Administracinė byla Nr. AS-736-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01784-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-L-820r-2136 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją išduoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje, kai nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 3) įpareigoti Administraciją viešinti parengtų ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų registrą su visa informacija apie sprendinius; 4) išreikalauti iš Administracijos rašytinius įrodymus, susijusius su nagrinėjama administracine byla dėl žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto rengimo; 6) išreikalauti paaiškinimus iš Administracijos, dėl kokių priežasčių parengtų ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų registro duomenys yra pašalinti.

Pareiškėja skunde nurodė, jog teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pageidauja pagal Palangos miesto bendrojo plano sprendinius inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu minėtoje teritorijoje suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Pareiškėja akcentavo, kad Administracija Sprendimu nepagrįstai atsisakė inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pažeisdama teisės aktų reikalavimus bei viršydama jai suteiktų įgaliojimų ribas.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, ir nustatė pareiškėjai terminą pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo turinio neaišku, kokią įtaką ši byla gali turėti tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; pareiškėja kartu su skundu nepateikė tinkamai patvirtintos Sprendimo kopijos; pateiktos Pažymos apie priimtus dokumentus kopija yra nekokybiška, dalis teksto neįskaitoma. Teismas pažymėjo, jog nepatvirtintos dokumentų kopijos nelaikomos rašytiniais įrodymais, nes teismui turi būti pateikiami dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos dokumentų kopijos; jeigu yra teikiami dokumentų originalai, jų kopijas gali pasitvirtinti ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Teismas pasiūlė pareiškėjai patikslinti, kokius rašytinius įrodymus prašo išreikalauti iš Administracijos, nes teismas gali išreikalauti iš institucijų tik tuos įrodymus, kurie susiję su konkrečia nagrinėjama byla, nurodė, kad pareiškėja privalėjo pateikti skundo su priedais egzempliorių tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme (ABTĮ 25 str. 3 d.).

Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė patikslintą skundą, prašydama: 1) panaikinti Administracijos Sprendimą; 2) įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir tenkinti prašymą rengti formavimo pertvarkymo projektą naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje; 3) įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formuoti ir pertvarkymo projekto rengti ir tenkinti prašymą rengti formavimo pertvarkymo projektą su tikslu apjungti suformuotus naujus ir esamus gretimus žemės sklypus į vieną.

Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmai 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nurodytus skundo trūkumus.

Teismas nurodė, jog pareiškėja prie patikslinto skundo pridėjo 2019 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymą, tačiau šis mokėjimo nurodymas buvo pateiktas administracinėje byloje Nr. I-6971-583/2019 pagal kitą pareiškėjos skundą, pareiškėja pirmąjį skundą pateikė raštu, patikslintą skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo nuomone, ABTĮ nenumato mišrios bylos formos, t. y. kad skundas būtų teikiamas viena forma (raštu), o patikslintas skundas teikiamas kita forma (elektroninių ryšių priemonėmis), ABTĮ numato skirtingą žyminio mokesčio dydį raštu teikiamiems skundams ir elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 35 str. 1 ir 3 d.).

2019 m. spalio 2 d. teisme gautas pareiškėjos H. L. raštas (nepasirašytas pareiškėjos), jog teikia patikslintą skundą pagal teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį. Pareiškėja šiuo skundu prašė: 1) panaikinti Administracijos Sprendimą; 2) įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas žemės sklypams formuoti ir pertvarkymo projektui rengti ir tenkinti prašymą rengti formavimo pertvarkymo projektą naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje; 3) įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir tenkinti prašymą rengti formavimo pertvarkymo projektą su tikslu apjungti suformuotus naujus ir esamus gretimus žemės sklypus į vieną. Taip pat pareiškėja prašė išreikalauti iš Administracijos papildomus nurodytus dokumentus ir leisti pateikti skundo priedų vieną egzempliorių, nes Administracijai visos aplinkybės pridedamuose dokumentuose žinomos.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjos H. L. skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį su priedais pareiškėjai ir sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.  

Teismas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimis išaiškino pareiškėjai, jog per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai. 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjai išaiškinta, jog nepatvirtintos dokumentų kopijos nelaikomos rašytiniais įrodymais, teismui turi būti pateikiami dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos dokumentų kopijos. Jeigu yra teikiami dokumentų originalai, jų kopijas gali pasitvirtinti bylą nagrinėjantis teisėjas. Įstatymai nesuteikia teisės pačiam į teismą besikreipiančiam asmeniui tvirtinti dokumentų kopijas. 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodyta, jog pareiškėja privalėjo pateikti skundo su priedais egzempliorių tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme (ABTĮ 25 str. 3 d.), tačiau pareiškėja nepateikė skundo priedų, kuriuos būtų galima įteikti atsakovui.

Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi informavo, jog 2019 m. birželio 21 d. Mokėjimo nurodymas yra pateiktas administracinėje byloje Nr. I-6971-583/2019 pagal kitą pareiškėjos skundą.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja prie skundo pridėjo netinkamai patvirtintas dokumentų kopijas ir nepateikė skundo priedų, kuriuos būtų galima įteikti atsakovui, konstatavo, jog pareiškėja nepašalino teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nurodytų skundo trūkumų ir pareiškėjos skundą lakė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III.

Pareiškėja H. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti skundą.

