Civilinė byla Nr. e2A-192-330/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00283-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.1.6.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Stateta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-268-544/2019 pagal ieškovų G. S. ir E. S. ieškinį atsakovams M. R., M. I. R., uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. S. ir E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. R., M. I. R., UAB „Stateta“, prašydami jiems perkelti 3,6784 ha žemės sklypo ir 0,14 ha žemės sklypo, esančių Šilagalio k., Panevėžio r., pirkėjų teises ir pareigas pagal atsakovų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1387 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuris ribojasi su atsakovei UAB „Stateta“ šiuo metu nuosavybės teise priklausančiu 0,14 ha žemės sklypu, kurį ši įsigijo iš atsakovų M. R. ir M. I. R. pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį.
3. Ieškovas G. S. 2018 m. rugpjūčio 31 d. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatyta tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė sutikimą pirmenybės teise pirkti gretimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pardavėjų nurodytomis sąlygomis, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu atsisakė rengti pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ieškovams. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovai sužinojo, kad žemės sklypus 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo atsakovė UAB „Stateta“.
4. Ieškovų įsitikinimu, teisė įsigyti žemės sklypus atsakovei UAB „Stateta“ buvo suteikta remiantis negaliojančiais ir neteisėtais pranešimais apie parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus bei pažeidžiant ieškovų pirmenybės teisę pirkti tuos žemės sklypus.
5. Atsakovė UAB „Stateta“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo sklypus ji įgijo Nacionalinės žemės tarnybos išduotų, notarui pateiktų ir notaro patvirtintų dokumentų, kurie nėra panaikinti nustatyta tvarka, pagrindu, todėl yra sąžininga ginčo žemės sklypų įgijėja.
6. Atsakovė UAB „Stateta“ teigė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog pagal atsakovų (sklypų pardavėjų) 2018 m. liepos 3 d. pranešimą nustatytu terminu informavo Nacionalinę žemės tarnybą apie pageidavimą pirkti žemės sklypus, o sutikimą pirkti žemės sklypus pagal 2018 m. liepos 21 d. pranešimą ieškovai pateikė pavėluotai – 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė nurodė, kad šiame 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutikime ieškovai sutiko pirkti tik parduodamą 0,14 ha žemės sklypą, o apie pageidavimą pirkti parduodamą 3,6784 ha žemės sklypą nepaminėjo, be to, pastarasis sklypas nesiriboja su ieškovų turimu žemės sklypu.
7. Atsakovai M. I. R. ir M. R. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta remiantis Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 7 d. išduotomis pažymomis, liudijančiomis, jog nustatytu terminu jokie pirmenybės teisę turintys asmenys neišreiškė noro įsigyti žemės sklypus pagal atsakovų M. I. ir M. R. 2018 m. liepos 3 d. pranešimą apie parduodamus sklypus. Atsakovai teigė, kad jų 2018 m. liepos 31 d. pranešimas apie sklypų pardavimą, pagal kurį ieškovai pateikė sutikimą pirkti vieną iš parduodamų sklypų, atsakovų buvo atsiimtas.
8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad atsakovei UAB „Stateta“ teisė įsigyti žemės sklypus buvo suteikta pagal 2018 m. liepos 3 d. atsakovų M. I. ir M. R. pranešimą apie žemės sklypų pardavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – perkėlė ieškovams G. S. ir E. S. pirkėjos UAB „Stateta“ teises ir pareigas pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatė, kad atsakovai M. R. ir Marija I. R. pardavė, o ieškovai G. S. ir E. S. už 82 000 Eur nupirko 3,6784 ha ir 0,14 ha ploto žemės sklypus, esančius Šilagalio k., Panevėžio r. Teismas priteisė atsakovei UAB „Stateta“ iš ieškovų žemės sklypų pirkimo kainą – po 41 000 Eur iš kiekvieno ieškovo.
10. Teismas nustatė, kad ieškovas G. S. yra įregistravęs ūkininko ūkį, kad ieškovai nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuris ribojasi su atsakovams priklausiusiu 0,14 ha žemės sklypu, kurį jie siekė parduoti kartu su gretimu sklypu, taigi ieškovai turi pirmumo teisę įsigyti su jų žemės sklypu besiribojantį parduodamą žemės sklypą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
11. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 3 d. atsakovai M. I. R. ir M. R. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė „Pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus“, kuriuose nurodė, jog 0,14 ha žemės sklypą parduoda už 7 000 Eur ir 3,6784 ha žemės sklypą parduoda už 75 000 Eur. Teismas nurodė, kad tokių pranešimų pateikimo tvarką nustato Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintas Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Teismas sprendė, kad paminėti 2018 m. liepos 3 d. atsakovų pranešimai neatitiko Aprašo 2.3, 2.4 punktų reikalavimų, pagal kuriuos žemės sklypo bendraturčių pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą privaloma nurodyti kiekvieno iš bendraturčių parduodamos žemės sklypo dalies kainą ir pardavimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju atsakovų pranešimuose nebuvo nurodyta kiekvieno iš bendraturčių žemės sklypų pardavimo kaina ir sąlygos. Teismo įsitikinimu, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys privalėjo atsakovų 2018 m. liepos 3 d. pranešimus grąžinti ir nepradėti žemės sklypų pardavimo pirmumo teisę turintiems pirkti asmenims procedūros, tačiau to nepagrįstai nepadarė.
12. Teismas pagrįstais pripažino ieškovų argumentus, kad jie nepateikė sutikimo pirkti žemės sklypus pagal atsakovų 2018 m. liepos 3 d. pranešimą, nes buvo suklaidinti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus darbuotojos, kuri telefonu jiems paaiškino neteikti sutikimo dėl pasikeitusios pardavėjų valios. Teismo vertinimu, tokius ieškovų argumentus patvirtina aplinkybė, kad atsakovai 2018 m. liepos 12 d. teikė pakartotinius pranešimus dėl žemės sklypų pardavimo pasikeitusiomis pardavimo kainomis ir tvarka, nurodydami, jog žemės sklypai parduodami tik abu kartu: už 6 000 Eur parduodamas 0,14 ha žemės sklypas ir už 76 000 Eur parduodamas 3,6784 ha žemės sklypas. Nacionalinė žemės tarnyba šiuos atsakovų 2018 m. liepos 12 d. pranešimus nutarė grąžinti atsakovams, nes juose nebuvo nurodyta kiekvieno šių žemės sklypų bendraturčio skelbiama pardavimo kaina ir pardavimo sąlygos.
13. Teismas nustatė, kad atsakovai M. I. R. ir M. R. 2018 m. liepos 31 d. Nacionalinei žemės tarnybai trečią kartą pateikė pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose išskyrė kiekvieno šių žemės sklypų bendraturčių nurodomą sklypų pardavimo kainą ir pardavimo sąlygas. Teismas taip pat nustatė, kad nepaisant nepasibaigusio termino ieškovams pateikti sutikimą pirkti žemės sklypus pagal šiuos atsakovų 2018 m. liepos 31 d. pranešimus, Nacionalinė žemės tarnyba atsakovams M. I. ir M. R. 2018 m. rugpjūčio 7 d. išdavė pažymas, jog parduodamų žemės sklypų pagal atsakovų 2018 m. liepos 3 d. pranešimus (teismo vertinimu, tie pranešimai laikytini negaliojančiais) pirmumo teisę turintys asmenys nepageidavo pirkti, todėl atsakovai gali juos parduoti pasirinktiems asmenims.
14. Ieškovas G. S. 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė sutikimą pirkti atsakovų parduodamą 0,14 ha žemės sklypą už 6 000 Eur, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu ieškovui nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo gautas žemės sklypo savininkės prašymas nebenagrinėti jos 2018 m. liepos 31 d. pranešimo. Be to, paaiškėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovai M. R. ir M. I. R. sudarė notaro patvirtintą žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 82 000 Eur (3,6784 ha žemės sklypą už 75 000 Eur ir 0,14 ha žemės sklypą už 7 000 Eur) pardavė žemės sklypus atsakovei UAB „Stateta“, kuri už juos atsiskaitė visiškai.
15. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai neatliko jai pavestų pareigų, pažeisdama teisės aktų reikalavimus neteisėtai išdavė atsakovams 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymas, jog atsakovai gali 3,6784 ha ir 0,14 ha žemės sklypus parduoti pasirinktiems asmenims. Ieškovai buvo suklaidinti, jiems nebuvo suteikta reali galimybė įgyvendinti savo pirmumo teise įsigyti parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Teismas konstatavo, kad nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos pažymos negali būti pripažintos teisėtu pagrindu sudaryti ginčo sklypų pirkimo – pardavimo sutartį.
16. Teismas pažymėjo, kad nors Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai išduodant pažymą dėl žemės sklypo pardavimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, šiuo atveju atsakovams sudarius žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį pažymų ginčijimas esminės įtakos nebeturėtų, todėl ieškovai turi teisę rinktis specialų pažeistų teisių gynybos būdą – ginčyti sudaryto sandorio pasekmes ir reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
17. Atsakovė UAB „Stateta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi ne įstatymo, bet poįstatyminio akto (Aprašo) nuostatomis, todėl neteisingai konstatavęs, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymos išduotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, be pagrindo jas pripažino neteisėtomis. Teismo nustatyti pranešimų apie žemės pardavimą neatitikimai Aprašui yra formalūs, nes žemės sklypo pirkėjui esminę reikšmę turi ne parduodamo žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teise valdomos atskiros sklypo dalys ir šių dalių kaina, bet bendras bendraturčių parduodamo sklypo dydis ir kaina, kas šiuo atveju ir buvo nurodyta atsakovų 2018 m. liepos 3 d. pranešimuose.
17.2. Teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi nebegaliojančiu atsakovų M. I. R. ir M. R. 2018 m. liepos 31 d. pranešimu dėl žemės sklypų pardavimo, nes tas pranešimas buvo atšauktas (atsiimtas).
17.3. Ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nesiriboja su parduodamu 3,6784 ha ploto žemės sklypu, todėl jie neturi pirmumo teisės jį įsigyti. Teismas šios aplinkybės neįvertino, nepagrįstai perkėlė pirkėjo teises bei pareigas ir dėl šio žemės sklypo.
17.4. Teismas nepagrįstai taikė pirkėjo teisių perkėlimo institutą, nes neteisėtus veiksmus išduodant pažymas atliko Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškinys turėjo būti pareikštas ne dėl pirkėjo teisių perkėlimo, bet žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.
17.5. Atsakovė UAB „Stateta“ yra sąžininga žemės sklypų įgijėja, ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas vadovaujantis valstybės institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos išduotais dokumentais ir patvirtintas notaro. Atsakovė jau yra išleidusi 90 000 Eur savo verslo tikslų įsigytuose sklypuose įgyvendinimui, todėl palikus galioti teismo sprendimą, atsakovė būtų priversta kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš valstybės.
17.6. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovai nepateikė sutikimo apie ketinimą įsigyti žemės sklypą pagal atsakovų 2018 m. liepos 3 d. pranešimą. Ieškovas G. S., teigdamas, kad buvo suklaidintas Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojos, negalėjo nurodyti, nei kada, nei su kuo konkrečiai kalbėjosi, be to, pripažino, jog savo praktikoje yra sudaręs jau ne vieną dešimtį tokių žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sandorių.
17.7. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovai neteigė ginčo žemės sklypus norintys įsigyti žemės ūkio tikslais, todėl nėra pagrindo ginti ieškovų teisių šioje byloje.
17.8. Teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo nutartimis, kurios buvo priimtos pagal anksčiau galiojusį ginčo santykių teisinį reglamentavimą.
2. Atsakovai M. I. R. ir M. R. atsiliepimu į atsakovės UAB „Stateta“ apeliacinį skundą prašo šį skundą patenkinti, panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Ieškovai išreiškė sutikimą tik dėl 0,14 ha žemės sklypo įsigijimo, nors pardavimo sąlygose buvo numatyta, kad abu sklypai parduodami kartu. Net ir vadovaujantis atsakovų 2018 m. liepos 31 d. pranešimais, ieškovai pateikė sutikimą, neatitinkantį pardavimo sąlygų, todėl neturi teisės pagal teismo sprendimą įgyti daugiau teisių nei būtų įgiję pagal savo pačių išreikštą sutikimą. Teismas neargumentuotai nusprendė, kad ieškovų 2018 m. liepos 31 d. sutikimas įsigyti 0,14 ha žemės sklypą turėtų būti traktuojamas kaip sutikimas įsigyti abu parduodamus sklypus.
18.2. Teisės ir pareigos pagal ginčo sutartį negali būti perkeliamos, ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
3. Ieškovai G. S. ir E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
19.1. Pagal atsakovų 2018 m. liepos 12 d. ir liepos 31 d. pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės sklypus, būtina 0,14 ha žemės sklypo pardavimo sąlyga buvo jo pardavimas tik kartu su 3,6784 ha ploto žemės sklypu, tad ieškovai turėjo pirmumo teisę įsigyti abu parduodamus žemės sklypus.
19.2. Ieškovai pirmumo teise įsigyti žemės sklypus objektyviai negalėjo pasinaudoti ne dėl savo veiksmų, o dėl trečiojo asmens neveikimo, tinkamai neinformuojant ieškovų apie atsakovų ketinimą parduoti žemės sklypus bei apie jų valios pasikeitimus.
19.3. Atsakovų 2018 m. liepos 3 d. pranešimai apie sklypų pardavimą laikytini negaliojančiais, nes buvo pakeisti vėlesniais 2018 m. liepos 12 d. ir liepos 31 d. atsakovų pranešimais, kuriuose buvo nurodytos pakeistos žemės sklypų pardavimo sąlygos.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias gretimos žemės savininko pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdas, nes jis yra ekonomiškesnis, operatyvesnis, be to, jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam perleistas turtas, sąžiningumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliantė UAB „Stateta“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skunde teigia, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės ūkio paskirties žemės įgijimo pirmenybės teisę, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ginčijamu klausimu, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklypai buvo parduoti pažeidus jų įgijimo pirmumo teisę. Teisėjų kolegija vertina šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.
7. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
8. To paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui.
9. Žemės sklypų savininkų pranešimų apie parduodamus žemės sklypus tvarką nustato Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas. Pagal šio Aprašo nuostatas pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą privaloma nurodyti parduodamo žemės sklypo plotą, jeigu parduodama žemės sklypo dalis, – parduodamos žemės sklypo dalies plotą; jeigu pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį) teikia keli žemės sklypo bendraturčiai, pranešime turi būti nurodytas kiekvieno iš jų parduodamos žemės sklypo dalies plotas (2.3 punktas). Pagal Aprašo 2.4 punkto reikalavimus taip pat privaloma nurodyti kainą ir pardavimo sąlygas: jeigu pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą teikia keli žemės sklypo bendraturčiai, pranešime turi būti nurodyta kiekvieno iš jų parduodamos žemės sklypo dalies kaina ir pardavimo sąlygos.
10. Byloje nustatyta ir nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovai G. S. ir E. S. turėjo pirmumo teisę pagal pardavimo sąlygas įsigyti su jų žemės sklypu besiribojantį atsakovams M. R. ir M. I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
11. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi buvo pažeista ieškovų pirmumo teisė įsigyti žemės sklypus, teigia, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai vadovavosi atsakovų M. R. ir M. I. R. 2018 m. liepos 12 d. ir 2018 m. liepos 31 d. pranešimais apie parduodamus žemės sklypus, nes šie buvo negaliojantys.
12. Atsakovai M. I. R. ir M. R. 2018 m. liepos 3 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose nurodė, kad už 7 000 Eur parduoda 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir už 75 000 Eur parduoda 3,6784 ha žemės sklypą, esančius Panevėžio r. sav. Panevėžio sen. Šilagalio k.
13. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. liepos 5 d. pranešimu ieškovei E. S. nurodė, kad ji yra vienas iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo turi pateikti sutikimą ar atsisakymą pirkti minėtą sklypą.
14. Atsakovai M. I. R. ir M. R. 2018 m. liepos 19 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2018 m. liepos 12 d. datuotus pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose nurodė, kad tik abu kartu už 6 000 Eur parduoda 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir už 76 000 Eur parduoda 3,6784 ha žemės sklypą.
15. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. liepos 30 d. grąžino atsakovams M. I. R. ir M. R. jų 2018 m. liepos 12 d. pranešimus, nes pranešimuose nebuvo nurodyta kiekvieno šių bendraturčių žemės sklypų pardavimo kaina ir pardavimo sąlygos.
16. Atsakovai M. I. R. ir M. R. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinei žemės tarnybai vėl (trečiąkart) pateikė 2018 m. liepos 31 d. pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose, išskirdami kiekvieno šių žemės sklypų bendraturčių pardavimo kainą ir pardavimo sąlygas, nurodė, kad tik abu kartu už 6 000 Eur parduoda 0,14 ha ir už 76 000 Eur parduoda 3,6784 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Panevėžio r. sav. Panevėžio sen. Šilagalio k.
17. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugpjūčio 7 d. išdavė atsakovams M. I. R. ir M. R. pažymas, kad jie gali žemės sklypus parduoti pasirinktiems asmenims, nes pagal atsakovų 2018 m. liepos 3 d. pranešimus neatsirado asmenų, sutinkančių pasinaudoti pirmumo teise įsigyti šiuos žemės sklypus.
18. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu ieškovui G. S. nurodė, kad jis yra vienas iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą už 6 000 Eur, kitą sklypą už – 76 000 Eur, todėl ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo turi pateikti sutikimą ar atsisakymą pirkti sklypus.
19. Atsakovė M. I. R. 2018 m. rugpjūčio 13 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą nenagrinėti jos 2018 m. liepos 31 d. pranešimo apie parduodamus žemės sklypus.
20. Atsakovai M. R. ir M. I. R. 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė notaro patvirtintą Žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią už 82 000 Eur (3,6784 ha žemės sklypą už 75 000 Eur ir 0,14 ha žemės sklypą už 7 000 Eur) pardavė sklypus atsakovei UAB „Stateta“.
21. Ieškovas G. S. 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai sutikimą pirkti atsakovų parduodamą 0,14 ha žemės sklypą už 6 000 Eur ir nurodė, kad yra susipažinęs su pardavėjo nurodytomis žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygomis.
22. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu ieškovui G. S. nurodė, kad buvo gautas žemės sklypo savininkės prašymas nebenagrinėti jos 2018 m. liepos 31 d. pranešimo, nes 2018 m. rugpjūčio 7 d. jau buvo išduotos pažymos, leidžiančios parduoti žemės sklypus pardavėjų pasirinktiems asmenims.
23. Nutarties 28-38 punktuose išdėstyta faktinė įvykių situacija leidžia daryti išvadą, kad atsakovai M. R. ir M. I. R., elgdamiesi nesąžiningai, siekė, jog būtų išvengta realių sąlygų ginčo sklypus įsigyti pirmumo teisę turintiems ieškovams. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta remiantis Nacionalinės žemės tarnybos pažymomis, kurios buvo išduotos pagal atsakovų 2018 m. liepos 3 d. pranešimus dėl atskirų sklypų pardavimo, nepaisant to, kad atsakovai 2018 m. liepos 12 d. pateikė naujus pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose buvo nurodyta, kad ginčo žemės sklypai parduodami tik abu kartu. Šiuos pranešimus Nacionalinei žemės tarnybai grąžinus atsakovams, jie 2018 m. rugpjūčio 2 d. vėl (trečią kartą) pateikė naujus pranešimus apie parduodamus sklypus. Taigi atsakovai sudarė ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį žinodami, kad sutarties sudarymo metu nebuvo pasibaigęs ieškovams nustatytas terminas pareikšti savo valią dėl parduodamų žemės sklypų pagal jų (atsakovų M. I. R. ir M. R.) 2018 m. liepos 31 d. pranešimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovų M. I. R. ir M. R. pozicija analizuojamu klausimu iš esmės yra prieštaringa – procesiniuose dokumentuose jie teigė, kad pakartotiniai 2018 m. liepos 31 d. pranešimai apie parduodamus žemės sklypus Nacionalinei žemės tarnybai buvo pateikti esą per klaidą, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad šie pranešimai buvo pateikti dėl to, jog Nacionalinė žemės tarnyba grąžino atsakovų 2018 m. liepos 12 d. pranešimus dėl juose nenurodytos būtinos informacijos, nors šiuos pranešimus atsakovai buvo pateikę dėl pasikeitusios jų valios (kaip patys pripažino), nes buvo nusprendę žemės sklypus parduoti tik abu kartu, o ne po vieną, kaip skelbė pirmuose 2018 m. liepos 3 d. pranešimuose. Vadinasi, atsakovai neatskleidžia ir lieka neaiškios tikrosios aplinkybės atsakovų veiksmų nenuoseklumui įvertinti teikiant pranešimus Nacionalinei žemės tarnybai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovams M. I. R. ir M. R. sudarant 2018 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį iš esmės buvo ar turėjo būti žinomas faktas, kad jų 2018 m. liepos 3 d. pranešimai Nacionalinei žemės tarnybai apie parduodamus žemės sklypus, kuriuose nebuvo nurodyti kiekvieno šių žemės sklypų bendraturčių pardavimo kaina ir pardavimo sąlygos, neatitiko Aprašo reikalavimų, nes Nacionalinė žemės tarnyba buvo grąžinusi atsakovams jų vėlesnius – 2018 m. liepos 19 d. gautus pranešimus, nurodžiusi apie jų neatitikimus Aprašo reikalavimams.
