Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-1169-764-2013].doc
Bylos nr.: I-1169-764/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 191688326 atsakovas
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga 124467077 pareiškėjo atstovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1169-764/2013

Proceso Nr. 3-61-3-02658-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.5.; 74

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. vasario 4 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui D. Š., jo atstovei Ivonai Rindzevičienei, atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

 

nustatė:

 

pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2012-09-17 sprendimą Nr. 10-S-15472 ta apimtimi, kuria atsisakyta į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaičiuoti pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje statybos mokykloje laikotarpio ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant į jį 2 metus 1 mėnesį ir 24 dienas. Prašo ištirti, ar Vyriausybės 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 1 ir 5 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus AVPK nepagrįstai atsisakė į jo vidaus tarnybos stažą įskaityti pusę mokymosi aukštesniojoje mokykloje laikotarpio, motyvuodamas tuo, kad valią dirbti vidaus tarnyboje pareiškėjas išreiškė po 1995-01-01. Tuo metu galiojusi vidaus reikalų ministro             1992-12-21 įsakymu Nr. 742 patvirtinta Pareigūnų tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitymo instrukcija (toliau – Instrukcija) numatė pareigą į statutinio pareigūno vidaus tarnybos stažą įskaityti pusę mokymosi laikotarpio. Tokia pareiga taip pat buvo nustatyta ir Vyriausybės 1992-06-25 nutarimo Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių aprūpinimo“ 1.2 p. Minėti teisės aktai galiojo iki Vyriausybės 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ (toliau – Nutarimas) priėmimo. Nutarime buvo nustatyta, kad į vidaus tarnybos stažą mokymosi laikotarpiai gali būti įskaitomi tik tais atvejais, jei asmenys į tarnybą priimti iki         1995-01-01. Pareiškėjo manymu, Vyriausybės 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 1 ir 5 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, nes juose nustatytas atgalinis Nutarimo veikimas. Nutarimas buvo priimtas 1995-01-20, Valstybės žiniose paskelbtas 1995-01-25, tačiau nustatyta, kad jis įsigalioja nuo 1995-01-01, taip pat nuo 1995-01-01 netenka galios Vyriausybės 1991-06-19 nutarimas         Nr. 240 ir Vyriausybės 1992-06-25 nutarimas Nr. 490. Vadinasi, pareiškėjo valios stoti į vidaus tarnybą išreiškimo metu, t. y. 1995-01-16, Vyriausybės 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 nuostatos negalėjo galioti, nes Nutarimas galėjo įsigalioti tik po jo paskelbimo Valstybės žiniose. Pareiškėjo vidaus tarnybos stažas turėtų būti perskaičiuotas vadovaujantis tuo metu galiojusia Instrukcija, Vyriausybės 1991-06-19 nutarimu Nr. 240 ir Vyriausybės 1992-06-25 nutarimu Nr. 490.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16–18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tarnybos byloje esantys faktiniai duomenys tvirtina, jog visi veiksmai, susiję su pareiškėjo stojimu į vidaus tarnybą, buvo atlikti po 1995-01-01, todėl vadovaujantis Vyriausybės 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 nuostatomis, pusė mokymosi aukštesniojoje mokykloje laikotarpio į D. Š. vidaus tarnybos stažą negali būti įskaitomas. Vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarką taip pat reglamentuoja nuo 1995-01-01 galiojanti vidaus reikalų ministro 1995-02-22 įsakymu Nr. 170 patvirtinta Vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, nustatymo instrukcija. Minėtuose aktuose nustatyta, kad pusė mokymosi laikotarpio į vidaus tarnybos stažą įskaitoma tik tuomet, jei asmuo į vidaus tarnybą priimtas iki 1995-01-01.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo teisės į vidaus tarnybos stažą įsakityti pusę mokymosi aukštesniojoje mokykloje laikotarpio.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas D. Š. 2012-08-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui pateikė prašymą perskaičiuoti jo vidaus tarnybos stažą ir į jį įskaityti pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje statybos mokykloje laiko, perskaičiuoti priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydį ir išmokėti negautą priedo dalį, paskirti pagal teisės aktus priklausančias atostogas (b. l. 22).

Vilniaus AVPK Tarnybos stažo nustatymo komisija 2012-09-05 vykusio posėdžio metu nutarė neįskaityti pareiškėjui į vidaus tarnybos stažą pusės mokymosi Vilniaus aukštesniojoje statybos mokykloje laikotarpio, nes į vidaus tarnybą D. Š. priimtas 1995-02-13, t. y. po 1995-01-01, todėl vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1995-02-22 įsakymo Nr. 170 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ 3 p., pareiškėjui vidaus tarnybos stažas paskaičiuotas tinkamai (b. l. 23–24).

Vilniaus AVPK 2012-09-17 raštu Nr. 10-S-15472 pareiškėjas D. Š. buvo informuotas apie priimtą sprendimą neįskaityti į jo vidaus tarnybos stažą pusės mokymosi Vilniaus aukštesniojoje statybos mokykloje laikotarpio (b. l. 21).

Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti jo vidaus tarnybos stažą įskaitant į jį pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje statybos mokykloje laikotarpio (b. l. 1–4).

Iš ginčijamo sprendimo bei Vilniaus AVPK Tarnybos stažo nustatymo komisijos           2012-09-10 protokolo Nr. 10-32-IL-1376 išrašo matyti, kad pareiškėjo vidaus tarnybos stažą perskaičiuoti atsisakyta vadovaujantis tuo, kad pagal vidaus reikalų ministro 1995-02-22 įsakymo Nr. 170 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ 3 p. pareiškėjo vidaus tarnybos stažas yra paskaičiuotas tinkamai, nes jis į vidaus tarnybą priimtas po 1995-01-01, t. y. 1995-02-13. Pareiškėjo teigimu, tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, jo vidaus tarnybos stažas turėtų būti perskaičiuotas vadovaujantis ne Vyriausybės 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 nuostatomis, o vidaus reikalų ministro 1992-12-21 įsakymu Nr. 742 patvirtinta Pareigūnų tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitymo instrukcija, Vyriausybės 1991-06-19 nutarimu Nr. 240 ir Vyriausybės 1992-06-25 nutarimu Nr. 490. Šie pareiškėjo argumentai grindžiami tuo, kad Vyriausybės 1995-01-20 nutarimas Nr. 83 galėjo įsigalioti tik po jo paskelbimo Valstybės žiniose, t. y. nuo 1995-01-26, o valią tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareiškėjas išreiškė 1995-01-16, t. y. galiojant anksčiau nurodytiems teisės aktams.

Atsižvelgiant į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, būtina įvertinti teisinį reglamentavimą galiojusį iki 1995-01-01, ir po 1995-01-01, t. y. D. Š. priėmimo į vidaus tarnybą metu.

Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, t. y. iki 2003-05-01, vidaus tarnybos sistemos uždavinius ir funkcijas, pareigūnų teisinį statusą, jų socialines garantijas nuo 1992-01-05 reglamentavo Lietuvos Respublikos laikinasis vidaus tarnybos įstatymas. Minėtas įstatymas nereglamentavo pareigūnų vidaus tarnybos stažo skaičiavimo, jame tik buvo nustatyta, kad vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį sudaro atlyginimas pagal užimamas pareigas (tarnybinis atlyginimas), atlygis už kvalifikacinę kategoriją, atlygis už laipsnį ir procentinis priedas už vidaus reikalų sistemoje ištarnautus metus. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal vidaus reikalų ministro teikimą (25 str.). Šio įstatymo 37 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Vidaus tarnybos pareigūnams teikiamos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytos socialinės garantijos bei lengvatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-06-19 nutarimu Nr. 240 nutarta leisti vidaus reikalų ministrui spręsti pareigūnų darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo klausimus. Vidaus reikalų ministras 1992-12-21 įsakymu Nr. 742 patvirtino Pareigūnų tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitymo instrukciją, kurios 1 ir 3 p. nustatė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-06-25 nutarimu Nr. 490 į tarnybos stažą,  suteikiantį teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitoma mokymosi laikas visų valstybių aukštosiose, specialiose vidurinėse,  aukštesniosiose policijos, milicijos, karo ir vidaus reikalų tarnybos mokyklose (3.4. p). Instrukcijos 3.10. p. buvo nustatyta, kad kiekvieni mokymosi metai civilinių aukštųjų, aukštesnių jų ir specialiųjų vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti vidaus reikalų sistemos pareigūnais, įskaitomi kaip pusę metų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-29 nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 3 p. buvo nustatyta, kad asmenys, pareiškę norą tarnauti, privalo pasitikrinti Vidaus reikalų ministerijos centrinėje medicininės ekspertizės komisijoje, kuri, atsižvelgdama į priimamųjų asmenų sveikatos būklę ir psichologinės tarnybos tyrimo rezultatus, pateikia išvadą dėl tinkamumo tarnybai. Į konkrečias pareigas skiriama, nustačius, jog priimamasis asmuo atitinka pareigūnui keliamus reikalavimus, ir visiškai įforminus jo asmens bylą (13 p.). Asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigūnu (17 p.).

Nuo 1995-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimas Nr. 83, „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“, kurio 4 punkte nustatyta, jog į vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių tarnybos laiką, suteikiantį jiems teisę nuo 1995-01-01 gauti procentinį priedą už ištarnautus metus, įskaitoma: metai, ištarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais nuo paskyrimo pareigoms dienos (4.1.1. p.); darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ir kariai buvo paskirti dirbti jose, paliekant juos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų kadrų sudėtyje (4.1.2. p.); nuteisto vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu vėliau pareigūnas ar karys reabilituotas (4.1.3. p.); asmenims, į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais priimtiems iki 1995-01-01, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje (4.2. p.).

Nuo 1995-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p. buvo nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo: mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.

Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 6. 2 p. nustatyta, kad į tarnybos laiką, nurodytą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995-01-01 taip pat įskaitomas: mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, tam tikrais atvejais pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų trukme.

Sisteminis nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą teigti, kad pagal iki 1995-01-01 galiojusį teisinį reguliavimą mokymosi laikotarpių įskaitymas į vidaus tarnybos stažą buvo siejamas su pareigūno paskyrimo į vidaus tarnybą momentu. Nuo 1995-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas nustatė dvejopo pobūdžio teisines konstrukcijas, t. y. pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p., mokymosi laikotarpio įskaitymas į vidaus tarnybos stažą buvo siejamas su pareigūnų paskyrimu į pareigas, o pagal Nuostatų 6.2. p. – su stojimu į tarnybą. Aiškindama pastarųjų teisės normų konkurenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-04 nutartyje nurodė (administracinė byla Nr. A556–984/2008), kad terminai „stoti į tarnybą“ ir „paskirti pareigūnu“ skiriasi ne tik lingvistiškai, bet jiems suteikiama savarankiška teisinė reikšmė, t. y. terminas „stoti į tarnybą“ nesutampa su „paskyrimo pareigūnu“ reikšme. Terminas „stoti į tarnybą“ reiškia valios teisės aktų nustatyta tvarka būti priimtam į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ar kitose institucijose pareiškimą. Terminas „paskyrimas pareigūnu“ apibrėžia momentą, kai asmuo teisės aktų nustatyta tvarka įgyja pareigūno statusą. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad asmeniui per tris mėnesius pareiškus valią tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje, t. y. stojus į tarnybą (Nuostatų 6.2 punkto 2 pastraipa), sėkmingai praėjus atitinkamas patikros procedūras ir paskyrus jį pareigūnu, laikytina, kad asmuo yra iš karto paskirtas pareigūnu Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punkto prasme.

Teismo vertinimu, nurodytas teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad iki 1995-01-01 galiojęs teisinis reglamentavimas vidaus tarnybos stažo skaičiavimo momentą siejo išimtinai su paskyrimo pareigūnu momentu, t. y. su momentu, kuomet asmuo įgijo pareigūno teisinį statusą, ir nenumatė, kad vidaus tarnybos stažo skaičiavimas gali būti siejamas su valios stoti į tarnybą išreiškimo momentu. Kaip matyti pareiškėjas D. Š. savo vidaus tarnybos stažo skaičiavimą sieja būtent su momentu, kada jis 1995-01-16 raštu išreiškė valią stoti į vidaus tarnybą (b. l. 12). Atkreiptinas dėmesys, kad „stojimo į tarnybą“ sąvoka buvo įtvirtinta nuo 1995-01-01 įsigaliojusiuose Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtintuose nuostatuose, kurie, pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju netaikyti. Pagal minėtą Vyriausybės 1995-01-20 nutarimą Nr. 83, mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas į vidaus tarnybos stažą įskaitomas tik tuomet, jei jie į tarnybą priimti iki 1995-01-01. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktu aiškinimu, konstatuotina, kad pareiškėjo mokymosi Vilniaus aukštesniojoje statybos mokykloje laikas į vidaus tarnybos stažą negali būti įskaitomas, nes valią stoti į tarnybą pareiškėjas išreiškė 1995-01-16 (b. l. 12), o į tarnybą 1995-02-17 įsakymu Nr. 13t/e paskirtas nuo 1995-02-13 (b. l. 20). Taigi tiek valios stoti į tarnybą faktas, tiek ir priėmimo į tarnybą faktas įvyko po 1995-01-01. Kaip minėta anksčiau, iki to momento galiojęs teisinis reglamentavimas vidaus tarnybos stažo skaičiavimą siejo išimtinai su asmens paskyrimo į pareigas momentu.

Pareiškėjas prašo ištirti, ar Vyriausybės 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 1 ir 5 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“.

Teismas pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 1 d., administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 str. nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Tuo tarpu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, apygardų administracinio teismo kompetencijai priskirta nagrinėti bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo (18 str. 2 d. 1 p.), Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui – bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (20 str. 1 d. 3 p.). Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad nei apygardos administraciniam teismui, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepriskirta tikrinti Vyriausybės nutarimų atitikties įstatymų nuostatoms, todėl pareiškėjo prašymas ištirti, ar Vyriausybės 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 1 ir 5 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, negali būti tenkinamas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas į vidaus tarnybą priimtas 1995-02-13, todėl net ir nustačius, kad Vyriausybės 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 1 ir 5 p. nuostatos, kad minėtas nutarimas įsigalioja nuo 1995-01-01, taip pat, kad nuo 1995-01-01 netenka galios iki tol ginčo teisinius santykius reglamentavę teisės aktai, neatitinka Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo reikalavimų, tai neturėtų įtakos pareiškėjo teisių apimčiai. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 8 str. 1 d. nuostatas, Vyriausybės nutarimai įsigaliodavo kitą dieną po to, kai jie pasirašyti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami „Valstybės žiniose“. Vadinasi, Vyriausybės 1995-01-20 nutarimas Nr. 83 faktiškai būtų įsigaliojęs nuo 1995-01-26, nes Valstybės žiniose buvo paskelbtas 1995-01-25. Kaip minėta, pareiškėjas į vidaus tarnybą priimtas 1995-02-13, todėl jo teisių apimčiai Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momentas įtakos neturėtų.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-09-17 sprendimą                           Nr. 10-S-15472 bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant į jį 2 metus 1 mėnesį ir 24 dienas, nėra. D. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.            1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėja                                                                

 

nusprendė:

 

pareiškėjo D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                      Egidija Puzinskaitė