Civilinė byla Nr. e2-570-854/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09142-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,
sekretoriaujant Vitai Grušienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Martonas“ atstovui advokatui Edmundui Kisieliui,
atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atstovams vadovui L. J. ir advokatui Aleksandr Višnevski,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Martonas“ ieškinį atsakovei UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje AB „Lietuvos draudimas“.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 123,28 Eur skolą už atliktus darbus, 111,39 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio palūkanas nuo 2 123,28 Eur. sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo pilno įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę pasirašyti nustatytos formos pareiškimą draudimo bendrovei apmokėti ieškovui už atliktus darbus ir detales.
Paaiškino, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl rangos sutarties vykdymo sąlygų. Automobilis buvo priimtas remontui, suremontuotas ir perduotas atsakovei. Atsakovė per savo asmeniškai nurodytą atstovą jį priėmė, juo naudojosi, o po keleto mėnesių automobilį pardavė. Už remonto darbus neapmokėjo. Atsakovė teigdama, kad yra daug trūkumų, konkrečių įrodymų dėl nurodomų atliktų darbų trūkumų ir ieškovės kaltės dėl jų į bylą nepateikė.
Nurodė, kad atsakovės atstovas, įvykus draudiminiam autoįvykiui, suderinęs su savo draudimo bendrove AB Lietuvos draudimas, 2018-02-07 atvyko į ieškovės autoservisą pirminei automobilio (valstybinis numeris), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrai. 2018-02-26 buvo sudaryta Paraiška-Sutartis, kurioje buvo numatytas automobilio galinio dešinės pusės sparno keitimas ir remontas. Tą pačią dieną išrinkus defektacijai automobilį, tikslu užfiksuoti pažeistas vietas, ši informacija buvo pateikta trečiajam asmeniui. 2018-03-02 dieną AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė apmokėti kliento prašomą galinių sparnų keitimą. Apie tai nedelsiant telefonu buvo informuotas atsakovės atstovas L. J., kuris patvirtino pats kreipsiąsis į draudimo bendrovę ir šį klausimą suderins. Atsakovas paprašė ieškovo ieškoti antrinėje rinkoje naudotus, tačiau dar geros kokybės automobilio galinius sparnus. Kokybiškų naudotų automobilio sparnų rasti nepavyko, todėl su klientu buvo suderintas keitimas į naujus sparnus. 2018-03-09 ieškovas užsakė pas savo tiekėjus naujus sparnus, kurie įmonėje buvo gauti 2018-03-23. Gavus sparnus buvo pradėtas tolesnis automobilio demontavimas bei galinės dalies geometrijos nustatymas (tampymas, reguliavimas, tikrinimas). Atlikus bagažinės skyriaus geometrijos atstatymo darbus bei demontavus senuosius automobilio sparnus paaiškėjo, kad šis automobilis dar ir seniau buvo patyręs rimtą autoįvykį ir labai nekokybiškai suremontuotas. Po sparnais esanti automobilio dalis buvo labai stipriai deformuota, pažeista korozijos, dėl ko nauji sparnai negalėjo būti kokybiškai ir teisingai uždėti. Esant šiai situacijai į autoservisą buvo iškviestas klientas situacijos apžiūrai. Atsakovės atstovas sutiko su defektacija ir patvirtino, kad jeigu jam nepavyks šių darbų apmokėjimo suderinti su draudimu, remonto išlaidas apmokės pats. 2018-04-18, po kliento atliktos automobilio apžiūros, remonto darbai buvo atnaujinti.
Atliekami remonto darbai buvo labai imlūs laikui, nes po kiekvieno tampymo būtina vėl sudėti nuimtas kėbulo detales (žibintus, sparnus, bamperį ir pan.), tikslu patikrinti atstatomos geometrijos tikslumą bei tolesnių šių darbų poreikį ir apimtį (kryptį). Geometrijos atstatymo darbai buvo baigti 2018-05-22. Juos atlikus paaiškėjo, kad trūksta arba nebetinka nemažai įvairių smulkių detalių: laikiklių, kronšteinų, tarpiklių, apsaugų ir pan., kurie yra arba vienkartinio naudojimo, arba buvo sugadinti (deformuoti) ankstesnių remontų metu. Apie visa tai nuolat telefonu buvo informuojamas atsakovės atstovas. Jis dažnai atvykdavo apžiūrėti remontuojamo automobilio. Atsakovės atstovas, nenorėdamas mokėti nusidėvėjimo kainų skirtumo, prašė ieškovę vėl ieškoti šių detalių antrinėje rinkoje (ne naujų). Neradus dalies iš jų, sutiko, kad būtų užsakytos originalios trūkstamos detalės. 2018-06-15, gavus detales, kėbuliniai darbai buvo baigti. Atsakovas pats atvyko priimti atliktų darbų. Atlikęs apžiūrą atsakovas dar papildomai paprašė atlikti užsakyme nenumatytą darbą – išlyginti seno autoįvykio rezultate sulankstytą bagažinės dugną. Tai taip pat buvo atlikta. 2018-06-19 buvo pradėti surinkimo darbai. Jų technologija yra labai imli laiko atžvilgiu. Visos kėbulo detalės privalo būti montuojamos laipsniškai, su pertraukomis. Tai sietina su technologiniu būtinumu užsandarinti kėbulo tvirtinimo siūles nuosekliais laiko periodais, antikoroziniu apdirbimu, paruošimu dažymo darbams, gruntavimu bei pačiu dažymu ir pan. Visi šie darbai buvo baigti 2018-07-24. Tą pačią dieną buvo pradėti galutiniai automobilio surinkimo darbai. Jų metu paaiškėjo, kad automobilyje, kažkada labai neprofesionaliai buvo atlikti amerikietiškojo automobilio varianto galinio apšvietimo perdarymo į europietiškąjį darbai, ko pasėkoje iš dalies pažeista bei neteisingai surinkta elektros instaliacijos schema. Ieškovė sutvarkė ir ši gedimą, nes tik sutvarkius elektros instaliaciją įmanoma galutinai baigti bagažinės dangčio tarpų reguliavimą (bagažinės dangtyje sumontuotas elektroninis dangčio pritraukėjas).
