2021 m. kovo 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,
dalyvaujant ieškovui E. Š. ir jo atstovei advokatei Daliai Averkienei,
dalyvaujant atsakovės UAB „Saunalina“ atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei ir atstovei A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei UAB „Saunalina“, dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir pagal atsakovės UAB „Saunalina“ priešieškinį ieškovui E. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir visiškai atmesti atsakovės UAB „Saunalina“ reikalavimus dėl žalų (nuostolių) padarytų reiso metu apmokėjimo kaip nepagrįstus ir neįrodytus bei, teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. DGKS-996 darbo byloje Nr. APS-116-18297/2019 laikyti netekusiu galios ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas, pas atsakovę dirbdamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, apgadino jo vairuojamu autovežiu pervežtus automobilius. Ieškovas taip pat nurodė, kad pasirašė tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiuose CMR, bet jis, nemokėdamas prancūzų kalbos, nesuprato prancūzų kalba įrašytų pastabų dėl automobilių trūkumų ar defektų ir dėl to nepranešė atsakovei apie pažymėtus automobilių trūkumus. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal pareiginius nuostatus ir darbo sutartį jis neprivalėjo automobilių nei pakrauti, nei iškrauti, o pati atsakovė neužtikrino uždengto autovežio, tvarkingų pritvirtinimo įrengimų, dėl ko būtų išvengta žalos.
2. Atsakovė UAB „Saunalina“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė priteisti iš ieškovo 1 525,54 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, būdamas faktiniu krovinio vežėju, turėdamas įgytą mokymų programos 95 kodo kvalifikaciją, pagal vairuotojo ekspeditoriaus pareiginius nuostatus privalėjo būti ypatingai atidus, apžiūrėti jam perduotus pervežti automobilius, ir, pastebėjęs bet kokius apgadinimus ar defektus, privalėjo įrašyti pastabas į važtaraščius, tačiau to nepadarė. Atsakovės teigimu, dėl tokio ieškovo neveikimo buvo apgadinti trys autovežiu gabenti automobiliai ir užsakovui padaryta iš viso 1 525,54 Eur žala, kurią atsakovė užsakovui atlyginimo. Atsakovė pažymėjo, kad vairuotojo pastabų neįrašymas važtaraščiuose krovinio priėmimo metu lėmė vežėjo atsakomybės ir kaltės prezumpciją, bei atėmė atsakovei galimybę ginčyti aplinkybę, kad žala atsirado iki automobilių priėmimo vežti momento ir vežėjas nėra už tai atsakingas. Atsakovės nuomone, žalos atsiradimą taip pat lėmė tai, kad ieškovas pažeidė pareiginius nuostatus, neieškojo galimybės išvengti žalos atsiradimo rizikos.
3. Ieškovas E. Š. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti. Ieškovas pažymėjo, kad visas savo funkcijas atliko taip, kaip buvo nurodyta pareiginiuose nuostatuose, su darbo specifika vežant automobilius jis nebuvo supažindintas, nebuvo jokios instrukcijos ar apmokymų, kaip elgtis gabenant automobilius, kokius trūkumus fiksuoti ir nebuvo perspėtas, kad už tai, jog nepastebės mažiausių trūkumų ir įbrėžimų, jam bus taikoma materialinė atsakomybė. Ieškovo nuomone, jo veiksmuose nėra jokios kaltės, ar priežastinio ryšio tarp žalos ir jo veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo reikalauti atlyginti darbdavio patirtą žalą. Ieškovo teigimu, kadangi automobiliai buvo pervežami atviru autovežiu, tai reiškia, kad atsakovė prisiėmė riziką dėl gabenamų krovinių sugadinimo dėl išorinių aplinkybių (pakelių medžių šakų ir pan.)
4. Ieškovas E. Š. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pati atsakovė ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje atsisakė reikalavimo dėl 273,15 Eur žalos priteisimo, todėl neaišku, kodėl pareikšdama priešieškinį atsakovė vėl reikalauja šios žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad turi 3 metų darbo su autovežiu patirtį, todėl gerai žino tokio darbo ypatumus, supranta, kad krovinio iškrovimo vietoje surašant protokolą fiksuojama žala kroviniui, o tokių protokolų dėl 808,10 Eur žalos nebuvo surašyta. Ieškovo nuomone, atsakovė turi įrodyti ieškovo atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė.
5. Ieškovo E. Š. atstovė advokatė Dalia Averkienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, kad ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu atlyginti žalą, nes atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo kaltės ir neteisėtų veiksmų. Atstovės nuomone, atsakovės pervežimų veikloje naudojant atvirą autovežį yra tam tikrų rizikų, kurias ji pati turi prisiimti. Atstovė taip pat pažymėjo, kad ieškovui nebuvo nustatyta pareiga patikrinti krovinių komplektacijos ar jų būklės. Atstovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai sumokėjo krovinio užsakovui žalą už automobilio gamyklinį defektą ir nepagrįstai reikalauja ją atlyginti ieškovo, nes ieškovas šios žalos negalėjo padaryti. Atstovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas neprivalėjo pakrauti ir iškrauti automobilių, neturėjo mokėti prancūzų kalbos, kuria buvo įrašytos pastabos apie krovinio trūkumus, jam nebuvo aiškiai nurodyta, kad jis privalo įdėmiai apžiūrėti vežamus automobilius, be to, trūkumų nustatymas yra subjektyvus dalykas. Atstovė pažymėjo, kad atsakovės autovežis turėjo trūkumų, dėl kurių galėjo kilti prašoma priteisti žala. Atstovė nurodė, kad neturėtų būti tapatinamas vežėjas ir vairuotojas bei vairuotojui neturėtų būti priskiriamos vežėjo pareigos, o pažeidimų, dėl kurių galėtų atsirasti vairuotojo atsakomybė, nebuvo. Atstovės nuomone, atsakovė nesąžiningai žalą perkelia tik darbuotojui, kaip silpnesnei darbo santykių šaliai, atsakovė privalėjo aiškintis, ar privalo atlyginti žalą, o jei sumokėjo žalą nesiaiškinusi aplinkybių, ar žala turėjo būti atlyginta, tą darė savo rizika, be to, galėjo pasinaudoti draudimo išmoka.
6. Atsakovės UAB „Saunalina“ atstovė advokatė Aurelija Vingrienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė paaiškino, kad ieškovas, kaip atsakovės atstovas, nenurodęs krovinio priėmimo vežti dokumentuose pastabų, sudarė situaciją, kad krovinį iškrovus ir užfiksavus žalą atsakovės, kaip vežėjos, kaltė dėl žalos preziumuojama, todėl šios aplinkybės svarbios sprendžiant ieškovo, kaip darbuotojo, atsakomybės klausimą. Atstovė nurodė, kad žalos faktą ir dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atstovė pažymėjo, kad ieškovas žalą sukėlė savo neveikimu, kai krovinio priėmimo metu neįrašė pastabų į krovinio vežimo dokumentus, o, jei ieškovas nefiksavo krovinio pažeidimų, tai krovinys buvo priimtas nesugadintas, o sugadinimai atsirado gabenant krovinį. Atstovė nurodė, kad ieškovas turi tarptautinio krovinių vežimo vairuotojo kvalifikaciją, todėl žinojo krovinių vežimo darbo ypatumus. Atstovės nuomone, ieškovas 808,10 Eur žalą padarė netiesiogine tyčia, todėl ji turėtų būti atlyginta visa, o, kadangi visas reikalavimas atlyginti žalą neviršija trijų vidutinių darbuotojo atlyginimų, turi būti tenkinamas visas reikalavimas dėl žalos atlyginimo.
7. Atsakovės UAB „Saunalina“ atstovė A. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atstovė pažymėjo, kad visi autovežiai ir kroviniai yra draudžiami, tačiau taikoma 1 500,00 Eur išskaita, o ta reiškia, kad draudimo išmoka negalėjo būti išmokėta.
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies
Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų ir darbdavio regreso teisės į darbuotoją
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovą ir atsakovę nuo 2020 m. birželio 22 d. iki
2020 m. rugpjūčio 25 d. siejo darbo teisiniai santykiai pagal 2020 m. birželio 22 d. šalių sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 152. Pagal šią sutartį ieškovas buvo priimtas į tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas, numatant 1 005,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį, taip pat vykstant į komandiruotes mokėti 50 procentų komandiruotpinigių. Atsakovė 2020 m. birželio 23 d. priėmė įsakymą dėl ieškovo komandiruotės laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. ir atsakovas išvyko autovežiu Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovė iš užsakovo gavo pranešimus apie automobiliams, identifikavimo Nr. VNKKL3D350A375311, Nr. VF79RHNPHL4274983, ir Nr. VR10RHNSSKW141247, kuriuos komandiruotės metu autovežiu pervežė ieškovas, padarytą žalą. Atsakovė, atlyginusi žalą užsakovui, pareikalavo regreso teise ieškovo, kuris komandiruotės metu, perveždamas naujus automobilius, juos apgadino, arba jau priėmė apgadintus, tačiau priimtų pervežimui automobilių apgadinimų neužfiksavo, atlyginti išmokėtą sumą, tačiau ieškovas žalos neatlygino. Todėl byloje kilo ginčas dėl ieškovo, kaip darbuotojo, materialinės atsakomybės atsakovei, kaip darbdavei, sąlygų ir atsakovės regreso teisės į ieškovą.
9. Darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją. Tokia darbdavio teisė išplaukia iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalies, kuri bendriausia prasme reguliuoja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Darbdavio, atlyginusio darbuotojo padarytą žalą, regreso teisę į tokį darbuotoją riboja darbo teisės normos. Darbuotojas tokiu atveju atsako pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę.
10. Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 151 straipsnis). Tam, kad būtų galima taikyti atsakomybę turi būti nustatytos visos šios sąlygos: žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 4, 151 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.249 straipsniai). Darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas darbuotojo atsakomybės sąlygas.
11. Nustatyta, kad automobiliai Toyota Yaris, identifikavimo Nr. VNKKL3D350A375311, Citroen C3, identifikavimo Nr. VF72RHNPML4274983, ir Citroen DS3, identifikavimo Nr. VR10RHNSSKW141247, buvo pervežti užsakovui ieškovo vairuojamu atsakovės autovežiu Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovą ir atsakovę siejant darbo teisiniams santykiams. Šią aplinkybę patvirtina 2020 m. birželio 22 d. neterminuota darbo sutartis Nr. 152, 2020 m. birželio 23 d. įsakymas, 2020 m. liepos 5 d., 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. liepos 22 d. tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai CMR. Toyota France Service 2020 m. liepos 29 d. remonto sąmata patvirtina, kad už automobilio Toyota Yaris, identifikavimo Nr. VNKKL3D350A375311, remontą apskaičiuota 909,72 Eur suma. Užsakovas Gefko France SAS 2020 m. spalio 8 d. atsakovei pateikė 808,10 Eur sumos sąskaitą Nr. 9020011209. Atsakovė 2020 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 909,72 Eur, tačiau iš ieškovo reikalauja atlyginti 808,10 Eur žalą. 2020 m. rugsėjo 8 d. sudaryta automobilio Citroen C3, identifikavimo Nr. VF72RHNPML4274983, remonto sąmata, pagal kurią nustatyta, kad remonto kaina sudaro 444,29 Eur. Ieškovė pateikė užsakovui Gefco France SAS 2020 m. rugsėjo 21 d. išrašytą 23 265,52 Eur sumos sąskaitą Nr. 20/00631 už atliktus pervežimus,
2020 m. spalio 22 d. Gefco France SAS sumokėjo ieškovei 22 821,23 Eur, už automobilio Citroen C3 defektus išskaitydama 444,29 Eur iš ieškovei mokamų sumų. 2020 m. liepos 10 d. buvo sudaryta automobilio Citroen DS3, identifikavimo Nr. VR10RHNSSKW141247,
273,15 Eur sumos remonto sąmata. Užsakovui buvo pateikta 2020 m. rugsėjo 15 d.
1 240,02 EUR sumos PVM sąskaita faktūra Nr. 20/00621. Užsakovas GEFCO France SAS atsakovei 2020 m. rugsėjo 28 d. apmokėjo 966,87 Eur, atimdamas 273,15 Eur žalos sumą. Todėl visi šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė užsakovui išmokėjo 1 525,54 Eur žalos atlyginimą už ieškovo pervežtų automobilių remontą.
12. Nustatyta, kad ieškovas neįrašė pastabų dėl priimamų pervežti automobilių trūkumų ar defektų į atitinkamas važtaraščių skiltis. Ieškovas be pastabų pasirašė 2020 m. liepos 23 d. automobilio Toyota Yaris, identifikavimo Nr. VNKKL3D350A375311, pristatymo kvitą, kuriame buvo nurodytas automobilio sugadinimo pobūdis – daugybiniai įlenkimai ir subraižymai. Dėl automobilio Citroen C3, identifikavimo Nr. VF72RHNPML4274983, krovinio gavėjas įrašė pastabą į važtaraštį (trūksta bagažo dešinės pusės laikiklio ir dėklo) bei 2020 m. liepos 17 d. surašė automobilio apžiūros dokumentą, kurį ieškovas pasirašė be pastabų. Dėl automobilio Citroen DS3, identifikavimo Nr. VR10RHNSSKW141247, krovinio gavėjas įrašė pastabą į važtaraštį (galinės kairiosios durelės 1,5 cm įbrėžimas) bei 2020 m. liepos 6 d. surašė automobilio apžiūros dokumentą. Atsakovė aiškinosi su užsakovu, ar pastarojo automobilio defektas nebuvo gamyklinis, tačiau tokia informacija nepasitvirtino.
13. Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų atsakovės vadovo 2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. DS3-21, su kuriais ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, 5. punkte nurodyta, kad vairuotojas turi saugoti jam patikėtas transporto priemones, kitas priimamas materialines vertybes, krovinius ir darbo įrankius, saugoti dokumentus, įmonės turtą, laikytis jiems nustatytų eksploatacijos taisyklių, būti apdairus ir rūpestingas jas eksploatuojant ir prižiūrint. Pareiginių nuostatų 38. punkte nurodyta, kad, kai krovinys ar transporto priemonės sugadinamos, tai yra kai atsiranda žala arba kyla grėsmė žalai atsirasti, taip pat, kai padidėja žalos atsiradimo galimybė dėl kažkokių nenumatytų ir iš anksto neaptartų priežasčių (rizika didesnė nei paprastai), vairuotojas apie tai nedelsdamas privalo pranešti įmonės atsakingiems administracijos darbuotojams. Pareiginių nuostatų 53. punkte įtvirtintos vairuotojo pareigos priimant krovinį. Nesutiktina su ieškovu, kad šios pareigos įvardintos abstrakčiai ir neišsamiai. Pagal 53.2. papunktį vairuotas privalo patikrinti krovinio ir jo įpakavimo būklę, įsitikinti ar nėra pažeidimų, pagal 53.4. papunktį vairuotas privalo važtaraštyje įrašyti apie visus faktinių ir važtaraštyje esančių duomenų neatitikimus: krovinio trūkumą, pažeidimus, neteisingą tvirtinimą ir, esant galimybei, informuoti apie tai ekspeditorių. Teismo vertinimu, taip tiksliai ir konkrečiai apibrėžiamos vairuotojo pareigos priimant krovinį, nes pareiginiuose nuostatose negali būti aptariamos visos situacijos detaliai. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovas turi tarptautinio krovinių vežimo vairuotojo kvalifikaciją, todėl žinojo krovinių vežimo darbo ypatumus. Taip pat pats ieškovas nurodė, kad turėjo 3 metų darbo su autovežiu patirtį, todėl gerai žinojo tokio darbo ypatumus.
14. Teismo vertinimu, ieškovas privalėjo būti apdairus ir priimdamas pervežimui automobilius privalėjo atidžiai juos apžiūrėti, esant matomiems pažeidimams arba esant kliūtims tinkamai juos apžiūrėti apie tai informuoti atsakovės atstovą bei atitinkamai fiksuoti pažeidimus ar kliūtis važtaraščiuose. Teismo nuomone, ieškovas, jei būtų tinkamai atlikęs savo pareigas, būtų pamatęs, kad trūksta automobilio Citroen C3 stogo bagažinės dešinės pusės laikiklio ir dėklo. Ieškovo argumentai, kad jam nebuvo pateikiami duomenys apie pervežamų automobilių komplektaciją ir jis neprivalėjo žinoti pervežamų automobilių komplektacijos, visiškai nepagrįsti, nes bet koks atidus ir rūpestingas žmogus suprastų, kad stogo bagažinė turi turėti laikiklius ir dėklus abiejose pusėse. Be to, nors automobilio Citroen DS3 defektas buvo nežymus, tačiau nereiškia, kad jo nebuvo galima pastebėti įdėmiai apžiūrint, tuo labiau, kad automobilis buvo naujas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas, prieš važiuodamas pro šakas, kurios gali kliudyti krovinį, būtų susisiekęs su darbdaviu ir ieškojęs galimybės išvengti rizikos automobilio Toyota Yaris žalai atsirasti, taip pat nėra duomenų apie tai, kad net ir pravažiavęs pro šakas, ieškovas būtų apžiūrėjęs krovinį ir apie apgadinimus pranešęs darbdaviui. Šiuolaikinės ryšio, dokumentų kopijavimo ir jų duomenų perdavimo technologijos sudaro galimybę vežėjo darbuotojui operatyviai susisiekti su savo darbdaviu, ir, kilus neaiškumams, pasitikslinti bet kuriuos dokumentų duomenis, pagal kuriuos jis prisiima atitinkamus įsipareigojimus ir jų netinkamo įvykdymo riziką. Todėl ieškovas, nemokėdamas prancūzų kalbos, akivaizdžiai turėjo galimybę susisiekti su darbdaviu, ir išsiaiškinti jam iškilusius neaiškumus. Nors, ieškovas teisingai nurodė, kad atsakovė, kaip vežėja, ir ieškovas, kaip jos darbuotojas, negali būti tapatinami ir ieškovas negali būti laikomas vežėju 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos prasme, tačiau ieškovui, netinkamai vykdant pareiginiuose nuostatuose įvirtintas vairuotojo pareigas, atsakovė iš esmės prarado galimybę paneigti kroviniams užfiksuotas žalas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovas pažeidė pareiginių nuostatų 5, 38 punktų bei 53.2. ir 53.4. papunkčių reikalavimus. Jei ieškovas nebūtų pažeidęs pareiginių nuostatų 5, 38 punktų bei 53.2. ir 53.4. papunkčių reikalavimų, atsakovė nebūtų privalėjusi užsakovui atlyginti žalą.
15. Pažymėtina, kad bet kuri darbuotojo kaltės forma yra pakankamas pagrindas atsirasti pareigai atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Tačiau, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalies 3 punktas), t. y. nuo kaltės formos (tyčia ar neatsargumas) ir laipsnio (neatsargumas ar didelis neatsargumas) priklauso darbuotojo atlygintinos žalos ribos.
16. Nagrinėjamu atveju konstatuoti ieškovo tyčinius veiksmus nėra pagrindo. Teismo vertinimu, ieškovo neveikimas pasireiškė dideliu neatsargumu, o būtent, ieškovas, kaip tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, turėdamas darbo autovežiu patirties, nebuvo tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai buvo būtina buvusiomis aplinkybėmis. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalį, išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Kaip minėta,
2020 m. birželio 22 d. darbo sutartimi ieškovui buvo numatytas 1 005,00 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Todėl laikytina, kad atsakovės prašoma atlyginti žala neviršija Lietuvos Respublikos darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakomybės ribojimų.
17. Teismas daro išvadą, kad yra visos ieškovo materialinės atsakomybės sąlygos: 1) ieškovas pažeidė pareiginių nuostatų 5, 38 punktų bei 53.2. ir 53.4. papunkčių reikalavimus, 2) žala padaryta ieškovo neveikimu, 3) ieškovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą 4) ieškovo kaltė dėl žalos pasireiškė dideliu neatsargumu, 5) žalos atsiradimo metu ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, 6) ieškovas žalą padarė, atlikdamas darbines funkcijas.
18. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), darbdavys privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Atsakovė nurodė, kad draudimo neginčytina išskaita (franšizė) yra 1 500,00 Eur. Šiuo atveju atsakovės reikalaujama atlyginti žala yra mažesnės už šią sumą, todėl atsakovė negali kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką.
Dėl atlygintinos žalos dydžio mažinimo
19. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visos neigiamų padarinių kilimo darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklą rizikos priskyrimas tik darbuotojui iškreiptų darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį. Siekiant užtikrinti tinkamą abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Tokios rizikos prisiėmimas reiškia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją). Darbdaviui tenkančios prisiimti (atlyginti) žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė užsiima tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis veikla, autovežiais perveždama užsakovų automobilius, o ieškovas buvo atsakovės tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, vairavęs atsakovės autovežį. Teismo nuomone, autovežiu gabenant automobilius visada egzistuoja tikimybė, kad gali kilti žala tiek gabenamiems automobiliams, tiek kitiems objektams, nes ši veikla pasižymi dideliu rizikos laipsniu. Todėl atsakovė turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčią materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Nors nagrinėjamu atveju automobiliai buvo gabenami atviru autovežiu ir yra galimybė pervežimus atlikti uždaru autovežiu, tačiau tai nereiškia, kad atsakovei turi būti perkelta visa galimos žalos rizika. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė turi prisiimti 50 procentų žalos dalį be regreso teisės į ieškovą. Teismo skaičiavimu, tai sudaro 762,77 Eur (1 525,54 Eur x 50 procentų = 762,77 Eur ). Todėl ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies ir atsakovei iš ieškovo priteistinas 762,77 Eur žalos atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovo ir atsakovės reikalavimai patenkinti po 50 procentų.
23. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 2 541,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2020 m. spalio 16 d. atstovavimo sutartis, 2020 m. spalio 20 d. PVM sąskaita faktūra Serija AD Nr. 123, 2020 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija AD Nr. 129, 2020 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra Serija AD Nr. 146, 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija AD Nr. 164, 2021 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija AD Nr. 165 ir 2021 m. vasario 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija AD Nr. 16 bei 2020 m. spalio 20 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymai. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovas, ieškinį tenkinus iš dalies (50 procentų), turi teisę į 1 270,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
24. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 34,00 Eur žyminį mokestį. Priešieškinį tenkinus 50 procentų, atsakovė turi teisę į 17,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą.
25. Atsakovė taip pat patyrė 1 089,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2020 m. gruodžio 29 d. atstovavimo sutartis, 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija AD Nr. 1394 ir 2020 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4857. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl atsakovė, priešieieškinį tenkinus iš dalies (50 procentų), turi teisę į 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
26. Atsakovė patyrė 250,70 Eur išlaidas už vertėjo paslaugas. Šias išlaidas patvirtina
UAB „Vertimų biuras ABC“ 2020 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ABC20225, 2021 m. sausio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ABC21013, 2020 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4561 ir 2021 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 665. Todėl atsakovė, ieškinį tenkinus iš dalies (50 procentų), turi teisę į 125,35 Eur išlaidų už vertėjo paslaugas atlyginimą.
27. Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinos
583,65 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur ir jas padalijus abiems šalims kiekvienai šaliai tenkanti jų dalis yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 269–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 417 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir priteisti atsakovei UAB „Saunalina“, kodas 302554446, iš ieškovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 762,77 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 77 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti ieškovui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės
UAB „Saunalina“, kodas 302554446, 583,65 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 65 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Įsiteisėjus šiam sprendimui, Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. DGKS-996 darbo byloje Nr. APS-116-22013/2020 netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Erminijus Baziulis