Civilinė byla Nr. 2A-1204-881/2016

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03746-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.12.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 27 d.

        Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1190-608/2015 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams L. G. ir A. G. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                  I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus L. G. ir A. G. per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; atsakovams per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šio teismo sprendimo neįvykdžius, suteikti ieškovui teisę pačiam atlikti šiuos veiksmus, t. y. pašalinti / nugriauti tvorą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, visas turėtas išlaidas dėl minėtų darbų atlikimo išieškant iš atsakovų. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-2564 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas, kuriuo minėtas žemės sklypas padalintas į tris mažaaukštės gyvenamosios paskirties sklypus: Nr. 1 – 590 kv. m, Nr. 2 – 444,97 kv. m, Nr. 3 – 433 kv. m. Ieškovas pagal 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-1170 įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. 3, kurio dydis 433 kv. m. Pradėjęs naudotis minėtu žemės sklypu ieškovas nustatė, kad dalis žemės sklypo yra aptverta tvora, kuria yra aptvertas greta ieškovo žemės sklypo esantis atsakovams priklausantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas ne kartą prašė atsakovų, kad jie patrauktų tvorą, tačiau atsakovai neargumentuotai atsisako vykdyti tokį ieškovo reikalavimą. Civilinio kodekso 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Dėl to, kad atsakovų tvoros dalis patenka į ieškovo žemės sklypą, ieškovas negali laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teisės visa apimtimi, t. y. laisvai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri neteisėtai aptverta atsakovams priklausančia tvora. Be to, ieškovas šiuo metu jam nuosavybės teise priklausančiame sklype stato gyvenamąjį namą, o atsakovės tvoros dalis, esanti ieškovo žemės sklype, trukdo ieškovui vykdyti statybos darbus.
2. Atsakovai L. G. ir A. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 19 d. potvarkiu Nr. 791V bei jo 1 priedėliu L. G., kaip privačios namų valdos savininkei, buvo leista ne aukciono tvarka įsigyti teisėtai naudojamą 1440 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo tikslu buvo atlikti žemės sklypo matavimo bei jo ribų derinimo darbai. Atlikus šiuos darbus, atsakovams buvo pateiktas susipažinti žemės sklypo ribų planas, pagal kurį įsigyjamo žemės sklypo ribos visiškai sutapo su šiame sklype atsakovei nuosavybės teise priklausančios įrengtos tvoros ribomis. Minėtame sklype buvo pažymėti visi atsakovams nuosavybės teise priklausantys statiniai, jų išsidėstymas ir šio sklypo plotas – 1440 kv. m. Kadangi atsakovai neturėjo jokio specialaus išsilavinimo, leidžiančio jiems nustatyti, ar planas yra teisingas, nei vienas iš atsakovų neprieštaravo minėtame plane užfiksuotoms sklypo riboms. Dėl to 1995 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/96-9479, po ko atsakovų nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Iki 2006 metų atsakovams nekilo problemų naudojantis nupirktu žemės sklypu. Tik susipažindami su rengiamu gretimo žemės sklypo detaliuoju planu atsakovai sužinojo, kad pagal šį planą dalis atsakovams priklausančio žemės sklypo pateks į naujai formuojamo sklypo ribas. Atsakovams kreipusis į uždarąją akcinę bendrovę „Inžineriniai tyrimai“ dėl pakartotinio atsakovams nuosavybės teise priklausančio sklypo matavimo, šios bendrovės filialo „Topografija“ vykdytojas, atlikęs matavimus, nustatė, kad 1995 m. vasario 8 d. preliminariame plane užfiksuoto sklypo dydis yra ne 1440 kv. m, o 1529 kv. m. Taip tapo aišku, kad 1995 metais atliekant rengiamo atsakovams parduoti žemės sklypo matavimus, buvo padaryta aiški matavimo klaida, dėl nelygaus reljefo buvo nustatytas netikslus sklypo dydis. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto valdybos potvarkiu atsakovams buvo parduotas ne faktiškai atsakovams priklausančiais statiniais užimamas žemės plotas, kaip reikalavo tuo metu galioję įstatymai, o kur kas mažesnis plotas. Dėl šios priežasties atsakovams priklausančios tvoros dalis atsidūrė ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris vėliau buvo padovanotas ieškovui. Taip pat atsakovams priklausantys statiniai – lauko tualetas, kanalizacijos šulinys, tvoros ir sodo dalis, atsidūrė valstybinėje žemėje. Taigi, atsakovų nuomone, esama situacija yra pažeidžiami ne ieškovo, o atsakovų teisėti interesai. Atsakovai prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koordinačių taškai tiek preliminariame sklypo ribų plane, tiek kontroliniame matavime, kurį atliko A. M., sutampa. Atsakovų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 6 p. numatė, kad naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais yra laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai. Todėl asmens teisė pirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą yra grindžiama realiu jos naudojimu konkrečiam tikslui, t. y. netrukdomam naudojimuisi šiais statiniais. Atsakovai pažymėjo, kad visi jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai bei įrenginiai žemės sklypo matavimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl atsakovai laiko, kad 1995 m. vasario 8 d. Rasų seniūnijoje parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų derinimo planas atitiko tiek faktinę situaciją, tiek imperatyvias galiojusių teisės aktų nuostatas. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovui jau 1995 m. sausio 19 d., t. y. nuo to momento, kai atsakovai įsigijo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius pastatus, tapo žinoma apie tvoros buvimą, jos konfigūraciją bei kitas su ja susijusias aplinkybes. Iš 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutarties turinio (4.2 p.) matyti, kad ieškovas prieš sudarydamas šią sutartį susipažino su dovanojamo turto būkle ir dėl jos jokių pretenzijų neturi. Tai reiškia, kad apie tvoros buvimą ieškovui buvo žinoma dar iki šios sutarties sudarymo ir tuo yra paneigiamas ieškovo teiginys, kad apie tariamą savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik pradėdamas naudoti savo sklypą.

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovus per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovams per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius šio teismo sprendimo, suteikė ieškovui teisę atlikti pačiam šiuos veiksmus, t. y. pašalinti / nugriauti tvorą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, visas turėtas išlaidas dėl minėtų darbų atlikimo išieškant iš atsakovų.
4. Teismas nustatė, kad savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ matininko A. M. 2009 m. kovo 24 d. sudarytas kontrolinis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, matavimų planas patvirtina, kad atsakovų pastatytos tvoros dalis patenka į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užima 19 kv. m ieškovo žemės sklypo. Tai trukdo ieškovui, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui savo naudotis ta jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, kuri patenka į atsakovų tvora aptvertą teritoriją.
5. Teismas sprendė, kad atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančios tvoros dalis yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, taip pat nesuteikia atsakovams jokių teisių į ieškovui nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, aptverto atsakovų tvora, teritoriją. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovų neteisėtus veiksmus, perkeliant jiems nuosavybės teise priklausančią tvorą į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1380-656/2015, nustatytos aplinkybės, jog atsakovų tvora pateko į ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo teritoriją dėl to, kad formuojant ieškovo žemės sklypą ir atsakovų žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 2 punkte, 4 punkte ir 7 punkte įtvirtintos nuostatos, kuriose numatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privačių namų valdų savininkams parduodami faktiškai naudojamos valdos dydžio, šių sklypų ribas nustačius pagal namų valdos techninės apskaitos duomenis, t. y. formuojant ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą buvo nukrypta nuo esminės imperatyvios minėtame teisės akte numatytos sąlygos – faktinės valstybinio žemės sklypo žemėnaudos. Tačiau minėtais teismų procesiniais sprendimais buvo atmestas L. G. ir A. G. ieškinio reikalavimas dėl restitucijos ir vindikacijos taikymo, t. y. atsisakyta pripažinti negaliojančiais sandorius ir administracinius aktus, kurių pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtais teismų procesiniais sprendimais taip pat konstatuota, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai sąžiningai įgijo valstybinės žemės sklypą nuosavybėn, remdamiesi valdžios institucijos sprendimu; restitucijos taikymas pažeistų detaliojo planavimo sprendinius, nes žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai jau yra pasistatę statinius minėtame žemės sklype. Taigi, Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011 yra nustatyti nagrinėjamai civilinei byla reikšmingi prejudiciniai faktai dėl ieškovui ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų. Sandoriai, kurio pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat administraciniai aktai dėl minėto žemės sklypo ribų nustatymo yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikinti. Kadangi atsakovams nuosavybės teise priklausanti tvoros dalis yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atsakovai neturi teisės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia tvora atitverta ieškovo žemės sklypo dalimi, sudarančia 19 kv. m, taip pat jie nėra įstatymų nustatyta tvarka pareiškę reikalavimo dėl atitinkamų teisių į ieškovui nuosavybės teise priklausantį daiktą pripažinimo, teismas konstatavo, jog atsakovai, naudodamiesi ieškovo žemės sklype pastatyta tvoros dalimi ir ja atitverta ieškovo žemės sklypo dalimi, pažeidžia ieškovo kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko teisę savo nuožiūra naudotis visu jam nuosavybės teise priklausančiu daiktu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovai L. G. ir A. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nevisiškai ištyrė byloje esančią ir tinkamam jos išsprendimui reikšmingą medžiagą, neišsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, o kai kurių apskritai net netyrė, todėl ginčo išsprendimui pritaikė netinkamą teisės normą. Ieškovas nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, kad yra 433 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Visi atsakovų teismui pateikti rašytiniai įrodymai, 2014 m. kovo 12 d., 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. birželio 5 d. ir 2015 m. birželio 22 d., kuriais atsakovai grindžia nuosavybės teisę į 20 kv. m. ploto žemės sklypą, nebuvo atmesti, bet ir nebuvo nagrinėti, taip pat nepatenkinti atsakovų 2015 m. liepos 1 d. raštiškai pateikti keturi prašymai. Ieškovas gavo dovanų 433 kv. m. ploto sklypą, kuriame yra ginčijama 20 kv. m. dalis, po to, kai bendrasavininkiai V. J. (ieškovo tėvas) ir J. R. bandė privatizuoti 1 520 kv. m. ploto žemės sklypą. Žemės sklypo planas, 1 520 kv. m. ploto, sudarytas 1996 m. lapkritį, nepažymėtas kadastro žemėlapyje. Tai reiškia, kad bendrasavininkai nuosavybės teisės į 1 520 kv. m. ploto žemės sklypą negavo. 2007 m. balandžio 11 d. formuojant naują žemės sklypo planą 1 520 kv. m. ploto sklypas buvo padalytas į tris dalis. Sutuoktiniai R. ir V. J. savo žemės sklypo dalį padalijo į dvi dalis: 433/930 kv. m. ir 497/930 kv. m. Šis padalijimas į du atskirus sklypus aiškiai parodė, kad 1997 metais privatizuojant 930 kv. m. ploto žemės sklypą buvo pažeistas LR Vyriausybės nutarimo Nr. 987 4 punktas. 497 kv. m. ploto žemės sklypas su statiniais, o 433 kv. m. ploto žemės sklypas – be statinių. Pagal Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 1526V, 1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 221-01 bendrasavininkiams buvo leista privatizuoti 1 520 kv. m. ploto pagal preliminarų planą, kurį paruošė Rasų seniūnijos darbuotojai. 2007 m. pagal minėtą įsakymą dar kartą suformavo naują žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą. Šį žemės sklypą suformavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, darbuotojas geodezininkas A. M., kuris, sudarydamas žemės sklypo planą, pakeitė sklypo konfigūraciją, tuo pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 125 punkto nuostatas. Tokiu būdu atsakovų tvora pakliuvo į 433/930 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koordinačių taškas 2 yra atsakovų žemės sklype, ir be atsakovų žinios teisėtu būdu į jį negalima patekti. Tai reiškia, kad 433/930 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo pamatuotas ne natūroje. Pažeistos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 63 punkto nuostatos. Be to, sudarytame 433 kv. m. sklypo ir 497 kv. m. sklypo plane nepažymėtas garažas, nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, sklype stovi garažas. Pažeistos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 33 ir 33.2 punktų nuostatos. Ieškovas teisme pripažino, kad 2006 metais žinojo apie atsakovų tvoros buvimo vietą jam priklausančiame 433 kv. m. sklype. Tai reiškia, kad jį tenkina, jog atsakovų tvora yra jo sklype, ir apie tai atsakovus raštiškai informavo tik 2008 m. gruodžio 9 d. Be to, dviem atskiriems sklypams, 497 kv. m. ir 433 kv. m., neturėtų būti suteiktas vienas adresas (duomenys neskelbtini). 1995 metais formuojant atsakovų žemės sklypą buvo pakeista preliminaraus plano konfigūracija, todėl atsakovų sklypas sumažėjo. Atsakovai apie tai sužinojo tik prasidėjus teisminiam procesui. Be to, 1 520 kv. m. ploto žemės sklypą ir 433 kv. m. ploto žemės sklypą žymint kadastro žemėlapyje bei jiems išduodant pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, buvo pažeisti LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 48 ir 48.2 punktai, todėl žymėjimą kadastro žemėlapyje ir išduotus pažymėjimus reikia laikyti negaliojančiais. 2007 m. gruodžio 3 d. kadastro žemėlapyje pažymėtas atsakovų sklypo planas dėl žemėtvarkos darbuotojų aplaidumo iki šios dienos yra netinkamas. Žemėtvarkos darbuotojai pažymėjo atsakovų planą pagal vietinę koordinačių sistemą, bet ne pagal valstybinę koordinačių sistemą, kaip reikalavo įstatymas. Žemėtvarkos darbuotojai pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 49 punkto reikalavimus. Atsakovai žemės sklypą privatizavo lengvatinėmis sąlygomis pagal tuo metu galiojusį LR Vyriausybės nutarimą Nr. 987. Šio nutarimo 6 punkte nurodyta, kad savininkams parduodamas žemės sklypas, ant kurio pastatyti nuosavybės teise priklausantys pastatai bei įrenginiai. Ginčytinoje 20 kv. m. žemės sklypo dalyje yra atsakovų turtas: 2 didelės veislinės obelys ir veisliniai dekoratyviniai augalai. Ši žemės sklypo dalis yra apsaugos zonoje, joje yra nuotekų kaupimo šulinys – vietinė kanalizacija. 1995 metais atsakovų 20 kv. m. žemės sklypo ploto buvo neprivatizuota dėl valdininkų kaltės. Šis faktas patvirtintas 2014 m. lapkričio 7 d. LAT nutartyje ir 2015 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Tvirtindamas 1 520 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimą į tris atskirus sklypus, Vilniaus apskrities viršininkas turėjo atsižvelgti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 30-723 (prie kurio pridėtas žemės sklypo padalijimo planas) ir į 2007 m. spalio 19 d. bendraturčių susitarimą. Prie 2007 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 30-723 pridėtas planas yra netinkamas, o bendraturčių susitarimas sudarytas nesilaikant prie 2007 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 30-723 pridėto plano, be to, neįregistruotas viešame registre. Atsižvelgdamas į šių dviejų dokumentų nesutapimą, Vilniaus apskrities viršininkas negalėjo patvirtinti padalijimo į tris atskirus sklypus. 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovui buvo padovanotas 433 kv. m. ploto žemės sklypas, nėra įregistruota viešajame registre. Ieškovo advokatas teisme patvirtino, kad ieškovas neturi VĮ Registrų centras išduodamo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 433 kv. m. žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Taigi 433 kv. m. žemės sklypas šiuo metu yra valstybinė nuosavybė.
7. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011, buvo atmesti atsakovų reikalavimai pripažinti iš dalies negaliojančia 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovo tėvui V. J. buvo parduotas 930 kv. m. žemės sklypas (dalį dėl 20 kv. m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo), bei pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutarties, sudarytos V. J., R. J. ir R. J. dėl 433 kv. m. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį dėl 20 kv. m. Šiuo sprendimu nustatyti bylai reikšmingi prejudiciniai faktai dėl ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ribų. Sandoriai, kurių pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat ir administraciniai aktai dėl minėto žemės sklypo ribų nustatymo yra galiojantys, nenuginčyti ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikinti.
8. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas R. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovų teiginiai, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne ieškovui, o valstybei, yra nepagrįsti. Atitinkamai nepagrįsti ir jų teiginiai, kad žemės sklypo dalis, kurioje stovi dalis ginčijamos tvoros, priklauso jiems nuosavybės teise.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

   Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo, reikalaujant pašalinti iš žemės sklypo kaimyninio sklypo savininkams priklausančią tvorą.
11. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, apeliantai pirmiausia teigia, kad 433 kv. m. žemės sklypas, iš kurio apeliantai įpareigoti pašalinti tvorą, ieškovui nepriklauso, nes ieškovas nepateikė teismui dokumentų, kad yra žemės sklypo savininkas, teisme ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovas neturi VĮ Registrų centro pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 433 kv. m. žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, be to, dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovui buvo padovanotas 433 kv. m. žemės sklypas, nėra įregistruota viešajame registre.
12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantai, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą – tai pirmosios instancijos teismo paminėti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys, kuriuose, be kita ko, nurodytas ginčo sklypo įsigijimo pagrindas – 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartis.
13. Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apeliantų pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais jie grindžia nuosavybės teisę į 20 kv. m. ploto žemės sklypą (kuriame yra ginčo tvora), taip pat netenkino apeliantų prašymų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad (iš naujo) nagrinėti 20 kv. m. žemės sklypo priklausymo nuosavybės teise klausimo nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, pirmiausia dėl to, kad šis klausimas jau buvo sprendžiamas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011.
14. Minėtoje civilinėje byloje apeliantai, be kitų, buvo pareiškę šiuos nagrinėjamai bylai aktualius materialiuosius teisinius reikalavimus: pripažinti iš dalies negaliojančia (dalyje dėl 20 kv. m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo) 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12929, pagal kurią V. J. buvo parduotas 930 kv. m. žemės sklypas; pripažinti negaliojančia dalyje dėl 20 kv. m. 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartį, sudarytą Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure tarp V. J., R. J. bei R. J. dėl 0,0433 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; pripažinus šiuos sandorius iš dalies negaliojančiais, taikyti restituciją natūra, valstybės nuosavybei grąžinant 20 kv. m. žemės sklypo dalį; bei pripažinti ieškovams teisę, be kita ko, į 20 kv. m. dydžio valstybinės žemės, kuria naudojasi nuo 1995 m. sausio 19 d., privatizavimą.
15. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu minėtus apeliantų reikalavimus atmetė, patvirtindamas, kad 20 kv. m. žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui R. J. ir negali būti privatizavimo objektas. Nors nurodytoje civilinėje byloje teismai pripažino, kad apeliantų tvora pateko į ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo teritoriją dėl to, kad formuojant apeliantų žemės sklypą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 4 p. ir 6 p. reikalavimai; kad apeliantai turėjo teisę įsigyti ir tą namų valdos žemės sklypo dalį, kuria faktiškai naudojosi, o ta faktiškai naudojama sklypo dalimi laikytina ta dalis sklypo, ant kurios buvo apeliantams nuosavybės teise priklausantys statiniai, taip pat ir tvora; kad apeliantams buvo parduotas mažesnis žemės sklypas, nei jie turėjo teisę įsigyti, vis dėlto teismai atsisakė pripažinti negaliojančiais sandorius ir administracinius aktus, kurių pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą (be kita ko, ginčo 20 kv. m.), konstatavę, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai sąžiningai įgijo valstybinės žemės sklypą nuosavybėn, remdamiesi valdžios institucijos sprendimu; restitucijos taikymas pažeistų detaliojo planavimo sprendinius (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1380-656/2015).
16. Taigi minėtų 20 kv. m. žemės sklypo priklausymo nuosavybės teise klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu kitoje civilinėje byloje, ir šioje civilinėje byloje negali būti kvestionuojamas tais pačiais motyvais.
17. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinio tenkinimui nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga yra tai, kad sandoriai, kurių pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat administraciniai aktai dėl minėto žemės sklypo ribų nustatymo yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikinti.
18. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
19. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
20. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 907,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Įvertinęs galimas advokato darbo sąnaudas rengiant ieškovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, tai, kad atsiliepimą parengęs advokatas atstovavo ieškovui ir pirmosios instancijos teisme, tad bylos faktinės aplinkybės jam buvo žinomos ir jam reikėjo mažiau laiko suteikti ieškovui teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, teismas sumažina prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 300 Eur (CPK 98 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Priteisti ieškovui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                    Rūta Burdulienė

                                             Vilija Mikuckienė

                                                                      Vaclovas Paulikas