Ieškovė pateikė draudimo įmonei darbų aprašymą skirtą apmokėti už draudiminio įvykio pasekmių remontą. Tačiau draudimo bendrovė nesutiko mokėti už kai kuriuos darbus, vertindama juos kaip ne draudiminių įvykių pasekmes.
Bendra atsakovo automobilio remonto darbų bei detalių, susijusių su draudiminiu įvykiu, kaina yra 5 112,70 Eur. Didžiąją dalį šios kainos, t.y. 3 987,92 Eur, sutinka apmokėti AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovei lieka apmokėti 1 124,78 Eur. Šią sumą sudaro: remonto darbų PVM - 887,33 Eur ir 237,45 Eur detalių nusidėvėjimo skirtumas (montuojant naujas detales, o draudimui mokant už jas minusavus nusidėvėjimą).
Atsakovės atstovo prašyti ir atlikti kiti, su draudiminiu įvykiu nesusiję, remonto darbai, aprašyti šiame ieškinyje, buvo įtraukti į kitą sąskaitą: papildomi kėbulo remonto darbai bendrai 998,50 Eur sumai.
Ieškovės atstovas pažymėjo, kad nepaisant to, kad remonto darbai buvo trumpam sustoję dėl pas ieškovę kilusio gaisro, ilgą remonto laiką lėmė remonto apimtis, kuri siekė automobilio tvarkymą po maždaug dešimties draudiminių įvykių bei dar papildomus, draudimo neapmokamus darbus, kuomet buvo taisomi nekokybiškai atlikti darbai atstatant automobilį po rimto incidento JAV. Visi papildomi darbai derinti su klientu betarpiškai ar telefonu ir atlikti jo pageidavimu.
Darbai buvo baigti ir automobilis perduotas atsakovės atstovei 2018-08-02 vakare. Automobilis perduotas atsakovės atstovo nurodytam asmeniui J. G., kuri atliko vizualinę automobilio apžiūrą ir pastabų nepareiškė. Tą pačią dieną atlikta automobilio priemonės privalomoji techninė apžiūra. Jokių pastabų dėl automobilio techninės būklės nebuvo fiksuota. Nors esant žibintų suskilimui, kaip kad teigia atsakovas, šis defektas būtų privaloma tvarka pažymėtas (techninės apžiūros reikalavimai kategoriškai reikalauja, kad automobilio stiklai, sklaidytuvai būtų švarūs ir be įtrūkimų). Kitą dieną po automobilio perdavimo, ieškovės atstovas L. J. pats su automobiliu atvyko pas ieškovę aiškintis kito, su atliktu remontu nesusijusio, kondicionieriaus gedimo. Jokių pastabų dėl buvusio remonto kokybės ar kažkokių tai sugadinimų pareikšta nebuvo. Vienintelė ieškovės darbuotojų klaida buvo nedideli poliravimo netikslumai, kurie buvo visiškai pataisyti įmonės sąskaita dar iki atiduodant automobilį užsakovo atstovui.
Taigi, nors pasiimdamas automobilį atsakovės atstovas pretenzijų neturėjo, gautas sąskaitas atsisako apmokėti motyvuodama nežinia kieno ir kada padarytais automobilio durelių vidiniais apibraižymais ar dar kažkokiais neva nekokybiškais darbais.
Paaiškino, kad ieškovės darbo praktikoje jokie darbų priėmimo - perdavimo aktai nesudaromi. Automobilis perduodamas tik pasirašant Paraiškoje – Sutartyje, sudaromoje užsakant darbus. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, atsakovės atstovas tyčia ar per klaidą suklaidino ieškovę iš anksto pasirašydamas grafoje: „darbus priėmiau, pretenzijų neturiu“. Tik dėl šios priežasties atiduodant automobilį ar vėliau sutartis nebuvo pateikta atsakovui pasirašytinai patvirtinti jo atsiėmimą.
Ieškovė pažymėjo, kad iki šiol jokia argumentuota pretenzija dėl remonto kokybės nėra pareikšta.
Apie neva padarytus remontuoto automobilio durelių apmušalų sugadinimus remonto metu atsakovė pirmą kartą pareiškė praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio po automobilio atsiėmimo. Vėlesni ieškovės siūlymai sutaisyti šiuos defektus jokiu būdu nėra ieškovės kaltės pripažinimas, o yra tik noras ieškoti taikaus problemos sprendimo kompromiso būdu. Nepagrįstos ir atsakovės pretenzijos dėl salono cheminį valymo, nes jis nėra numatytas nei su draudimu suderintoje sąskaitoje, nei papildomų darbų sąmatoje. Atsakovei ši paslauga buvo pasiūlyta kaip papildoma paslauga ieškovės sąskaita, taip pat kaip vienas iš kompromisinių variantų taikiai sprendžiant ginčą. Tačiau, pats atsakovės atstovas nepristatė automobilio šiam darbui atlikti. Ir nors atsakovės atstovas teigia, kad net ir naujoji savininkė iki šiol taip ir nepadarė cheminio valymo, atsakovė jo kaštus nepagrįstai įvardija kaip savo patirtus nuostolius.
Atsakovė savo neva patirtus nuostolius be jokių įrodymų grindžia pakaitinio automobilio nuomos išlaidomis. Tačiau automobilio remonto sutartimi nebuvo jokio ieškovės įsipareigojimo suteikti atsakovei pakaitinį automobilį remonto laikotarpiui. Šiuo klausimu į ieškovę net ir nebuvo kreiptasi. Kodėl šiuo klausimu atsakovė nesikreipė į draudimo bendrovę ieškovei žinoma.