Pareiškėjos nuomone, 2019 m. spalio 2 d. pateiktas skundas atitiko ABTĮ 24 straipsnio keliamus reikalavimus skundo formai ir turiniui, nes iš skundo turinio yra pakankamai aiškus skundo dalykas ir pagrindas. Svarbu ir tai, kad esminiai trūkumai dėl formos ir turinio buvo ištaisyti. Pateikiant popierine forma dokumentus prie skundo, jų kopijos buvo patvirtintos pareiškėjos, kaip rašto (dokumento) gavėjos, parašu, ABTĮ nenurodyta, kaip turi būti tvirtinamos kopijos. Prie skundo buvo pridėti du skundo egzemplioriai, tačiau vienas jų buvo be pridedamų dokumentų, kadangi pridedami dokumentai yra atsakovo Sprendimas ir pareiškėjos 2019 m. gegužės 16 d. prašymas, kuriuos Administracija turi, apie tai patikslintame skunde pareiškėja paminėjo teismui.

Pareiškėja teigia, kad teismas patikslintą skundą laikė nepaduotu dėl mažareikšmių trūkumų, kuriuos galima būtų įvardyti kaip nukrypimus nuo raštvedybos taisyklių. Tokie trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjos H. L. skundas dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-L-820r-2136 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėja prašo panaikinti šią nutartį, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė jos skundo dėl mažareikšmių trūkumų, kurie gali būti prilyginami nukrypimui nuo raštvedybos taisyklių, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog esminiai skundo trūkumai dėl formos ir turinio buvo ištaisyti, o skundo kopijas pareiškėja patvirtino pati, nes ABTĮ nėra nurodyta, kaip jas tvirtinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d nutartyse, nustatydamas pareiškėjai terminą skundo ir patikslinto skundo trūkumams pašalinti, nurodė, jog pareiškėja nepateikė tinkamai patvirtintos Administracijos Sprendimo kopijos ir jos pateikta Pažyma yra nekokybiška, be to, pareiškėja turi pateikti tiek skundų su priedais egzempliorių, kiek yra šalių ir dar vienas turi likti teismui. Taip pat pareiškėjai buvo nurodyta, jog ji skundą pateikė raštu, o patikslintą skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau ABTĮ nenumato mišrios bylos formos. 

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartyje, įvertinęs pareiškėjos paštu išsiųstus, teisme 2019 m. spalio 2 d. gautus patikslintą skundą ir jo priedų (Administracijos Sprendimo, Mokėjimo nurodymo, Pažymos, Prašymo ir kt.) kopijas, kurios buvo patvirtintos pareiškėjos, nustatė, jog priedų kopijas pareiškėja pateikė netinkamai patvirtintas ir nepateikė tiek skundo priedų, jog būtų galima juos įteikti atsakovui, bei konstatavo, jog pareiškėja nepašalino teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nurodytų skundo trūkumų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skundas gali būti siunčiamas paštu, išskyrus ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis; jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį skundai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu; skundai gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis; skundo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo formą nustato teisingumo ministras. Kai skundas administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 str. 4 d.). Skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 25 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėja, vykdydama 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, patikslintą skundą su priedais (b. l. 16–34) pirmosios instancijos teismui 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemį, o vykdydama 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, patikslintą skundą su priedais (b. l. 39–49) išsiuntė paštu, kurie 2019 m. spalio 2 d. buvo gauti teisme. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundai teismui buvo pateikti ir raštu, ir per Lietuvos teismų informacinę sistemą, o vadovaujantis ABTĮ normomis, abu skundo pateikimo būdai yra tinkami ir pareiškėja galėjo pati pasirinkti, kuriuo iš jų pasinaudoti. Pažymėtina ir tai, kad pirminis skundas buvo pateiktas paštu, t. y. byla nėra elektroninė, tačiau tokio pobūdžio byloje nėra draudžiama proceso šalims teikti dokumentus per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemį. Kadangi vykdant 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį patikslintas skundas su priedais pateiktas raštu, todėl laikoma, jog pareiškėjos pateiktam patikslintam skundui ir jo priedams yra taikomi ABTĮ nuostatų reikalavimai dėl raštu pateiktų skundų. Toliau yra vertinama, ar raštu pirmosios instancijos teismui pateiktos patikslinto skundo priedų kopijos, kurios yra pačios pareiškėjos patvirtintos ir pateiktos vienu egzemplioriumi gali būti laikomos esminiu trūkumu, dėl kurio negali būti priimtas patikslintas skundas pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-355-662/2015; 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-453-492/2015).

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos patikslintą skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai konstatavęs, kad ši nepašalino teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. pareiškėja prie skundo pridėjo netinkamai patvirtintas dokumentų kopijas ir nepateikė skundo priedų, kuriuos būtų galima įteikti atsakovui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nepritaria ir vertina, kad teismas formaliai taikė patikslinto skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

Skundo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę paduoti skundą, ar skundas paduotas laikantis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjos patikslinto skundo dalykas ir pagrindas nėra tinkamai suformuluoti ir dėl to teismas negali išspręsti skundo (patikslinto skundo) priėmimo klausimo. Dėl dokumentų, kurių kopijas pateikė pareiškėja, įrodomosios reikšmės bus sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, be to, pareiškėja yra nurodžiusi, kad atsakovui Administracijai visos aplinkybės, nurodytos  pridedamuose dokumentuose, yra žinomos. Pareiškėja buvo suformulavusi prašymą leisti jai pridėti skundo vieną priedų egzempliorių dėl tos pačios priežasties, kad Administracijai jos (pareiškėjos) teikiami dokumentai yra žinomi, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo nesprendė ir dėl jo nepasisakė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina, o pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Netenkintinas pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti skundą, nes skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 33 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos H. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos H. L. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė