Administracinė byla Nr. II-27-162/2011  m.

      Proceso Nr. 4-63-3-00531-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4.1; 73 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 12 d.

Klaipėda

          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G.S., institucijos, skyrusios administracinę nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui Gintarui Kučinskui, 2011 m. sausio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.S. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2010-11-23 nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas panaikinimo,

n u s t a t ė:             

          Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo G.S. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 2 dalį. Nutarime nurodyta, jog 2010 m. birželio 21 d. 18.58 val. Klaipėdos rajone, Liepojos g. 7, G.S., vairuodama transporto priemonę „Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 19 km/h viršijo leistiną 50 km/h greitį, nes važiavo 69 km/h greičiu. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus. Skundžiamu nutarimu G.S. pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį paskirta 60 litų bauda.

          Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, nes pažeidimo nepadarė. Teigia, jog ji važiavo pirmąja eismo juosta Liepojos gatve ir staiga pajautė greičio matuoklio blyksnį. Nurodo, jog jos vairuojamo automobilio spidometras tuo metu rodė 56 km/h greitį, todėl greičio matuoklis užfiksavo ne jos automobilio greitį. Mano, jog greitį viršijo antroje eismo juostoje važiuojantis ir jos automobilį pralenkęs raudonos spalvos automobilis. Pažymi, kad atvykus į Instituciją, jai buvo parodytos dvi fotonuotraukos: vienoje matyti pirmoje juostoje jos vairuojamas automobilis ir antroje juostoje ją pralenkęs nežinomas automobilis, o sekančioje nuotraukoje matyti tik jos vairuojamas „Lexus RX 300“ automobilis, tačiau kitas automobilis neužfiksuotas. Teigia, jog policijos pareigūnui paaiškino, kad galimai įvyko greičio fiksavimo klaida, tačiau į jos paaiškinimus nebuvo atsižvelgta.

          Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

          Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas Gintaras Kučinskas prašo netenkinti skundo ir palikti nutarimą nepakeistą. Pažymi, kad greičio pažeidimo protokole aiškiai užfiksuota, jog greitį viršijo pirmoje eismo juostoje važiavusi transporto priemonė. Teigia, jog prietaisas užfiksavo konkrečią vietą, kurioje buvo viršytas greitis, automatiškai greitis ir eismo juosta fiksuojami protokole. Paaiškino, jog pareigūnas, išdidinęs fotonuotrauką, nustatė transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, taip buvo nustatyta kam priklauso transporto priemonė ir kas ją vairavo. Teigia, jog administracinės bylos medžiagoje pateikti įrodymai patvirtina padarytą pažeidimą.

          Konstatuojama

          Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

          ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą.

          G.S. neigia viršijusi nustatytą greitį ir mano, jog greičio matuoklis užfiksavo kitoje eismo juostoje važiavusio raudonos spalvos automobilio greitį ir per klaidą užfiksavo, jog greitį viršijo jos vairuojamas automobilis.

          Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

          Administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 124 straipsnyje nustatytų pažeidimų (nustatyto greičio viršijimas) padarymo, vienas svarbiausių įrodymų yra greičio matavimo prietaisu užfiksuoti duomenys – automobilio greitis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2791/2010). Todėl šiuo atveju iškyla įrodinėjimo priemonės leistinumo problema.

          Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole Nr. 696/4201 (b.l. 11) konstatuota, jog leistiną greitį viršijo 1-je eismo juostoje važiuojantis automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Greitis buvo viršytas 2010 m. birželio 21 d. 18.58 val. Liepojos g. 7, Klaipėdoje. Greitis užfiksuotas prietaisu „Gatso GTC-GS11 696“. Stacionaraus automobilių greičio matuoklis GTC tipo 2007 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-74 (b.l. 21) įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Stacionariam automobilių greičio matuokliui „Gatso GTC-GS11 696“ 2010 m. kovo 30 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. 0289484 (b.l. 37), kuris patvirtina, jog nurodytas greičio matavimo prietaisas buvo patikrintas ir pripažintas tinkamu naudoti. Patikros sertifikatas galioja iki 2011 m. kovo 30 d.

          Matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikate (b.l. 31-35) nurodyta, kad stacionarus greičio matuoklis GTC-GS11 skirtas šviesoforo signalų ir transporto priemonių leidžiamo judėjimo greičio pažeidimams fiksuoti. Automobilių greičio matuoklis nustato pažeidimus vienos arba dviejų GLD4-2S kilpų detektorių pagalba. Ant kiekvienos eismo juostos plento paviršiaus įtaisomos po 2 kilpas. Kiekvienas pažeidimas gali būti atvaizduotas vieną arba du kartus. Optimali vaizdo kokybė išgaunamas vidinės šviesos blykstės pagalba. Detektoriaus GLD4-2S stebėjimo kilpų nuotolis: 150 - 499 cm. Pagal greičio radaro veikimo principo schemą (b.l. 22), išdidintos fotonuotraukos atvaizdą (b.l. 23), Institucijos atstovo paaiškinimus matyti, jog transporto priemonė „Lexus RX 300“ buvo greičio matuoklio jutiklių veikimo zonoje, o antroje eismo juostoje važiuojanti juodos spalvos transporto priemonė jau buvo už jutiklių zonos ribų. Institucijos atstovas paaiškino, jog greičio matuoklis veikia nuo kelyje įmontuotų jutiklių (aukščiau aprašytos kilpos pagal sertifikatą); yra 4 jutikliai, tarp kurių yra tam tikras atstumas ir automobiliui greitis užfiksuojamas 6 kartus, bei parenkamas pats mažiausias greitis.  Padaroma pirmoji fotonuotrauka, po to pravažiavus matuoklį, apie 20 metrų, padaroma antroji fotonuotrauka iš arčiau.  

          Kaip nustatyta pagal matavimo priemonės sertifikatą, ant kiekvienos eismo juostos plento paviršiaus įtaisomos po dvi kilpas, todėl toks veikimo principas leidžia teigti, kad techniškai neįmanoma apsirikti dėl konkrečios eismo juostos. Akivaizdu, kad prietaisas automatiškai užfiksuoja konkrečioje eismo juostoje važiuojančio automobilio viršytą greitį. Minėtame greičio pažeidimo protokole užfiksuota, jog greitis viršytas pirmoje eismo juostoje. Iš pažeidimo užfiksavimo duomenų matyti, jog tik viena transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pirmąja eismo juosta, jokiais byloje esančiais įrodymais tokia faktinė aplinkybė nenuneigta. Priešingai, G.S. nurodo, kad jos automobilį lenkė ir antroje eismo juostoje važiavo raudonos spalvos automobilis, kuris galimai ir viršijo nustatytą greitį, tačiau iš išdindintos fotonuotraukos matyti, jog šalia važiavo juodos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Institucijos pateiktais duomenimis (b.l. 36) nėra užfiksuoto automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijus nustatytą leistiną greitį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad greičio matuoklio gauti duomenys neatitinka tuo metu buvusios situacijos dėl viršyto greičio. Pažymėtina, kad G.S. neneigia pažeidimo padarymo metu ir pažeidimo vietoje vairavusi transporto priemonę „Lexus RX 300“, todėl jos teiginiai, kad policijos pareigūnai jai inkriminavo kito asmens padarytą pažeidimą, laikytini prielaidomis.

          Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo – nutarime nurodyto greičio viršijimo – įrodymui.

          G.S. veika pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. 

          Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skundžiamu nutarimu (b.l. 9) paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkio bauda, t.y. 60 Lt, taip pažeidžiant ATPK 302 straipsnyje nurodytas baudos skyrimo taisykles. ATPK 124 straipsnio 2 dalies sankcijoje už greičio viršijimą daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 vairuotojams numatyta bauda nuo 40 Lt iki 100 Lt.

          Spręsdama klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 302 straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 302 straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

          Pažymos apie asmens baustumą duomenys (b.l. 12-14) patvirtina, jog pažeidimo padarymo metu G.S. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą – 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimu bausta už greičio viršijimą, bauda sumokėta 2010 m. sausio 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, eigos pradžia yra nuobaudos vykdymo pabaiga (ATPK 36 straipsnis), pagrįstai laikytina, kad ši nuobauda yra galiojanti ir nutarimo priėmimo metu pagrįstai inkriminuota kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taigi, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ir nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažeidėjos atžvilgiu negalėjo būti paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkio bauda. Tačiau teismas neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties, nes iš esmės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų taikomos administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikytos, jei pats asmuo nebūtų padavęs skundo. Administracinio teisės pažeidimo procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose numatytas teises. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo, skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti bloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas non reformatio in peius (negalėjimo sunkinti padėties) principas. Laikytina, jog Institucija pagrįstai G.S. paskyrė 60 Lt baudą už ATPK 124 straipsnio 2 dalies pažeidimą. G.S. papildomų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Darytina išvada, kad paskirta nuobauda atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus – nubaudimo ir auklėjimo.

          Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą.

          Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

          skundo netenkinti.

          Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. lapkričio 23 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo G.S. pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį paskirta 60 (šešiasdešimt) litų bauda, palikti nepakeistą.

          Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

              Teisėja                                                                                  Dalia Gumuliauskienė