Civilinė byla Nr. e2A-282-601/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01369-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.4; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Samuna“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5180-1126/2023 pagal ieškovų J. J. ir L. J. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Samuna“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovai J. J. ir L. J. (toliau - ieškovai) teismo prašė iš uždarosios akcinės bendrovės „Samuna“ (toliau - atsakovė) priteisti 27 912,50 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistų sumų, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jie patyrė nuostolių dėl tarp šalių 2019 m. spalio 18 d. pasirašytos preliminariosios, 38,07 kv. m. ploto buto, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – butas; preliminarioji sutartis) pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo ir nutraukimo. Pagal preliminariąją sutartį ieškovai 2019 m. spalio 23 d. sumokėjo 4 935 Eur avansą, atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. liepos 1 d. pasiekti buto statybos baigtumą 80 proc. ir iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (pirkimo-pardavimo kaina – 47 587,50 Eur). Iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2021 m. kovo 23 d. atsakovė grąžino ieškovams 4 934,35 Eur avansą ir sumokėjo 354,50 Eur delspinigių. 2021 m. birželio 8 d. atsakovė šį butą (baigtumas 50 proc.) pardavė kitiems asmenims už 75 500 Eur, dėl ko ieškovai patyrė 27 912,50 Eur nuostolių (75 500 Eur – 47 587,50Eur).
3. Atsakovė nurodė, kad ieškovai nerodė intereso pirkti mažesnio nei 80 proc. baigtumo butą, o taip pat nesiekė su ieškove susitarti dėl kito (vėlesnio) pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termino. Ieškovai paprašė atsakovės sugrąžinti jiems jų pagal Preliminariąją sutartį sumokėtą avansą ir nerodė suinteresuotumo sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovų prašymą grąžino ieškovams jų sumokėtą avansą ir 6 proc. metines palūkanas. Atsakovės veiksmuose nėra nesąžiningumo ir kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Buto pirkimo – pardavimo sutartis su ieškovais nebuvo sudaryta dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių, kurių galimas atsiradimas šalių buvo apgalvotas ir aptartas preliminariosios sutarties 6.1. punkte, t. y. 1) dėl iš anksto atsakovės nenumatytų priežasčių, kurie yra susieti su gamtos veiksniais ir trečiųjų asmenų (rangovų ir kt.) veiksmais / neveikimu (t. y. su tuo, kas nepriklauso nuo atsakovės valios), pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis su ieškovais gali būti ir nesudaryta. Tokiu atveju susitarta, kad, ieškovams pareikalavus, grąžinamas jų sumokėtas avansas bei dar papildomai sumokama 6 proc. dydžio palūkanų suma, kuri paskaičiuojama nuo ieškovų atsakovei sumokėto avanso sumos (kaip piniginė satisfakcija dėl nesudarytos buto pirkimo – pardavimo sutarties); 2)
jeigu atsakovė atsisako sudaryti su ieškovais pagrindinę Buto pirkimo – pardavimo sutartį dėl bet kokių kitų priežasčių (t. y. priežasčių, priklausančių nuo atsakovės valios) – tokiu atveju yra laikoma, kad atsakovė nepagrįstai atsisako / vengia sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį bei turi ieškovams grąžinti jų sumokėtą avanso sumą ir papildomai sumokėti 4 000 Eur dydžio baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovams J. J. ir L. J., iš atsakovės UAB „Samuna“, 27 912,50 Eur nuostolių sumą, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistų sumų, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 628 (šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas padarė išvadą, kad sutartį vienašališkai atsisakė vykdyti atsakovė, nes byloje neįrodyta, kad ieškovai kokiais nors veiksmais būtų nutraukę sutartį ar atsisakę ją vykdyti. Nėra įrodyta, kad šalys vykdė derybas dėl sutarties ir jos nuostatų pakeitimo. Atsakovė remiasi 2021 m. kovo 23 d. telefoniniu pokalbiu, tačiau net ir laikant, kad toks pokalbis įvyko tai nekeistų teismo pozicijos nagrinėjamu klausimu. Preliminariosios sutarties 13.1. punkte šalys aiškiai sutarė dėl bendravimo tvarkos, numatydamos, kad visi pranešimai turi būti įteikiami asmeniškai pasirašyti arba siunčiami registruotu ar elektroniniu paštu (preliminariosios sutarties 9.1. punktas). Šalys sutarė, kad preliminarioji sutartis galioja iki įsipareigojimų įvykdymo (preliminariosios sutarties). Taigi aplinkybė, kad yra vėluojama vykdyti įsipareigojimus (net ir dėl Covid situacijos šalyje) iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. (iki šalių sutartos termino) nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo pagrindu atsakovė įgavo teisę nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl atsisakymo vykdyti sutartį nėra jos kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų siekdama įvykdyti sutartį ar bent jau pakeisti sudarytos sutarties sąlygas, informuoti ieškovus apie galimybę pirkti butą su mažesniu baigtumo proc. ar pan., o tik 2021 m. kovo 23 d. grąžino ieškovams 4 495,20 Eur avansą su palūkanomis. Toks veiksmas teismo kvalifikuojamas kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį su ieškovu ir iš esmės atitinka CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Ši įstatymo nuostata leidžia reikalauti iš asmens, kuris nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, nuostolių atlyginimo.
6. Teismo vertinimu, pagrindas, kuriuo grindžiamas reikalavimas, nustatant prarastos galimybės vertę, t. y. buto pardavimo kaina atitiko realią buto rinkos kainą 2021 m. birželio 8 d., ar net buvo mažesnė. Tai patvirtina aplinkybė, kad pati atsakovė 80 proc. buto baigtumo naujai statomame gyvenamajame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, vertę sandorio pradžioje įvertino 49 343,5 Eur, tuo tarpu tik 50 proc. baigtumo butas jau 2021 m. birželio 8 d. atsakovei sudarant notarinę sutartį pačios atsakovės buvo įvertintas ir parduotas jau už 75 000 Eur. Teismas laikė prarastos galimybės vertę nagrinėjamoje byloje visiškai įrodyta. Byloje nustatyta, kad butas naujai statomame gyvenamajame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga buvo parduotas už ženkliai didesnę kainą kitiems pirkėjams nei buvo sutarta su ieškovais ir tokiu būdu iš savo neteisėtų veiksmų atsakovė pasipelnė, tokia atsakovės gauta nauda laikytina ieškovų nuostoliais (CK 6.249 straipsnis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5180-1126/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovų J. J. ir L. J. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties 6.1., 6.1.1. punktuose nustatytas atsakovės atsakomybės sąlygas ir pažeidė CK 6.165 str. 4 dalies nuostatas bei CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles;
7.2. šalys preliminariąja sutartimi susitarė ne dėl bet kokio, o konkrečiai dėl 80 proc. buto baigtumo pagrindinės sutarties sudarymo iki 2020-08-01. Tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovei dėl nuo jos valios nepriklausančių, ekstraordinarių priežasčių (t. y. netikėtai kilusios pasaulinės COVID pandemijos ir šios pandemijos sukeltos stagnacijos nekilnojamojo turto statybos sektoriui) iki Preliminariojoje sutartyje numatytos datos vis tik nepavyko pasiekti 80 proc. buto baigtumo. Tą patvirtina ir ta aplinkybė, jog ir trečiajam asmeniui butas 2021-06-08 Pirkimo – pardavimo sutartimi galiausiai buvo parduotas ne 80 proc., o tik 50 proc. baigtumo. Taigi, tuo metu, kai pagal preliminariąją sutartį turėjo būti sudaryta pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis, buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės parduoti ieškovams sutarto objekto (t. y. 80 proc. baigtumo buto). Atsakovė nebuvo prisiėmusi rizikos dėl to, kad iki preliminariosios sutarties 5.1. p. nustatyto termino jai nepavyks pasiekti sutarto 80 proc. buto baigtumo. Atsižvelgiant į tai, šalių ikisutartiniai santykiai buvo užbaigti pagal Preliminariosios sutarties 6.1. įtvirtintą susitarimą, t. y. atsakovė bankiniu pavedimu grąžino ieškovams visą jų buvusį sumokėtą avansą ir dar papildomai sumokėjo sutartas palūkanas. Tokiu būdu šalių ikisutartiniai santykiai buvo užbaigti;
7.3. atsakovė avansą ieškovams grąžino dar 2021-03-23. Tačiau po avanso grąžinimo ieškovai savo pirmąją ir vienintelę pretenziją atsakovei surašė ir pateikė tik 2022-11-18, t. y. praėjus netgi daugiau nei 1,5 metų nuo avanso grąžinimo. Logiška manyti, kad jeigu ieškovai 2021-03-23 būtų galvoję, jog atsakovė jų atžvilgiu elgiasi neteisėtai, t. y. pažeidžia savo prievoles pagal preliminariąją sutartį – tai ieškovai savo galimai pažeistų teisių ir interesų gynybos būtų ėmęs tuoj pat, o ne laukę net daugiau 1,5 metų. Ieškovai bent jau būtų pateikę prieštaravimus dėl avanso jiems grąžinimo ir pagrindinės sutarties nesudarymo. Tačiau jokių duomenų apie ieškovų prieštaravimus ir pretenzijas iki 2022-11-18 datos byloje nėra. Tai rodo būtent ieškovų nesąžiningumą, norą pasipelnyti (prisiteisti restitucinius nuostolius);
7.4. šiuo atveju turi būti taikytinos būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023 pateiktos restitucinių nuostolių ir lūkesčio intereso gynimo taisyklės, o ne kitose bylose suformuotos taisyklės, kadangi (i) šiais klausimais tai yra pati naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bei (ii) nurodytos nutarties faktinė fabula yra labai panaši į šios bylos faktinę fabulą, ypač atsižvelgiant į tai, kad būtent kaip ir nurodytoje byloje, taip ir šioje byloje, šalys preliminariojoje sutartyje buvo nustačiusios netesybų dydį ir jų mokėjimo tvarką atsakovės atliko pažeidimo atveju. Taigi, ieškovai – su sąlyga, jeigu būtų įrodę atsakovės neteisėtus veiksmus – šiuo atveju galėjo pretenduoti tik į preliminariosios sutarties 6.1.1. p. nustatyto dydžio netesybas, o siekdami prisiteisti didesnę nuostolių sumą, kaip jau aptarta, ieškovai šioje byloje turėjo įrodinėti, kad prieš sudarydami preliminariąją sutartį su atsakove, jie turėjo galimybę įsigyti nekilnojamojo turto objektą (butą) sau palankesnėmis sąlygomis bei, kad dėl nurodomo atsakovės atlikto preliminariosios sutarties pažeidimo (nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose), galiausiai su trečiuoju asmeniu turėjo sudaryti pagrindinę sutartį dėl nekilnojamojo turto objekto (buto) pirkimo sau blogesnėmis sąlygomis. Tik tokiu atveju ieškovai šioje byloje būtų galėję prisiteisti savo prarastą galimybę, t. y. kainų skirtumą tarp savo su trečiuoju asmeniu galiausiai sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties kainos ir tos kainos, už kurią turėjo galimybę įsigyti nekilnojamojo turto objektą (butą), iki sudarant preliminariąją sutartį su atsakove. Ieškovai nurodytų aplinkybių šioje byloje visiškai neįrodinėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovai turėjo realią galimybę sudaryti pagrindinę sutartį dėl to paties nekilnojamojo turto objekto (t. y. buto) pirkimo sau palankesnėmis sąlygomis ir kad dėl atsakovės neva atliktų neteisėtų veiksmų prarado tokią galimybę ir galiausiai nusipirko nekilnojamojo turto objektą (butą) sau blogesnėmis sąlygomis (t. y. už didesnę kainą nei turėjo galimybę įsigyti iki sudarant preliminariąją sutartį su atsakove);
7.5. pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir priteisė iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, nes tokio dydžio palūkanos priteisiamos tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys.
8. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
8.1. atsakovė tik deklaratyviai teigia, kad jos galimybes tinkamai ir laiku vykdyti Sutartį su ieškovais apribojo COVID-19 pandemija bei Vyriausybės pritaikytos verslą ribojančios sąlygos. Atsakovai nepateikė paaiškinimų bei įrodymų, kaip konkrečiai buvo apribotos jų galimybės įvykdyti sutartis su ieškovais. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad nei COVID-19 pandemija, nei karantino ribojimai savaime nėra laikoma force majeure aplinkybėmis. Taigi, atsakovės nurodomos aplinkybės neva teisinančios jos neįvykdytus įsipareigojimu pasiekti Sutartyje numatytu terminu buto baigtumą bei pakviesti sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį yra visiškai neįrodytos;
8.2. Sutarties 13.3 p. numatė atsakovės teisę vienašališkai dėl svarbių priežasčių pakeisti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą, numatant, kad šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau nei trims mėnesiams. Įgyvendindama šalių bendradarbiavimo (CK 6.38 str. 3 d.) bei sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose principą (CK 6.163 str. 1 d.), atsakovė, jeigu dėl objektyvių priežasčių manė esant reikalinga pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą dar trimis mėnesiais, turėjo pareigą pasinaudoti šia jai suteikta Sutarties teise ir raštu pranešti apie pasinaudojimą Sutarties 13.3 p. numatyta teise. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta ne dėl atsakovės (pardavėjo) vėlavimo užbaigti darbus ar neva ieškovų „prarasto intereso“ įsigyti butą, bet išimtinai dėl atsakovės siekio parduoti butą brangiau tretiesiems asmenims, ką atsakovė ir padarė, pasipelnydama ieškovų (pirkėjų) sąskaita ir nepraėjus nė trims mėnesiams nuo Sutarties nutraukimo, parduodama butą brangiau tretiesiems asmenims;
8.3. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu, esant sudarytai preliminariajai daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai, pardavėjas dėl trečiųjų asmenų veiksmų negali preliminarioje sutartyje numatytu terminu įvykdyti savo įsipareigojimų, tokiu atveju pardavėjas, elgdamasis sąžiningai, turi inicijuoti pagrindinės sutarties pratęsimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad „inicijuoti sutarties pakeitimą pirmiausiai turėtų ta sutarties šalis, kuri, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, susidūrė su sunkumais, suvaržymais ar kliūtimis, net jei pastarieji atsirado ne dėl sunkumus patiriančios šalies kaltės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020, 36 punktas). Atsakovė neiniciavo preliminariojoje sutartyje numatyto termino pratęsimo, kas tik pagrindžia, kad atsakovė siekė parduoti butą brangiau kitiems asmenims;
8.4. ieškovai niekada nepasinaudojo Sutarties 6.1 p. numatyta teise pareikalauti grąžinti avansą su palūkanomis, nes ieškovai visada turėjo interesą įsigyti butą Sutartyje aptartomis sąlygomis. Byloje nėra jokio ieškovų pranešimo apie Sutarties nutraukimą. Tačiau atsakovei ėmus reikalauti už butą didesnės nei Sutartyje numatytos kainos, su tokiais reikalavimais ieškovai nesutiko ir ragino atsakovę laikytis Sutarties sąlygų. Jokio telefoninio pokalbio, minimo apeliaciniame skunde, metu ieškovai nereikalavo nutraukti Sutarties. 202 m. kovo 23 d. atsakovė savavališkai grąžino ieškovų sumokėtą avanso sumą su palūkanomis;
8.5. pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes savo faktinėmis aplinkybėmis nagrinėjamai bylai artimiausios yra būtent šios kasacinio teismo nutartys: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023, - kuriose buvo priteisti nuostoliai, paskaičiuoti kaip skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje sutartos turto kainos ir tretiesiems asmenims parduoto turto kainos. Tuo tarpu atsakovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023) faktinės aplinkybės (turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, negu sutarta kaina preliminariojoje sutartyje ir kt.) skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje faktinių aplinkybių (turtas buvo parduotas už didesnę kainą, negu sutarta kaina preliminariojoje sutartyje ir kt.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (procesinių palūkanų dalyje).
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320
straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 18 d. apeliantė (atsakovė; pardavėja) ir ieškovai (pirkėjai) sudarė preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įsipareigojo sudaryti pagrindinę gyvenamosios paskirties patalpų, t. y. apie 38,07 kvadratinių metrų dydžio gyvenamąsias patalpas su viena parkavimo vieta automobilių antžeminėje parkavimo aikštelėje ir apie 4,39 kvadratinių metrų dviračių saugykla, naujai statomame gyvenamajame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (preliminariosios sutarties 1.1. punktas). Bendra buto pardavimo kaina – 49 343,50 Eur, tokia kaina turi būti nurodoma ir pagrindinėje sutartyje (preliminariosios sutarties 2.1. punktas). Apeliantė įsipareigojo iki pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos užbaigti buto statybą, suformuoti butą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą (preliminariosios sutarties 3.2. punktas). Apeliantė įsipareigojo pagrindinius statybos darbus atlikti iki 2020 m. liepos 1 d. ir, kad buto baigtumas bus tai dienai bus įregistruotas Registrų centre ne mažesnis kaip 80 proc. (preliminariosios sutarties 3.5. punktas). Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta ir notariškai patvirtinta ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. (preliminariosios sutarties 5.1. punktas).
13. Ieškovai 2019 m. spalio 23 d. pervedė apeliantei 4 935 Eur avansą už butą. 2020 m. rugpjūčio 1 d. pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2021 m. kovo 23 d. apeliantė grąžino ieškovams 5 354,50 Eur sumą (avansą ir 419,50 Eur priskaičiuotas palūkanas; e. bylos 18 psl.). 2021 m. birželio 8 d. apeliantė šį butą, kurio baigtumas 50 proc., pardavė kitam asmeniui už 75 500 Eur.
14. Ieškovai prašo priteisti iš apeliantės nuostolius, kurių dydis yra apeliantės gauta nauda, pardavus butą kitam asmeniui (skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje sutartos kainos ir buto pardavimo kainos), t. y. 27 912,50 Eur (75 500 Eur – 47 587,50 Eur).
Dėl ginčo esmės
15. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuoja tuo, kad: 1) teismas netinkamai taikė preliminariosios sutarties 6.1., 6.1.1. punktuose nustatytas atsakovės atsakomybės sąlygas ir pažeidė CK 6.165 str. 4 dalies nuostatas bei CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles; 2) teismas netaikė aktualios šiai bylai kasacinio teismo praktikos.
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas (išskyrus procesinių palūkanų dalyje) ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.
17. Preliminariosios sutarties 6.1. punkte nustatyta: „Jeigu, pasibaigus terminui, nurodytam Preliminariosios sutarties 5.1. punkte, Pardavėjas negali parduoti Buto Pirkėjui dėl iš anksto nenumatytų priežasčių (gamtos veiksniai, rangovų vėlavimai ir kitos – suprantamos, tačiau nenumatytos iš anksto priežastys), jis, Pirkėjui pareikalavus privalo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo Pirkėjo pareikalavimo grąžinti Pirkėjui jo sumokėtą avansą, t. y. 4934.35 EUR (keturi tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt keturi eurai, 35 ct) ir sumokėti Pirkėjui papildomai 6 proc. (šeši procentai) metinių palūkanų nuo sumokėto avanso kaip baudą. Laiku neįvykdęs šios piniginės prievolės, Pardavėjas moka Pirkėjui po 0,05 % (penkias šimtąsias procento) delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Šalys aiškiai susitaria, kad Pardavėjo atsisakydamas parduoti Butą reiškia, kad iki Preliminariosios sutarties 5.1. punkte nurodyto termino, Pardavėjas turėdamas visas faktines ir teisines galimybes (pvz., Pastato statyba yra užbaigta; Buto suformavimas kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto ir t.t.) sudaryti pagrindinę Buto pirkimo – pardavimo sutartį ir parduoti Butą Pirkėjui, tą padaryti vengia arba nesiima Preliminariosios sutarties 5.2. ir 5.3. punktuose nurodytų veiksmų.“. Preliminariosios sutarties 6.1.1. punkte nustatyta: „Tokiu atveju, jeigu pasibaigus terminui, nurodytam Preliminariosios sutarties 5.1. punkte, Pardavėjas neparduoda Buto Pirkėjui dėl bet kokių kitų priežasčių – jis, Pirkėjui pareikalavimus privalo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo Pirkėjo pareikalavimo grąžinti Pirkėjui jo sumokėtą avansą, t. y. 4934.35 EUR (keturi tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt keturi eurai, 35 ct) ir sumokėti Pirkėjui papildomai 4000 EUR (keturi tūkstančiai eurų) dydžio baudą.“.
18. Ginčo esmė – ar ieškovai, nagrinėjamu atveju, turi teisę gauti restitucinius nuostolius, kurie pasireiškė apeliantės gauta nauda (skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje sutartos kainos ir buto pardavimo kainos kitam asmeniui) (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).
19. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė pripažįstama kaip galimas nuostolių apskaičiavimo metodas ir ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju. CK 6.249 straipsnio 2 dalis turinio prasme įtvirtina lyginamojoje sutarčių teisėje žinomus vadinamuosius restitucinius nuostolius. Tai yra taikant civilinę atsakomybę priteisiami atlyginti nuostoliai, kurie apskaičiuojami pagal šalies gautą naudą. Restituciniais jie vadinami todėl, kad juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).
20. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius.
21. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023).
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 27 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš preliminariosios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. organizaciniai veiksmai, kurie sukurtų prielaidas pagrindinės sutarties sudarymui. Tuo atveju, jei preliminariosios sutarties šalis tokių veiksmų neatlieka, nededa protingų pastangų pašalinti kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti ir dėl šios priežasties nustatytu terminu pagrindinė sutartis negali būti sudaryta, yra pagrindas konstatuoti nesąžiningą šalies elgesį ikisutartiniuose santykiuose ir netinkamą preliminariosios sutarties vykdymą, lėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023).
23. Nagrinėjamu atveju apeliantė, grįsdama savo sąžiningumą, nurodo, kad: 1) pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo pasiektas buto baigtumas iki 80 proc. iki 2020 m. liepos 1 d., o tai nebuvo pasiekta dėl įvesto karantino (siekiant suvaldyti epideminę COVID-19 situaciją), 2) apeliantė įgyvendino preliminariosios sutarties 6.1. punkte nustatytą įsipareigojimą – grąžino avansą ir sumokėjo palūkanas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodomos aplinkybės nepašalina apeliantės neteisėtų veiksmų (jos nesąžiningo elgesio), nes:
23.1. preliminariąja sutartimi apeliantė įsipareigojo iki 2020 m. liepos 1 d. įregistruoti butą Registrų centre, kurio baigtumas ne mažesnis kaip 80 proc., t. y. ji prisiėmė riziką dėl buto nuosavybės teisės įregistravimo laiku kaip būtinos pagrindinės sutarties sudarymo prielaidos. Apeliantė šios sąlygos neįgyvendino ir byloje nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, dėl kokių priežasčių ši sąlyga nebuvo įgyvendinta. Karantino įvedimas (2020 m. kovo 16 d.) negali būti laikoma aplinkybe, kuri objektyviai sąlygojo apeliantės įsipareigojimo neįvykdymą, nes: 1) apeliantė tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (kaip karantinas paveikė buto statybą), 2) įvesti karantino ribojimai, galiojantys iki 2020 m. liepos 1 d. iš esmės neribojo statybų sektoriaus ir netrukdė vykdyti statybų (tą patvirtina viešai skelbiama informacija);
23.2. iš ieškovų pusės nebuvo jokių kliūčių sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovai nereikalavo grąžinti avanso pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui (2020 m. rugpjūčio 1 d.) (tokių duomenų byloje nėra), t. y. ieškovai laukė (siekė) pagrindinės sutarties sudarymo. Avansą apeliantė grąžino savo iniciatyva ir tik 2021 m. kovo 23 d., kas laikytina, jog nuo šios datos šalys turėjo suprasti, kad pagrindinė sutartis dėl buto pirkimo nebus sudaroma (apeliantė atsisakė ją sudaryti). Kasacinis teismas šiuo atveju yra konstatavęs, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra priverstinai, nereiškia, jog pasibaigus joje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šalys nebegali tokios sutarties įvykdyti laisva valia. Priešingai, teismų praktikoje pripažįstama šalių teisė pratęsti preliminariojoje sutartyje nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Taigi, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šios sutarties šalys jokiomis aplinkybėmis nebegali tokios sutarties vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019, 36 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023, 25 punktas);
23.3. apeliantė nesiėmė jokių veiksmų, kurie pašalintų kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. neinicijavo preliminariosios sutarties pratęsimo, jos pakeitimo ir pan. Kasacinis teismas šiuo atveju (iš esmės analogiškoje situacijoje) yra konstatavęs, kad „<...> ne ieškovas, o būtent atsakovas, negalėdamas šio įsipareigojimo įvykdyti dėl trečiųjų asmenų (statytojo) veiksmų ir elgdamasis sąžiningai, siekdamas realiai įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, turėjo inicijuoti pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimą, kol išnyks priežastys, trukdančios sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau to nepadarė.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023, 36 punktas). „Teisė inicijuoti sutarties pakeitimą pirmiausiai priklauso tai sutarties šaliai, kuri, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, susidūrė su sunkumais, suvaržymais ar kliūtimis, net jei pastarieji atsirado ne dėl sunkumus patiriančios šalies kaltės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020, 36 punktas).
24. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad ieškovų valia dėl pagrindinės sutarties sudarymo nekito pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, kad priežasčių, kliudžiusių sudaryti pagrindinę sutartį, pašalinimo galimybės nuo ieškovų nepriklausė, o apeliantė nesiėmė jokių veiksmų, kurie pašalintų kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį, į spartų tuo metu nekilnojamojo turto kainų kilimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad priežastys, nulėmusios apeliantės atsisakymą parduoti butą ieškovams, buvo nekilnojamojo turto kainų rinkoje pokyčiai, sudarę prielaidas butą parduoti kitam asmeniui brangiau, o ne objektyvios, nepriklausančios nuo apeliantės valios, priežastys, kas leidžia daryti išvadą, jog pagrindinė sutartis nagrinėjamu atveju buvo nesudaryta būtent dėl apeliantės nepagrįsto vengimo ją sudaryti ir kad dėl šios priežasties apeliantei tenka pareiga atlyginti ieškovų patirtus nuostolius.
25. Tai, kad apeliantė grąžino avansą ir sumokėjo palūkanas, nepašalina apeliantės atsakomybės ir ieškovų teisės reikalauti restitucinių nuostolių. Taip pat pažymėtina, kad preliminariosios sutarties 6.1.1. punkte numatyta 4 000 Eur bauda, neužkerta galimybės ieškovams prašyti restitucinių nuostolių, kurie yra žymiai didesni. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškindamas netesybų santykį su galimais nuostoliais preliminariųjų sutarčių pažeidimo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti, nes šalys juos nustato iš anksto susitardamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Reikalauti papildomų nuostolių atlyginimo galima, kai pateikiami tokių nuostolių realumo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009). Šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantei pardavus butą kitam asmeniui už tam tikrą kainą, kuri galimai reiškia ir šio turto rinkos vertę, ieškovai neteko bent jau tokios vertės turto. Kadangi ieškovai už tokios vertės turtą būtų sumokėjęs preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, tai jų reikalaujami atlyginti nuostoliai laikytini pagrįstai tikėtinais (realiais). Apeliantei nesudarius sutarties su ieškovais, pastarieji neteko galimybės įgyti turtą bent jau tokios vertės, už kurią jis buvo parduotas kitam asmeniui.
26. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023. Apeliantės nurodomoje nutartyje faktinės aplinkybės (atsakovas turtą pardavė už mažesnę kainą, negu buvo sutarta kaina preliminariojoje sutartyje; ieškovo nurodoma turto pardavimo kaina (149 000 Eur) yra trečiųjų asmenų galimai sudaryto sandorio kaina ir kt.) skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje faktinių aplinkybių (atsakovė turtą pardavė už didesnę kainą, negu sutarta kaina preliminariojoje sutartyje; ieškovų nurodoma buto pardavimo kaina yra apeliantės sudaryto sandorio kaina ir kt.). Tuo tarpu šioje nutartyje minimos kasacinio teismo nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023) savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės analogiškos šiai nagrinėjamai bylai.
27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir priteisė iš apeliantės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, nes tokio dydžio palūkanos priteisiamos tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovai yra fiziniai asmenys, todėl iš apeliantės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
35. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas procesinių palūkanų priteisimo dalyje, t. y. nurodant, kad iš apeliantės priteistinos ne 6 proc., o 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
37. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 701,56 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, o apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 550,31 Eur išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas (apeliacinio skundo surašymas).
38. Apeliacinį skundą tenkinus tik procesinių palūkanų priteisimo dalyje, o kitoje dalyje apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės sumokėtas žyminis mokestis (jo dalis) už apeliacinį skundą apeliantei nepriteistinas. Tačiau šioje situacijoje, atsižvelgdama į tai, kad ir pirmosios instancijos teisme apeliantė (atsakovė) nesutiko su prašomų palūkanų dydžiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų ieškinio reikalavimai atmesti 5 proc., todėl apeliantei pirmosios instancijos teisme priteistina 85,08 Eur (1 701,56 Eur x 5 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme priteistina 77,56 Eur (1 550,31 Eur x 5 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
39. Subendrinus iš šalių viena kitai priteistinas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, ieškovams iš atsakovės priteistina 542,92 Eur (628 Eur – 85,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovams J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Samuna“, juridinio asmens kodas 304217762, priteisti 27 912,50 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius devynis šimtus dvylika eurų 50 ct) nuostolių sumą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistų sumų, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 542,92 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Samuna“, juridinio asmens kodas 304217762, priteisti 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.“
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Samuna“, juridinio asmens kodas 304217762, iš ieškovų J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 38,78 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė