Administracinė byla Nr. I-4810-624/2014

(Proceso Nr. 3-62-3-01087-2013-6)

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 38; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. F. Ž. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo,

n  u  s  t  a  t  ė :

Pareiškėjas E. F. Ž. skunde, kurį patikslino 2013-09-27 ir 2013-12-05, prašo teismo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2013-07-12 sprendimą Nr. (10.1) S-48837; 2) panaikinti VSDFV 2013-08-19 sprendimą Nr. (6.5) I-5569; 3) priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 d. taikymo susidariusią 4 738,17 Lt pensijos dalį už 2010-2011 metų laikotarpį. Nurodo, kad Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime konstatavus, kad laikinas senatvės pensijų sumažinimas asmenims, gaunantiems senatvės pensijas ir turintiems draudžiamųjų pajamų, prieštaravo Konstitucijai, pareiškėjas 2013-07-04 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu išmokėti neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1-2 d. nuostatų taikymo bei išduoti pažymą apie neišmokėtas senatvės pensijos sumas. VSDFV Kauno skyrius 2013-07-12 sprendime Nr. (10.1)S-48837 informavo, kad nėra patvirtinta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, todėl prašymo neturi pagrindo tenkinti. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2013-08-19 sprendime Nr. (6.5)I-5569 nurodė, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą skundui paduoti, dėl to atsisakė nagrinėti jo skundą. Mano, kad ginčijami sprendimai neteisėti. Pareiškėjui buvo paskirta 921,33 Lt dydžio senatvės pensija, kurią gaudavo iki 2010-01-01. Paskirta pensija, pritaikius Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatas, nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota ir sudarė 886,61 Lt. Senatvės pensiją perskaičiavus ir pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., t. y. kaip asmeniui, turinčiam draudžiamųjų pajamų, 2010-2011 metais gaudavo tik 242,19 Lt senatvės pensijos. Neišmokėta senatvės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo sudaro 4 738,17 Lt. Taip pat pažymėjo, kad termino kreiptis į teismą nepraleido, kadangi iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo negalėjo žinoti, kad senatvės pensija jam sumažinta neteisėtai, todėl neturėjo pagrindo kreiptis į teismą. Mano, kad nepažeidė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 str. 1 d. bei 1.125 str. 9 d. nuostatų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu (b. l. 20-23, 37).

Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad VSDFV teritoriniai skyriai valstybines socialinio draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Pareiškėjui senatvės pensija paskirta VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus (nuo 2012-01-01 – 1-asis pensijų skyrius) sprendimu nuo 2000-08-01, pensija pareiškėjo prašymu įgijus papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, buvo perskaičiuojama. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo mokama VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010-01-21 sprendimu Nr. 10.33.C-1522, 2010-12-28 sprendimu Nr. 10.33.C-27513, VSDFV Kauno skyriaus 2011-12-30 sprendimu Nr. 10.33.C-31299 perskaičiuota senatvės pensija. Nuo 2010-01-01 įsigaliojęs Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti (laikinai sumažinti) senatvės pensijas, viršijančias 650 Lt (ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį). Pensijų perskaičiavimo tvarka buvo nustatyta Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje. Be to, Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje buvo nustatyta dirbantiems senatvės pensijos gavėjams 2010-2011 m. mokėti ne visą perskaičiuotą senatvės pensiją, o jos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį kalendorinį mėnesinį pensijos gavėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo 6 str. nuostatose numatyta, kad senatvės pensija perskaičiuojama padidinant pagrindinę pensijos dalį iki 120 procentų bazinės pensijos (bazinė pensija- 360 Lt), kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771  patvirtintą Laikinojo įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį - 1170 Lt. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., 8 str. nuostatomis, pareiškėjui, kaip draustam privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir turinčiam draudžiamųjų pajamų, mokėjo jam perskaičiuotos pensijos dalį, nustatytą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydį. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos, kuriomis sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai, prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012-09-21. Pagal Konstitucijos 107 str. 1 d., Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Taigi Konstitucinio Teismo nutarimai neturi atgalinio veikimo galios ir nepanaikina teisės aktų galiojimo ab initio. Pareiškėjui senatvės pensija buvo mažinama vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios privalėjo būti taikomos, atsižvelgiant į įstatymų privalomumo principą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013-03-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-432/2013 pažymėjo, kad mokant valstybinio socialinio draudimo pensiją ginčo laikotarpiu, Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. galiojo ir galėjo būti taikoma, o 2013-01-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-683/2013 išaiškino, kad šiuo požiūriu pareigūnų, priėmusių sprendimus dėl ne visos pensijos mokėjimo, veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Todėl naikinti ginčijamo VSDFV Kauno skyriaus sprendimo nėra teisinio pagrindo. Dėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokant pensijos nepriemoką, nes nėra galiojančių teisės aktų, kuriais būtų nustatyta laikinai sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. Tikslaus kompensavimo mechanizmo šiuo metu nėra nustatyta, tačiau Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų 2010-2011 m. negautos dalies kompensavimo tvarka, projektą. Laikinojo įstatymo taikymo metu negautų pensijų dalių kompensavimui taip pat turės būti numatytos papildomos lėšos. Kol šis įstatymas nėra priimtas, o papildomos lėšos pensijų kompensavimui nėra skirtos, Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijų dalies. Atitinkamai VSDFV Kauno skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui jo prašomos 4738,17 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemokos. Taip pat nurodo, kad pagal iki 2012-12-31 galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnį, fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Fondo valdybai, o pastarosios ir jos teritorinių skyrių sprendimai skundžiami teismui. Pareiškėjas pirmą sumažintą senatvės pensiją gavo 2010 m. sausio mėn., į VSDFV Kauno skyrių kreipėsi 2013-07-04, o į VSDFV – 2013-08-01, t. y. praleidęs 3 metų terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra nurodęs, kad asmenys savo pažeistas teises galėjo apginti per 3 metų laikotarpį. Pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu sprendimas mokėti jam ne visą paskirtą senatvės pensiją jau yra įvykdytas, todėl remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui neišmokėtos pensijos atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nuostata bei Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas netaikytini. Taip pat pažymėjo, kad VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kuri pareiškėjo skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų atsisakė nagrinėti, kadangi praleistas 3 metų senaties terminas, todėl teismas pareiškėjo skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013-07-12 sprendimo panaikinimo bei senatvės pensijos nepriemokos priteisimo turėjo atsisakyti priimti, kadangi pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų negarinėjimo ne per teismą tvarkos (b. l. 25-30).

