Civilinė byla Nr. 2-367-516/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02054-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.4.; 3.1.14.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, civilinėje byloje Nr. 2-6153-258/2015 pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, advokatė T. B.) dėl viešo intereso pripažinimo ir žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas H. D. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nagrinėjamoje byloje viešą interesą, priteisti iš atsakovės Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 291 177,98 Lt žalą ir atkurti registracijos, buto, turto, darbo stažo ir nuolatinės gyvenamosios vietos teises, taip pat atleisti nuo žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi, nurodydamas, kad ieškovas neatskleidė ieškinio faktinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovei tiek dėl žalos priteisimo, tiek dėl jo teisių atkūrimo), ieškinyje prašomos priteisti sumos nurodytos valiuta, kurios Lietuvoje nebėra, o taip pat, kad Kauno VGTPT 2015 m. birželio 11 d. sprendimas, priimtas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui kitoje civilinėje byloje, negali būti pagrindu ieškovą visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje ir ieškovo prašymas tenkintinas tik iš dalies, įpareigojant ieškovą sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, nustatė H. D. terminą iki 2015 m. lapkričio 9 d. ieškinio trūkumams pašalinti.
Ieškovas H. D. 2015 m. lapkričio 5 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė pripažinti nagrinėjamoje byloje viešą interesą, priteisti iš atsakovės Vilniaus VGTPT 84 330,97 Eur žalos atlyginimą, atkurti buto registracijos, turto, darbo stažo ir nuolatinės gyvenamosios vietos teises. Taip pat pateikė prašymą atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovo H. D. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.
Teismas konstatavo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje pašalino tik vieną nurodytą ieškinio trūkumą – prašomas priteisti sumas nurodė eurais. Kiti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartyje nurodyti trūkumai pašalinti nebuvo.
Teismas pažymėjo, kad susipažinus su patikslintu ieškiniu, matyti, jog ieškovas pateikė identišką ieškinį ir dar kartą pareiškė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio, tačiau pakartotinai reikšdamas prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio, jokių naujų įrodymų nepateikė, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo šį prašymą tenkinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas H. D. atskirajame skunde prašo prijungti prie šios bylos ,,pirminę“ civilinę bylą Nr. 2-5959-647/2014, kurioje yra visi įrodymai, atleisti nuo žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, Kauno VGTPT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo pagrindu, o taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį bei klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-5959-647/2014 Vilniaus apygardos teismo teisėja A. U. 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas A. D. 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodė vienintelį ieškovo ieškinio trūkumą, kurio ieškovas laiku nepašalino – t. y. nesumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio. Teismai minėtoje byloje konstatavo, kad toks procesinis rezultatas nekliudo ieškovui pateikti tapatų ieškinį, pasinaudojant suteikta VGTPT antrine teisine pagalba. Vilniaus VGTPT atsiskė suteikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą, o Kauno VGTPT 2015 m. birželio 11 d sprendimu tokią pagalbą suteikė ir 100 procentų atleido ieškovą nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų būtent šioje byloje, tačiau skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismo teisėja šio fakto nepripažino. Taigi, ieškovo vertinimu, teisėja vengia naginėti bylą, vilkina laiką, laukdama kol ieškovas "užsilenks".
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu neištaisius teismo nustatytų ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Jos tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kiti. Tačiau kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, turi laikytis įstatymų ir nevaržyti kitų asmenų teisių bei laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta CPK, kurio 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ieškinio formai ir turiniui. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo aiškiai suformuluoti jo dalyką ir pagrindą, t. y. išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimą, bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.)
Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujančiam byloje asmeniui nustatytu terminu pagal teismo nurodymus pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kartu akcentuotina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai ir tuo atveju, jeigu procesinio dokumento netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas (CPK 115 straipsnio 4 dalis), šiuos netikslumus eliminuojant pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs laikyti ieškovo H. D. ieškinį nepaduotu ir grąžinti procesinį dokumentą ieškovui, nurodė, kad ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį neištaisė 2015 m. spalio 27 d. nutartyje teismo nustatytų ieškinio trūkumų: konkrečiai – neatskleidė ieškinio faktinio pagrindo ir nepateikė įrodymų, leidžiančių ieškovą visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas Kauno VGTPT 2015 m. birželio 11 d. sprendimas yra priimtas kitoje civilinėje byloje ir todėl negali būti pagrindu atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio šioje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
Kaip visiškai pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinio elementai (dalykas bei faktinis pagrindas) apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro šalims bei teismui galimybę tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, užtikrina sklandžią procesą eigą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pastebėtina ir tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje tinkamo ieškinio elementų suformulavimo (atitikimo CPK 135 straipsniui) patikrinimas neturi virsti netiesioginiu ieškinio pagrįstumo išankstiniu įvertinimu ir konstatavimu.
Iš nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas H. D. savo reikalavimus atsakovei Vilniaus VGTPT grindžia tuo, jog Vilniaus VGTPT dirbantys advokatai keliose ieškovo nurodytose bylose nesurašė kasacinių skundų dėl, ieškovo nuomone, neteisėtų ir nepagrįstų žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, o taip pat galiausiai atsisakė suteikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui surašyti dėl Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesinių sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-1151-259/2013, todėl, ieškovo įsitikinimu, jo pažeistos teisės dėl tokių Vilniaus VGTPT ir jos advokatų veiksmų (neveikimo), jų nerūpestingumo, kvalifikacijos stokos ir pan. nebuvo tinkamai apgintos ir ieškovas negavo lėšų ir negalėjo atkurti teisių, kurias, jo nuomone, jis atkurtų kasaciniam teismui išnagrinėjus ieškovo pradėtas bylas.
Apeliacinės instancijos teismo, įvertinusio pirmiau nurodytus ieškovo argumentus, nuomone, ieškovas pakankamai aiškiai išdėstė ne tik ieškinio dalyką, bet ir aplinkybes, kuriomis jis grindžiančia reikalavimus atsakovei, todėl šiuo atveju negalima konstatuoti, kad nėra atskleistas faktinis ieškinio pagrindas. Tam tikri ieškinio aplinkybių detalių neaiškumai ar netikslumai gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje, o tokio ieškinio pagrįstumas, t.y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti ieškinio turinio neaiškumą, trukdantį pradėti civilinį procesą, ir tuo pagrindu grąžinti ieškovui jo pateiktą ieškinį.
Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog Kauno VGTPT 2015 m. birželio 11 d. sprendimas, kuriuo ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, buvo priimtas kitoje civilinėje byloje ir savaime neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio šiuo atveju, minimos civilinės bylos (kurioje buvo priimtas toks VGTPT sprendimas) nekonkretizavo. Tokios bylos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko. Akcentuotina, kad Kauno VGTPT 2015 m. birželio 11 d. sprendime aiškiai nustatyta, jog pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleidimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo ieškinį Vilniaus VGTPT dėl viešojo intereso pripažinimo ir žalos atlyginimo, t.y. byloje, kuri kaip ši, turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme ir kurios reikalavimas suformuluotas visiškai identiškai ieškinio dalykui aptariamoje byloje.
Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas H. D. ieškinio priėmimo klausimą, ieškinio trūkumų šalinimo institutą aiškino ir taikė formaliai, tinkamai neįvertinęs visų ieškiniui priimti reikšmingų aplinkybių, todėl nutartis, kuria ieškinio trūkumai pripažinti neištaisytais ir ieškinys grąžintas ieškovui, naikintina, perduodant pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl H. D. ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė