Pranešejas Bronius Zalaga              Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-135/2011 

Teisejas Kestutis Acas              Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00617-2010-8              Procesinio sprendimo kategorija:

              2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.10.1.

                                                                                                  (S)

ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužes 19 d.

Šiauliai

Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teiseju Irenos Ivanovienes, Vidmanto Myles,

sekretoriaujant Audronei Peleckienei,

dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,

nuteistojo L. J. gynejui  advokatui V. S.,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo L. J. apeliacini skunda del Radviliškio rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu pagal:

      - pagal LR BK  294 straipsnio 2 dali ir nuteistas laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) menesiams;

-  pagal LR BK  146 straipsnio 2 dali  ir nuteistas laisves atemima 1 (vieneriems) metams;

-  pagal LR BK  165 straipsnio 1 dali  ir nuteistas laisves atemima 6 (šešiems) menesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes ir subendrinta bausme  paskirta laisves atemima 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) menesiams.

                    Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie 2011-03-07 nuosprendžiu paskirtos bausmes iš dalies prideta Kedainiu rajono apylinkes teismo 2009-01-28 nuosprendžiu paskirtos  ir neatliktos bausmes dalis ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 2 (dvejiems) metams, bausme  atliekant pataisos namuose. I atlikta bausme iskaitytas sulaikymas 2 (dvi)  paros (LR BK 65 str.).     

              Tuo paciu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybes kaltinamajam ir nukentejusiajam susitaikius atleistas P. V., o kaltu pripažintas ir V. M., taciau nuosprendis del ju neapskustas.    

Išnagrinejusi byla, kolegija

n u s t a t e:

              L. J. nuteistas už tai, kad kartu su V. M. neteisetai pažeide asmens teise i busto nelieciamuma, neteisetai ateme žmogui laisve panaudodami smurta ir savavaldžiavo panaudodami psichine ir fizine prievarta:

              t. y., 2010 m. rugsejo 12 d. apie 1 val., veikdami bendrininku grupeje, L. J. ir V. M. išlaužus duru užrakta ir jiems abiems neteisetai slapta, prieš G. J. valia,  isibrovus i jo gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini) namo viduje L. J. kumšciu sudave gulinciam G. J. i veida, už kojos ištempe ji iš lovos, liepe rengtis, klause apie motorolerio vagyste, V. M. pagrasino „imuryti i siena“,  L. J., užlaužes ranka G. J., nusivede ji i  lauka prie automobilio, prievarta isodino i automobili ir, tesdami nusikalstama veika, važiuojant automobiliu, L. J. liepe prisipažinti ivykdžius vagyste, sudave alkune per viršugalvi,  4 kartus kumšciu i veida, pagrasino pririšti prie automobilio ir tempti, P. V. pasake, kad „ mažai duoda, jei neprisipažista“, po to, tesdami nusikalstama veika, nuveže G. J. pas T. Š. i namus, esancius (duomenys neskelbtini) kur kieme V. M. sutrenke durelemis  G. J. smugi, L. J. pagrasino, kad šis negriš namo bei apie 7 kartus spyre i šonus ir nugara, sudave delnu per veida, po to, toliau tesdami nusikalstama veika, važiuojant automobiliu, L. J. sudave apie 8 smugius kumšciu i veida, nuveže ji i nenustatyta gyvenviete, kur P. V. spyre G. J. i nugara, tesdami nusikalstama veika nusiveže G. J. i (duomenys neskelbtini) kaima, po to i Radviliškio rajono policijos komisariata, grižtant automobilyje L. J. sudave kumšciu G. J. i nosi, taip savo tyciniais veiksmais, panaudoje fizini smurta ir psichine prievarta neteisetai ateme G. J. laisve iki 2010 m. rugsejo 12 d. 4 valandos, nesilaikydami istatymo nustatyto tvarkos savavališkai vykde gincijamas nerealizuotas T. Š. teises i nusikaltima padariusiu asmenu nustatyma ir žalos atlyginima.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. J. prašo Radviliškio rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendi pakeisti ir paskirti bausme, nesusijusia su realiu laisves atemimu. Prašo ivertinti apeliaciniame skunde nurodytas ir su jo asmenybe susijusias aplinkybes  ir, taikant LR BK 75 str., bausmes vykdyma atideti.

Nuteistasis nurodo, kad teismas, skirdamas realia laisves atemimo bausme, neatsižvelge i tai, kad jis, pareiškus itarimus, iš karto visiškai prisipažino, paaiškino nusikalstamu veiku ivykdymo aplinkybes, nurode asmenis, kurie dalyvavo šiu nusikaltimu padaryme. Tai, nuteistojo nuomone, rodo, kad jis suprato savo veiku nusikalstama pobudi ir nuoširdžiai nusprende ateityje nebenusikalsti. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis išlaiko du mažamecius vaikus.

Apeliacines instancijos teismui nukentejusysis G. J. pateike atsiliepima i nuteistojo L. J. apeliacini skunda, kuriame nurode, kad, jo nuomone, L. J. paskirta teisinga bausme, todel prašo nuosprendžio nekeisti.

Teismo posedyje nuteistojo L. J. gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas savo kaltes del padarytu nusikaltimu ir jo nusikalstamu veiksmu teisinio vertinimo negincija, todel kolegija pasisako del L. J. paskirtos bausmes.

Apylinkes teismas, skirdamas L. J. bausme, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje itvirtintu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni, jo padarymo aplinkybes, nusikalstamu veiku stadija, kaltes forma, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe.

L. J. pripažintas kaltu padares tycini nesunku nusikaltima (BK 165 str. 1 d., 11 str. 2, 3 d.) ir 2 tycinius apysunkius nusikaltimus (BK 146 str. 2 d., 294 str. 2 d., 11 str. 2, 4 d.). Jis praeityje teistas, nusikalto turedamas neišnykusi ir nepanaikinta teistuma už tycinio nusikaltimo padaryma lygtinio paleidimo iš bausmes atlikimo vietos metu. Vadovaujantis LR BK 27 straipsnio 1 dalimi, jei asmuo, jau teistas už tycinio nusikaltimo padaryma, jeigu teistumas už ji neišnykes ar nepanaikintas istatymu nustatyta tvarka, vel padaro tycini nusikaltima, yra laikomas recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalyje itvirtinta taisykle, kad recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma paprastai skiriama laisves atemimo bausme. Taigi apylinkes teismas pagristai L. J. parinko baudžiamojo istatymo, numatancio atsakomybe už padarytus nusikaltimus, sankcijose numatytas laisves atemimo bausmes.

Nustatydamas bausmiu trukme už atskirus nusikaltimus teismas ivertino nuteistojo asmenybe – L. J. praeityje teistas, nusikalto teistumui neišnykus, jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalto bendrininku grupeje. Taip pat teismas, nustatydamas paskirtu bausmiu dydi, mažesni nei sankcijoje numatytu bausmiu vidurkis, atsižvelge i tai, kad L. J. išlaiko du mažamecius vaikus, todel dar karta atsižvelgti i šia aplinkybe, kaip prašo nuteistasis apeliaciniame skunde, nera pagrindo, kadangi tai jau ivertinta apkaltinamajame nuosprendyje.

Apeliantas L. J. skundu prašo atsižvelgti i tai, kad jis iš karto visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailejosi ir padejo išaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teismu praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame istatyme numatyta veika ir nuoširdus gailejimasis pripažistamas kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verciamas objektyviu aplinkybiu, kaip kad nagrinejamu atveju. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažista padares nusikalstama veika, t. y. veika, kuria jis betarpiškai padare, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininku padarytas veikas.

Iš bylos duomenu matyti, jog L. J., iteikus itarima del BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kaltu prisipažino (1 t., 168–169 b. l.), iteikus galutini pranešima del nusikalstamu veiku, numatytu BK 294 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 2 dalyje, padarymo L. J. kaltu prisipažino tik iš dalies, t. y. prisipažino tik del savavaldžiavimo, taciau neprisipažino del neteiseto laisves atemimo ir neteiseto asmens busto nelieciamumo pažeidimo (1 t., 183 b. l.). Teisiamojo posedžio metu L. J. taip pat savo kalte pripažino tik iš dalies, neprisipažino isibroves i nukentejusiojo G. J. namus, neige naudojes psichine prievarta, taip pat nurode, kad nukentejusiojo iš pat pradžiu nemuše, o fizini smurta naudojo tik veliau (2 t., 60, 61, 62 b. l.). Kolegijos nuomone, toks ikiteisminio tyrimo instituciju surinktu ir teismo posedžio metu ištirtu irodymu nulemtas nuteistojo dalinis prisipažinimas pagristai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe, del to butu pagrindas mažinti paskirtas bausmes. Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismo L. J. paskirtos bausmes, nesiekiancios baudžiamojo istatymo, numatancio atsakomybe už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje nustatyto laisves atemimo bausmes vidurkio, tikrai nera per griežtos.

Skirdamas galutine subendrinta bausme pirmosios instancijos teismas bausmiu bendrinimo nuostatu nepažeide ir subendrino nuteistajam bausmes apemimo budu (BK 63 str. 2 d.). Paskirtoji bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, tinkamai subendrinta su Kedainiu rajono apylinkes teismo 2009-01-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmes dalimi, nes L. J. naujas nusikalstamas veikas padare neatlikes ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 10 menesiu ir 11 dienu bausmes dalies lygtinio paleidimo iš bausmes atlikimo vietos metu. Švelninti paskirta subendrinta bausme taip pat nera pagrindo.

L. J. prašymas skirti bausme, nesusijusia su realiu laisves atemimu atidedant paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma nepagristas, todel negali buti patenkintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, teismas paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma gali atideti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo.

Bylos duomenimis L. J. praeityje jau buvo teistas, nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos metu (1 t., 196 b. l.), todel daroma išvada, kad nuteistasis iš ankstesniu teistumu nepasimoke ir nepateisino jam teismo parodyto pasitikejimo.

Esant šioms aplinkybems, nera pagrindo manyti, kad paskirtos bausmes tikslai L. J. atžvilgiu gali buti pasiekti atidejus jos vykdyma, todel keisti apylinkes teismo nuosprendi del L. J. apeliaciniame skunde išdestytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r e:

nuteistojo L. J. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                            Bronius Zalaga

Teisejai                                                                                                                                           Irena Ivanoviene

                                                                                                                                                        Vidmantas Myle