Civilinė byla Nr. e2-199-399/2025

Proceso Nr. 2-28-3-02702-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

3.2.6.5.; 2.6.1.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 23 d.

Marijampolė

          Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,

sekretoriaujant Eglei Valinčienei,

dalyvaujant ieškovės MB „SVV Sprendimai“  atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui ,

atsakovui V. L., jo atstovei advokatei Ramunei Kuzmienei ,

         trečiajam asmeniui antstoliui Laurynui Lukšiui,

         trečiajam asmeniui G. R., jos atstovei advokatei Ramunei Kuzmienei

nedalyvaujant trečiajam asmeniui R. M.  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažosios bendrijos (toliau MB) „SVV Sprendimai““ patikslintą ieškinį atsakovui V. L., tretiesiems asmenims R. M. (buvusiai  notarei) antstoliui Laurynui Lukšiui, G. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu  (actio Pauliana) ir leidimo vykdyti išieškojimą.

           Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė MB „SVV Sprendimai“ (toliau ieškovė), patikslintu ieškiniu (toliau ir ieškiniu) teismo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo V. L. (toliau atsakovo) sudarytą sandorį -palikimo perleidimą, atsiradusį po palikėjos I. B. L. mirties bei leisti nukreipti skolos išieškojimą pagal antstolio Lauryno Lukšio (toliau antstolio) vykdomuosius dokumentus į G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą adresu (duomenys neskelbtini) kaime, tai yra žemės sklypus „ unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), turtą esantį (duomenys neskelbtini) kaime, tai yra žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau bendrai turtą), konkrečiai į tą turto dalį, kurią atsakovas turėjo teisę paveldėti ir kurio neteisėtai atsisakė (nepriėmė).

        Ieškovė nurodė šias aplinkybes patikslintame ieškinyje: antstolio Lauryno Lukšio kontoroje, vykdoma vykdomoji byla Nr. 0187/22/03425, pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-794-831/2014, išduotą 2014-07-30, dėl 6892,96 Eur skolos, 4677,05 Eur palūkanų, 885,08 Eur palūkanų (skola), 414,21 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. L., (toliau ir - Atsakovas), išieškotojo MB „SVV Sprendimai", (toliau ir - Ieškovas), naudai.

                 2024-05-02, antstolis Laurynas Lukšys Ieškovui pateikė pranešimą „Dėl informacijos pateikimo" (2024-05-02 Nr. S-24-187-16710), nurodydamas, kad patikrinus testamentų registro duomenis, nustatyta, jog skolininkas V. L. 2021 m. spalio mėn. 13 d. priėmė palikimą. Palikimo priėmimo fakto indentifikavimo kodas - (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre data ir laikas - 2012-03-22 16:22 val. Palikėjas - B. I. L.

                 Antstolis taip pat nurodė, kad Iš testamentų registro išrašo matyti, kad skolininkas paveldėjimo teises perleido. Žyma apie paveldėjimo teisių perleidimą -2021 m. spalio mėn. 13 d. Notaras, patvirtinęs paveldėjimo teisių perleidimo sandorį – R. M. (Alytaus m. 1-asis notarų biuras adr. Rotušės a. 15, Alytus). Žymos įrašymo registre data ir laikas - 2021-10-13 16:28 val. Paveldėjimo teises įgijęs asmuo - G. R..

                  Antstolis rašte nurodė, jog antstolio L. Lukšio kontoroje nėra duomenų apie tai, jog skolininkas (įpėdinis) V. L. vykdo vykdomuosius dokumentus (vykdomuosius raštus, vykdomuosius įrašus ir kt.) dėl skolų, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų, išieškotojų naudai. Todėl, pasak antstolio, darytina išvada, jog skolininkas perleisdamas paveldėjimo teises užkirto galimybę įvykdyti ieškovams priteistus turtinius reikalavimus ir pažeidė jų, kaip kreditorių, teises. Dėl to ieškovams siūlytina reikšti ieškinį dėl skolininko (įpėdinis) V. L., nesąžiningų veiksmų jų atžvilgiu t. y. turtinių teisių neįgyvendinimo, jų perleidimo tretiesiems asmenims. Pagal antstolio pateiktus duomenis bei testamentų registro išrašą matyti, kad savo paveldėjimo teises Atsakovas perleido G. R., (toliau ir - Trečiasis asmuo). Ieškovas, neturėdamas galimybės išieškoti skolą pagal antstolio kontoroje užvestą vykdomąją bylą iš Atsakovo kitu būdu, kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu.

Pagal išieškojimą iš Atsakovo vykdančio antstolio pateiktus duomenis, Atsakovas atsisakė priimti (perleido paveldėjimo teises) į šį turtą, Trečiajam asmeniui, G. R.:Turtas adresu (duomenys neskelbtini): Žemės sklypas. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertė - 1060,00 Eur;Žemės sklypas. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertė - 304,00 Eur; Žemės sklypas. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertė - 1410,00 Eur; Turtas adresu (duomenys neskelbtini): Žemės sklypas. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertė - 1380,00 Eur; Žemės sklypas. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertė - 2470,00 EUR (toliau perleistas turtas).Iš Antstolio pateiktos informacijos matyti, kad Atsakovas galimai vengė priimti (perleido) jam priklausantį palikimą, siekdamas dirbtinai sumažinti savo mokumo galimybes ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su Ieškovu.

 Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P- 311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

   Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas aiškindamas CK 6.66 straipsnio 1 dalyje viena nurodytų atvejų - „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės" yra pasisakęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje Nr. 3K-3-167/2012). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės", būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju matyti, kad antstolis vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje konstatavo, kad skolininkas (Atsakovas) atsisakė jam tenkančios palikimo dalies, kas patvirtina, kad skolininkas atsisakė turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra pakankamai ženkli, galimai siekdamas dirbtinai sumažinti savo mokumo galimybes ir išvengti atsiskaitymo su išieškotoju. Kaip matyti, galima konstatuoti, kad Atsakovas, atsisakydamas turto (palikimo) ir jį perleisdamas, sukūrė tokią situaciją, kad realus prievolės įvykdymas Ieškovui tapo esmingai apsunkintu, reali galimybė atsiskaityti yra faktiškai nebeįmanoma.

   Ieškovas neturi jokių duomenų, kad Atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamą paveldėjimo perleidimo sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Būtinybe sudaryti sutartį traktuojami ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ar kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju, manytina, kad Atsakovas laisva valia sudarė sandorį, kuriuo pažeidė kreditorių interesus, nors šio sandorio sudaryti jis neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas - tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3- 703-706/2015).

    Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

    Nagrinėjamu atveju, Atsakovas, atsisakydamas paveldėjimo teisių G. R. naudai į visą turtą, likusį po palikėjos mirties, žinojo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų Ieškovui (pradiniam kreditoriui, kuris buvo pakeistas) ir atsisakydamas (perleisdamas) paveldėjimo teises blogina savo turtinę padėtį.

    CK 6.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Šiuo atveju ieškinį pareiškęs Ieškovas, prašo pašalinti kreditoriaus teisės pažeidimus leidžiant antstoliui Laurynui Lukšiui nukreipti išieškojimą iš Atsakovo V. L., vykdomojoje byloje Nr. 0187/22/03425 į G. R. nuosavybės teise priklausančio turto dalį, kurią turėjo paveldėti Atsakovas, kadangi, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, Ieškovui neįvykdytos prievolės turi būti įvykdytos iš to turto, kurį Atsakovas turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą ir kurio neteisėtai atsisakė (nepriėmė).

    Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Giedrius Gvildys (toliau atstovas) palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi motyvais bei argumentais išdėstytais jame.

     Atsakovas V. L. ir trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje G. R. pateiktu bendru atsiliepimu sutiko su ieškovės patikslintu ieškiniu ir atsiliepime nurodė Atsakovas V. L. ir trečiasis asmuo G. R. susipažinę su patikslintu ieškiniu nurodė, jog su juo sutinka. Tokią poziciją buvo išreiškę ir parengiamojo posėdžio metu rengiantis bylos nagrinėjimui pagal pirminį ieškinį, o taip pat ir atsiliepimuose į pirminį ieškinį.

    Atsakovas ir trečiasis asmuo siekdami ginčą išspręsti taikiai jau po pirmojo parengiamojo posėdžio, įvykusio 2025 m. sausio 7 d. Ieškovo atstovui pateikė pasiūlymą, siekdami ginčą išspręsti taikiai, t.y. pasiūlė 0,5460 ha (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 12 d. buvo gautas Ieškovo atstovo paklausimas dėl perduotino sklypo ir tokie duomenys buvo suteikti. Tačiau iki šios dienos neaiški Ieškovo pozicija dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Atsakovas V. L. ir trečiasis asmuo siekia ginčą išspręsti taikiai, nedidinant bylinėjimosi išlaidų, tačiau be Ieškovo sutikimo perimti sklypą taikos sutartis negalima.

      Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė advokatė Ramunė Kuzmienė (toliau atstovė) paaiškino, kad atsakovas patikslintą ieškinį pripažįsta ir neprieštarauja jo tenkinimui, nors paveldėjimo teises seseriai perleido siekdamas bent taip padėkoti seseriai G. R. už motinos (palikėjos) priežiūrą ir slaugymą, nežinodamas jog, turėdamas skolų, negali tokio veiksmo atlikti. Nežinojimas įstatymo nuostatų neatleidžia jo nuo pasekmių ir ieškovės patikslintus reikalavimus pripažįsta. Atsakovas niekam tame tarpe ir seseriai G. R. nebuvo sakės jog turi skolų ieškovei, kurias išieško antstolis.

 Ginčas pradžioje kilo dėl to, kad ieškovė norėjo jog būtų panaikintas paveldėjimas ir dėl to turto, kurį G. R. paveldėjo kaip testamentinė įpėdinė pagal motinos (palikėjos) testamentą. Mano jog skirstant bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovės atstovas nepasižiūrėjęs į VĮ Registrų centras duomenis reikalavimus pareiškė ir dėl to turto, kurį G. R. paveldėjo ir pagal testamentą nors ji neskolinga ieškovei. Taip pat mano jog reikalavimas leisti nukreipti išieškojimą yra perteklinis.

 Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. R. ir jos atstovė advokatė R. Kuzmienė paaiškino, kad trečiasis asmuo savarankiškų reikalavimų byloje neturi, yra atsakovo pusėje, sutinka su patikslintu ieškiniu nors mano, kad j nebuvo nesąžininga, kadangi apie brolio skolas nieko nežinojo iki bylos iškėlimo teisme.

 Trečiasis asmuo antstolis Laurynas Lukšys atsiliepimo byloje nepateikęs be svarbių priežasčių.

       Teismo posėdžio metu antstolis paaiškino, kad vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje ieškovės naudai iš atsakovo ir atsakovas ieškovei skolingas bendroje sumoje 12870 EUR, išieškota 466,84 EUR. Taip pat vykdomos dar trys vykdomosios bylos kitų išieškotojų naudai iš skolininko vykdymo procese V. L.. Jis neturi duomenų ar kiti išieškotojai kreipėsi į teismą dėl sandorių nuginčijimo. Jis (antstolis) paveldėjimo procese jokioje pozicijoje nedalyvauja ir duomenis ieškovei ir kitiems išieškotojams nurodė tokius kokie jam buvo prieinami viešuose registruose ir rašte (siūlyme) kreiptis į teismą nurodė visą turtą, kuris tuo metu buvo registruotas palikėjos vardu. Nesutinka jog jis savo antstolio veiksmus atliko kaip nors netinkamai, nes veikė taip kaip yra numatyta įstatyme.

       Trečiasis asmuo (buvusi notarė) R. M. atsiliepimo byloje nepateikė be svarbių priežasčių      

      Šis trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nepranešė apie teismo posėdžius pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar duomenų patvirtinančių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą iki teismo posėdžio pradžios negauta, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 247 str.).

            Teismas

K o n s t a t u o j a :

         Patikslintas ieškinys tenkinamas.

          Teismas pirmiausia pasisako, dėl procesinių normų ir pasekmių pripažinus ieškinį, o būtent CPK 140 str. 2 d. nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad pripažįsta ieškinį ir kai atsakovas pripažįsta ieškinį bei nėra CPK 42 str. 2 d. numatytų aplinkybių teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

          Ieškinio pripažinimas faktiškai reiškia jog byloje neliko ginčo.

          Atsakovas ieškovės patikslintą ieškinį pripažino tiek žodžiu, tiek raštu, tai yra pripažino atsiliepimu į patikslintą ieškinį ir duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu (CPK 186 str.).

           Teismas nenustatė jog yra aplinkybės nustatytos CPK 42 str. 2 d., tai yra nenustatė, kad atsakovo pripažinimas patikslinto ieškinio prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (nuostatoms) ar viešajam interesui.