Pateiktame atsiliepime atsakovė VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl termino nepraleidimo yra nepagrįsti ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai tokio pobūdžio bylose. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 metų sausio mėnesį. Pareiškėjas, prašydamas išmokėti jam 2010-2011 metais dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos dalį, 2013-08-01 prašymu kreipėsi į Fondo valdybą. Kadangi pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį (rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas - perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį). VSDFV, įvertinusi tai, kad skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį, apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasis į VSDFV su 2013-08-01 prašymu išmokėti nuo 2010-01-01 negautą senatvės pensijos dalį, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) nustatytą teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Dėl to VSDFV 2013-08-19 sprendimu Nr. (6.5) 1-5569, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, atsisakė nagrinėti E. F. Ž. 2013-08-01 prašymą ir nurodė, kad jei iki 2013-08-29 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėjas, nepateikdamas jokių įrodymų, 2013-09-12 su prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Kadangi kreipdamasis į Fondo valdybą 2013-08-01 prašymu pareiškėjas praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 3 metų terminą jis praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą, VSDFV 2013-08-19 sprendimu Nr. (6.5) 1-5569 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-08-01 prašymą dėl senatvės pensijos dalies, negautos dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, išmokėjimo. Kadangi ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo nebuvo išnagrinėtas VSDFV iš esmės – ginčijamu sprendimu pareiškėjo prašymą nagrinėti atsisakė, nes praleistas apskundimo Fondo valdybai terminas, atitinkamai pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose ir Civilinio kodekso nuostatomis, senaties terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas teritorinio skyriaus 2013-07-12 raštas Nr. (10.1) S-48837, pareiškėjo įvardytas sprendimu, yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame pareiškėjui paaiškintas jo senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010-2011 metais teisinis pagrindas ir pateikti teisingi duomenys apie pareiškėjui paskirtos, pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydį ir pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas neišmokėtos senatvės pensijos dydis, o taip pat nurodyta, kad teisės akto, reglamentuojančio dėl Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką, nėra, todėl nėra teisinio pagrindo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį. Iš pareiškėjo 2013-08-01 skundo Fondo valdybai turinio akivaizdu, kad jo prašymo esmė - nesutikimas su sumažintos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijos mokėjimu nuo 2010-01-01, t. y. su skyriaus 2010 m. sausio mėnesį priimto sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) pradėti mokėti pareiškėjai sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas pensiją teisinėmis pasekmėmis, o ne su skundžiamo skyriaus 2013-07-12 rašto Nr. (10.1) S-48837 pasekmėmis. Todėl VSDFV 2013-08-19 sprendimu Nr. (6.5) 1-5569 pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-08-01 prašymą. Kadangi pareiškėjo prašymas dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo Fondo valdyboje nebuvo išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, netenkintini ir išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai (b. l. 45-49).

