Civilinė byla Nr. e2A-1109-577/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18402-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.1.14.2; 3.2.3.6.1.1.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sedro grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HeidelbergCement Klaipėda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sedro grupė“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 34 593,67 Eur skolos, 375,41 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. spalio 3 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. HCKL/SED/2017 (toliau ir – Sutartis) ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei sertifikuotą granito skaldą, o atsakovė įsipareigojo priimti prekę ir už ją sumokėti. Ieškovės teigimu, ji pardavė ir pristatė atsakovei produkciją pagal nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ir važtaraščius, tačiau atsakovė už prekes nesumokėjo ir yra skolinga 34 593,67 Eur. Pagal Sutarties 6.4. punktą ieškovė atsakovei paskaičiavo 375,41 Eur delspinigių. 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ iš atsakovės UAB „Sedro grupė 34 593,67 Eur skolą, 375,41 Eur delspinigių, 8 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos - 34 969,08 Eur nuo ieškinio priėmimo (2019 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 738 Eur.

3.       Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti preliminaraus sprendimo dalį dėl 49 846,19 Eur skolos priteisimo iš atsakovės ir šią bylos dalį nutraukti. Prieštaravimuose nurodė, kad 2019 m. balandžio 25 d. šalys pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau ir – Reikalavimo perleidimo sutartis), pagal kurią atsakovė perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Pamario tiekėjai“. Šios sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad „Naujasis kreditorius už reikalavimo perleidimą įsipareigoja perleisto reikalavimo suma (ar jos dalimi) sumažinti turimus ar būsimus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus pradinio kreditoriaus atžvilgiu“. Pažymėjo, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi perleista 47 346,19 Eur reikalavimo teisė į UAB „Pamario tiekėjai“. Atsakovė, 2019 m. balandžio 26 d. gavusi mokėjimus iš UAB „Pamario tiekėjai“ sumokėjo ieškovei 18 664,82 Eur, analogiškai atliko mokėjimus 2019 m. balandžio 29 d. – 3 047,24 Eur ir 3 004,04 Eur; likusi 22 630,09 Eur suma galimai buvo pervesta tiesiogiai ieškovei. Taip pat atsakovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 26 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovės direktorius T. V. pardavė ieškovei savo asmeninį automobilį Mercedes Benz už 17 500 Eur bei susitarė, kad ieškovė kainą už transporto priemonę sumokės ne tiesiogiai T. V., o sumažindama atsakovės įsiskolinimą pagal 2017 m. spalio 3 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2017 ir 2018 m. birželio 29 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2018. Ieškovė turėjo įskaityti 17 500 Eur mokėjimą atsakovės naudai.

4.       Ieškovė prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad mokėjimai pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, 2019 m. balandžio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovės mokėjimai laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. nėra susiję su šia civiline byla, kadangi jais buvo dengiami atsakovės ankstesni įsiskolinimai. Teigė, kad šalys buvo sudariusios 2017 m. spalio 3 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2017, t. y. sutartį, pagal kurią prašoma priteisti skolą šioje byloje ir 2018 m. birželio 29 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2018. Pažymėjo, kad atsakovės skola pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (neskaitant delspinigių) atsiliepimo pateikimo dieną yra 51 897, 29 Eur, iš kurių 34 593,67 Eur su PVM - pagal šioje civilinėje byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2019 m. birželio 20 d. preliminarų sprendimą Nr. e2-24306-820/2019, kuriuo buvo nuspręsta priteisti ieškovei UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ iš atsakovės UAB „Sedro grupė“ skolą už parduotas prekes – 34 593,67 Eur, delspinigius – 375,41 Eur, 8 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 34 969,08 Eur nuo ieškinio priėmimo (2019 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 738 Eur.

6.       Teismas nurodė, kad nei Reikalavimo perleidimo sutartyje, nei Automobilio perleidimo sutartyje nebuvo nurodytos konkrečios sąskaitos, pagal kurias ieškovė privalo atlikti įskaitymą, todėl sprendė, jog ieškovė turėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos reikalavimus įskaityti. Pažymėjo, jog atsakovės atsikirtimai nenuoseklūs, nes atsakovė teigia, jog ta pačia suma padengė įsiskolinimus pagal reikalavimus, pareikštus šioje byloje ir pareikštus Vilniaus apygardos teisme (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 05 d. galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3153-910/2019), tačiau į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įskaitymai pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir Automobilio perleidimo sutartį buvo atlikti, įskaitant reikalavimus, pareikštus šioje byloje. Teismas atsakovės atsikirtimus atmetė, kaip neįrodytus.

7.       Teismas iš ieškovės buhalterinės apskaitos dokumento nustatė, jog iš atsakovės gautų lėšų nepakako visiems ieškovo reikalavimams padengti. Pažymėjo, kad ieškovė su atsakove 2017 m. spalio 3 d. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2017, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras Nr. HCKL25171, Nr. HCKL25235, Nr. HCKL25251 ir Nr. HCKL25341, viso už 34 593,67 Eur sumą. Teismo vertinimu, ieškovės prievolių tinkamą įvykdymą patvirtina pateikti svėrimo aktai bei krovinių gabenimo važtaraščiai. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, nesumokėtą sumą už parduotas prekes – 34 593,67 Eur priteisė ieškovei iš atsakovės. Remdamasis Sutarties 6.4. punktu, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 375,41 Eur delspinigius už apmokėjimo termino praleidimą.

8.       Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes keli posėdžiai buvo atidėti dėl objektyvių aplinkybių, o paskutinis įvyko, nes teismas atsakovo nurodomas priežastis vertino nesvarbiomis, t. y. atsakovės prašymas neigiamų pasekmių ieškovui nesukėlė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.         Atsakovė apeliaciniu skundu prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išspręstas apeliantės (atsakovės) UAB „Sedro grupė“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3514-910/2019; Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2A-436-/2020 pripažinus, kad mokėjimai pagal 2019 m. balandžio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ir 2019 m. balandžio 26 d. Pirkimo - pardavimo sutartį nėra įskaityti kaip mokėjimai už šioje byloje reiškiamus reikalavimus, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir ieškovės UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neneigia, jog atsakovė atliko mokėjimus pagal 2019 m. balandžio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartį (47 346,19 Eur) ir 2019 m. balandžio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (17 500 Eur), tačiau keliamas klausimas, kurių sąskaitų apmokėjimui gauti pinigai buvo įskaityti. Abiejose bylose atmetus atsakovės teikiamus įrodymus dėl atliktų mokėjimų, susidarytų situacija, kad jie nebus įskaityti pagal nei vieną sąskaitą ir tai lemtų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą. Atsakovė mano, kad esant tokiai situacijai, teismas turėjo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo, o to nepadarius, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3153-910/2019. Teismui pripažinus, kad atsakovės mokėjimai buvo įskaityti pagal civilinę bylą Nr. e2-3153-910/2019, tokie mokėjimai negalėtų būti įskaityti šioje civilinėje.

10.         Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės UAB „Sedro grupė“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.        Šalys buvo sudariusios dvi sutartis – 2017 m. spalio 3 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2017 ir 2018 m. birželio 29 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2018. Ieškovė 2019 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (bylos Nr. e2-3514-910/2019) ir į Kauno apylinkės teismą (bylos Nr. e2-12757-886/2019) dėl skolos priteisimo. Tuo metu šioje byloje reiškiamas reikalavimas dar buvo negalimas, nes nebuvo suėję mokėjimo terminai. Pažymėjo, kad atsakovei buvo suteikta prekių už 116 743,48 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovei 64 846,19 Eur (ir pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, ir pagal transporto priemonės Pirkimo-pardavimo sutartį), visi užskaitymai atlikti pagal seniausias sąskaitas faktūras. Skolos likutis - 51 897,29 Eur, iš kurių 34 593,67 Eur su PVM pagal šioje byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė pabrėžė, jog atsakovė nepateikia jokių savo argumentus pagrindžiančių skaičiavimų, nenurodo, kodėl ieškovės paskirstyti mokėjimai nėra teisingi, kaip jie turi būti paskirstyti; jos argumentai, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ir transporto Pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtos sumos neįskaitytos nei vienoje byloje yra neteisingi, tokiais argumentais atsakovė klaidina teismą, teikdama nepagrįstą apeliacinį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

10.2. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo, o to nepadarius, sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla e2-3153-910/2019. Minėtų bylų nagrinėjimas atskirai galimas, kadangi skiriasi šių ieškinių dalykas ir pagrindas. Sustabdžius bylą, jos nagrinėjimas būtų nepagrįstai vilkinamas ir be pagrindo didinamos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek ir teismo išlaidos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteikė teismui prašymo dėl bylų sujungimo ar šios bylos sustabdymo. Mano, kad tokie apeliacinio skundo argumentai yra atsakovės bandymas vilkinti bylos nagrinėjimą ir išvengti prievolės vykdymo, piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. spalio 3 d. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2017, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis parduoti atsakovei sertifikuotą granito skaldą, o atsakovė įsipareigojo priimti prekę ir už ją sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė už parduotas prekes išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras: 2019 m. kovo 22 d. - Nr. HCKL25171 (23 879,47 Eur), 2019 m. kovo 29 d. - Nr. HCKL25235 (7 581,68 Eur), 2019 m. balandžio 2 d. - Nr. HCKL25251 (1 422,62 Eur), 2019 m. balandžio 5 d. - Nr. HCKL25341 (1 709,90 Eur). Teigdama, kad sutartyje nustatytais terminais atsakovė neapmokėjo minėtose sąskaitose nurodytų sumų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2019 m. birželio 20 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

13.       Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė įrodinėjo, jog pagal ginčo sąskaitas Nr. HCKL25171, HCKL25235, HCKL25251, HCKL25341 ji atsiskaitė perleidusi ieškovei reikalavimo teises į savo skolininką ir transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės atsikirtimus atmetė kaip neįrodytus. Teismas nustatė, kad atsakovė ir Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-3153-910/2019 atsikirtinėja, jog atsiskaitė tomis pačiomis Reikalavimo perleidimo ir Automobilio perleidimo sutartimis pagal sąskaitas, dėl kurių reikalavimai buvo pareikšti Vilniaus apygardos teisme, nors šių reikalavimų padengimui atsakovės nurodomų sumų nepakanka, o kiek pagal kurias sąskaitas atsiskaityta, atsakovė taip pat nenurodo.

14.       Atsakovė, apeliaciniame skunde nenurodžiusi jokių konkrečių argumentų dėl šių teismo motyvų, teigia, jog abejose bylose atmetus atsakovės teikiamus įrodymus, susidarytų situacija, kad jos atlikti mokėjimai nebus įskaityti pagal nei vieną sąskaitą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo, o to nepadarius, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

15.       Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.

16.       Apeliantė neteigia, kad nagrinėjamoje ir Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-3153-910/2019 (apeliantas nurodo klaidingą bylos Nr. - e2-3514-910/2019) pareikšti reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium, o teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė, todėl šis atsakovės argumentas neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra (nebuvo) pagrindo ir šios civilinės bylos stabdymui.

18.       Įstatymas numato, kad teismas turi sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 ir kt.).

19.       Šiuo atveju, apeliantė nedetalizavo Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3153-910/2019 bei savo apeliacinio skundo minėtoje byloje turinio, ir kaip minėta nepaneigė skundžiamo sprendimo argumentų šiuo klausimu.

20.       Iš Vilniaus apygardos teismo galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3153-910/2019 (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)) matyti, kad toje byloje ieškovės 67 149,81 Eur dydžio reikalavimai buvo reiškiami dėl skolos pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. HCKL23700, 2018 m. spalio 31 d. Nr. HCKL24236, 2018 m. lapkričio 30 d. Nr. HCKL24617, 2018 m. gruodžio 27 d.  Nr. HCKL24760, 2019 m. sausio 31 d. Nr. HCKL24839 ir 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. HCKL24971 (bendra sąskaitų suma - 77 347,46 Eur). Atsakovė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo grindė šalių 2019 m. balandžio 25 d. pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartimi, bei 2019 m. balandžio 26 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, ir teigė, jog dalį ieškovės prašomos priteisti skolos atsakovė ieškovei sumokėjo. Ieškovė, nurodžiusi, kad dalis atsakovės skolos (49 849,19 Eur) buvo sumokėta po ieškovės kreipimosi į teismą, sumažino prašomos priteisti skolos dydį iki 17 303,62 Eur. Teismas priėmė ieškovės UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 49 849,19 Eur skolos priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė, pakeitęs 2019 m. gegužės 6 d. preliminarų spendimą teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 17 303,62 Eur skolos, 1 384,93 Eur delspinigių, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliacinį skundą minėtoje byloje grįsdama 2019 m. balandžio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi (perleista 47 346,19 Eur reikalavimo teise į UAB ,,Pamario tiekėjai“) bei 2019 m. balandžio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią atsakovės direktorius pardavė ieškovei automobilį, nurodė, jog bendra nesumokėta skolos dalis yra 2 303,62 Eur, o ne 17 303,62 Eur (apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą – netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 17 303,62 Eur skolos priteisimo; priteisti iš atsakovės ieškovei – 2 303,62 Eur skolos ir kt.).

21.       Taigi, pati atsakovė įrodinėja, kad lėšų, kurias ieškovė gavo pagal sutartis, net neužtektų atsiskaityti pagal kitoje byloje pareikštų reikalavimų pagrindu esančias sąskaitas, todėl apeliacinio skundo tenkinimo atveju, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas neturėtų jokios įtakos nagrinėjamam ginčui.

22.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentu, nustatė, jog iš atsakovės gautų lėšų nepakako visiems ieškovo reikalavimams padengti. Ieškovė dar atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad ginčo mokėjimais buvo dengiami atsakovės ankstesni įsiskolinimai; kad atsakovės ieškovei 2019 m. balandžio 26 d. sumokėta 18 664,82 Eur suma buvo užskaityta pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. HCKL23691, dėl kurios buvo kreiptasi į Kauno apylinkės teismą, o likusi 3 664,82 Eur suma - pagal Sutartį. Atsakovė apeliaciniame skunde ieškovės nurodyto skolos paskaičiavimo neginčija, dėl Kauno apylinkės teisme nagrinėtos bylos nepasisakė. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18204-886/2019 turinys (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) patvirtina aplinkybę, kad atsakovė ieškovei būtent 2019 m. balandžio 26 d. sumokėjo toje byloje reikalautą 15 000 Eur skolą, kas sudarė pagrindą pakeisti preliminarų sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog civilinėje byloje Nr. e2A-436-/2020 net ir pripažinus, kad mokėjimų dalis pagal 2019 m. balandžio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ir 2019 m. balandžio 26 d. Pirkimo - pardavimo sutartį nėra įskaityti kaip mokėjimai už toje byloje reiškiamus reikalavimus, tai savaime nereikštų, kad jie turi būti užskaityti nagrinėjamoje byloje, ir nesudarytų pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą.

23.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

24.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi atsakovei UAB „Sedro grupė“ atidėtas 300 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atidėta žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). 

26.       Ieškovė UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Sedro grupė“ 423,50 Eur advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. vasario 28 d. advokatės V. K. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą VK Nr. 200009 bei 423,50 Eur 2020 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Sedro grupė“ apeliacinis skundas atmetamas, iš jos ieškovei UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ priteistina 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Sedro grupė“ (į. k. 304503176) valstybei 300 Eur (tris šimtus eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės UAB „Sedro grupė“ (į. k. 304503176) ieškovei UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ (į. k. 302525117) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                      Rūta Burdulienė                        

                                                                                           Jadvyga Mardosevič

                                                                                                 Neringa Švedienė