     Faktinės aplinkybės

    Antstolis teikė ieškovei duomenis apie atsakovo atsisakytą priimti turtą (taip nurodyta antstolio rašte) ir išvardintas ne tik tas turtas, kurį turėjo teisę paveldėti atsakovas kaip įpėdinis pagal įstatymą po motinos (palikėjos) mirties, bet ir kitas turtas kuris priklausė B. I. L., tai yra ir tas turtas kurį po jos mirties paveldėjo testamentinės įpėdinės ir dėl kurio ginčo byloje nėra.

   Antstolis 2024-05-02 teikė informaciją ieškovei ir kitiems išieškotojams iš V. L. V. procese raštu Nr. S-24-187-16710 (toliau raštu), kuriame nurodė jog vykdo išieškojimą pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-794-831/2014 dėl išieškojimo iš atsakovo 6892,96 EUR skolos, 4677,05 EUR palūkanų ir 414,21 EUR bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0187/22/05416) bei, kad Testamentų registro duomenimis nustatė jog atsakovas 2021-03-22 priėmė palikimą po B. I. L. (toliau ir motinos) mirties. Bei, kad 2021-10-13 paveldėjimo teises perleido G. R., sandorį tvirtino notarė R.M. Toliau rašte antstolis nurodo, kad informuoja išieškotojus jog V. L. pažeidė jų kaip kreditorių teises, todėl turėtų būti taikomas specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas- actio Pauliana ieškinys ir prašo per 30 d. nuo pranešimo gavimo dienos informuoti ar gins savo teises.

Ieškovė Actio Pauliana  ieškinį teisme pareiškė 2024 m. rugsėjo 17 d.

Atsakovas po motinos mirties palikimą priėmė, paduodamas pareiškimą notarui (2021-10-13, liudijimas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2021-10-13 dovanojimo sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta tuometinės Alytaus miesto pirmojo notaro biuro notarės R.M., padovanojo savo paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, priklausančias jam po motinos B. I. L. mirties savo seseriai G. R..

         2021 m. gruodžio 21 d. G. R. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, patvirtinantis, kad paveldimą turtą pagal šį liudijimą sudaro; pastatas- gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kiti inžineriniai statiniai- kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal testamentą paveldėti gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai bei žemės sklypas, esantys esantis (duomenys neskelbtini) 2022-01-04 buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip G. R. asmeninė nuosavybė, įregistravimo pagrindu nurodyta- 2021-12-21 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas V. L. 2021-10-13 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo G. R. savo paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, priklausančias jam po motinos mirties, t.y. į tą dalį turto, kurio motina G. R. nebuvo palikusi testamentu. Palikėja be atsakovo ir G. R. turėjo dar vieną dukrą M. K., kuri taip pat priėmė palikimą po motinos mirties, todėl atsakovas galėjo padovanoti ir padovanojo turtines teises, į jam priklausančią paveldėti 1/3 dali pagal įstatymą paveldimo turto, o būtent 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

         Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad G. R. be paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo 2021 m. gruodžio 21 d. taip pat buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad pagal šį liudijimą G. R. paveldėjo 2/3 dalis turto paveldimą, paveldimą turtą kuriam išduotas šis liudijimas sudaro: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėtas turtas 2021-12-30 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įregistravimo pagrindu nurodyta-2021-12-21 Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad M. K. palikimą po motinos mirties taip pat priėmė pagal įstatymą ir paveldėjo po 1/3 dalį nurodytų žemės sklypų, tai yra tą turtą kuris nebuvo paliktas testamentu G. R.. 2022 m. rugpjūčio 4 d. dovanojimo sutartimi padovanojo jai priklausantį, po motinos mirties paveldėtą turtą, t.y. 1/3 dalį žemės        sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

            Ginčo dėl dovanojimo sutarties kuria M. K. padovanojo paveldėtą turto dalį G. R. nėra ir šio sandorio neprašoma pripažinti negaliojančiu, todėl daugiau dėl jo teismas nepasisako.

            Ieškovė tikslindama ieškinį jį suformulavo taip, kad prašo pripažinus atsakovo sudarytą palikimo perleidimo sandorį leisti nukreipti išieškojimą į visus žemės sklypus, kurie teko G. R. ne pagal motinos testamentą, o ne į tą jų dalį, kuriuos priklausė paveldėti atsakovui, tai yra 1/3 dalį .

