Pranešejas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-626/2007 m.
Teiseja Danute Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.14., 1.2.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teiseju Tereseles Kazlauskienes, Lauretos Ulbienes,
sekretoriaujant Vaidai Gailiutei,
dalyvaujant prokurorui Kestuciui Bieliauskui,
gynejui adv. Zigmantui Beneciui,
itariamajai G. R. ,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal G. R. ir jos atstovo advokato Zigmanto Benecio apeliacini skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. vasario 19 d. nutarties, kuria G. R. pripažinta padariusi nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. ir jai paskirtos priverciamosios medicinines priemones – stacionarus stebejimas specializuotoje psichikos sveikatos istaigoje.
Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,
n u s t a t e:
G. R. paskirtos priverciamosios medicinines priemones už tai, kad ji, 2006-08-15, apie 00.05 val. Olandu g., Vilniuje, netoli laidojimo namu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, važiuodama jai priklausanciu automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta del Keliu eismo taisykliu pažeidimo, po ko ji pasiule „susitarti“ ir dave 50 litu, t.y. viena 50 Lt kupiura, o veliau 280 Lt, t.y. tris 50 litu kupiuras, viena 100 Lt kupiura, kyši valstybes tarnautojui Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiuros tarnybos pareigunui Dariui Šikšniui, siekdama išvengti Administracines teises pažeidimu kodekse nustatytos baudos.
Apeliaciniu skundu G. R. ir jos gynejas prašo panaikinti Vilniaus m. treciojo teismo 2007 m. vasario 19 d. nutarti ir nurodo, kad priverciamuju medicinos priemoniu tikslas,- išgydyti asmeni, ji prižiureti arba, gydymo metu, izoliuoti nuo visuomenes psichiatrinese istaigose, tuo apsaugant tiek visuomene nuo pavojingu visuomenei tokio asmens veiku, tiek pati asmeni nuo galimu pavoju, gresianciu neintegruotai visuomeneje asmenybei.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas priverciamasias medicinines priemones skiria tik esant visumai šiu aplinkybiu: asmuo padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika, atitinkancia BK specialiojoje dalyje numatyta sudeti, asmuo šios veikos metu negalejo suvokti šios veikos pavojingumo ar valdyti savo veiksmu; veika padares asmuo pagal šios veikos pobudi bei patologine busena yra pavojingas visuomenei. Asmenimis, pavojingais visuomeneje, pripažistami padare labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, arba sukelusius sunkias pasekmes, susijusius su fizinio smurto, ginklu panaudojimu, visuomenei pavojingu budu nusikaltusius asmenis, kurie pagal ekspertu-psichiatru išvadas yra linke daryti nusikalstamas veikas, yra nekritiški savo padarytai veikai, savo elgesiui, psichologiškai nestabilus, kuriu elgesio negalima prognozuoti. BK 17 str. 2 d. numatyta, jog priverciamasias medicinos priemones teismas ne privalo taikyti, bet gali.
Apeliantes nuomone, teismas taike priverciamasias medicinos priemones- stacionarini stebejima specializuotoje psichikos sveikatos istaigoje tik atsižvelgdamas i specialisto išvadas ir visiškai neivertino to, kad jai inkriminuojamas nesunkaus nesmurtinio nusikaltimo padarymas, nesukeltos jokios pasekmes, nera jokiu duomenu apie jos polinki daryti nusikaltimus.
Be to, G. R. nurodo, kad baudžiamoji byla buvo nagrinejama jai nepranešus, todel ji negalejo pateikti teismui svarbiu duomenu – jog ji viena augina nepilnameti vaika, kad iš pateiktos charakteristikos iš mokyklos matyti, kad vaikas gerai prižiuretas, tinkamai auklejamas, o skyrus priverciamasias medicinos priemones – stacionarini stebejima psichikos sveikatos istaigoje, vaikas liks be priežiuros.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad pateikiamas medicininis pažymejimas iš VŠI Antakalnio poliklinikos, kur nurodyta, kad G. R. lankosi šios poliklinikos psichikos sveikatos centre, t.y. yra ambulatoriškai stebima. Lietuvos Respublikos BK 98 str. 3 d. nurodyta, kad stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis teismas taiko asmeniui, kuri del padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebeti ir gydyti specializuotame stacionare. Toks stacionarinis stebejimas taikomas tada, kai yra didele psichikos recidyvo tikimybe, tuo paciu ir tam tikras pavojus ligoniui ir aplinkiniams. Specialistas net nepaminejo, kad yra psichikos recidyvo tikimybe, pavojus ligoniams ir aplinkiniams.
Apeliante nurodo, kad ji yra psichikos sveikatos centro iskaitoje, jai paskirtas ambulatorinis gydymas – ji ambulatoriškai gydoma, todel laikytina, kad priverciamasias medicinos poveikio priemones – stacionarini stebejima specializuotoje psichikos sveikatos istaigoje teismas paskyre nepagristai.
Apeliacines instancijos teismo posedyje G. R. ir jos gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras praše skunda tenkinti iš dalies ir G. R. skirti priverciamasias medicinos priemones – ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros salygomis.
G. R. ir jos gynejo skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal baudžiamaji istatyma priverciamosios medicinos priemones – tai ir gydomojo, ir valstybes prievartos poveikio priemoniu derinys. Nors priverciamosios medicinos priemones nera bausmes, taciau kai kurios ju pagal sukeliamus suvaržymus, apribojimus prilyginamos suemimui, laisves atemimui (BK 76 str. 3 d., BPK 406 str. 2 d.). BK 98 str. 1 d. numatytas priverciamasias medicinos priemones teismas parenka ir taiko, atsižvelgdamas i baudžiamojo istatymo nustatytus pagrindinius kriterijus, t. y. i psichikos sutrikima ir jo sunkuma, padarytos pavojingos veikos pobudi, pavoju, kuri asmuo gali kelti savo ar kitu asmenu sveikatai.
G. R. padare nesunku (BK 11 str. 3 d., 227 str. 1 d.), nesmurtinio pobudžio nusikaltima, nesukelusi jokiu realiu pasekmiu. Baudžiamosios bylos medžiagoje nera duomenu, kurie leistu manyti, kad G. R. gali kelti pavoju savo ar kitu asmenu sveikatai. G. R. neteista (b.l. 40). Jos neadekvatu elgesi artimieji pastebejo dar 1996 m. (b.l. 64), ji 2000 m. pabaigoje – 2001 m. pradžioje buvo gydyta psichiatrijos stacionare (b.l. 50), gydesi ir gydosi ambulatoriškai (b.l. 99) ir, esant iš esmes analogiškam psichikos sutrikimui, G. R. nesukele savo ar kitu asmenu sveikatai pavojaus gana ilga laiko tarpa. 2006 m. lapkricio 21 d. – 2006 m. gruodžio 29 d. teismo psichiatrijos ekspertizes akte Nr. 376 taip pat nera duomenu, kad G. R. yra pavojinga sau bei kitiems asmenims.
Kolegijos nuomone, G. R. paskirta priverstinio medicininio poveikio priemone neatitinka jos padarytos veikos pavojingumo. Be to, priverciamosios medicinos priemones – stacionarinio stebejimo specializuotoje psichikos sveikatos istaigoje paskyrimas sukeltu suvaržymus, apribojimus, del kuriu nebutu kam prižiureti mažamecio G. R. (b.l. 35, 100) sunaus, kuri ji augina viena, gerai prižiuri.
Teismo psichiatro eksperto R. Augaicio rekomendacija (b.l. 64) skirti G. R. tokio griežtumo priverstinio medicininio poveikio priemone, patvirtinto tas pats ekspertas, apeliacines instancijos teismo posedžio metu.
Atsižvelgiant i išdestyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai G. R. paskyre priverciamaja medicinine priemone – stacionarini stebejima specializuotoje psichikos sveikatos istaigoje, be to, paskirta priverstinio medicininio poveikio priemone neatitinka jos padarytos veikos pavojingumo.
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 3 p.,
n u t a r e:
Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. vasario 19 d. nutarti pakeisti.
G. R. , padariusiai nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d., skirti priverciamasias medicinos priemones – ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros salygomis.
Kolegijos pirmininkas Stasys Lemežis
Teisejai Teresele Kazlauskiene
Laureta Ulbiene