Bylos Nr. 1S-80-185/2016

              Procesinio sprendimo kategorija               2.12.4.                                                                                                                                                   

(S)

                                          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                             N U T A R T I S

                                                            2016 m. kovo 14 d.     

                                                                   Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos – (duomenys neskelbtini) D. Š. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-04 nutarties,

n u s t a t ė:

2016-02-01 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) D. Š. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr. prokuroro M. R. 2016-01-15 nutarimą, kuriuo prokuroras atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir paliko galioti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vyriausiojo specialisto, laikinai einančio Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas, S. G. 2015-12-28 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2016-02-04 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Skundu (duomenys neskelbtini) D. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-04 nutartį. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, mano, jog ji priimta formaliai, neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes, nekreipiant dėmesio į skunduose nurodytus faktus apie konkurso pravedimo aplinkybes ir nesiaiškinus (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų pirkimo viešojo konkurso metu pakeisto techninio projekto pakeitimo pagrindų. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencija, akcentavo, jog negalimas tokios teisės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. ir 229 str. asmenys atsako tik tuo atveju, jeigu jie padaro didelę žalą valstybei, Europos sąjungai. Tačiau pažymi, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybė dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, pakeičiant viešojo pirkimo technines sąlygas, prarado savivaldybės biudžeto (219 214,80 Lt) ir Europos sąjungos (2 703 649,20 Lt) lėšas bei negavo už tas lėšas turto, kurį pagrįstai tikėjosi gauti. Civilinio proceso tvarka neįmanoma nustatyti galimai padarytų veikų, juos padariusių asmenų ir atgauti dėl padarytų techninio projekto pakeitimų prarastą turtą. Kaip jau nurodė savo ankstesniuose skunduose, (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų konkurso metu į kompiuterio sistemą įkeltas antras techninio projekto variantas, pakeistas į savivaldybei nenaudingas sąlygas, yra niekieno nepasirašytas, todėl yra pagrindas įtarti, jog techninis projektas yra galimai suklastotas. Konkurso metu fiktyviai, be pagrindo, pakeitus techninio projekto sąlygas, iš pirmo žvilgsnio pirkimas tapo lyg ir teisėtas, tačiau faktiškai pasikeitė iš esmės. Pasirašydamas sutartį (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius V. A. B. buvo ką tik pradėjęs eiti šias pareigas. Be to, šiuo metu yra paaiškėjusios naujos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų pirkimo techninio projekto antro varianto įkėlimo į sistemą. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pavedimu, vyriausiasis specialistas kompiuterininkas išaiškino, iš kurio kompiuterio buvo atliktas rengėjo nepasirašyto ir užsakovo nepatvirtinto techninio projekto su pakeistomis pirkimo sąlygomis įkėlimas į sistemą. Šiuo metu minėtas kompiuteris darbo reikalais yra naudojamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 208 kabinete (viešieji pirkimai). Taip pat darbo pasitarimo pas ją (merę) metu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos juridinio skyriaus vedėja N. J. pripažino, jog jai buvo žinomas faktas apie projekto pakeitimus, ir, kad galimai juos padarė tuo metu viešuosiuose pirkimuose dirbusi specialistė M. P., tačiau ji neįvardijo, kieno paliepimu buvo padaryti techninio projekto, o kartu ir pirkimo sąlygų, pakeitimai. Specialistė M. P. išėjo iš darbo savo noru vos po kelių mėnesių nuo pakeisto techninio projekto įkėlimo į sistemą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo sistema ir jos įrengimo darbai buvo finansuojami iš Europos sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos pagal projektą „(duomenys neskelbtini) miesto gyvenamųjų rajonų viešųjų erdvių kompleksiškas sutvarkymas, didinant jų investicinį ir gyvenamosios aplinkos patrauklumą“. Įgyvendindama Europos sąjungos Struktūrinių fondų ir tarptautinių programų techninės paramos lėšomis finansuojamus projektus, viešuosius pirkimus organizuoja CPVA. Jiems suderinti (įkeliant į sistemą) buvo pateiktas 2009 m. parengtas techninis projektas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame apibrėžtas projektuojamas naujas statybos objektas ir jo sudedamosios dalys. Skelbiant konkursą jau buvo naudojamasi kitu (pakeistu) techniniu projektu, kuris sistemoje yra, tačiau nepasirašytas, neaišku, kieno ir kokiu pagrindu buvo pakeistas bei įkeltas į sistemą. Būtent šis pakeistas techninis projektas numatė kitokias sąlygas, dėl kurių savivaldybė prarado nuosavybės teisę į šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą, nors už šį tinklą sumokėjo virš pusės milijono litų. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisija 2010-06-08 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo sąlygas pakeitė, bet tokie pakeitimai galėjo būti padaryti tik turint tam pagrindą, t. y. suderinus su projektuotojais ir jiems nustačius pakeitimų būtinybę, tačiau pakeistas projektas iš viso niekieno nepasirašytas. Nurodo, kad pačių pakeitimų būtinumas yra labai abejotinas ir nelogiškas – negali būti būtini pakeitimai, dėl kurių už (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir valstybės lėšas buvo sukurtas AB (duomenys neskelbtini) turtas. Tyrėjas nesiaiškino, kas inicijavo pakeitimus ir (ar) pakeitimai buvo pagrįsti techniniais sprendimais ar kažkieno asmeniniais interesais, o tik konstatavo, jog juos (pakeitimus) pasirašė komisijos nariai. Mano, kad darbuotojus buvo lengva suklaidinti, nes jie nebuvo tos srities specialistai. Todėl faktas, kad dalis įrangos nepriklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei nuosavybės teise paaiškėjo tik tada, kai buvo nutrauktas vaizdo stebėjimo sistemos darbas. Tačiau faktas yra tai, kad objektas buvo įrengtas pagal pakeistą, nepasirašytą techninį projektą, todėl sutarties pasirašymas iš esmės buvo tik pasekmė. Galimai nusikalstama veika buvo padaryta dar iki sutarties pasirašymo viešojo konkurso metu, o būtent šio aspekto Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai ir netyrė, o jų poziciją palaikė prokuroras. Prokuroras neatkreipė dėmesio, kad dėl konkurso sąlygų (techninio projekto) pakeitimo, (duomenys neskelbtini) savivaldybė prarado daugiau kaip pusę milijono litų, o tai jau viešasis interesas. Tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir AB (duomenys neskelbtini) susiklostę sutartiniai santykiai neeliminuoja iki šių santykių atsiradimo galimai padarytų nusikalstamų veikų, iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė. Pažymi, kad nei prokuroro, nei Specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimuose nėra pateikti konkretūs argumentai, pagrindžiantys atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindų, t. y. atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą nėra nurodyta, jog pareiškėjos duomenys apie galimai nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, taip pat nenurodyta, kuri iš BPK 3 str. 1 d. numatytų aplinkybių daro baudžiamąjį procesą negalimą. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimu. Šiuo atveju nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė ir jį patvirtino vienas ir tas pats specialistas. Prokuroras savo nutarime šio pažeidimo nelaikė esminiu ir nurodė, kad tai priimto sprendimo esmės nekeičia, bet tokie pažeidimai, pareiškėjos nuomone, mažina pasitikėjimą institucijomis ir jų specialistais bei sukelia abejones priimamais sprendimais ir jų teisėtumu. Kita vertus, tai yra proceso pažeidimas, darantis procesinius sprendimus neteisėtais. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, matydama akivaizdžius neatitikimus ir prieštaravimus viešojo konkurso dokumentuose, negali pati atlikti tyrimo ar apklausti darbuotojų, dėl to ir kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus, kad būtų nustatyti kalti asmenys. Nenustačius, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, (duomenys neskelbtini) savivaldybė praras pusę milijono litų, už kuriuos sukurtas turtas perėjo privataus kapitalo įmonei AB (duomenys neskelbtini). Mano, kad šiuo atveju neištyrus visų viešojo pirkimo techninio projekto pakeitimo pagrindų, dokumentų taisymo/keitimo sistemoje pagrindų, konkurso metu padarytų pakeitimų būtinumo ir pagrįstumo, negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ar kad yra kiti BPK 3 str. 1 d. numatyti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindai.

Skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. 6-09-51, pareiškėjos skundu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, prokuroro ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno nutarimais, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl, net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, jeigu yra akivaizdžiai aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos, (duomenys neskelbtini) D. Š. su 2015-12-15 skundu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnus (skundas tarnyboje gautas 2015-12-16, reg. Nr. 6-09-51), prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų 225 str. (kyšininkavimas), 226 str. (prekyba poveikiu), 227 str. (papirkimas), 228 str. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 300 str. (dokumentų klastojimas). Skunde pareiškėja ginčija šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo perėjimą AB (duomenys neskelbtini) nuosavybei, teigia, kad šį turtą pagrįstai tikėjosi gauti pati (duomenys neskelbtini) savivaldybė, kadangi miesto vaizdo stebėjimo sistema ir jos įrengimo darbai buvo finansuojami iš savivaldybės ir Europos sąjungos gautų lėšų, o dar iki darbų pradžios pakeitus techninio projekto sąlygas savivaldybei nenaudinga linkme, savivaldybė prarado dideles lėšas ir nuosavybės teisę į šį turtą. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas S. G., atlikęs pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių patikslinimą, 2015-12-28 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavęs BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytą aplinkybę – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjos skundo argumentas, kad atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą nėra nurodyti pagrindai, darantys baudžiamąjį procesą negalimą, nes nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), ir priimant nutarimą buvo vadovaujamasi būtent BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 168 str. nuostatomis. Savo sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnas motyvavo tuo, kad gauti duomenys nepatvirtina, jog būtų padarytos pareiškėjos skunde nurodytos nusikalstamos veikos, dėl kurių buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą. (duomenys neskelbtini) D. Š. skunde aprašomas ginčas dėl šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo nuosavybės yra priskiriamas civilinės teisės dalykui ir turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka teisme. Su šiuo pareigūno nutarime išdėstytu vertinimu ir motyvais visiškai sutiko tiek prokuroras, tiek ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir skundų medžiaga taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti surinktų duomenų ir daryti kitokias išvadas nei nutarimuose jas padarė pareigūnas ir prokuroras bei skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos sudaryta viešojo pirkimo komisija 2010-05-24 nusprendė organizuoti (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų pirkimą atviro konkurso būdu ir patvirtino atviro konkurso sąlygas. 2010-06-08 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), nubalsavus visiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos nariams, kai kurios viešojo pirkimo sąlygos buvo pakeistos. Būtent šiuo protokolu pakeitus (papildžius) viešojo pirkimo sąlygas buvo numatyta, kad duomenų perdavimo tinklas nuosavybės teise priklausys Tiekėjui, o ne (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei. Po atlikto viešojo pirkimo konkurso, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija (pirkėjas) ir AB (duomenys neskelbtini) (pardavėjas) sudarė (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų pirkimo sutartį 2011-05-25/26 Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos papildomus susitarimus (2011-09-07/08 Nr. 1 ir 2011-10-13 Nr. 2). Abi šalys susitarė dėl šios sutarties sąlygų, įskaitant ir sutarties priede Nr. 3 numatytos sąlygos, kad duomenų perdavimo tinklas bus privatus ir priklausys Tiekėjui, šiuo atveju – AB (duomenys neskelbtini), o visi ginčai tarp šalių dėl šios sutarties vykdymo bus sprendžiami šalių susitarimu, šalims nesusitarus, ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į šiuos duomenis aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria priimtiems pareigūno, prokuroro ir apylinkės teismo sprendimams, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų nėra jokio pagrindo, kadangi šiuo metu nėra gauta jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų esant kokios nors nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismui pateiktos medžiagos duomenys rodo, ką pagrįstai savo sprendimuose konstatavo tiek pareigūnas, tiek prokuroras ir apylinkės teismas, jog pareiškėjos skunde aprašomas ginčas dėl šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo nuosavybės yra priskiriamas civilinės teisės dalykui ir turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų viešojo pirkimo sąlygų pakeitimai, kuriuose numatyta, kad duomenų perdavimo tinklas nuosavybės teise priklausys Tiekėjui, o ne (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, buvo vieši, tokias pirkimo sąlygas iškėlė ir vienbalsiai priėmė pati (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos sudaryta viešojo pirkimo komisija, su tokiais pakeitimais susipažinti ir juos apskųsti teisę turėjo visi šio atviro viešojo pirkimo konkurso dalyviai. Taip pat pati savivaldybės administracija, pasirašydama (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų pirkimo sutartį su AB (duomenys neskelbtini), savo noru susitarė su AB (duomenys neskelbtini) dėl darbų pirkimo sąlygų, iš kurių viena yra ta, kad šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas bus (yra) AB (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad viešojo konkurso dalyviai dėl viešojo pirkimo organizavimo tvarkos ar kitų sąlygų būtų pateikę skundų, ar sutarties galiojimo laikotarpiu vienas kitam reiškę kokių nors pretenzijų. Visos šios aplinkybės, kaip pagrįstai savo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė pareigūnas, parodo, kad jokia pavojinga nusikalstama veika padaryta nebuvo. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas (BPK 1 str.). Tai reiškia, kad jokių kitų tikslų baudžiamuoju procesu siekti negalima. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai yra neišvengiama, t. y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų gėrių. Nagrinėjamu atveju pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė dėl ginčijamo turto priklausomumo būtų kreipusi į teismą civilinio proceso kodekso numatyta tvarka, nors tam nebuvo ir šiuo metu nėra jokių kliūčių. Pažymėtina, kad galimo civilinio proceso šalys neturėtų siekti baudžiamuoju procesu nustatinėti faktines aplinkybes. Todėl pareiškėjos pasirinktas būdas civilinės teisės sričiai priskiriamą ginčą spręsti baudžiamosios teisės priemonėmis, prieš tai nepabandžius tariamai pažeistų teisių atkurti kitomis švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, vertinamas kaip prieštaraujantis teismų praktikai. Kaip pagrįstai savo nutarime pažymėjo prokuroras, jei ginčas bus sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padarys išvadą, kad asmenys galimai pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, teismas tokiu atveju gali priimti atskirąją nutartį ir išsiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus (CPK 299 str.), o jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškės nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 str. 1 d.).

Apibendrinus darytina išvada, kad tiek pareigūnas, tiek prokuroras, taip pat ir apylinkės teismas, visiškai įsigilino į nagrinėjamos bylos situaciją, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu negauta duomenų, kurie duotų pagrindą manyti, jog buvo padaryta kokia nors veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o iškilęs ginčas dėl turto priklausomumo (šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo nuosavybės) turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis duomenų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės buvo patikrintos, tačiau jos nepasitvirtino, o gautų duomenų visiškai pakanka pagrįstam sprendimui priimti. Jokių naujų, nežinomų ir dar neįvertintų aplinkybių savo skunde apygardos teismui pareiškėja nenurodė, o iš esmės dėsto analogiškas aplinkybes kaip ir skunduose prokuratūrai bei apylinkės teismui. Tačiau tiek prokuroro nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje yra aiškiai ir suprantamai atsakyta į visus pareiškėjos skundų argumentus, įskaitant ir dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmusio ir jį patvirtinusio vieno ir to paties pareigūno, todėl aukštesnės instancijos teismas, visiškai pritardamas sprendimuose išdėstytiems motyvams, jų nebekartoja. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas ir jis negali būti naudojamas kaip priemonė priversti civilinių teisinių santykių šalis priimti sprendimus. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas remiantis vien tik subjektyviais vertinimais, o ne objektyviomis aplinkybėmis, reikštų nepagrįstą teisėsaugos institucijų kišimąsi į civilinius teisinius santykius.

Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių patikrinimo metu negavus objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos, pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. (duomenys neskelbtini) savivaldybė dėl tariamai pažeistų teisių atkūrimo (ginčijamo turto priklausomumo) turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, o, kaip jau minėta, jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškės nusikaltimo požymių, teismas tokiu atveju apie tai praneš prokurorui (CPK 300 str. 1 d.). Taigi nenustačius jokio įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

              Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

                 Pareiškėjos – (duomenys neskelbtini) D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-04 nutartį nepakeistą.

                 Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                               Pranas Šimkus