           Bylos duomenys patvirtina, kad visi įpėdiniai, priėmę palikimą pagal įstatymą yra palikėjos vaikai, tai yra pirmos eilės įpėdiniai ir paveldi lygiomis dalimis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).

                 Teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas

           Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

          Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų.

         CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios  actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 6) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nustačius, kad yra visos šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

           Pirmoji būtina sąlyga, kad kreditorius galėtų ginčyti sandorį, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tai reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį.     Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovė, turi reikalavimo teisę į  atsakovą, pagal Vilkaviškio apylinkįs teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, kurį vykdo antstolis ir priteistų sumų didžioji dalis neišieškota ir šiuo metu, todėl yra   teisinis pagrindas  daryti išvadai, kad  ieškovė turi  neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę  į atsakovą  ir konstatuoti jog yra pirmoji būtina sąlyga ir teisins pagrindas nagrinėjamoje byloje ieškovei reikšti ir teismui  taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

            Antra būtina CK 6.66 str. taikymo būtina sąlyga- actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Lietuvos Aukščiausiasis  Teismas yra suformavęs praktiką, kad  turi būti nustatoma kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

           Ieškovė teigė jog atsakovas neturi kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, šios aplinkybės neginčijo ir pats skolininkas, teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas priimtas dar 2014 metais, o faktiškai išieškota yra tik apie 500 EUR.

            Atsakovas  ginčijamu sandoriu, turėdamas prievolę ieškovei, tai yra pareigą sumokėti anksčiau teismo sprendime nurodytas pinigų sumas, sumažino  savo turtą, nes jis priėmė palikimą po motinos mirties ir padovanojo  (paveldėjimo teises) seseriai G. R. bei tokiu sandoriu pažeidė ieškovės kaip atsakovo kreditorės  teises į skolos (visos skolos ar skolos dalies) išieškojimą (priteistų sumų gavimą). 

                 CK 6.66 straipsnio l dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Koks  sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises reikalinga nustatyti kiekvienu atveju.  

                  Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Taip pat nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

                 Teismas šioje byloje nenustatinėjo ir nenustatinėja turto, kurio savininku galėjo tapti atsakovas paveldėdamas jam priklausančią motinos turto dalį ir nepadovanodamas paveldėjimo teisių G. R., po motinos mirties, vertės bei nenustatinėja ar dėl paveldėjimo teisių padovanojimo atsakovas tapo nemokiu, nes kaip jau minėta,  pagal Kasacinio teismo suformuotą  teismų praktiką, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus ar dalį jų  iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.   

                 Teismas pasisako ir dėl to, kad per actio Pauliana institutą  sandoris gali būti ginčijamas, tik tuomet jeigu  jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

                 Atsakovas teigia jog paveldėjimo teises padovanojo G. R., nes ji viena prižiūrėjo motiną iki jos mirties. Ši aplinkybė moraline prasme yra suprantama ir toks sandoris pagal bendras įstatymo nuostatas galėjo būti sudarytas, tačiau atsakovas turi prievolę atsiskaityti su kreditoriais ir konkrečiai su ieškove byloje ir šios pareigos tinkamai nevykdo, todėl atsakovo veiksmai vertinami ir per šią prizmę, o būtent ar jis padovanodamas paveldėjimo teisę pažeidė ar nepažeidė kreditoriaus interesus ir teismas vienareikšmiškai pasisako jog tokio sandorio atsakovas neprivalėjo sudaryti ir kreditoriais teisės gauti bent dalį priklausančių sumų pagal vykdomąjį raštą ieškovės naudai, buvo pažeistos ir teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė jog jis privalėjo ginčijamą sandorį sudaryti, tai yra privalėjo padovanoti paveldėjimo teises į motinos turtą savo seseriai G. R. ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str., 185 str.).

              Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija- kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas, atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis- tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).

           Ginčijamas sandoris – paveldėjimo teisių dovanojimo sandoris yra vienašalis ir neatlygintinis sandoris, taigi nėra privaloma nustatyti G. R. nesąžiningumo, sudarant šį sandorį  (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punkto nuostatas preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais.   Atsakovas padovanojo paveldėjimo teises artimam giminaičiui - seseriai,  todėl yra pagrindo išvadai jog abi  ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos.

             Be to  įrodyti G. R. nesąžiningumą šioje byloje nėra privaloma, kadangi ginčijamas neatlygintinis sandoris ir teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, konstatuodamas jog sandorį sudarančios šalies, tai yra atsakovo nesąžiningumas yra nustatytas ir įrodytas, kadangi sandorio sudarymo- paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovas tikrai žinojo apie tai jog jis nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškove ir, kad neprivalo padovanoti paveldėjimo teises seseriai, o jas gali parduoti arba paveldėti jam priklausančią turto dalį ir iš jos atsiskaityti bent dalinai su ieškove.

         Teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė būtinas sąlygas paveldėjimo teisų dovanojimo sandoriui atsakovo seseriai G. R. nuginčyti CK 6.66 str. 1 d. pagrindu.

                                           Dėl ieškinio senaties

           CK 66 str. 1 d. pagrindu kreditorius ieškinį turi teisę pareikšti per vienerius metus, tai yra CK 6.66 str. 3 d. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos , kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

           Atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties, tačiau teismas šiuo klausimu trumpai pasisako.

           Ieškinio senatis tai įstatymu nustatytas laiko tarpas (terminas) per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1124 str.). Ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.).

           CK 1.131 str. 1 d. reglamentuoja, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

           Pagal CK 6.66 str. 3 d. šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikomos  bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Kasacinis teismas dėl  senaties termino skaičiavimo bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą- skolininko sudarytą sandorį- laiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

           Teismas pasisako, kad duomenys apie palikimo priėmimą/atsisakymą, paveldėjimo teisių perleidimą yra registruojami Testamentų registre, tačiau byloje nėra duomenų jog ieškovei turėjo būti žinomas faktas apie B.I. L. mirtį ir palikimo atsiradimą bei pareigą tikrinti Testamentų registrą ir kitus registrus anksčiau nei nuo to laiko kai informaciją suteikė antstolis jog atsakovas padovanojo paveldėjimo teises G. R. ir nuo to momento iki ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. pagrindu vieneri metai tikrai nepraėjo.

          Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pranešė antstoliui apie atsiradusį palikimą po motinos mirties ir jos mirtį, nei ieškovė, nei antstolis nežinojo ir negalėjo žinoti jog atsakovo motina mirė 2021-08-17, taip pat nėra duomenų, kad antstolis anksčiau nei 2024-05-02 informavo ieškovę apie palikimo atsiradimą ar paveldėjimo teisių (perleidimą) taip pat duomenų, kad antstolis turėjo tai padaryti kaip ir nėra duomenų, kad ieškovė – juridinis asmuo turi pareigą tikrinti duomenis apie kiekvieno iš skolininkų tėvus ar jų mirtį ar kitas aplinkybes dėl palikimo atsiradimo ar jo atsisakymo, ar perleidimo. Priešingai atsakovas turėjo pareigą apie tai informuoti antstolį, o būtent informuoti jog atsirado galimybė įgyti turto į kurį galįs būti nukreiptas išieškojimas, tačiau šios pareigos nevykdė, nors būdamas skolininku Vykdymo procese pagal CPK 644 str. turi teikti antstoliui duomenis reikalingus vykdomajam dokumentui įvykdyti.

              Teismas vertina jog ieškovė neturėjo nei pareigos, nei galimybių sužinoti anksčiau apie ginčijamą sandorį ir teismas nenustatė pagrindų konstatuoti CK 6.66 str. 3 d. nustatyto ieškinio senaties termino praleidimo, ieškinys nuo sužinojimo momento pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 6.66 str. 3 d. ir 1.127 str. 1 d.), tai reiškia jog nėra teisinių sąlygų taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį CK 1.131 str. 1 d. pagrindu, nes to neprašo ir atsakovas.

             Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl kurių pasisakė anksčiau, teismas konstatuoja jog ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo sudarytą sandorį – paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po motinos mirties dovanojimą G. R. yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas (CPK 178 str., 185 str.).

             CK 1.95 str. 1 d. reglamentuoja, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio) ir tai reiškia, kad pripažinus negaliojančia atsakovo paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, trečiasis asmuo G. R. neturėjo pagrindo įgyti paveldėjimo teisių į tą motinos B.I. L. palikimo dalį, kurią pagal įstatymą priklausė paveldėti atsakovui, palikėjos sūnui, V. L. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).

         CK 6.66 str. 4 d. įtvirtinta actio Pauliana būdinga restitucijos forma, o būtent CK 6.66 str. 4 d. reglamentuoja, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti.

                 Dėl leidimo nukreipti išieškojimą

          Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo leisti nukreipti skolos išieškojimą pagal antstolio Lauryno Lukšio vykdomuosius dokumentus į G. R. turtą išvardintą patikslintame ieškinyje, tai yra faktiškai į tą turtą, pagal pavadinimus ir buvimo vietą, kurį turėjo teisę paveldėti atsakovas po motinos mirties. Ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodo dalies išvardinto turto. Teismas jau pasisakė, kad atsakovas turėjo teisė paveldėti kaip įstatyminis pirmos eilės įpėdinis po motinos mirties 1/3 dalį turto, kurio nepaveldėjo G. R. pagal testamentą.

           Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. Bendra prasme restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento; ji atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai yra neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

               Bylos duomenimis nenustatyta, kad G. R. atliko neteisėtus veiksmus, ji nėra skolinga ieškovei. Palikimo priėmimas, tiek atsisakymas priimti palikimą yra vienašaliai sandoriai, palikimo teisių dovanojimo sutartimi apdovanotajam nebuvo nustatytos jokios pareigos, taigi ir atsiskaityti su ieškove. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir realiai vykdytinas.

        Kaip jau minėta pagal CK 6.66 str. 4 d. actio Pauliana restititucija yra specifinė ir sukelia teisines pasekmes tik ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

         Į civilinę bylą pateiktoje byloje yra duomenys, kad yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimai tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą G. R. į mirusiai motinai priklausantį turtą ne tik į tą, kurį ji paveldėjo pagal testamentą bei sesers dovanojimo sutartį, bet ir į tą, kurį būtų paveldėjęs atsakovas jeigu nebūtų padovanojęs paveldėjimo teisių G. R. po motinos mirties.

          Ieškovė neformuluoja reikalavimo dalį paveldėjimo teisės liudijimo pripažinti negaliojančiu ir teismas nesant pareikšto tokio reikalavimo nesprendžia ir negali spręsti, kadangi byla yra dispozityvi ir nagrinėjama rungimosi principu bei neturi viešo intereso požymių (CPK 5 str., 135 str. 143 str.).

          Teismas pasisako dėl paveldėjimo teisės liudijimo tiek, kad pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėjimas tai ir mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių perėjimas į[ėdiniams (CK 5. 1 str. 1 d.). Palikimas pereina įpėdiniams tokios būklės kokios jis buvo palikėjo mirties momentu ir palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Asmuo laikomas priėmusiu palikimą kai jis paduoda pareiškimą notarui (CK 5.50 str. 2 d.). Pagal bylos duomenis atsakovas tokį pareiškimą yra padavęs ir priėmęs palikimą po motinos mirties į jam priklausančią dalį, tai nurodyta ir dovanojimo sutartyje kurią ginčija ieškovė . Priėmęs palikimą asmuo įgyja turtinę teisę į palikimą kaip visumą.

            Paveldėjimo teisės liudijimas tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmęs palikimą įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu kaip nuosavybės teisės objektu.

           Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ar jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda (įgyjama) palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai , tai yra nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-173-916/2021, 36 p.).

            Atsakovas V. L. palikimą po motinos B.I. L. mirties priėmė 2021-10-13 paduodamas pareiškimą notarei (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), šis pareiškimas nenaikinamas ir nekeičiamas šiuo teismo sprendimu, tai reiškia jog pripažinus negaliojančia atsakovo paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį G. R. po B. I. L. mirties, lieka galioti 2021-10-13 V. L. pareiškimas dėl palikimo priėmimo po motinos mirties ir jam atsiranda palikimo priėmimu nuo palikimo atsiradimo momento nuosavybės teisė į jam priklausančią B. I. L. turto dalį kaip pirmos eilės įpėdiniui – sūnui pagal įstatymą ir į šią turto dalį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-794-831/2014 išduotą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo 2014-0730 pagrindu , MB „SVV Sprendimai“ naudai.

           Dovanojimo sutartį, kuri pripažįstama negaliojančia teismo sprendimu tvirtino Alytaus pirmojo notaro biuro notarė R.M., kurios kaip notarės įgaliojimai yra pasibaigė, todėl sprendimo kopiją siunčiama ir Notarų rūmams.

                           Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Priimant galutinį teismo sprendimą turi būti išsprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 96 str.).

             Ieškovė prašymu (DOK 14217, 2025-04-24) prašo priteisti solidariai iš atsakovo ir trečiojo asmens G. R. 2420 EUR ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje yra duomenys jog ieškovė yra sumokėjusi 165 EUR žyminio mokesčio

             Patikslintas ieškinys iš esmės tenkinamas ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos, tačiau jos priteistinos iš atsakovo V. L., kadangi jokie ieškinio reikalavimai nebuvo nukreipti į G. R., ji byloje yra trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, solidari atsakomybė atsakovo ir G. R. nenustatyta. Paveldėjimo teisių dovanojimo sandoris yra vienašalis sandoris.

           CPK 93 str. 1 d. reglamentuoja, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Bylos šalys yra ieškovas ir atsakovas (CPK 41 str. 1 d.). Pati ieškovė byloje trečiuoju asmeniu nurodė G. R., tai yra laiko ją ne šalimi, o trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.). Pati ieškovė pasirinko tokią G, R. procesinę padėtį ir bylinėjimosi išlaidos iš trečiojo asmens G. R. nepriteisiamos.

             CPK 93 str. 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. ir 2 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

            Teismas vertina, kad atsakovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, nes jis pasirūpino atstovavimu, teikė atsiliepimą tiek į ieškinį, tiek į patikslintą ieškinį , tai yra savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir sąžiningai atliko procesines pareigas, nes sutiko ginčą baigti taikos sutartimi toje dalyje, tai yra dėl to turto, kuris susijęs su ginčijama paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, tai leidžia teismui mažinti priteistinas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas CPK 93 str. 4 d. pagrindu ir teismas jas mažina taip pat atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovė atstovaujama profesionalaus advokato teikdama ieškinį reikalavimus pareiškė ne tik dėl to turto kurį G. R. paveldėjo ginčijamo sandorio pagrindu, bet ir dėl to turto kurį ji paveldėjo pagal motinos testamentą, sesers dovanojimo sutartį, neginčijamą byloje ir pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinė ir tai padidino bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovei reikėjo teikti patikslintą ieškinį, o atsakovui reikėjo teikti atsiliepimą ne tik į ieškinį, bet ir į patikslintą ieškinį.

           Nustatęs šias aplinkybes, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia ½ dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų (2420 plius 165 yra 2585:2), tai yra priteisia 1292,50 EUR.

            Trečiasis asmuo G. R. atsiliepime į ieškinį suformulavusi reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikusi kvitą dėl 500 EUR sumokėjimo advokatei R. Kuzmienei. G. R. turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos dėl to, kad ji yra trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, o patikslintas ieškinys tenkinamas, tai yra sprendimas priimamas ieškovės naudai, dėl to, kad ji galėjo nepriimti brolio V. L. dovanos pagal ginčijamą sutartį ir dėl to, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė motyvuoto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų su pagrindimu (CPK 98 str.).

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 275 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a  :

         patikslintą ieškinį tenkinti .

         Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo V. L. 2021 m. spalio 13 d. sudarytą sandorį - paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po motinos B. I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), perleidimą (padovanojimą) trečiajam asmeniui (seseriai) G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tai yra pripažinti negaliojančia Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 13 d. dalį, kuria V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (dovanotojas) padovanojo ir neatlygintinai perleido asmeninės nuosavybės teise G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (apdovanotasis) paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, atsiradusias, mirus (duomenys neskelbtini) dovanotojo ir apdovanotosios motinai B. I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 13 dienos.

           Leisti nukreipti ieškovės MB „SVV Sprendimai“, juridinio asmens kodas 302962394, naudai išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą (dokumentus) išduotus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo 2014 m. liepos 30 d. pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-794-931/2014 dėl išieškojimo 414,21 EUR bylinėjimosi išlaidų, 885,08 EUR palūkanų skolos, 6892,96 EUR skolos ir 4677,05 EUR palūkanų į V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiradusį po motinos B. I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties palikimą, kurį jis priėmė paduodamas 2021 m. spalio 13 d. pareiškimą notarui, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

          Priteisti ieškovei UAB „MB „SVV Sprendimai“ juridinio asmens kodas 302962394, 1292,50 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

         Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,00 EUR bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

         Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti trečiajam asmeniui R.M. ir Lietuvos Respublikos Notarų rūmams .

         Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo  dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

         Teisėja