Administracinė byla Nr. eI-1268-739/2016

Proceso Nr. 3-65-3-00215-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.6.3; 1.6.3.2; 3.21

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės,

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. O. (A.O.)atstovui advokatui Nikolajui Semionovui (NikolajSemionov),

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O.  skundą dėlsprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

n u s t a t ė :

pareiškėjoA. O.(toliau – ir pareiškėjas) atstovas advokatas NikolajSemionov2016 m. gegužės 12 d. skundu pareiškėjo vardu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriaus(toliau – ir VSDFV Visagino skyrius) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A.O. netekto darbingumo pensijos mokėjimo nutraukimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių(toliau – ir VSDFV Utenos skyrius, ir atsakovas) apskaičiuoti A. O. (toliau – ir A..) negautą netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir išduoti pareiškėjui pažymą apie A.O. neišmokėtos pensijos dydį; 3) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 721 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo atstovas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo tėvui A.. pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. darbingumo lygio nustatymo pažymą iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis ir VSDFV Visagino skyriaus 2007 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta netekto darbingumo pensija iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pareiškėjo tėvas gyveno Visagino pensionate. 2008 m. gegužės 7 d. pareiškėjo tėvas išėjo iš pensionato ir nuo to laiko apie jo buvimo vietą nebuvo žinoma.Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu A.O.pripažinomirusiu, jo turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo pareiškėjas. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius 2016 m. vasario 12 d. raštu pranešė, jog nuo 2008 m. birželio 1 d. A.O. buvo nutrauktas netekto darbingumo pensijos mokėjimas ir  2016 m. kovo 7 d. lydraščiu pateikė VSDFV Visagino skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo nutrauktas netekto darbingumo pensijos mokėjimas, o pensijos mokėjimonutraukimo priežastimi nurodyta aplinkybė – „nes nutrauktas mokėjimas“. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tačiau joks konkretus šių teisės aktų straipsnis ginčijamame sprendime nebuvo nurodytas. Pensijųįstatymo 41 straipsnis numatė, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, jos mokėjimas nutraukiamas, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Pareiškėjo teigimu, pensijos mokėjimas nutraukiamas tik esant Pensijų įstatyme nurodytiems pagrindams, todėl VSDFV Visagino skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, neturėjo teisės nutraukti netekto darbingumo pensijos mokėjimo pareiškėjo tėvui. Pareiškėjoatstovo nuomone, sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, todėl jis buvo apskųstasValstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba).2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Fondo valdyba pareiškėjo skundąatmetė.Pareiškėjo atstovas teismo posėdyjeskundą prašė tenkinti.

Atsakovas atsiliepimu teismui ir jo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko, administracinę bylą prašė nutraukti, kadangi pareiškėjas nesikreipė į VSDFV Utenos skyrių dėl teismui pateiktame skunde išdėstytų reikalavimų, tokiu būdu nesilaikė išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.Atsakovas skunde, jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog tam, kad pareiškėjas galėtų apskųsti  VSDFV Utenos skyriaus atsisakymą panaikintiginčijamąVSDFV Visagino skyriaus sprendimą, atsisakymą apskaičiuoti A.O. netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. bei išduoti pareiškėjui pažymą apie A.O. neišmokėtos pensijos dydį, pirmiausia VSDFV Utenos skyrius turėjo tokius sprendimą priimti, tačiau pareiškėjas dėl tokiųveiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo į atsakovą nesikreipė. Atsakovo, jo atstovo nuomone, VSDFV Utenos skyrius nėra priėmęs jokio individualaus teisės akto, kurį pareiškėjas turėtų teisę skųsti Fondo valdybai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsakovo, jo atstovo teigimu, pareiškėjas skundu tiesiogiai kreipėsi į Fondo valdybą, nesikreipdamas į VSDFV Utenos skyrių, tokiu būdu nereikalaudamas iš VSDFV Utenos skyriaus ginčo klausimais priimti sprendimo ir atlikti veiksmų, susijusių su skunde išdėstytais reikalavimais. Atsakovo, jo atstovo nuomone,tokie pareiškėjo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniui ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalies nuostatai. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundas turėtų būti atmetamas dėl to, kad pareiškėjo tėvui A. O. paskirta netekto darbingumo pensija buvo mokama pagal jo prašymą: 80 proc. netekto darbingumo pensijos skiriant globos įstaigai už gyvenimą joje, 20 proc. – asmeniškai jam. Paaiškino, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatui (toliau – ir Utenos AVPK Visagino PK) 2008 m. gegužės 10 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą ir 2008 m. gegužės 14 d. paskelbus A. O. paiešką, VSDFV Visagino skyrius buvo informuotas apie tai, kad A. O. Visagino pensionate negyvena, vykdoma jo paieška. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Visagino skyrius 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nutraukti A. O. netekto darbingumo pensijos mokėjimą nuo 2008 m. birželio 1 d. VSDFV Utenos skyrius atkreipė dėmesį, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo redakcija, kurioje nebuvo nustatytas laikotarpis, už kurį asmeniui yra mokama netekto darbingumo pensija,tik nuo 2011 m. lapkričio 29 d. įsigaliojus 2011 m. lapkričio 10 d. Pensijų įstatymo redakcijai Nr. XI-1642, šio įstatymo 30 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kuria nustatyta, jog netekto darbingumo pensija skiriama asmeniui iki jam nustatyto darbingumo lygio termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai VSDFV Visagino skyrius priimdamas ginčijamą sprendimąrėmėsi Pensijų įstatymo redakcija, kurioje nebuvo reglamentuotas netekto darbingumo pensijos mokėjimo laikotarpis, todėl ginčijamas VSDFV Visagino skyriaus sprendimas yra teisėtas.Atsakovo, jo atstovo teigimu, pensija po jos nutraukimo A. O. nebuvo skaičiuojama, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSDFV Utenos skyrių apskaičiuoti A. O. netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31d. bei išduoti pažymą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – ir Fondo valdybaatsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundo reikalavimais nesutiko, pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato, skundu kreipėsi į Fondo valdybą, tačiau Fondo valdyba 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, jog nėra pagrindopareiškėjo skundą tenkinti. Fondo valdybos nuomone, pareiškėjo reikalavimas teismą įpareigoti VSDFV Utenos skyrių apskaičiuoti dingusiam ir paskelbtam mirusiu A.O. netekto darbingumo pensiją prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei netekto darbingumo pensijos skyrimo tikslams. Pareiškėjas pareikšdamas minėtąjį reikalavimą siekia paveldėti tai, kas jo tėvui nepriklausė, kadangi A. O. dingus be žinios, netekto darbingumo pensija jam nebuvo skaičiuojama, todėl jis pensijos už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. nesukaupė. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nuo 2008 m. birželio 1d. nutraukus A. O. paskirtos netekto darbingumo pensijos mokėjimą ir neatsiradus pagrindui jam atnaujinti pensijos mokėjimą, pensija nebuvo apskaičiuojama, todėl pareiškėjas negali pretenduoti paveldėti tai, ko pareiškėjo tėvas neturėjo. Fondo valdybos nuomone, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skundai (prašymai) dėl pensijų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu neturėtų būti apmokestinamas. Fondo valdyba taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalaujamu priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kadangi skundo apimtis yra nedidelė, 2016 m. gegužės 25 d. advokato išrašytoje sąskaitoje už teisinių paslaugų suteikimą nurodyta, kad skundo surašymas užtruko 12 valandų, tuo tarpu atstovavimas teisme – 2 valandas, nors teismo posėdis iki sąskaitos išrašymo nebuvo įvykęs. Be to, atstovavimo sutartis sudaryta vėliau nei surašytas skundas teismui, pareiškėjas advokatui už teisinių paslaugų suteikimą sumokėjo anksčiau nei buvo išrašyta sąskaita.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A.O. netekto darbingumo pensijos mokėjimo nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo,A.O.nesumokėtos netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo ir jos dydžio patvirtinimo, išduodant pareiškėjui pažymą,kuri yra reikalinga paveldėjimui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra A.O. turto paveldėtojas. JotėvuiA.O. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriaus 2007 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išmokos mokėjimo pratęsimo, pasikeitus arba pratęsus invalidumą/netektą darbingumą“  buvo pratęstas netekto darbingumo išmokos mokėjimasnuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  Darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini), kuria A.O. nuo 2007m. rugpjūčio 27d. iki 2009m. rugpjūčio 26d. nustatytas 70 proc. netektas darbingumas. Bylos duomenys patvirtina, kad  tuo metu, kai A.O. buvo pratęstas netekto darbingumo pensijos mokėjimas, jis gyveno Visagino pensionate.A. O. sutikimu už gyvenimą Visagino pensionate 80 proc. jam  mokamos netekto darbingumo pensijos iki 2008 m. gegužės mėn. buvo pervedama Visagino pensionatui, likusi netekto darbingumo pensijos dalis buvo mokama asmeniškai A. O. A.O. pensijos byloje yra 2008m. birželio 13d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresuotas VSDFV Visagino skyriui ir kuriuo Visagino pensionatas pranešė, jog A.O. pensionate nebegyvena nuo 2008m. balandžio 7d.Taip pat A.O. pensijos byloje yra Visagino policijos komisariato 2008m. gegužės 14d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Visagino pensionato buvo persiųstas VSDFV Visagino skyriui ir kuriuo pranešama, kad 2008m. gegužės 14d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.49-1-00228-08 dėl A.O. dingimo ir paskelbta A.O. paieška. 2008 m. gegužės 30 d. Visagino VSDFV skyrius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo tėvui nuo 2008m. birželio 1d. buvo nutrauktas 326,31 Eur (1126,69 Lt) netekto darbingumo pensijos mokėjimas nuo 2008 m. birželio 1 d.

