo. Tada A. P. pasakė, kad reikia patikrinti R. Ž. vairuoto automobilio bagažinę. vairuotojas neprieštaravo. Trise priėjo prie „VW Passat“ automobilio bagažinės. R. Ž. atidarius bagažinę pamatė, kad bagažinėje yra įdėti trys kažkuo užpildyti maišai. Vienas iš maišų buvo medžiaginis, o iš kokios medžiagos pagaminti buvo kiti du maišai neatkreipė dėmesio. Iš bagažinės sklido acetono  kvapas. Kartu su A. P. paklausė R. Ž., kas yra maišuose, jis atsakė kad šiukšlės. Tada paspaudė medžiaginį maišą, bet pagal maiše esantį turinį neatrodė jog tenai gali būti šiukšlės. Tada R. Ž. paklausė, gal čia kokios kanapės, tačiau šis pasakė, kad ne ir kad jis nežino kas yra maišuose, nes maišai priklauso jo tėvui. Tėvo vardo ir pavardės nepaminėjo. Maišai buvo užrišti.  Tada jie parprašė atrišti maišus. R. Ž. bandė atrišti vieną iš maišų, bet matėsi, kad tai daro nenoriai. Tada vairuotojas iš už maišų išsitraukė dėžutę su žvejybos įrankiais. Išsitraukęs dėžutę pasakė, kad nori iš jos pasiimti peilį nupjauti maišo užrišimo raištį. Dėžutėje peilio nerado ir pasakė, kad peilį pasiims iš automobilio. R. Ž. nuėjo prie vairuotojo vietos. Automobilio variklis nebuvo užgesintas po automobilio sustabdymo. Sėdęs už automobilio vairo vairuotojas įjungė pavarą ir pradėjo važiuoti. Jis kartu su A. P. tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais ir garso signalu pradėjo persekioti tą automobilį. Persekiojo per (duomenys neskelbtini) kaimą laikydamiesi apie 10 metrų distancijos. Iš R. Ž. vairavimo matėsi, kad jis nežino tikslios savo važiavimo krypties, tai yra nežino teritorijos. Po to pastebėjo, kaip persekiojamas automobilis atsitrenkė į tvoros betoninį stulpą po ko apsivertė ant šono. Pastebėjo, kaip kažkuris tai iš minėtų automobiliu važiavusių vyriškių išlindo iš automobilio ir pradingo tamsoje. Ar tai buvo vairuotojas ar keleivis pasakyti negali. Kaip iš automobilio išlindo kitas vyriškis nepastebėjo. Kartu su A. P. bandė persekioti pabėgusį asmenį, tačiau buvo tamsu ir paieškos buvo bevaisės (3 t., b. l. 45-46). 

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, 2011-11-23, liudytojas R. K. nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį atpažino kaip vairavusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio asmens pateiktų dokumentų sužinojo, kad tai R. Ž. (3 t., b. l. 47-49).

Dar kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, 2014-01-24 A. K. nurodė, kad 2011-11-20 automobilį „VW Passat“ vairavusio asmens gyvai neatpažintų, nes nuo įvykio praėjo nemažai laiko ir jis nebeprisimena šio asmens veido bruožų. Taip pat jis dar kartą patvirtino, kad atpažinimo pagal nuotraukas metu tiksliai atpažino asmenį, kuris vairavo automobilį „VW Passat‘ ir pateikė savo vairuotojo pažymėjimą (3 t., b. l. 50).

Liudytojas S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad su kaltinamuoju pažįstamas, mokėsi vienoje mokykloje. Jis remontavo automobilius, o R. Ž. atvažiuodavo, kai reikėdavo remontuoti automobilį. Automobilį „VW Passat“ buvo įsigiję jo tėvai. Juo naudojosi patys tėvai. Automobilį taip pat duodavo naudotis pažįstamiems asmenims, kurie palikdavo savo automobilius remontuoti, kaip pakaitinį. Buvo duotas pasinaudoti „VW Passat“ ir R. Ž.. 2011-11-20 kaltinamasis automobiliu „VW Passat“ nesinaudojo, jo nebuvo paėmęs. Kas minėtą dieną naudojosi šia transporto priemone nežino. Paskutinį kartą „VW Passat“ buvo paskolintas maždaug savaitė iki 2011-11-20. Kai jį paleido iš suėmimo brolis D. pasakė, kad automobilio priekyje esančiame stalčiuje dar iki 2011-11-20 buvo radęs R. Ž. vairuotojo pažymėjimą. 2012 metų pavasarį buvo sutikęs kaltinamąjį, kuriam pasakė, kuo šis yra įtariamas. Psichotropinių medžiagų automobilyje nei jis, nei tėvai niekada nelaikė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Š. (gim. 1977 m.) be kita ko nurodė, kad tėvas automobilį „VW Passat“ kartais paskolindavo savo pažįstamiems, tačiau kam negali įvardinti, nes neprisimena. Su R. Ž. yra pažįstamas, galimai kažkada galėjo šiam asmeniui paskolinti minėtą automobilį pasivažinėjimui. Kada tai tiksliai galėjo būti nežino (3 t., b. l. 57).                    

Liudytojas S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad R. Ž. pažįsta, kaltinamasis mokėsi su jo sūnumis. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu, tačiau automobilį pirko žmona R. Š.. Jis minėtu automobiliu naudodavosi retai. 2011-11-20 šis automobilis stovėjo jo namo kieme. Apie 11 val. jis su žmona išvyko į svečius, iš kur sugrįžo apie 20 val. Buvo toks atvejis, kad jo sutuoktinė davė automobilį „VW Passat“ iš matymo pažįstamam asmeniui, kuris buvo aukštas, stambokas, atletiško kūno sudėjimo. R. Š. paaiškino, kad tas asmuo paliko remontuoti savo automobilį, todėl „VW Passat“ davė jam kaip pakaitinį. Paskolindavo šį automobilį ir kitiems asmenims. Kodėl apie tai, kad jo žmona paskolino automobilį aukštam, atletiško kūno sudėjimo asmeniui nepaminėjo apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, paaiškinti negalėjo. Kodėl pati R. Š., apklausiama taip pat neminėjo apie tai, kad paskolino automobilį pažįstamam asmeniui, nežino. Kartą automobilyje rado pašalinio asmens vairuotojo pažymėjimą. Šį pažymėjimą parodė sūnui D. Š.. Šis pasakė, kad vairuotojo pažymėjime nurodytas asmuo jam pažįstamas. Kaltinamojo R. Ž., važiuojančio minimu automobiliu „VW Passat“, nematė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu. Be jo ir žmonos šiuo automobiliu kartais pasinaudoja sūnūs D. Š. ir S. Š.. Ar kuris iš jo vaikų galėjo kam nors duoti naudotis šiuo automobiliu be jo ar žmonos žinios nežino, tačiau su jo žinia automobilio niekam neskolino. Net jeigu ir būtų toks prašymas, automobilio neskolintų. Abu sūnūs gyvena atskirai. Su D. paskutinį kartą matėsi 2011-11-20. Iš ryto sūnus buvo atvykęs į namus. Su S. paskutinį kartą matėsi gal prieš kokį mėnesį (apklausa vyko 2011-11-30), kai sūnus lankėsi jų namuose. Sūnaus S. draugų nežino, R. Ž. nepažįsta. Ar su R. Ž. gali būti pažįstamas jo sūnus S. nežino. 2011 m. lapkričio 20 d. automobilis „VW Passat“ stovėjo jo gyvenamo namo kieme. Automobilio užvedimo rakteliai galėjo būti palikti automobilyje, o kur buvo automobilio dokumentai neatsimena. Tą dieną apie 11 val. jis su žmona išvyko į svečius, iš kur grįžo apie 20 val. Grįžęs neatkreipė dėmesio ar kieme stovi automobilis „VW Passat“. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie domėjosi, kur yra minėtas automobilis „VW Passat“. Pareigūnams pasakė, kad automobilis turi būti kieme, tačiau išėjęs į kiemą jo tenai nerado. Kas  galėjo paimti automobilį be jo ir žmonos žinios nežino (3 t., b. l. 52-53).

Liudytojas D. Š. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, su juo bendrauja. Kadangi jis remontuoja automobilius, neretai R. Ž. atveždavo suremontuoti savo transporto priemones. Automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas kažkurio iš tėvų vardu, tačiau juo naudodavosi visi šeimos nariai. Taip pat minėtą automobilį duodavo kaip pakaitinį patikimiems klientams, palikusiems suremontuoti savo automobilius, paskolindavo „VW Passat“ ir draugams. Kaltinamajam irgi duodavo pasinaudoti minėtu automobiliu. Jo mama R. Š. apie tai žinojo, automobilį paskolinti leisdavo. Kartą R. Ž. pasinaudojus šiuo automobiliu, jame rado paliktą kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą. Šį pažymėjimą paliko automobilyje, tačiau kaltinamajam apie tai, kad rado vairuotojo pažymėjimą nepranešė. Apie tai pasakė savo broliui ir tėvui. Kaltinamajam paskutinį kartą grąžinus automobilį, salone jokių paliktų daiktų nebuvo. 2011-11-20 automobilį „VW Passat“ davė pasinaudoti vienam iš klientų, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Šis asmuo prašė suremontuoti jo automobilį BMW, tačiau tuo metu jis remontavo kitą automobilį, todėl „(duomenys neskelbtini)“ savo BMW paliko gatvėje, o jam pasinaudoti davė „VW Passat“. Šis asmuo automobilio „VW Passat“ negrąžino, kitą dieną dingo ir paliktas automobilis BMW. „(duomenys neskelbtini)“ telefono numerį turėjo užsirašęs, tačiau po kratos garaže lapelis su telefono numeriu dingo. Mamai R. Š. apie tai, kad skolina automobilį „VW Passat“ pasakė. Psichotropinių medžiagų šiame automobilyje nelaikė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo savo lėšomis. Jį užregistravo savo sutuoktinio S. Š. vardu. Automobiliu važinėdavo ji, jos vyras bei sūnus D. Š.. Sūnus S. Š. automobiliu nevažinėdavo, nes jam už vairavimą neblaiviam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kad jos sūnūs D. ar S. būtų davę automobiliu naudotis kitiems asmenims jai nėra žinoma. 2011-11-20 apie pietus su savo sutuoktiniu automobiliu buvo trumpam išvykę apsipirkti. Grįžę automobilį pastatė namo kieme. Rakteliai ir dokumentai galėjo likti automobilyje. Apie 15 val. pas juos atvyko sūnus D. su šeima bei giminaitė. Apie 19-20 val. į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie paklausė, kur šiuo metu yra automobilis „VW Passat“. Pareigūnams pasakė, kad automobilis turi būti kieme. Tačiau kieme automobilio nebuvo. Tuomet pareigūnai pranešė, kad automobilis yra sulaikytas, nes su juo yra padarytas nusikaltimas (3 t., b. l. 54).

Liudytojas V. K. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju. Nagrinėjamoje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Prisimena ir policijos pareigūnų R. K. bei A. P. apklausas. Šie asmenys paaiškino, kad sustabdė automobilį, kurį vairavęs asmuo pateikė visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir savo vairuotojo pažymėjimą. Parodymų atpažinti iš nuotraukų metu liudytojams buvo pateiktos fotonuotraukos asmenų, galimai vairavusių automobilį „VW Passat“. Iš šių nuotraukų tiek A. P., tiek R. K. atpažino kaltinamąjį R. Ž., kaip asmenį, kuris vairavo „VW Passat“, o ne kaip asmenį, kurio nuotrauka buvo vairuotojo pažymėjime. Tai ir buvo užfiksuota atpažinimų protokoluose. Atpažinimo iš nuotraukų metu asmens vairuotojo pažymėjimo nei jis, nei R. K. ar A. P. neturėjo. Prisimena, kad abu policijos pareigūnai, pateikus nuotraukas atpažinti, nurodė R. Ž. nuotrauką, atpažindami jį kaip vairavusį ir pasišalinusį iš įvykio vietos asmenį, nurodė kategoriškai be jokių dvejonių ar svarstymų. Jokių abejonių, kad liudytojai ne visiškai tiksliai galėjo atpažinti asmenį, jam nekilo. Minėtus policijos pareigūnus apklausus buvo aišku, kad jie su automobilį „VW Passat“ vairavusiu asmeniu bendravo, jį matė ir įsidėmėjo gana gerai, nurodė, kad gali atpažinti, todėl ir buvo pateiktos nuotraukos. Tyrimo metu pareigūnai skaitė savo apklausos protokolus, parodymo atpažinti protokolus,  sutiko su jų turiniu, pastabų neturėjo, protokolai buvo perskaityti ir jų pasirašyti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi ir dėl kito asmens, kuris važiavo kaip keleivis. Liudytojai policijos pareigūnai pareiškė, kad tą asmenį matė trumpai, veido bruožų  nespėjo įsidėmėti, todėl abejojo, ar atpažins. Jeigu pareigūnai  būtų nurodę pabėgusio asmens ūgį, sudėjimą, ar kitus jo bruožus, tai būtų užfiksuota. Po automobilio sulaikymo pareigūnai buvo nuvykę ir pas kaltinamojo tėvą, kuriam paaiškino, kad sūnaus ieško policijos pareigūnai. Sulaikius kaltinamąjį jo gynėjas prašė organizuoti R. Ž. atpažinimą, tačiau papildomai apklausti R. K. ir A. P. nurodė, kad praėjo daug laiko, įvykio aplinkybių neprisimena, o asmens atpažinti negalės. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. Ž. labai smarkiai pakeitęs savo išvaizdą. Anksčiau jis buvo lieknesnis, sportiško kūno sudėjimo, trumpais plaukais.

Liudytojas M. Ž. paaiškino, kad su kaltinamuoju R. Ž. yra draugai, bendrauja nuo vaikystės. Pažįsta ir brolius S. bei D. Š.. Ne kartą yra skolinęsis iš jų automobilį „VW Passat“. Važinėdavo šiuo automobiliu ir kaltinamasis. Maždaug savaitė prieš 2011-11-20 jis buvo sutikęs R. Ž. prie S. Š. gyvenamos vietos, matė, kaip kaltinamasis grąžino automobilį „VW Passat“, kurį buvo pasiskolinęs. 2011-11-20 jis bendravo su kaltinamuoju, pakvietė jį į svečius. R. Ž. sakė, kad per pietus važiuoja į vaiko gimtadienį. Vakare, apie 17 val. kaltinamasis R. Ž. su savo drauge I. B. atvažiavo pas jį į svečius ir prabuvo iki 21-21.30 val. Gėrė vyną, šampaną, šventė kaltinamojo draugės gimimo dieną, kuri buvo lapkričio 18 d. Prisimena, kad R. Ž. klausė, ar nematė jo (kaltinamojo) vairuotojo pažymėjimo. Kodėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad kartu su kaltinamuoju pas jį namuose svečiavosi ir jo draugė I. B. (kad galimai buvo ir jo žmona), negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti, kodėl apklausiamas nenurodė, kad žinojo, jog R. Ž. taip pat naudodavosi S. Š. automobiliu „VW Passat“. Buvo teistas tris kartus, tame tarpe ir už psichotropinių medžiagų (amfetamino) kontrabandą į Švediją.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. be kita ko paaiškino, kad 2011-11-20 vakare R. Ž. lankėsi pas jį namuose. Galimai namuose buvo ir jo žmona, tačiau tiksliai neprisimena. Tą vakarą nieko reikšmingo neveikė. Jis pats naudodavosi S. Š. automobiliu „VW Passat“, ar naudodavosi kaltinamasis – nežino. Ar dar kam nors S. Š. skolindavo minėtą automobilį, taip pat nežino (3 t., b. l. 60-61).

Liudytoja I. B. paaiškino, kad maždaug keturis metus draugauja su kaltinamuoju R. Ž.. Lapkričio 18 d. yra jos gimimo diena. Sekmadienį, 2011-11-20, apie 15-16 val. kartu su R. Ž. nuvažiavo pas kaltinamojo draugą M. Ž. bei jo žmoną S., kur prabuvo iki 21-21.30 val., gėrė šampaną, žiūrėjo televizorių, kalbėjosi. Po to grįžo namo. Praėjus kelioms dienoms kaltinamasis išvyko į užsienį – Vokietiją ar Prancūziją. Didesnę laiko dalį R. Ž. praleisdavo Prancūzijoje, kur įsigydavo automobilius ir veždavo juos į Lietuvą suremontuoti.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad su kaltinamuoju pažįstami, mokėsi vienoje mokykloje. Pažįsta ir brolius Š., žino, kad jie remontuoja automobilius. Teko naudotis ir automobiliu „VW Passat‘, kurį broliai duodavo naudotis klientams, palikusiems savo automobilius remontui. Teko važiuoti šiuo automobiliu ir kartu su R. Ž.. Važiuodavo tame tarpe ir sportuoti. Tokiu būdu kažkada minėtame automobilyje „VW Passat“ paliko (pamiršo pasiimti) savo rūbus – striukę, batus, kelnes, marškinėlius. Jam žinoma ir tai, kad 2011 metais dingo kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas. Tai žino dėl to, kad kartu su kaltinamuoju važiuojant juos buvo sustabdę policijos pareigūnai, kuriems R. Ž. paaiškino, kad pažymėjimą pametė.

Iš 2011-11-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), ties sodų teritorijos tvora ant kairiojo šono yra apvirtęs automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio bagažinėje yra du baltos spalvos ir vienas rusvos spalvos medžiaginiai maišai. Baltos spalvos medžiaginiuose maišuose yra po tris juodos spalvos polietileninius maišus su baltos spalvos milteliais. Rusvos spalvos medžiaginiame maiše yra vienas juodos spalvos polietileninis maišas su baltos spalvos milteliais. Automobilio viduje išmėtyti drabužiai, krepšiai (1 t., b. l. 16-19, 26-35).

Tą pačią dieną apžiūrėjus automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jame, be kitų daiktų, ant galinės sėdynės rasta rankinė su užrašu „Malboro“, kurioje yra raudonos spalvos striukė su „Nike“ firmos logotipu, sportiniai rūbai su užrašais „Manchester united“, taip pat „Norfa“ maišelis, kuriame rasti marškiniai ir kelnės; maišelis „Maxima“ kuriame rasti sportiniai bateliai, striukė, sportiniai batai, kojinės. Ant automobilio priekinių dešinės pusės durelių stiklo rėmo ir ant statramsčio išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių (1 t., b. l. 20-24, 26-35). 

Apžiūrėjus automobilio „VW Passat“ vairuotojo policijos pareigūnui (liudytojui) R. K. pateiktus dokumentus (1 t., 46-49) matyti, kad vairuotojo pažymėjimas yra išduotas R. Ž. 2005-01-20, transporto priemonės „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Atlikus cheminį tyrimą nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš trijų maišų, 2011-11-20 rastų automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė 22,545 kg. Bendra miltelių trijuose maišuose masė 68,449 kg (1 t., b. l. 61-62).

Iš biologinių tyrimų specialistų išvadų matyti, kad ant striukės, laboratorijoje pažymėtos Nr. 2 (su logotipu „Nike“), sportinio megztinio ir sportinių kelnių (su užrašais „Manchester united“, paimtų 2011-11-20 iš automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų tiriant DNR vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. Ž. genotipu  (1 t., b. l. 91-95, 104-105).

Daktiloskopinio tyrimo metu nustatyta, kad du pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopine plokštele Nr. 1, ir vienas delno pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopine plokštele Nr. 2, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nuo priekinių dešinės pusės durelių lango rėmo yra tinkami asmeniui identifikuoti. Kiti pirštų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinkami (1 t., b. l. 134-135).

Atlikus papildomą daktiloskopinį tyrimą nustatyta, kad vienas delno pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopine plokštele Nr. 2, automobilio apžiūros metu, pripažintas tinkamu asmeniui identifikuoti, yra paliktas kaltinamojo R. Ž. kairės rankos delnu. Du pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopine plokštele Nr. 1, yra palikti ne R. Ž., o kito asmens (1 t., b. l. 147-149).

R. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, tai yra veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai laikęs ir automobiliu „VW Passat“ gabenęs labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Pats kaltinamasis nors ir neneigia naudojęsis automobiliu „VW Passat“, tačiau neigia juo naudojęsis kaltinime nurodytu metu, tai yra 2011-11-20 bei jame  laikęs ir gabenęs nurodytą psichotropinę medžiagą.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atliekant jų analizę. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Kaip matyti iš ištirtų byloje įrodymų, asmuo, 2011-11-20 apie 18 val. (duomenys neskelbtini) kaime vairavęs automobilį „VW Passat“, kuriame buvo rasta 22,545 kg metamfetamino, sustabdytas policijos pareigūnų pateikė jiems R. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (1 t., 46-49). Praėjus trims dienoms po šio įvykio, 2011-11-23, minėti policijos pareigūnai – A. P. ir R. K., parodymų atpažinti iš nuotraukų metu, atpažino kaltinamąjį R. Ž., kaip asmenį, vairavusį automobilį „VW Passat“. Tai, kad automobilį vairavo tas asmuo, kurio vairuotojo pažymėjimas buvo pateiktas, šie liudytojai patvirtino ir apklausų, kurios įvyko iš karto po automobilio sustabdymo (A. P. 2011-11-20 ir 2011-11-23, o R. K. – 2011-11-23), metu (3 t., b. l. 29-31, 45-46). Nors liudytojai A. P. ir R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad R. K. sustabdžius automobilį „VW Passat“, jie nenustatė, ar automobilį vairuoja tas pats asmuo, kuris buvo nurodytas ir kurio nuotrauka buvo šio asmens pateiktame vairuotojo pažymėjime, kad pamatę teisme kaltinamąjį R. Ž., tvirtina, jog tai ne jis 2011-11-20 vairavo sustabdytą automobilį, kad kaltinamasis yra kitokio kūno sudėjimo, negu automobilio vairuotojas, be to, už šį vyresnis, o parodymo atpažinti iš nuotraukų metu kaltinamąjį atpažino tik dėl to, kad jo nuotrauka buvo pateiktame vairuotojo pažymėjime, teismas minėtų liudytojų parodymus atmeta. Kaip matyti iš liudytojo V. K., kuris atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, tame tarpe ir apklausė A. P., R. K. bei šiems asmenims pateikė nuotraukas atpažinimui, parodymų, tiek A. P., tiek R. K. atpažino R. Ž. ne kaip asmenį, kurio nuotrauka buvo vairuotojo pažymėjime, o kaip vairavusį sustabdytą automobilį „VW Passat“. Būtent taip užfiksuota ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose (3 t., b. l. 32-34, 47-49), kuriuos liudytojai A. P. ir R. K. ne tik patvirtino savo parašu, bet ir jokių pastabų dėl to kas juose užrašyta, nepateikė. Tyrėjas V. K. patvirtino ir tai, kad prieš pateikiant pareigūnams R. K. ir A. P. nuotraukas atpažinimui, išsiaiškino, kad šie asmenys su automobilį „VW Passat“ vairavusiu asmeniu bendravo, jį matė ir įsidėmėjo gana gerai, nurodė, kad gali jį atpažinti. Kad automobilio, kuriame rasta psichotropinė medžiaga, vairuotoją iš bendrų veido bruožų galėtų atpažinti, kadangi jį matė iš arti, apklausti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 31, 45-46) iš tiesų patvirtino tiek A. P., tiek ir R. K.. Dar daugiau, papildomai apklausus liudytojus A. P. ir R. K. 2014-01-24, šie asmenys ne tik nurodė, kad anksčiau kaip automobilio vairuotoją atpažintą asmenį šiuo metu gyvai atpažinti negalėtų, kadangi nuo įvykio praėjo didelis laiko tarpas ir neprisimena to asmens veido bruožų, bet ir patvirtino, kad atpažinimo pagal nuotraukas metu tiksliai atpažino asmenį, kuris vairavo automobilį (3 t., b. l. 40, 50). Ir nei vienos iš šių apklausų metu liudytojai neminėjo tokių aplinkybių, jog automobilį „VW Passat“ vairavusio asmens veido bruožų neįsidėmėjo, nenurodė, jog tarnybinio automobilio apšvietimas buvo silpnas ir įrengtas tik jo priekyje, jie prožektoriaus neturėjo, lauke taip pat buvo tamsu. Pažymėtina ir tai, kad tiek apklausos, tiek parodymų atpažinimai iš nuotraukų buvo atlikti netrukus po įvykio, kai tiek įvykio aplinkybes, tiek jame dalyvavusius asmenis, jų veido bruožus ne tik buvo galima detaliai prisiminti (ir tai papasakoti), bet ir pačių parodymų turinio dar negalėjo paveikti (įtakoti) jokie pašaliniai veiksniai.

Dėl to, kas paminėta, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką procesiniai veiksmai, kurių metu liudytojai R. K. ir A. P. kaip asmenį, vairavusį automobilį „VW Passat“, atpažino kaltinamąjį R. Ž., kuriuos patvirtina šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat liudytojo V. K. parodymai, laikomi patikimais ir tinkamais įrodymais šioje byloje, nes jie gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir atitinka kitą bylos medžiagą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu užfiksuoti liudytojų A. P. ir R. K. parodymai, jog jie ikiteisminio tyrimo metu atpažino R. Ž. tik kaip tą asmenį, kurio nuotrauka buvo pateiktame vairuotojo pažymėjime, kad kaltinamasis ne tas asmuo, kuris 2011 m. lapkričio 20 d. vairavo R. K. sustabdytą automobilį, yra niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

Tai, kad 2011-11-20 apie 18 val. automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) kaime vairavo kaltinamasis, patvirtina ir tai, jog įvykio vietoje apžiūrint šį automobilį ant priekinių dešinės pusės durelių stiklo rėmo ir statramsčio buvo išryškinti ir nukopijuoti rankų pėdsakai, vienas kurių – delno pėdsakas, rastas vienoje iš minėtų vietų, paliktas kaltinamojo R. Ž. kairės rankos delnu. Be to, ant automobilio „VW Passat“ galinės sėdynės, kaip matyti iš automobilio apžiūros protokolo (1 t., b. l. 20-24) ir biologinių tyrimų specialistų išvadų (1 t., b. l. 91-95, 104-105), buvo rasti striukė, sportinis megztinis ir sportinės kelnės, ant kurių nustatyti vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su R. Ž. genotipu.

Kaltinamasis R. Ž. teigia automobiliu „VW Passat“ ne kartą naudojęsis (vairavęs) iki nagrinėjamo įvykio, dėl šios priežasties automobilyje ir rasti jo rankų pėdsakai, be to, besinaudodamas „VW Passat“ savaitė iki 2011-11-20, jis paliko automobilyje savo sportinę aprangą. Teismas neginčija, kad kaltinamasis R. Ž. automobiliu „VW Passat“ galėjo naudotis ir iki 2011 m. lapkričio 20 d. Tačiau, kaip nustatyta iš liudytojų R. K., A. P. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, automobilis „VW Passat“ avarijos metu apvirto ant kairio šono ir jame buvę asmenys – vairuotojas bei šalia sėdėjęs keleivis iš automobilio išlipo (pabėgo) atidarę dešinės pusės priekines dureles. Specialistas automobilio apžiūros metu rankų pėdsakus kaip tik ir rado ant priekinių keleivio pusės, tai yra dešinės pusės durelių stiklo rėmo ir statramsčio. Tai yra rankų pėdsakai buvo rasti kaip tik ir būtent tose vietose, už kurių neabejotinai turėjo prisilaikyti (į jas įsitverti) asmenys, siekiantys išlipti iš ant kairiojo šono apvirtusio automobilio „VW Passat“. Todėl teismas daro išvadą, kad daktiloskopinis pėdsakas, kuris atlikus tyrimą priskirtas R. Ž. kairės rankos delnui, buvo paliktas 2011-11-20 kaltinamajam lipant iš apvirtusio automobilio „VW Passat“. Tai, kad R. Ž. savaitė prieš 2011-11-20 automobilyje „VW Passat“ buvo palikęs krepšį su sportine apranga paneigė liudytojas D. Š., nurodęs, kad sugražinto automobilio salone (o sportinis krepšys rastas ant galinės automobilio sėdynės) jokių daiktų palikta nebuvo.

Įvykio vietoje rasto automobilio „VW Passat“ savininkas S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei jo sūnūs S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. Š. taip pat kaip ir kaltinamasis teigia, kad 2011 m. lapkričio 20 d. R. Ž. šiuo automobiliu nesinaudojo, o juo, kaip nurodo S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)bei D. Š., minėtą dieną naudojosi kitas asmuo, kurį pažįsta kaip „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau šių liudytojų parodymai dėl daugelio aplinkybių yra akivaizdžiai prieštaringi, nesutampantys tarpusavyje. Taip liudytojas S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, kadangi šis mokėsi kartu su jo sūnumis. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 52-53) šis liudytojas nurodė visiškai atvirkščiai – kad R. Ž. nepažįsta. Taip pat apklausiamas teisme liudytojas S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad jo žmona R. Š. kaip pakaitinį buvo davusi automobilį „VW Passat“ iš matymo pažįstamam asmeniui, kuris buvo aukštas, stambokas, atletiško kūno sudėjimo, kadangi tas asmuo paliko remontuoti savo automobilį. Paskolindavo šį automobilį ir kitiems asmenims. Tuo tarpu iš karto po įvykio, 2011-11-30, apklaustas S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog ar kuris iš jo vaikų galėjo duoti naudotis automobiliu „VW Passat“ pašaliniams be jo ar žmonos žinios nežino, tačiau su jo žinia automobilio ne tik niekam neskolino, bet net jeigu ir būtų toks prašymas, automobiliu pasinaudoti neduotų. Liudytoja R. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 54), taip pat nenurodė, kad ji ar jos sutuoktinis būtų skolinęs kitiems asmenims automobilį „VW Passat“, tame tarpe ir asmeniui, apibūdinamam kaip „(duomenys neskelbtini)‘. Šiai liudytojai nežinomi ir atvejai, kad automobilį „VW Passat“ duotų pasinaudoti kitiems asmenims jos sūnūs D. ar S.. Liudytojas S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad R. Ž., leidus tėvams, duodavo pasinaudoti jų turėtu automobiliu „VW Passat“. Tuo tarpu jo tėvai R. Š. ir S. Š., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tokios aplinkybės nepatvirtino, nurodė, kad automobilio niekam neskolino, o ar skolino kas nors iš sūnų (be jų sutikimo) nežino. Neminėjo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir apie tai, kad brolis D. automobilyje „VW Passat“ dar iki 2011-11-20 buvo radęs R. Ž. vairuotojo pažymėjimą. Liudytojas D. Š. teigia, kad visų šeimos narių naudojamą automobilį „VW Passat“ duodavo kaip pakaitinį patikimiems klientams, draugams (tame tarpe ir R. Ž.). Mama R. Š. apie tai žinojo, automobilį paskolinti leisdavo. Žinojo R. Š. ir apie tai, kad 2011-11-20 „VW Passat“ davė pasinaudoti asmeniui, kurį vadino „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, kaip jau minėta, R. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ne tik paneigė, kad būtų leidusi sūnums D. ar S. duoti pasinaudoti automobiliu „VW Passat“ kitiems asmenims, bet ir 2011-11-20 vakare į namus atvykusiems policijos pareigūnams, kurie domėjosi minėtu automobiliu pasakė, kad jis (automobilis) turi stovėti kieme. Taigi ši liudytoja paneigė žinojusi, kad 2011 lapkričio 20 d. sūnus D. šį automobilį būtų davęs pasinaudoti „(duomenys neskelbtini)“. Prieštaringi liudytojų S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. Š. parodymai ir dėl to, kuris iš jų automobilyje „VW Passat“ rado kaltinamojo R. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Tokie daugeliu atvejų prieštaringi, nepatvirtinantys vienas kito, nenuoseklūs ir nesudarantys nuoseklios bei logiškos grandinės liudytojų S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. Š. parodymai kelia rimtų abejonių dėl jų tikrumo, tokie parodymai negali būti laikomi patikimais. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, liudytojų R. K., A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat ir liudytojo V. K. parodymai iš esmės paneigia šiuos liudytojų S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. Š. parodymus. Pažymėtina ir tai, kad tiek S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), tiek D. Š. pažįsta R. Ž., su juo bendrauja, o 2011-11-20 psichotropinė medžiaga buvo vežama jų šeimos automobiliu „VW Passat“. S. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) netgi buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., padarymo. Taigi visi šie asmenys yra suinteresuoti tiek padėti R. Ž., tiek išsaugoti šeimos automobilį.

Kaltinamasis R. Ž. neigdamas, kad 2011 m. lapkričio 20 d. naudojosi automobiliu „VW Passat“, kartu tvirtina minėtos dienos vakare, iki 21-21.30 val., kartu su savo drauge I. B. buvęs svečiuose pas M. Ž. ir jo žmoną. Kad nurodytu laiku buvo pas minėtą asmenį kartu su kaltinamuoju, tvirtina ir liudytoja I. B.. M. Ž. taip pat nurodo, jog 2011-11-20 vakarą praleido kartu su R. Ž. bei jo drauge. Tačiau ir šių liudytojų, taip pat R. Ž. parodymai nebuvo nuoseklūs, jie nesutampa tarpusavyje, yra prieštaringi. Štai liudytojas M. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 60-61) patvirtino, kad 2011-11-20 vakare kaltinamasis lankėsi jo namuose. Ar namuose tuo metu buvo jo žmona neprisiminė. Visą vakarą nieko reikšmingo neveikė. Tuo tarpu apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu šis liudytojas jau nurodė ne tik tai, kad kaltinamasis tą vakarą svečiavosi jo namuose, bet ir tai, kad R. Ž. buvo atvykęs su savo drauge I. B. bei tai, kad kartu buvo ir jo (liudytojo) žmona. Liudytojas M. Ž. jau prisiminė ir tai, kad tą vakarą jie keturiese šventė kaltinamojo draugės gimtadienį, gėrė šampaną, vyną. Taip pat apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, metu M. Ž. paaiškino, kad jis irgi naudodavosi S. Š. automobiliu „VW Passat“, o ar naudodavosi šiuo automobiliu kaltinamasis – nežino. Tačiau apklausiamas įrodymų tyrimo metu teisme jau tvirtino, kad važinėdavo S. Š. (gim. 1952 m.) automobiliu „VW Passat“ ir kaltinamasis R. Ž., netgi prisiminė detales, kaip kaltinamasis savaitė iki 2011-11-20 grąžino šį automobilį S. Š.. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. Ž. paaiškino, kad jau 2011 m. lapkričio 20 d. jis klausė M. Ž., ar šis nematė jo (R. Ž.) vairuotojo pažymėjimo. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir liudytojas M. Ž.. Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltinamasis nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo pasigedo maždaug prieš metus laiko iki apklausos, kuri vyko 2014-01-13, tai yra praėjus maždaug (ir ne mažiau) metams po 2011 m. lapkričio 20 d., o tokiu atveju 2011-11-20 R. Ž. tokio klausimo užduoti M. Ž. nebuvo jokio pagrindo. Taigi ir šių parodymų turinys kelia rimtų abejonių dėl jų tikrumo, tokie parodymai negali būti laikomi patikimais. Pažymėtina ir tai, kad tiek M. Ž., tiek I. B. yra artimi kaltinamojo draugai, taigi suinteresuoti padėti R. Ž.. Teismo manymu visa tai leidžia daryti išvadą, kad būtent tokie parodymai buvo reikalingi ir atsirado tik dėl to, kad tokiu būdu norima padėti kaltinamajam R. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pats liudytojas M. Ž. buvo nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme už narkotinių medžiagų gabenimą (kontrabandą), kas tik sustiprina abejonės šio liudytojo parodymų patikimumu.

Formuojant teismo vidinį įsitikinimą pažymėtina ir tai, kad vežant tokį didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurios neabejotinai prekybos tokiomis medžiagomis rinkoje turi ir didžiulę materialinę vertę, naudotis svetimo asmens dokumentu yra kartu rizikinga ir nesaugu, kadangi vien tik sustabdžius pareigūnams tokį automobilį ir nustačius vairuotoją naudojantis kito asmens dokumentais, automobilis , o kartu ir psichotropinės medžiagos, būtų iš karto sulaikytas.

Taigi šioje byloje išnagrinėjus ir patikrinus visus įrodymus, palyginus vienus įrodymus su kitais, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai, taip pat jų visumą, jų atsiradimo aplinkybes, galima daryti neabejotiną išvadą, kad būtent kaltinamasis 2011 m. lapkričio 20 d. automobilyje „VW Passat“ gabeno psichotropines medžiagas – metamfetaminą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str.

Šio baudžiamojo kodekso straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą. Baudžiamojo kodekso 269 str. numatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra tos, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, o kokį šių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Iš šių rekomendacijų (patvirtintų 2003-04-23 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 su vėlesniais pakeitimais) matyti, kad metamfetaminas įtrauktas į tokį sąrašą, o jo nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g, o labai didelis kiekis – daugiau kaip 100 g. Kaip matyti, šioje byloje R. Ž. gabento metamfetamino kiekis viršija labai didelį šios medžiagos kiekį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 260 str. 3 d. nėra būtina, jog asmuo žinotų tikslius šių medžiagų pavadinimus ir tikslų jų svorį. Pakanka to, kad asmuo suvokė, jog neteisėtai disponuoja narkotine ir (ar) psichotropine medžiaga bei bendrais bruožais numanė šių medžiagų savybes ir kiekius, t. y. jog disponuoja būtent labai dideliu kiekiu tokios medžiagos. Iš kaltinamojo R. Ž. elgesio jį sulaikius – buvo išsigandęs, drebėjo jo rankos, virpėjo balsas, kalbėdamas užsikirsdavo (liudytojų R. K. ir A. P. parodymai), melavo policijos pareigūnams apie bagažinėje rastų maišų turinį, o galiausiai sėdęs į automobilį pabėgo, rodo, kad jis žinojo (bent bendrais bruožais suvokė) gabenantis narkotines ar psichotropines medžiagas, žinojo ir jų kiekį, kadangi maišus ir pats matė.

Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose), o jų gabenimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų, buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. Kaip galima spręsti nagrinėjamoje byloje gabenimo tikslas buvo pervežti metamfetaminą iš vienos vietos į kitą. Nėra abejonių, kad gabenimo laikotarpiu metamfetaminas buvo būtent kaltinamojo R. Ž., kaip automobilio „VW Passat“ vairuotojo, žinioje. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad R. Ž. ir iki gabenimo laikė (turėjo savo žinioje) surastą automobilyje psichotropinę medžiagą. O tokiu atveju R. Ž. turi būti inkriminuotas tik vienas alternatyvus požymis – gabenimas. Todėl iš kaltinimo R. Ž. pašalinamas psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikymas.

Todėl kaltinamojo R. Ž. padaryta veika atsižvelgiant į psichotropinės medžiagos kiekį, kvalifikuota pagal BK 260 str. 3 d. kaip neteisėtas labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos gabenimas. Nusikaltimą R. Ž. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus.

R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš kaltinimo pašalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kartu su R. Ž. automobiliu „VW Passat“ važiavęs asmuo tikrai žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, kad automobilyje gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Vien iš tos aplinkybės kad jis kartu važiavo ir su kaltinamuoju pabėgo iš apvirtusio automobilio tokios išvados daryti dar negalima.

Kaltinamasis laikomas neteistu, tačiau jau buvo padaręs nusikalstamas veikas tiek Lietuvoje (4 t., b. l. 37-37), tiek užsienyje (4 t., b. l. 41), ne kartą baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus (4 t., b. l. 22-32). Ypatingai pažymėtina, kad jo gabento metamfetamino kiekis (22,545 kg) net 225 kartus viršijo atsakomybei pagal BK 260 str. 3 d. atsirasti būtiną labai didelį kiekį, tai yra 100 g, kas padidina jo padaryto nusikaltimo pavojingumą. Pažymėtina, jog kaltinamasis savo veiksmų kritiškai nevertino, nesigaili dėl to, ką padarė. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. Ž. turi mažametį vaiką (4 t., b. l. 3). Įvertinus visa tai, kas paminėta, R. Ž. skirtina bausmė, šiek tiek didesnė už bausmės numatytos BK 260 str. 3 d. sankcijoje, vidurkį.

Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip priemonė, kuri buvo reikalinga gabenti tris maišus psichotropinės medžiagos – metamfetamino, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 4 d. 1 p nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti konfiskuota.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 str. teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d. ir paskirti 12 (dvylikos) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-11-06. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2014-01-13 iki 2014-11-06.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 4 d. 1 p automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip priemonę, kuri buvo reikalinga gabenti psichotropines medžiagas, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės paimtus maišus su baltos spalvos milteliais, tai yra psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė 22,545 kg, iš automobilio paimtus raudonos spalvos medžiaginę striukę, sportinį megztinį ir kelnes, kompaktines plokšteles Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) ir Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).