Baudžiamoji byla Nr. 1-1609-932/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13094-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6.  (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,

sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,   

dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul,  

kaltinamajai B. M.,

kaltinamosios gynėjui advokatui Mindaugui Normantui,  

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio                7 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

B. M., 2019 m. kovo 31 d., apie 09.48 val., T. Narbuto g. - Laisvės pr. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,61 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais B. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).

Kadangi B. M., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji B. M. pilnai pripažino savo kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė 2019-03-30 susitikusi su draugais, su kuriais nutarė nuvažiuoti į kavinę bei pasilinksminti. Paaiškino tą vakarą padauginusi alkoholio (gėrė vyną ir alų). Apie 23 val. grįžusi namo, nuėjo miegoti, o kitą rytą atsikėlė, išgėrė kavos, jautėsi gerai (neapgirtusi), todėl savo automobiliu išvažiavo į miestą. Mieste vyko policijos reidas ir ji buvo sustabdyta, vykdė visus policijos nurodymus. Paklausta, ar vartojo alkoholį, pareigūnams paaiškino gėrusi iš vakaro. Nurodė jau 7 metus dirbanti (duomenys neskelbtini), prieš pradedant darbą visada reikia tikrintis girtumą (jeigu kada nors būtų nustatytas girtumas, ji netektų darbo), niekada neturėjo problemų dėl alkoholio. Pati negali paaiškinti, kodėl tą kartą taip nutiko. Atsakydama į klausimus, kaltinamoji nurodė, jog 2019-03-31 ryte jos vyro nebuvo namie. Automobilyje ji kartu vežėsi savo 9 metų dukrą. Dėl savo veiksmų apgailestavo, prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jos sutuoktinį, su kuriuo santuokoje gyvena 12 metų (b. l. 71-76).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji B. M. savo kaltę taip pripažino, parodė 2019-03-30, apie 15.00 val., susitikusi su pažįstamais kavinėje, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 400-500 gramų balto vyno ir maždaug apie 4-5 bokalus alaus, 0,5 litro talpos, ilgą laiką šoko, linksminosi. Apie 23.00 val. taksi automobiliu grįžo namo ir iš karto nuėjo ilsėtis, tačiau ilgą laiką negalėjo užmigti. 2019-03-31, apie 07.00 val., atsibudo, nusiprausė, išgėrė kavos ir išsiruošė į miestą su reikalais. Tą rytą jautėsi gerai, todėl nusprendė važiuoti jai priklausančiu automobiliu „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išėjusi į lauką atsisėdo prie automobilio vairo ir pajudėjo miesto centro link. Važiuodama per T. Narbuto – Laisvės pr. sankryžą, priekyje pamatė stovinčius policijos pareigūnus - ten vyko policijos reidas. Pareigūnas parodė jai sustoti. Sustojus priėjo policijos pareigūnas, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir  automobilio dokumentus. Ji pateikė visus reikiamus dokumentus, pareigūnas paklausė, ar ji iš vakaro vartojo alkoholį, į ką atsakė teigiamai. Tada alkoholio matuokliu buvo patikrintas jos girtumas, nustatytas 1,70 promilių girtumą. Po patikros ji buvo pristatyta į Priklausomybės ligų centrą atlikti kraujo tyrimą, paskui nuvežta į pirmą policijos komisariatą. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju sutinka būti jos sutuoktinis (b. l. 36). 

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. K. (M. K.) (Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rintinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulis) parodė 2019-03-31 pagal nustatytą darbo grafiką dirbęs Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato teritorijoje. Specialių priemonių metu „Mobilūs postai“, apie 09.40 val., T. Narbuto g. - Laisvės pr. sankryžoje, Vilniuje, patikrinimui sustabdė automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie automobilio, pamatė, jog prie minėto automobilio vairo sėdėjo moteris. Paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyta, jog automobilį vairuoja B. M. Bendraujant su vairuotoja, buvo juntamas jai iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Pasiteiravus, ar vairuotoja šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsakė nevartojusi, tik iš vakaro išgėrė alaus (kiek tiksliai išgėrė, atsakyti negalėjo). Patikrinus B. M. blaivumą alkoholio matuokliu, jai buvo nustatytas 1,70 promilių girtumas. Po patikros vairuotoja pristatyta į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas jos kraujo mėginys. Tolimesniam tyrimui vairuotoja pristatyta į 1 policijos komisariatą. Automobilis „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 20). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rintinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. K. 2019-03-31 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 7). 

Alkotesterio išrašo duomenimis, 2019-03-31, 09.48 val., B. M. nustatytas 1,70 promilių (neatėmus paklaidos) girtumas (b. l. 24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-04-01 specialisto išvadoje Nr. T-A 2928/2019(01) konstatuota, kad B. M. kraujyje nustatyta mažiausia 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 27).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Toyota Avensis Verso 2.0 D-4D“ (kėbulo tipas – vienatūris, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 995 cm3, variklio galia – 85 kW, gamybos metai - 2003) kaina yra 2 016 eurų (be PVM) (b. l. 9).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju-savininku nurodyta B. M. (b. l. 8).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji B. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastaroji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo rasta 1,61 promilių etilo alkoholio. Kaltinamosios B. M. kaltė pilnai įrodyta jos pačios, taip pat liudytojo M. K. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. B. M. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas kaltinamosios sutuoktinio J. M. prašymas atleisti B. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant jį (J. M.) laiduotoju (b. l. 63-64). Analogišką prašymą B. M. išsakė teismo posėdžio metu.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamoji B. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiama nebuvo (b. l. 42), administracine tvarka nebausta (b. l. 43), nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi (konstatuotina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė).  Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies  3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurą būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į žalos padarymo fakto nebuvimą, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji praeityje neteista, taigi, teisiama pirmą kartą, nė karto nebausta administracine tvarka, savo kaltę pilnai pripažįsta, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, kaip buvo galima matyti, ne formaliai, o nuoširdžiai gailisi, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių, nėra konstatuota jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamoji yra dirbanti, kartu su sutuoktiniu augina du mažamečius vaikus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamoji B. M. padarė tinkamas kritiškas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąją B. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoju prašantis būti kaltinamosios sutuoktinis J. M. parodė, kad jo tarpusavio santykiai su žmona yra artimi, jie daug laiko leidžia kartu, yra pasiryžęs visapusiškai padėti žmonai. Po įvykio kalbėjosi su pastarąja, mato, kad ši labai išgyvena, padarys viską, kad ateityje toks sutuoktinės poelgis nepasikartotų, nors yra įsitikinęs, kad ir pati                    B. M. pilnai viską suprato ir išgėrusi daugiau niekada nevairuos. Paaiškino, jog tokiu atveju, jeigu pokalbių pasirodys negana, padės sutuoktinei kreiptis į specialistus. Prašo B. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam laiduojant (b. l. 71-76). Vertindamas, ar J. M. yra tinkamas laiduotojas, teismas atsižvelgia į tai, jog pastarasis praeityje neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau įvykdytas nusižengimas nešiurkštus, bauda sumokėta tą pačią dieną (b. l. 67), darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas, darbštus, turintis gerą strateginį mąstymą darbuotojas (asmuo dirba (duomenys neskelbtini)) (b. l. 68). Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada esant pagrindą laikyti J. M. tinkamu laiduotoju, kuris, būdamas kaltinamosios sutuoktiniu, turi visas galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Taigi, teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog yra tikslinga atleisti kaltinamąją B. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal J. M. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Laidavimas taikytinas be užstato, laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams. Nors prokuroras prašė kaltinamajai paskirti 60 valandų nemokamų darbų, tačiau, įvertinus tai, jog kaltinamoji yra dirbanti, jos darbo grafikas kintantis, be to, kaltinamoji augina du mažamečius vaikus, tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, teismo manymu, nėra tikslingas. Teismo vertinimu, yra galimybė paskirti kaltinamajai BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą BK 71 straipsnyje nustatytam galimam skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės minimumui. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonė skirtina ne siekiant nubausti kaltinamąją, tačiau tam, kad pastaroji pajustų nusikalstamos veikos pasekmes, kurios galėjo kilti tiek jai pačiai, tiek kitiems transporto dalyviams, taip pat ir kartu važiavusiai mažametei dukrai.

Dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių

Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent šios teisės atėmimo paskyrimo klausimą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje rasta 1,61 promilių etilo alkoholio. Nors kaltinamoji nurodė iš vakaro padauginusi alkoholio, tačiau kitą rytą nesusimąstė, jog girtumas gali būti išlikęs ir sėdo prie automobilio vairo, be to, kaip paaiškėjo teisme, su savimi dar vežėsi ir mažametę dukrą. Tokie B. M. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) (taikant iki 2019-04-01 galiojusią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją). 

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio       1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK           72 straipsnio 2-3 dalys).

Byloje nustatyta, kad B. M. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė - 2 016 eurų (be PVM). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, kai taikomas laidavimo institutas, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji B. M. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, kur eismas pakankamai intensyvus, kai kaltinamajai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąją nuo galimų tolimesnių neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajai nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Dėl kitų klausimų

Kadangi automobilis „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokuroro 2019-04-01 nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos (b. l. 11).

B. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 39).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio                 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

B. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1609-932/2019 dėl B. M. nutraukti.

Paskirti B. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Paskirti B. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir įpareigoti B. M. įmokėti 10 MGL (atitinkamai 500 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti B. M. priklausantį automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

B. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti B. M., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. M., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                           Julita Dabulskytė – Raizgienė