Skundas netenkinamas.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų filialo 2000-09-11 sprendimu Nr. 3828 nuo 2000-08-01 iki gyvos galvos buvo paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 31), kuri, pastarajam įgijus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas, buvo perskaičiuojama (b. l. 32, 33, 34). Pareiškėjui, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, paskirta pensija nuo 2010-01-01, įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms, buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta (b. l. 10-11). Pareiškėjas 2013-07-04 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką bei išduoti pažymą apie neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 9). VSDFV Kauno skyriaus 1-asis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2013-07-04 prašymą, 2013-07-12 raštu Nr. (10.1)S-48837 pateikė pareiškėjui paskirtos ir nuo 2010-01-01 pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos ir mokėtos pensijos dydį per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, taip pat nurodė teisinį reglamentavimą, kurio pagrindu jam buvo perskaičiuojama senatvės pensija (b. l. 10-11). Pareiškėjas su prašymu 2013-08-01 kreipėsi į VSDFV (prašymas gautas 2013-08-01) prašydamas įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti jam neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 50). VSDFV 2013-08-19 sprendimu Nr. (6.5)I-5569, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 p. pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti. Nurodė, jei pareiškėjas iki 2013-08-29 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 26-27). Pareiškėjas su skundu 2013-08-30 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2013-09-09 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (b. l. 16). Pareiškėjas su skundu 2013-09-13 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2013-10-03 nutartimi atnaujino pareiškėjui skundo dėl VSDFV 2013-08-19 sprendimo apskundimo terminą ir priėmė pareiškėjo skundą (b. l. 2). Kauno apygardos administracinis teismas 2013-12-06 nutartimi perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti pagal priklausomumą (b. l. 40-41).

Ginčas byloje kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-07-12 rašto Nr. (10.1)S-48837 bei VSDFV 2013-08-19 sprendimo Nr. (6.5)I-5569, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo teisės į per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 1 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą <...>.

Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 p. buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai, savo ruožtu, taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į Fondo valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pasisakydamas dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tam būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl pareiškėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus, o sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent ši objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas iš esmės faktinėmis aplinkybėmis analogišką administracinę bylą, 2014-06-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-918/2014 nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Aptariamoje straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad tinkamu atsakovu tokio pobūdžio ginčuose turi būti laikomas tam tikras VSDFV teritorinis skyrius, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Kaip nustatyta bylos medžiaga (b. l. 10-11), pirmoji senatvės pensija sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo, pareiškėjui E. F. Ž. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl nuo šios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėjas, siekdama tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiškėjo VSDFV Kauno skyriui 2013-07-04 paduotas prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodamas paminėtą prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, jis praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija. Teikdamas skundą VSDFV, pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui dėl pensijos nepriemokos paduoti, taip pat nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Todėl VSDFV ginčijamu 2013-08-19 sprendimu Nr. (6.5)I-5569 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos, kadangi pareiškėjas praleido 3 metų terminą tokiam reikalavimui pareikšti.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013-07-12 sprendimą Nr. (10.1)S-48837.

Teismui konstatavus, kad VSDFV 2013-08-19 sprendimu Nr. (6.5)I-5569 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos, kadangi praleistas 3 metų terminas, atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir VSDFV Kauno skyriaus 2013-07-12 sprendimo Nr. (10.1)S-48837, kuriame nurodyta, kad pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmas nėra nustatytas, bei tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią senatvės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-06-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-918/2014 nustatęs, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str.  1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija, pareiškėjos skundą, kuriame, be kita ko, reikalavimas yra analogiškas šioje byloje nagrinėjamam, pripažino nepagrįstu ir skundą atmetė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei minėtą naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo E. F. Ž. skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti jam per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs teisės aktuose nustatyta privaloma ikiteismine ginčų dėl pensijos dalies priteisimo nagrinėjimo tvarka ir šia tvarka dar gali pasinaudoti (atnaujinti skundo padavimo termino VSDFV jis neprašė ir šis klausimas nebuvo sprendžiamas), skundas dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, paliekamas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo E. F. Ž. skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013-07-12 sprendimą Nr. (10.1) S-48837 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-08-19 sprendimą Nr. (6.5)I-5569, atmesti kaip nepagrįstą.

Skundą dalyje, kurioje prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                    Arūnas Dirvonas

Irena Paulauskienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė