Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-143-111-10].doc
Bylos nr.: AS-143-111-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143 – 111/2010

Procesinio sprendimo kategorija 79.2; 59 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. kovo 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos  Urmonaitės – Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo A. V. (toliau – pareiškėjas) skundą atmetė.

Pareiškėjas 2009 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui   padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2009 m. gruodžio 1 d. pateikti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (originalą). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad, teismo nustatytu terminu nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 105, 106,       134 str.).

Pareiškėjas 2009 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2009 m. gruodžio 16 d. pateikti  žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (originalą). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad, teismo nustatytu terminu nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 41, 105, 106, 134 str.).

Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

 

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjui (ABTĮ 105, 106, 148 str., 149 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismas pažymėjo, jog 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo nutarta neatleisti pareiškėjo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatytas terminas šiam mokesčiui sumokėti. Teismo nuomone, šia nutartimi neužkertamas kelias tolimesnei bylos eigai. Tokios pozicijos laikosi       ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-135/2008). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti.

 

III.

 

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio     2 d. nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, todėl yra skundžiama (ABTĮ 149 str. 1 d.        2 p.).

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo     2009 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą sumokėti šį mokestį, nes tokia nutartis yra neskundžiama.

Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacijos objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys.

Atleidimą nuo žyminio mokesčio reglamentuoja ABTĮ 41 straipsnis. Šio straipsnio nuostatos nenumato, kad dėl teismo nutarties, priimtos išsprendus prašymą atleisti nuo     žyminio mokesčio mokėjimo, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes tai nėra galutinis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl žyminio mokesčio. Nepatenkinęs (ar iš dalies patenkinęs) prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas nustato terminą pašalinti šį skundo trūkumą (ABTĮ 37 str. 1 d.). Galutinai dėl tokio skundo trūkumo pirmosios instancijos teismas pasisako priimdamas kitą nutartį, kurioje įvertina, ar pareiškėjas pašalino šį skundo trūkumą (ABTĮ 37 str. 1 d.). Jeigu šia nutartimi pareiškėjo skundas nepriimamas ir grąžinamas pareiškėjui, pastarasis pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas gali apskųsti nutartį apeliacinės instancijos teismui ir ginčyti pirmosios instancijos teismo poziciją dėl žyminio mokesčio. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas minėtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kartu įvertintų ir anksčiau išnagrinėtą pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta išsprendus prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atskiruoju skundu negali būti skundžiama.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                            Anatolijus Baranovas

 

                                                                                                    Artūras Drigotas

 

                                                                            Vaida Urmonaitė – Maculevičienė