Atsakovės atstovas teigė, kad dėl ieškovo kaltės blogai atliktų remonto darbų, sugadinimų automobilio viduje, neatlikto cheminio valymo bei kėbulo poliravimo ji buvo priversta parduoti automobilį žemesne nei rinkos kaina ir dėl to patyrė apie 12 000 Eur nuostolį. Sunku komentuoti šią aplinkybę, įvertinant tai, kad automobilis buvo parduotas 2018-11-21 atsakovės savininko ir vadovo motinai R. J., o faktiškai iki šiol yra naudojamas kaip asmeninė vadovo L. J. ir jo sugyventinės, liudytoja byloje apklaustos J. G., transporto priemonė.
Ieškovė už remonto darbus ir sunaudotas detales iš viso negavo jokio apmokėjimo. Pagal nustatytą tvarką, draudimo bendrovė ieškovei apmoka už atliktus darbus bei panaudotas detales, taisant draudiminio įvykio metu sugadintą automobilį, pagal pateiktus dokumentus, suderintos kainos ribose ir esant apdraustojo asmens prašymui išmoką pervesti tiesiogiai. Tačiau atsakovės atstovas nemotyvuotai nepasirašo tokio prašymo, todėl ieškovė prašo įpareigoti atsakovą pasirašyti nustatytos formos pareiškimą draudimo bendrovei apmokėti ieškovei už atliktus darbus ir detales.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, ieškovė priskaičiavo atsakovei 8,05 procento kompensacines palūkanas, ir šį reikalavimą patikslinusi prašo priteisti už laikotarpį nuo 2018-11-14 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2019-03-27 (134 d.), t.y. 62,75 Eur (2 123,28 x 8,05 % = 170,92 Eur. : 365 x 134 = 62,75).
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad 2018 m. vasario mėn. atvyko į ieškovės autoservisą defektavimui. Atsakovė ne savo nuožiūra pasirinko autoservisą, o atsitikus draudiminiam įvykiui privalėjo rinktis iš draudimo bendrovės apteiktų servisų sąrašo. Po automobilio defektavimo, kadangi automobilis turėjo būti suremontuotas draudimo lėšomis, atsakovė paliko automobilį autoservise remontui. Paliekant automobilį tarp šalių buvo pasirašyta 2018-02-26 paraiška-sutartis, kurioje šalys susitarė dėl automobilio kėbulo remonto ir dažymo - draudiminių įvykių pasekmių šalinimo darbų. Atsakovė neužsakė, o šalys ir nesusitarė dėl jokių papildomų darbų atlikimo ar detalių keitimo, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti ieškiniu prašomą priteisti sumą.
Sutarties 4 punktu sutarties pakeitimus šalys susitarė atlikti tik raštu. Sutarties sąlygų 4.3 punktas numato, kad jeigu darbų vykdymo metu vykdytojas randa papildomų automobilio trūkumų ar yra būtini papildomi darbai, tai visos paslaugos turi būti aptartos su užsakovu ir užpildytos sutarties papildomų darbų ir detalių srityje. Jokie papildomi darbai ar detalės niekur sutartyje nenurodyti. CK 6.645 straipsnio 3 dalis nustato, kad rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Ieškovas apsiėmė suremontuoti automobilį po draudiminio įvykio, todėl tai ir turėjo padaryti pasirinkdamas įvykdymo būdus, o ne reikalauti papildomų lėšų, nes galimai jam buvo nepatogu atlikti kažkuriuos darbus.
Visą darbų procesą kontroliavo ieškovė ir tiesiogiai derino su AB „Lietuvos draudimas“.
CK 6.655 straipsnis nustato pareigą užsakovui atsiskaityti už atliktus darbus, po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.
Ieškovė remonto darbus vykdė nepateisinamai ir neprotingai ilgai. Automobilis buvo priduotas remontui 2018-02-26, o grąžintas tik 2018-08-02 po kilusio konflikto, kai atsakovės vadovas, pasipiktinęs be galo nukeliamu grąžinimo terminu, pareikalavo nedelsiant grąžinti automobilį, nes buvo suplanavęs jį naudoti. Nors ieškinyje dėstoma apie ypatingą darbų sudėtingumą ir imlumą laikui, minėtos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovės automobilio remontas niekuo nebuvo ypatingas, ir jau 2018-03-30 ieškovė nurodė, kad visi darbai eina į pabaigą. Balandžio viduryje žadėjo grąžinti per 3 savaites, birželio pradžioje - per pusantros savaitės, birželio pabaigoje teisinosi sustojusiais darbais dėl gaisro, liepos pabaigoje darbų pabaiga buvo žadama po kelių dienų, bet suėjus terminui vis atidedama. Atsakovė darbų atlikimo terminu laiko pirmą ieškovės nurodytą datą ir protingą terminą - vieną mėnesį nuo automobilio pridavimo, t.y. iki 2018 m. kovo 31 d. Netinkamą sutarties vykdymo terminą pripažino ir paties Ieškovo darbuotojai, žadėję pakaitinį automobilį, automobilio nuomos kompensaciją ir kitas netinkamo sutarties vykdymo kompensacijas.
Ieškovė jokių atliktų darbų atsakovei nepridavė. Darbai Atsakovo jokia forma nebuvo priimti, nedelsiant po automobilio grąžinimo buvo reiškiamos pretenzijos dėl atliktų darbų kokybės. Atsakovės direktorius L. J. nedalyvavo automobilio atsiėmime ir jokiose jo apžiūrose. Automobilis grąžintas 2018-08-02 vakare ieškovei su tralu pristačius automobilį į techninę apžiūrą (buvo pasibaigęs techninės apžiūros galiojimas ir automobilis negalėjo važiuosi savo eiga), kur atsakovės direktorius net nedalyvavo.
Atsakovės vadovas niekada nebūtų pasirašęs jog pretenzijų neturi, nes nekokybiško remonto faktai buvo akivaizdūs ir paaiškėjo nedelsiant: kitą dieną po grąžinimo buvo pastebėtas neveikiantis kondicionierius (ieškovė jį nemokamai tvarkė) ir bėgantis radiatorius; apgadintos durelių odos, subraižyti veidrodėliai, subraižytos apdailos detalės (moldingai), automobilis grąžintas purvinu salonu ir nenupoliruotu kėbulu. Ieškovė daugumą išdėstytų trūkumų faktiškai pripažino net kai kuriuos ištaisydamas (neveikiantis kondicionierius) bei siūlydamas kai kuriuos ištaisyti (vidinių durelių apdaila), tačiau atsakovės netenkino siūlomas ištaisymo būdas.
Atsakovės nuostoliai konstatuoti UAB „Mototoja“ atlikta apžiūra, nuostolių suma siekia 10999,71 Eur.
Ieškovė, vykdydama savo veiklą, privalo laikytis Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.2BE-45. Tuo tarpu ginčo santykiuose pažeidė nuostatas, susijusias su paraiškos transporto priemonės remontui įforminimu, tinkamai nederino nei paslaugų, nei jų kainų, nei darbų apimties ir kainos pasikeitimo, tinkamai transporto priemonės nepridavė baigusi darbus.
Ieškovė, išrašydama sąskaitą už papildomus darbus, nepagrindė nei papildomų darbų atlikimo, nei kainos už juos, nei, kad šie darbai buvo suderinti su atsakove, todėl atsakovė neprivalo už juos mokėti. CK 6.645 straipsnis nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką, o jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Atsakovės teigimu ieškovė darbus atliko savo rizika ir savarankiškai nustatė užsakovo užduoties įvykdymo būdus, apie tai neinformavusi atsakovės.
CK 6.653 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu būtina atlikti papildomus darbus arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Ieškovė darbus atliko su trūkumais, juos perdarinėjo, nesirūpino remonto sąmatos suderinimu nei su užsakovu (atsakove), nei su draudimu, neinformavo atsakovės apie remonto darbų kainos pasikeitimus.
CK 6.665 str. nustato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Automobilis po ieškovės atlikto remonto gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau pablogėja jo naudojimo galimybės (neveikiantis kondicionierius, subraižyta, sugadinta išorė ir vidus), todėl atsakovė turi teisę į CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų pasekmių taikymą. Atsakovė vadovas buvo susitikęs su ieškovės direktoriumi ir tarėsi, kad jokių papildomų priemokų nebus, tačiau ieškovė kompensuos trūkumų tvarkymo vertę, bet susitarimas neįvyko. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad ieškovė pagal susitarimą su atsakove atliko papildomus (nedraudiminius) darbus, atsakovė, remdamasis CK 6.665 straipsniu naudojasi teise sumažinti darbų kainą ieškovės reikalaujama verte ir pasilieka teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu jos viršys darbų kainos sumažinimą.
Ieškovė nenurodo teisinio pagrindo, iš kurio kyla atsakovės prievolė pasirašyti pareiškimą draudimo bendrovei. Nei sutartyje su ieškove, nei kituose dokumentuose atsakovė tokio įsipareigojimo nėra prisiėmusi, todėl neturi pareigos vykdyti. Ieškovės reikalaujamame pasirašyti pranešime yra ne tik prašymas draudimo bendrovei, bet ir papildomas atsakovės įsipareigojimas: „jeigu draudikas priims sprendimą draudimo išmokos neišmokėti arba ją mažins - įsipareigoju per 15 dienų nuo draudiko sprendimo, apmokėti tą remonto sumą, kuri yra neapmokėta“. Atsižvelgiant į netinkamai atliktus remonto darbus bei atsakovei padarytus nuostolius, į tarp šalių kilusį ginčą, atsakovė tokio įsipareigojimo neketina prisiimti, todėl taip pat neketina pasirašyti ieškovės prašomos formos prašymo.
AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su atsakove sudarė savanoriškąją transporto priemonės draudimo sutartį dėl transporto priemonės (valstybinis numeris), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis sudaryta pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2017-02-27 redakcija, galioja nuo 2017-03-01). Pagrindinės draudimo sutarties sąlygos, nurodytos draudimo liudijime (polise): draudimas išskaitant nusidėvėjimą; remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu; besąlyginė išskaita – 0 Eur.
2018-02-01 atsakovė pranešė AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykį, kurio metu buvo sugadintas draudimo sutartimi apdraustas automobilis. Remiantis tarp šalių sudaryta draudimo sutartimi, draudikas registravo žalas Nr. 1957999, Nr. 1961070, Nr. 1961069, Nr. 1961068, Nr. 1961071, Nr. 1960168.
Taisyklėse numatyta, jog draudimo liudijime nurodyta sąlyga „transporto priemonės remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu“ reiškia, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui, transporto priemonė remontuojama draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse Lietuvos Respublikos teritorijoje arba draudimo išmoka apskaičiuojama vadovaujantis draudiko nurodytais remonto darbų įkainiais ir keičiamų dalių bei naudojamų medžiagų kainomis (Taisyklių 3.6.5. punktas). Papildomai numatyta, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo, jei automobilis yra remontuojamas, atlikti sugadintos transporto priemonės remontą draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, jei transporto priemonė apdrausta su sąlyga „transporto priemonės remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu“ (Taisyklių 13.2.11.17 punktas). Atsižvelgiant į tai, su atsakove buvo sutarta, kad automobilis bus remontuojamas draudiko nurodytame autoservise – UAB „Martonas“.
2018-02-28 UAB „Martonas“ atstovas, naudojantis „Audatex“ sistema, atsiuntė draudikui pirminę automobilio remonto darbų sąmatą derinimui. 2018-03-02 draudiko atstovas pateikė atsakymą, nurodė, kad sąmata nesuderinta. Buvo nurodytos priežastys, kurių pagrindu sąmata laikoma nesuderinta, pateikti pastebėjimai dėl su 2018-02-01 įvykiu nesusijusių automobilio sugadinimų remonto.
Taisyklių 9.5 punktas numato, kad transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detaliu ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė. Kartu pažymėtina, kad draudikas neatlygina nuostolių atsiradusių dėl to, kad transporto priemonės remonto metu ji buvo perdaryta ar pagerinta (Taisyklių 12.1.10 punktas).
2018-08-24 UAB „Martonas“ pateikė patikslintą sąmatą suderinimui. 2018-08-28 draudikas vėlgi atsisakė tokią sąmatą priimti dėl atliekamų remonto darbų per įvykį nesugadintoms automobilio dalims, kitų remonto darbų, kurie nebuvo susiję su 2018-02-01 eismo įvykio metu patirtų sugadinimų šalinimu. 2018-10-05 ieškovė ir draudikas suderino automobilio remonto darbų sąmatą 4 225,37 Eur be PVM sumai (5 112,70 Eur su PVM). Papildomai pažymėjo, kad iš šios sumos draudikas minusuoja 14 procentų nusidėvėjimą naujoms originalioms detalėms.
Draudikas neginčija ieškovės ieškinyje nurodytos 3 987,92 Eur sumos nuostoliams už remonto darbus atlyginti ir yra įsipareigojęs ją ieškovei išmokėti. AB „Lietuvos draudimas“ paaiškino, kad draudikas gavo ieškovės pateiktą sąskaitą remonto darbams apmokėti, tačiau pastaroji yra neapmokėta, kadangi draudikas, kaip nurodo ir ieškovė, negavo atsakovės (draudėjo) prašymo/sutikimo dėl tokios išmokos išmokėjimo ieškovei. Draudimo išmoką už atliktus remonto darbus AB „Lietuvos draudimas“ išmokės tik gavusi pasirašytą prašymą.
Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo poziciją. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2018-02-26 šalys pasirašė paraišką-sutartį, kuria susitarė dėl automobilio (valstybinis numeris), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo remonto ir dažymo darbų atlikimo (el.b.ap.l. 8-9, t. I).
AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraudusi ginčo automobilį savanoriškuoju transporto priemonės draudimu (el.b.ap.l. 4-45, t. II).
2018-03-02 elektroniniu laišku ieškovės atstovas persiuntė atsakovės atstovui sąmatą, informuodamas, kad ji su AB „Lietuvos draudimas“ nesuderinta bei persiųsdamas draudiko žinutę su papildomais klausimai ir reikalavimais (el.b.ap.l. 12-13, t. I).
2018-03-02 elektroniniu laišku atsakovės atstovas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ atstovus, prašydamas suderinti pridedamą sąmatą ir reikalaudamas pakeisti galinius abiejų pusių sparnus. Laiške be kita ko nurodydamas, kad apie nesutikimą juos keisti atsakovę informavo informavo UAB „Martonas“ (el.b.ap.l. 12, t. I).
Į bylą pateiktos automobilio remonto eigos nuotraukos (el.b.ap.l. 14-24, t. I). Ieškovė taip pat pateikė nuotraukas, kurios, jos teigimu, darytos remonto pradžioje (el.b.ap.l. 104-111, t. I). AB „Lietuvos draudimas“ į bylą pateikė automobilio nuotraukas, darytas po įvykių prieš pradedant remontą (el.b.ap.l. 56-119, t. II).
Į bylą pateiktos AB „Lietuvos draudimas žinutės ieškovei Audatex sistemoje (el.b.ap.l. 25, t. I), iš kurių matyti, kad draudikas konstatavo, jog dauguma galinės dalies sugadintų detalių nekokybiškai remontuotos iki įvykio – duslintuvai virinti iki įvykio, sparnai remontuoti nekokybiškai – dideliu sluoksniu glaisto. Dugno sugadinimai įvairių krypčių, joks įvykis neregistruotas dugnui. Galinio sujungimo skydas – nekokybiško remonto pasekmė. Buferio laikikliai remontuoti, likusios skylės nuo savisriegių. Galinio dangčio sugadinimų, posparnių, duslintuvų bei galinio buferio matomų sugadinimų negalima laikyti įvykio pasekmėmis. Draudimas galiausiai suderino sąmatą 4225,37 Eur sumai be PVM, pažymėdamas, kad tai nereiškia įvykio pripažinimo draudžiamuoju/ne draudžiamuoju. Šiai sumai su draudimu suderinta ieškovės parengta sąmata pateikta į bylą (el.b.ap.l. 26-31, t. I).
2018-09-18 elektroniniu laišku atsakovės atstovas informavo ieškovę, kad pradėjus valyti mašiną pastebėjo, jog durų panelės iš vidaus sudaužytos, suplėšytos ir subraižytos (el.b.ap.l. 34-43, t. I).
2018-09-28 ieškovė atsakove išrašė PVM sąskaitą faktūrą už remontą pagal sąmatą (Lietuvos draudimas bylų Nr. 1957999, 1961070, 1961069, 1961068, 1961071, 1960168) bendrai 5112,70 Eur su PVM sumai, nurodydamas, kad klientas sumoka už detalių nusidėvėjimą 237,45 Eur bei 887,33 Eur PVM (el.b.ap.l. 10, t. I).
2018-09-24 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už papildomus kėbulo remonto darbus 998, 50 Eur su PVM sumai (el.b.ap.l. 11, t. I).
2018-11-14 elektroniniu laišku ieškovės atstovas nurodė atsakovės atstovui siunčiantis sąskaitas apmokėjimui, į ką atsakovė tą pačią dieną atsakė, jog jos nepriimamos dėl žalos padarymo ir nekokybiškų darbų, nurodydama, kad dažymo darbai su broku, sugadintos durelių vidinės apdailos, neuždėta apsauginė plėvelė, salonas išteptas purvu ir t.t. (el.b.ap.l. 44-45, t. I).
2018-12-17 elektroniniame laiške atsakovei ieškovė pasiūlė suremontuoti durelių apmušalus (el.b.ap.l. 139, t. II).
2018-09-10 elektroniniu laišku atsakovė kreipėsi į draudiką, prašydama atlyginti pakaitinio automobilio išlaidas ginčo automobilio remonto laikotarpiu, taip pat atlyginti cheminio valymo, salono džiovinimo, automobilio kėbulo šlifavimo ir poliravimo išlaidas (el.b.ap.l. 129-131, t. II).
2018-09-11 elektroniniu laišku draudikui „Dėl trūkumų remonte ir neaigtų darbų“ atsakovė nurodo, kad nėra apsauginės plėvelės, kuri buvo, nėra atliktas cheminis valymas, nėra atliktas poliravimas po dažymo, yra nepakeistų detalių, nebaigtas surinkimas (el.b.ap.l. 133, t. II).
2018-09-18 elektroniniame laiške draudikui atsakovės atstovas nurodė, kad pradėjus valyti automobilį pastebėjo, jog durų panelės iš vidaus sudaužytos, suplėšytos ir subraižytos, prašė registruoti kaip žalą, atsiradusią remonto ieškovės servise metu (el.b.ap.l. 135, t. II).
Atsakovė į bylą pateikė 2018-09-25 nepasirašytą užsakymą UAB „Mototoja“ 10 999,71 Eur sumai (el.b.ap.l. 142, t. II).
Atsakovė su atsiliepimu pateikė nuotraukas, teikdama, kad jose užfiksuoti jos nurodomi ieškovės padaryti defektai (el.b.ap.l. 71-94, t. I, el.b.ap.l. 144-157, t. II).
Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad ginčo automobilis JAV yra patyręs incidentą/skirtas utilizuoti, įraše paaiškinta, kad tai reiškia, kad transporto priemonė remonto kaštai viršija 75 proc. jos vertės, taip pat tai, jog ji nėra tinkama važiuoti keliais (el.b.ap.l. 133-139, t. I).
Atsakovė pateikė UAB „Skirlita“ pažymą, jog transporto priemonė tinkama naudoti Lietuvoje (el.b.ap.l. 156, t. I).
Į bylą pateikti telefoninių pokalbių, vykusių tarp ieškovės ir atsakovės atstovų ginčo automobilio remonto laikotarpiu, kurie išklausyti teismo posėdžio metu (2019-10-04 DOK-222090).
Ieškovė rašte nurodė, kad dėl gaisro įvykusio dažymo dirbtuvėse 2018-06-21 serviso dirbtuvės nedirbo iki 2018-07-09 (el.b.ap.l. 165, t. II).
Dėl skolos už automobilio remontą
Šio ginčo šalių sudaryta sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str.1 d.). Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).
Sutiktina, kad ieškovė santykiuose su klientu neveikė tiksliai taip, kaip ją įpareigoja Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.2BE-45, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia šalių sutartinių santykių fakto bei turinio, kurie ieškovės gali būti įrodyti kitais įrodymais.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Tai reiškia, kad sprendžiant, kokie rangos darbai užsakyti, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti.
Nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta tarp dviejų verslo subjektų. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovės atstovas L. J. pristatė ginčo automobilį ieškovei, prašydamas suremontuoti jį po autoįvykių. Faktiškai atsakovė neginčija ir to, kad automobilį ieškovė suremontavo.
Ieškovės atlikti darbai, naudojant rangovo dalis (CK 6.647 str.), atstatant automobilio būklę į buvusią iki eismo įvykių, detaliai išvardinti į bylą pateiktoje sąmatoje. Atsakovė byloje neteigė, kad kuris nors konkretus iš sąmatoje nurodytų darbų nebuvo atliktas ar kuri nors konkreti nurodyta detalė nebuvo panaudota ginčo automobilio remontui.
Ieškovės darbuotojas, liudytoju apklaustas A. S. nurodė, kad iš anksto numatyti, kiek kainuos automobilio remonto darbai dažnai neįmanoma. Po to, kai automobilis išardomas ir apžiūrimas jau galima preliminariai spręsti apie būsimų darbų apimtis ir kainą, tuomet klientas informuojamas apie tai žodžiu. Anot liudytojo, šiuo atveju taip pat su klientu buvo nuolat betarpiškai bendrauta, jis ir skambindavo ir nuolat atvažiuodavo pažiūrėti, kaip vyksta darbai. Be to, ieškovės atstovai juo pasitikėjo, nes jis buvo atsiųstas nuolatinio ieškovės kliento, kuris yra L. J. sugyventinės J. G. tėvas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis CPK 176, 185 straipsniais sprendžia, kad aplinkybė, jog automobiliui suremontuoti buvo būtina atlikti papildomus kėbulo remonto darbus, nesusijusius su eismo įvykiais, dėl kurių kreiptasi į draudiką, yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad ginčo automobilis prieš pradedant jį eksploatuoti Lietuvoje buvo patyręs autoįvykį, dėl kurio laikytas nebeeksploatuotinu JAV. Tai netiesiogiai patvirtina ieškovės teiginius, jog nuėmus galinius automobilio sparnus ir dedant naujus paaiškėjo, kad siekiant suremontuoti automobilį buvo būtina taisyti automobilio galinės dalies kėbulo geometriją. Ieškovės pateiktos remonto eigos nuotraukos tikėtina daro aplinkybę, kad kėbulas buvo paveiktas korozijos, šie defektai taisyti.