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-248-758/2015 pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl asmens paskelbimo mirusiu nuspręsta A.O., gyvenusį Visagino socialinės globos namuose, paskelbti mirusiu ir jo mirties data laikyti sprendimo įsiteisėjimo dieną.Šiuo sprendimu nustatyta, kad A. O.2008 m. gegužės 7 d. apie 21 val. be leidimo išėjo iš Visagino pensionato ir dingo be žinios. Utenos AVPK Visagino PK pagal 2008 m. gegužės 10d. Visagino pensionato pareiškimą dėl A.O. dingimo buvo atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 49-1-00228-08, kuris 2012m. lapkričio 22d. buvo sustabdytas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-498 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių reorganizavimo“ VSDFV Visagino skyrius buvo reorganizuotas ir nuo 2012 m. sausio 1 d. jungimo būdu prijungtas prie VSDFV Utenos skyriaus, todėl atsakovu nagrinėjamoje byloje įtrauktas VSDFV Utenos skyrius.

Bylos duomenimistaip pat nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas NikolajSemionov 2016 m. sausio 13 d. prašymu dėl informacijos suteikimo kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių ir prašė pateikti duomenis apie A.O.priskaičiuotas išmokas per laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. liepos 2 d., taip pat duomenis apie jų išmokėjimą, tuo atveju, jeigu buvo išmokėtos ne visos priskaičiuotos išmokos – duomenis apie likusią neišmokėtą sumą. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. vasario 12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad A. O. jo sutikimu už pragyvenimą globos įstaigoje 2008 m. gegužės mėn. buvo priskaičiuota ir pervesta Visagino pensionatui 80 proc. jo pensijos sumos – 261,05 Eur (901,35 Lt), A. O. liko neišmokėta 65,26 Eur (225,34 Lt) suma. Taip pat rašte buvo nurodyta, kad Visagino policijos komisariatui paskelbus A. O. paiešką, ir Visagino pensionatui informavus, kad A. O. pensionate negyvena, kadangi vykdoma jo paieška, nuo 2008 m. birželio 1 d. pensijos mokėjimas nutrauktas. Minėtame rašte VSDFV Utenos skyrius pareiškėjo atstovą informavo, jog pagrindo atnaujinti netekto darbingumo pensijos mokėjimą neatsirado ir pensija po mokėjimo nutraukimo apskaičiuojama bei mokama nebuvo. 2016 m. kovo 9 d. skundu pareiškėjaskreipėsi į Fondo valdybąir prašė panaikinti VSDFV Visagino skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti VSDFV Utenos skyrių apskaičiuoti A.O. negautą netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir išduoti pažymą apie neišmokėtos pensijos dydį. Minėtame skunde pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. kovo 7 d. lydraščiu buvo gautas 2008 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).  Fondo valdyba 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad pagrindo atnaujinti netekto darbingumo pensijos mokėjimą A. O. neatsirado ir pensija po jos mokėjimo nutraukimo jam nebuvo apskaičiuojama. Minėtuoju raštu Fondo valdyba informavo pareiškėją, kad VSDFV Visagino skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir Fondo valdybos sprendimąpareiškėjas turi teisę apskųsti per 20 dienų nuo jo gavimo dienos Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, nepraleisdamas Fondo valdybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendime nurodyto termino, 2016 m. gegužės 12 d. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Atsakovas atsiliepime į skundą ir jo atstovas teismo posėdyje teigė, kad pareiškėjas nesikreipdamas tiesiogiai į VSDFV Utenos skyrių dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo bei A.O. negautos netekto darbingumo pensijos už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.apskaičiavimo bei pažymos apie neišmokėtos pensijos dydį išdavimo, nepagrįstai su šiais reikalavimais kreipėsi tiesiogiai į Fondo valdybą ir tokiu būdu pažeidė išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarką, nes tarp pareiškėjo ir Utenos VSDFV nebuvo kilęs ginčas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principai lemia, jog kiekvienas asmuo, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises bei interesus, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau šios teisės įgyvendinimas yra neatsiejamai susijęs su tam tikrais procesiniais reikalavimais, kurių būtina laikytis, susijusiais su ginčų inicijavimo tvarka bei terminais. Reikalavimai, keliami siekiant realizuoti subjektinę teisę kreiptis į administracinį teismą, įtvirtinti ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje, pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą turinio, teisminės gynybos veiksmingumo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 10 d. ir kt. nutarimai). Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007).

Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nustatė, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Teismas sprendžia, kadpareiškėjas nepraleidoPensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino apskųstiVSDFV Visagino skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. P13-243per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą,t. y. nuo 2016 m. kovo 7 d., kuomet sužinojo apie skundžiamą sprendimą, pasinaudodamas privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka,2016 m. kovo 9 d. skundu ginčijamą sprendimą apskundė Fondo valdybai. Todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėjas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo turėjo kreiptis į Utenos VSDFV skyrių yra nepagrįsti.

Jau minėta, kad 2016m. vasario 12d. VSDFV Utenos skyriaus rašte, atsakant  į  pareiškėjo atstovo prašymą, atsakovas nurodė, jog pagrindo atnaujinti netekto darbingumo pensijos mokėjimą neatsirado, nes pensija A.O. nebuvo apskaičiuojama ir mokama.Pareiškėjo atstovas skundą Fondo valdybai dėl ginčijamo VSDFV Visagino skyriaus 2008 m. gegužės 30d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir VSDFV Utenos skyriaus įpareigojimo apskaičiuoti A. O. negautą netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. bei pažymos apie A.O.neišmokėtos pensijos dydįišdavimo padavė laikydamasis  ne tik Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytos tvarkos ginčijamam sprendimui apskųsti, bet ir nepraleisdamas ginčui spręsti aktualios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos tvarkos ir terminų kitiems reikalavimams spręsti. Minėta ir tai, kad 2016m. gegužės 3d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Fondo valdyba visus pareiškėjo skundo reikalavimus išnagrinėjo ir juos atmetė. Fondo valdybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Fondo valdybos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Tokiu būdu buvo laikomasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostatų, kad Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui(Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalis). Todėl  susidarius aptartai  situacijai, ta aplinkybė, kad pareiškėjas, skųsdamas Fondo valdybai ginčijamą  sprendimą kartu pareiškė ir susijusius reikalavimus, kuriuos Fondo valdyba  išnagrinėjo ir atmetė, o pareiškėjas tokį sprendimą apskundė teismui, nepaneigia tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusio ginčo, nagrinėtino administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka  bei fakto, kad iš esmės šis ginčas buvo sprendžiamas  pasinaudojant išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Priešingu atveju būtų paneigiama fundamentali asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos(žr.,pvz.:2015m. gruodžio 16d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr.Eas-1384-525/2015 ir kt.).

              Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalis nustatė, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, mokantis pensiją, privalo iš anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą. Šio įstatymo 4 dalis nustatė, kad pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad  sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas, nes jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Pensijų įstatymas nereglamentavo netekto darbingumo pensijos mokėjimo laikotarpio(termino) ir rėmėsi 2009m. rugsėjo 2d. Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriuo Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo  30 straipsnis ta apimtimi, kuria nenustatyti netekto darbingumo pensijos mokėjimo terminai, prieštarauja Konstitucijos 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijamo sprendimo teisėtumą grindžia antikonstituciniu pripažintu netekto darbingumo pensijos mokėjimo laikotarpio nenustatymu Pensijų įstatymo 30 straipsnyje, todėl toks argumentas nelaikomas pagrįstu. Ginčui aktualios redakcijos Pensijų įstatymo 28 straipsnis nustatė, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, jeigu šie asmenys atitinka šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytas sąlygas. Pensijų įstatymo 30 ir 31 straipsniuose buvo reglamentuotos netekto darbingumo pensijos skyrimo sąlygos bei reikalavimai minimaliam ir būtinam valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažui netekto darbingumo pensijai gauti. 2007m. spalio 2d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) VSDFV Visagino skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad A.O. netektas darbingumas procentais yra 60-70 ir jis nustatytas(pratęstas) nuo 2007m. rugsėjo 1d. iki 2009m. rugpjūčio 26d.,  nustatė, kad pareiškėjas turi teisę gauti netekto darbingumo pensiją nuo 2007m. rugsėjo 1d. iki 2009m. rugpjūčio 31d. Šis sprendimas nėra nuginčytas. Pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio 4 dalį, tik pasibaigus pensijos skyrimo terminui, gali būti nutraukiamas jos mokėjimas, jei pensijos gavėjas praranda teisę pensiją gauti. Teismas sprendžia, kad aptartų teisės aktų nuostatų analizė ir 2007m. spalio 2d. priimtas VSDFV Visagino skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro pagrindą išvadai, kad A.O. turėjo teisę gauti netekto darbingumo pensiją už laikotarpį, kuriam ji pagal Pensijų įstatymą yra paskirta, išskyrus pensijos gavėjo mirties atvejį. Taigi, įstatyminė nuostata skelbia, jog pensijos gavėjas praranda teisę gauti pensiją, pasibaigus pensijos skyrimo terminui arba pensijos gavėjui mirus. Jau paminėta, kad netekto darbingumo pensija pareiškėjo tėvui A. O. buvo paskirta VSDFV Visagino skyriaus 2007 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.

Iš atsakovo teismui pateiktos A.O. pensijos bylos duomenų, kurie buvo surinkti iki priimant ginčijamą sprendimą, matyti, kad Visagino VSDFV skyrius  sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu A.O. paskirtos  netekto darbingumo pensijos mokėjimo terminas nebuvo pasibaigęs ir VSDFV Visagino skyrius neturėjo duomenų apie A.O. mirtį. Iš A.O. pensijos byloje esančio Visagino policijos komisariato 2008m. gegužės 14d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Visagino pensionatas persiuntė VSDFV Visagino skyriui, matyti, kad sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu VSDFVF Visagino skyrius tik turėjo informaciją, kad  A.O.  nebegyvena Visagino pensionate bei kad 2008m. gegužės 14d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.49-1-00228-08 dėl A.O. dingimo ir paskelbta A.O. paieška.  Teismas daro išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms  nebuvo pagrindo spręsti, jog  A.O.prarado poreikį, kad jam netekto darbingumo pensijos išmokomis būtų kompensuojama už sveikatos praradimus, kaip savo atsiliepimuose teigė atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Tą patvirtina  ir 2015m. birželio 2d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo A.O. buvo paskelbtas mirusiu, nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, kad A.O. dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę ar davė pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, todėl nepasinaudojo  Civilinio kodekso 2.31 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe pripažinti A.O. mirties data spėjamą jo žuvimo dieną ir A.O. mirties data laikė tą dieną, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti A.O. mirusiu.Teismas nenustatė ir konkrečios A.O. mirties vietos, todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.31 straipsnio 5 dalimi, jo mirties vieta laikė paskutinę žinomą A.O. buvimo vietą -Visagino miestą Visagino savivaldybėje. Tik nuo Visagino miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A.O. civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu  jo paskelbimas mirusiu prilygo jo mirčiai( Civilinio kodekso  2.31 straipsnio 6 dalis). Iš byloje esančio mirties liudijimo nustatyta, kad A.O. mirties data yra (duomenys neskelbtini).

Ginčijamame sprendime buvo nurodyta, jog jis priimtas, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tačiau konkrečios šių teisės aktų teisės normos nebuvo nurodytos, o netekto darbingumo pensijos mokėjimo nutraukimo pagrindu nurodyta frazė:“nes nutrauktas pensijos mokėjimas“. Išdėstytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas  patvirtina, kad  VSDFV Visagino skyriui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo  nuo 2008m. birželio 1d. nutraukti netekto darbingumo pensijos mokėjimą A.O., kol nebuvo pasibaigęs 2007m. spalio 2d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas jos mokėjimo laikotarpis. Todėl ginčijamas sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Pensijų įstatymui.

Be to, teismas sprendžia, jog ginčijamas sprendimas prieštarauja jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsniui, kuris nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis). Pensijos mokėjimo nutraukimo pagrindo,neįtvirtinto pensijos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nurodymas individualiame administraciniame teisės akte laikytinas neatitinkančiu ne tik  Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, bet ir šiame įstatyme įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, įpareigojančio viešojo administravimo subjektus,priimant administracinius aktus, susijusius su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais juos pagrįsti įstatymų nuostatomis. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei visuomeniniuose santykiuose susiklostančios situacijos nėra reglamentuojamos konkrečiomis teisės aktų normomis, viešojo administravimo subjektai neturi įgaliojimų viršyti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribų ir priimamus sprendimus pagrįsti teisės aktuose nenumatytais pagrindais. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvertino visų svarbių aplinkybių, t. y. tai, jog nėra duomenų apie A.O. mirtį, nėra šio asmens vykdomos paieškos rezultatų, neužbaigtas ir/ar nėra sustabdytas ikiteisminis tyrimas dėl A.O. dingimo ir neturėdamas objektyvių duomenų apieasmenį, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas skirti ir mokėti netekto darbingumo pensiją, priimti sprendimą dėl A. O. netekto darbingumo pensijos mokėjimo nutraukimo. Taigi, VSDFV Visagino skyrius, būdamasviešojo administravimo subjektu, ne tik be jokio teisinio pagrindo nusprendė nutraukti A.O.  paskirtos netekto darbingumo pensijos mokėjimą, bet ir  nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis individualaus administracinio akto faktinį ir teisinį pagrindimą, bei nesilaikė gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio3dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A756-708/2013).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo ginčijamas VSDFV Visagino skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A.O. netekto darbingumo pensijos mokėjimo nutraukimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti VSDFV Utenos skyrių apskaičiuoti A. O. negautą netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir išduoti pareiškėjui pažymą apie jo tėvui neišmokėtos pensijos dydį, teismas konstatuoja, kad netekto darbingumo pensijos negavimo laikotarpio, neišmokėtos pensijos dydžio nustatymas yra priskiriamas VSDFV Utenos skyriaus kompetencijai, todėl  atsakovas įpareigojamas  spręsti šiuos klausimus teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo atstovas prašo iš atsakovo VSDFV Utenos skyriaus pareiškėjo naudai priteisti 721 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ44straipsnio1dalis, nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; to paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Kadangi nagrinėjamo teisinio ginčo atveju sprendimas iš esmės yra palankus pareiškėjui, atsakovui kyla pareiga atlyginti pareiškėjo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia 2016 m. gegužės 13 d. su advokatu N. Semionovu sudaryta patikslintaatstovavimo sutartis,2016 m. gegužės 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 30, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis, valandų skaičius, kaina bei suma, t. y. už skundo surašymas (trukmė – 12 val., suma – 600 Eur), atstovavimas teisme (trukmė – 2 val., suma – 100 Eur), bendra suma už suteiktas teisines paslaugas – 700 Eur, taip pat 2016 m. gegužės 25 d. bankinio mokėjimo išrašas, patvirtinantis2016 m. gegužės 19 d. atliktą 700 Eur mokėjimo už paslaugas įskaitymą, bei žyminio mokesčio (21,55 Eur) sumokėjimą patvirtinantis kvitas.

Prašoma priteisti 600 Eur  suma už advokato suteiktas teisines paslaugas – 2016 m. gegužės 12 d. skundo parengimą – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8.2 punktuose nurodytų dydžių, tačiau teismui pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta skundo dėl pensijos mokėjimo nutraukimo parengimo trukmė (12 valandų) nėra pagrįsta, kadangi teismui pateikto skundo apimtis nėra didelė, skundas surašytas neviršijant dviejų lapų apimties, paremtas situacijos, dėl kurios nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, faktinėmis aplinkybėmis bei labai lakonišku teisinio reglamentavimo apibūdinimu, todėl, taikant  teisingumo ir protingumo kriterijus, pareiškėjo atstovo prašoma priteisti pareiškėjui už skundo parengimą suma mažintina iki  300Eur.

Sprendžiant dėl prašomos už advokato atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjo sumokėtos 100,00 Eursumos atlyginimo, nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 3 d. teismo posėdis truko 1 val. 12 min., todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą, laikytina, kad advokatas pareiškėjo interesus teisme atstovavo vieną valandą. Remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną atstovavimo teisme valandą, atsižvelgiant į užpraėjusio ketvirčio (2016 m. II ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, pareiškėjui priteistinas patirtų išlaidų atlyginimas sudaro 77,19 Eur.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo atstovo prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo tenkinamas iš dalies ir pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisiama  377,19 Eur suma.

Iš prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas matoma, kad kartu prašoma grąžinti ir sumokėtą žyminį mokestį. Pažymėtina, kad byloje pateiktas 2016 m. gegužės 13 d. įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo teismui pateiktas skundas ir jame formuluojami reikalavimai iš esmės yra susiję su atsakovo veiksmais priimant sprendimus dėl pensijų skyrimo ir mokėjimo, todėl pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigojama grąžinti pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį(ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A.O. netekto darbingumo pensijos mokėjimo nutraukimo“.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių teisės aktų nustatyta tvarka spręsti A.O., mirusio (duomenys neskelbtini), negautos netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo ir pažymos dėl jos dydžio išdavimo pareiškėjui klausimus.

Priteisti A. O. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 377,19 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Grąžinti iš valstybės biudžeto pareiškėjui A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos  pagal 2016m. gegužės 13d. AB Lietuvos pašto įmokos kvitą sumokėtą 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą, 00 euro ct) žyminį mokestį.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

TeisėjosDalia Pranckienė

Irena Varžinskienė

DalytėZlatkuvienė