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovų M. I. R. ir M. R. 2018 m. liepos 3 d. pranešimai dėl žemės sklypų pardavimo neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai išdavė sutikimą atsakovams parduoti ginčo žemės sklypus jų pasirinktiems asmenims. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas turėjo vadovautis tik Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu, bet ne Aprašo, kuris yra poįstatyminis teisės aktas, nustatantis įstatyme neapibrėžtus reikalavimus, nuostatomis.
25. Apeliantė teisingai nurodo, kad remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją, ši Konstitucijos nuostata taip pat reiškia, jog teisėjas negali taikyti ir Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo įgyvendinamojo teisės akto, jis taip pat negali taikyti tokio poįstatyminio teisės akto, kuris prieštarauja įstatymui, taip pat kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų – principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).
26. Poįstatyminis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, detalizuojantis ir konkretizuojantis įstatymuose nustatytas teisės normas, užtikrinantis įstatymų įgyvendinimą bei realizavimą, tačiau nekeičiantis paties įstatymo. Poįstatyminis teisės aktas priimamas kompetentingo organo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
27. Įvertinus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo normas ir Aprašo nuostatas, susijusias su pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę reguliavimu, akivaizdu, kad Apraše detalizuota šios teisės realizavimo tvarka – nustatyti konkretūs reikalavimai pažymoms dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo, kurios gali būti išduodamos tik pateikus šio Aprašo reikalavimus atitinkančius pranešimus apie parduodamus žemės sklypus. Priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad poįstatyminis aktas – Aprašas prieštarautų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo normoms (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymos buvo išduotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
28. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo perkėlė ieškovams pirkėjų teises ir pareigas, nors šie apskritai nepateikė sutikimo pirkti žemės sklypą pagal atsakovų M. I. R. ir M. R. pirmuosius 2018 m. liepos 3 d. pranešimus, o pagal atsakovų 2018 m. rugpjūčio 2 d. pranešimus ieškovai esą sutiko įsigyti tik vieną 0,14 ha žemės sklypą.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, analizuojant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatytą teisinį reguliavimą ir jo tikslus, jau buvo išaiškinta, kad įstatyme įtvirtinta gretimų žemės sklypų savininkų pirmenybės teisė įsigyti žemės sklypus tuo pačiu yra suvaržymas parduodamo žemės sklypo savininkui. Žemės savininko subjektinės teisės, t. y. teisė valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti ribojamos įstatymais dėl būtino visuomenės intereso, turimo daikto pobūdžio arba savininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014). Tiek Žemės įstatyme, tiek kituose įstatymuose (Civiliniame kodekse, Žemės reformos įstatyme, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme) įtvirtintos pirmenybės teisės įsigyti žemę prigimtis yra analogiška. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko, žemės naudotojo (nuomininko) ar žemės sklypo savininko teisinių ir ekonominių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014 ir kt.).