Į bylą pateiktas 2018-04-03 šalių pokalbio telefonu garso įrašas patvirtina, kad ieškovė informavo atsakovę apie problemas, rastas dėl ankstesnio nekokybiško remonto, šalys susitarė susitikti autoservise. Pateiktų telefoninių pokalbių turinys sudaro pagrindą manyti, kad šalys bendravo ir ne telefonu, arba pateikti pokalbiai atrinkti selektyviai. Įvertinęs šalių paaiškinimų turinį, o taip pat išklausęs jų telefoninių pokalbių garso įrašus (2018-04-03, 2018-04-18, 2018-09-17) teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovas papildomiems darbams buvo pritaręs.
Už papildomus kėbulo remonto darbus ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą 998,50 Eur (su PVM) sumai, kuri atsakovės nebuvo apmokėta. Atsakovė byloje iš esmės neginčijo nei šių darbų atlikimo fakto, nei kainos, nuo reikalavimų gindamasi argumentais, kad rangovas juos atliko savo rizika. Byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad papildomi automobilio kėbulo remonto darbai nebuvo atlikti, kad atsakovė jiems nepritarė ar kad jų kaina buvo kitokia, nei ieškovės nurodytoji.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
Šiuo atveju automobilis baigus darbus buvo faktiškai perduotas atsakovės atstovo nurodytam asmeniui – atsakovės vadovo sugyventinei J. G. 2018-08-02. Apklausta liudytoja byloje ji paaiškino, kad praėjus techninę apžiūrą ji su ginčo automobiliu parvažiavo į namus. Kitą dieną atsakovės vadovas L. J. su ginčo automobiliu atvyko pas ieškovę dėl tinkamai neveikiančio kondicionieriaus. Taigi atsakovės vadovas pradėjo naudotis automobiliu tuoj po jo remonto ir naudojasi juo iki šiol, ką pats patvirtino teismo posėdžių metu, nepaisant to, kad yra atsakovė yra pardavusi ginčo automobilį atsakovės vadovo motinai. Dėl to šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus yra faktiškai priėmusi.
CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. CK 6.663 straipsnio 1 dalies norma sistemiškai aiškintina su CK 6.662 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį, užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).
Jau minėta, kad atsakovės vadovas L. J. į ieškovę kreipėsi kitą dieną po automobilio priėmimo, pats juo atvažiavo į ieškovės servisą, reiškė priekaištus dėl tinkamai neveikiančio kondicionieriaus. Tą pačią dieną (2018-08-03) atsakovės vadovas bendravo su ieškovės atstovu ir telefonu, kitokių pretenzijų neturėjo, priekaištų nei dėl darbų kokybės, nei dėl padarytų papildomų nuostolių neturėjo. Taigi iš karto po automobilio priėmimo jokių pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų atsakovė nepareiškė. Iš esmės jokių konkrečių pretenzijų dėl ieškovės atliktų rangos darbų kokybės bylos duomenimis atsakovė nėra pareiškusi iki šiol. Pretenzijas pirmą kartą atsakovė ieškovei pareiškė praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo automobilio jai grąžinimo ir jos buvo susijusios ne su atliktais darbais, bet su reikalavimais išvalyti automobilį, jį nupoliruoti ir padengti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, nes automobilis buvo remontuotas labai ilgai (2018-09-17 šalių telefoninio pokalbio garso įrašas). Vėliau (2018-09-28) atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas susijusias su esą padarytais papildomais nuostoliais – sugadinta salono apdaila. Dar vėliau atsakovės vadovas pradėjo teigti esą po remonto automobilis grąžintas įskilusiu žibintu ir/ar atšvaitu, subraižytu ratlankiu.
Atsakovės pretenzijas, kad automobilio salonas po remonto nebuvo išvalytas, teismas šios bylos kontekste laiko nepagrįstomis, kadangi už valymo darbus ieškovė iš atsakovės jokių sumų nereikalauja. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paties atsakovės vadovo teigimu jis iki šiol nėra padaręs automobilio salono cheminio valymo, nors jau pusantrų metų važinėja automobiliu po to, kai ieškovė jį grąžino.
Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbus reglamentuoja CK 6.665 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie užsakovo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs.
Šiuo atveju atsakovė teigia mažinanti darbų kainą 10 999,71 Eur suma, nes tiek esą jai paskaičiavo UAB „Mototoja“ už ginčo automobilio remontą. Įvertinus pateikto nepatvirtinto užsakymo UAB „Mototoja“ turinį, akivaizdu, kad ketinti atlikti darbai nėra susiję su ieškovės atliktais darbais. UAB „Mototoja“ planavo keisti automobilio vidaus apdailos detales ir atlikti su tuo susijusius darbus, taip pat remontuoti automobilio priekinę dalį, kai tuo tarpu ieškovė remontavo galinę ginčo automobilio dalį. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad naudotis užsakovo teisių garantijomis, numatytomis CK 6.665 straipsnyje šiuo atveju atsakovė pagrindo neturi.
Manydama, kad remonto pas ieškovę metu jai buvo padaryti papildomi nuostoliai, subraižant saloną apdailą, ištepant ar pan., atsakovė turi teisę reikšti reikalavimus ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, įrodinėdama visas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas. Analogiškai atsakovė iš ieškovės gali reikalauti nuostolių dėl galimos nepagrįstai ilgos automobilio remonto trukmės. Šioje byloje atsakovė ieškovei priešinių reikalavimų nereiškė, atsakydamas į teismo klausimus atsakovės vadovas patvirtino to daryti nepageidaujantis.
Byloje nustatytos aplinkybės ir teismo padarytos išvados sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė yra skolinga ieškovei už visus jos atliktus darbus, t.y. 5 112,70 Eur (su PVM) už automobilio remontą po eismo įvykių bei 998,50 Eur (su PVM) už papildomus kėbulo remonto darbus. Neišeinant už ieškinio reikalavimo ribų, ieškovei iš atsakovės priteistina dalis šios skolos, t.y. šioje byloje reikalaujama 2 123,28 Eur suma.
Dėl įpareigojimo pasirašyti pareiškimą draudimo bendrovei
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad analogiškose susiklosčiusiai situacijose, kuomet automobilio valdytojas po eismo įvykio kreipiasi į rangovą dėl apdrausto automobilio remonto, rangos teisiniai santykiai susiklosto būtent tarp automobilio valdytojo (užsakovo) ir remontą atliekančio subjekto (rangovo), nepriklausomai nuo to, kad už darbus ar dalį jų apmoka draudikas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).
Tuo tarpu draudimo teisiniai santykiai (CK 6.987 str.) sieja atsakovę su trečiuoju asmeniu. Draudimo sutartis sudaryta atsakovės naudai, sutartimi trečiasis asmuo būtent atsakovei įsipareigojo atlyginti patirtus draudiminių įvykių metu nuostolius. Atsakovės valia yra spręsti naudotis įsigyta draudimine apsauga ar to nedaryti.
Nesant atsakovės valios nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad draudimo įmonė turi sumokėti už automobilio rangos darbus ieškovei, kadangi ji, kaip jau minėta, nėra rangos sutarties šalis. Tuo tarpu draudėjo veiksmų dispozityvumo draudimo teisiniuose santykiuose principas lemia, kad atsakovei nusprendus nepasirašyti prašymo, jog draudikas pervestų žalos atlyginimo sumas tiesiogiai autoservisui, atlikusiam remontą, nėra teisinio pagrindo tokį įpareigojimą jai imperatyviai nustatyti.
Nurodytais argumentais ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pasirašyti nustatytos formos pareiškimą draudimo bendrovei apmokėti ieškovui už atliktus darbus ir detales atmestinas.
Dėl palūkanų
Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šios bylos šalys yra verslo subjektai, remontuotas automobilis buvo naudojamas atsakovės veikloje. Dėl to teismas sutinka, kad ieškovės reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nuostatos.
Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 2018-11-14 sudarė 0,00 procento. Taigi šiuo atveju metinė palūkanų norma - 8 proc.
Ieškovė priskaičiavo atsakovei 8,05 procento kompensacines palūkanas, ir šį reikalavimą patikslinusi prašė priteisti už laikotarpį nuo 2018-11-14 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2019-03-27 (134 d.), t.y. 62,75 Eur (2 123,28 x 8,05 % = 170,92 Eur. : 365 x 134 = 62,75).
Sutiktina, kad ieškovė turi teisę gauti palūkanas už nesumokėtą skolą iš atsakovės nuo 2018-11-14 iki ieškinio pateikimo teismui 2019-03-27, t. y. už 134 dienas, tam iš esmės neprieštarauja ir pati atsakovė.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 62,36 Eur palūkanų (2123,28 x 8 % = 169,86 Eur. : 365 x 134 = 62,36).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2185,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad byloje patyrė 1163 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 163 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (el.b.ap.l. 56, t. I, ) ir 1000 Eur išlaidos už advokato pagalbą (el.b.ap.l. 50, t. I).
Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 907,50 Eur atstovavimo išlaidų, pasitelkdama advokato Aleksander Višnevski pagalbą. Papildomas atsakovės atstovas advokatas Aleksander Višnevski į bylą įstojo tik 2020-01-30, po ko esminė atsakovės pozicija byloje nepakito. Advokatas kartu su atsakovės vadovu dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. kovo 4, 6 d. su pertrauka, kurio metu byla išnagrinėta.
CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Nagrinėjamu atveju, nors teismas ir atmetė ieškovės pareikštą neturtinį reikalavimą, įvertinus teismo išdėstytus motyvus, spręstina, kad tarp šalių kilusį ginčą, teismui konstatavus, kad ji yra skolinga visas ieškovės sąskaitose nurodytas sumas už automobilio remontą, iš esmės laimėjo ieškovė, todėl atsakovei jos šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Be to, teismas konstatuoja, kad atsakovės procesinis elgesys šioje byloje nebuvo pakankamai atsakingas, kas lėmė užsitęsusį bylos nagrinėjimą, kas taip pat sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsakovė, besiverčianti teisinėmis konsultacijomis, viso proceso metu buvo atstovaujama advokatų. Dar 2019-04-26 atsakovė prašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, be kita ko motyvuodama tuo, kad ketina naudotis teise pareikšti byloje priešinius reikalavimus. Tačiau priešieškinys byloje taip ir nebuvo pareikštas. Į paskirtą pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį 2019-09-06 atsakovės atstovai neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, jokių prašymų neteikė. Į antrąjį paskirtą parengiamąjį teismo posėdį 2019-10-04 atsakovės atstovai taip pat neatvyko, posėdžio dieną atsakovės vadovas pateikė prašymą rengtis bylos nagrinėjimui jam nedalyvaujant, posėdį skirti po 2019-10-25, nes jis išvykęs, nagrinėjant bylą liudytojais apklausti J. G. ir A. S.. Teismo 2019-11-13 paskirto teismo posėdžio dieną gautas atsakovės vadovo prašymas atidėti teismo posėdį, nes direktorius yra atostogose užsienyje iki 2019-11-22, prašyme taip pat nurodytas pageidavimas neskirti posėdžio nuo Šv. Kūčių iki 2020-01-31.
Ieškovei iš atsakovės priteistina 1137,53 Eur iš jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, įvertinus, kad jos pirminiai 2 234,67 Eur (2 123,28 + 111,39) dydžio turtiniai reikalavimai patenkinti 97,81 proc.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Martonas“, juridinio asmens kodas 122034821, iš atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, juridinio asmens kodas 303252529, 2 123,28 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt tris eurus 28 ct) skolos, 62,36 Eur (šešiasdešimt du eurus 36 ct) palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2185,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1137,53 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę pasirašyti pareiškimą trečiajam asmeniui atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Čėsnienė