30. Akcentuotina, kad ieškovams turėjo būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jiems priklausančia pirmenybės teise. Nors apeliantė ir teisingai nurodo, kad ieškovai nepateikė sutikimo pirkti žemės sklypą pagal pirmąjį 2018 m. liepos 3 d. atsakovų pranešimą, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir įrodymų visumą, turėjo pagrindą sutikti su ieškovais, jog jie buvo suklaidinti Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų, tad neteikė sutikimo įsigyti žemės sklypą ne dėl tos priežasties, kad neturėjo tokių ketinimų (CPK 178 straipsnis). Akivaizdu, kad ieškovai siekė įsigyti žemės sklypą, domėjosi jo pardavimo eiga, jų ketinimai buvo realūs (pažeistas teises ieškovai siekia apginti teisme). Be to, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pirmasis atsakovų pranešimas neatitiko reikalavimų.
31. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad ieškovai įsigijimo pirmenybės teise galėjo pasinaudoti tik dėl 0,14 ha žemės sklypo, besiribojančio su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, nėra teisiškai reikšminga, nes atsakovai ketino parduoti ginčo žemės sklypus abu kartu. Savo sutikime ieškovai aiškiai nurodė, jog jiems yra žinomos 0,14 ha sklypo pardavimo sąlygos – t. y. kad šis sklypas parduodamas tik kartu su kitu 3,6784 ha žemės sklypu. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovų reikalavimas šioje byloje pareikštas dėl abiejų žemės sklypų pirkėjų teisių jiems perkėlimo.
32. Apeliantė teigia, kad ji yra sąžininga žemės sklypų įgijėja, todėl būtina išsaugoti teisinių santykių stabilumą ir apginti jos teisėtus lūkesčius. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sutarčių laisvės principas, teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, tačiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus.
33. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, nereikia vadovautis CK 1.80 straipsnio 2–4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis. Pirmenybės teisės turėtojui priklauso ne pats perleistas turtas, o teisė jį įsigyti pirmiau už kitus. Apeliantė save įvardija kaip sąžiningą įgijėją, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ji 2018 m. birželio 29 d., t. y. dar iki atsakovų pranešimų apie numatomą žemės sklypų pardavimą, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo, jog galės įsigyti ginčo žemės sklypus, išdavimo galimybės. Nors nėra draudžiama iš anksto aiškintis galimybes ir tartis dėl nuosavybės teisės įgijimo sąlygų, savo teises reikia įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
34. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad ieškovai turėjo savo pažeistas teises ginti ne reikšdami reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, o kitais gynybos būdais. Pažeidus ieškovų pirmenybės teisę, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas laikytinas priimtinesniu ir teisingesniu būdu apginti pažeistas teises, nes tai labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014 ir kt.). Civilinėje teisėje galiojant dispozityvumo principui, asmuo yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo pažeistas teises realiai gali apginti tokiu būdu, kuris jiems suteiktų galimybę tapti parduotų žemės sklypų savininkais.
35. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas skundžiamame sprendime vadovavosi šiai bylai neaktualiais kasacinio teismo išaiškinimais. Pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis nesivadovavo kaip precedentais, o tik rėmėsi jose suformuluotais bendro pobūdžio išaiškinimais nagrinėjant bylas, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl pirmenybės teisės įsigyti žemės sklypą. Antra, apeliantė nenurodė ir nepateikė konkrečių kasacinio teismo praktikos pavyzdžių, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas turėjo kitaip aiškinti ir taikyti materialiosios teisės normas.
36. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Remiantis tokia išvada, atsakovės UAB ,,Stateta” apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Ieškovai G. S. ir E. S. pateikė prašymą ir dokumentus dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas G. S. patyrė 640 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl priteisiamos tas išlaidas patyrusio ieškovo G. S. naudai iš atsakovės UAB ,,Stateta”.
39. Atsakovės UAB ,,Stateta“ apeliacinis skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
40. Atsakovai M. I. R. ir M. R. taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo jo tenkinti. Atsakovų procesinis elgesys atitiko apeliantės poziciją, nes jie taip pat prašė atsakovės UAB ,,Stateta” apeliacinį skundą patenkinti ir teismo sprendimą panaikinti. Atmetus atsakovės UAB ,,Stateta” apeliacinį skundą, atmestinas atsakovų M. I. R. ir M. R. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ (j. a. k. 150040692) 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis