Civilinė byla Nr.e2-32-985/2022

                                                                   Proceso Nr. 2-28-3-02839-2020-1

                    Procesinio sprendimo kategorijos:                      2.6.18.2.;3.2.3.1.; 2.6.10.2.4.1.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31  d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų  teisėja Ingrida Navickienė,

sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, Erikai Šelmienei, Sidonai Bukotienei,

dalyvaujant ieškovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje atstovui advokatui M. S., 

atsakovo R. K. atstovei advokatei Andželikai Vosyliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui R. K. dėl draudiminės išmokos grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

        Ieškovė ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo: 1) 540 Eur sumokėtos draudiminės išmokos; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 3)  bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378), Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (patvirtintų LR draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. Nutarimu Nr. N-47), Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. Nutarimu Nr. 795) pagrindu sudarė draudimo sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal kurią buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.  (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui ir turtui, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė. (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sutrikdyta asmens sveikata. Eismo įvykio pažymoje šio įvykio kaltininku(e) nurodytas (a) apdraustasis (oji) A. K., kuris(i) vairavo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodė, kad ji vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį, patvirtinančiais dokumentais išmokėjo 1 800 Eur dydžio draudimo išmoką, dėl asmens sveikatos sutrikdymo. Draudimo sutartis buvo sudaryta su transporto priemonės savininku, kuris draudimo sutartyje yra nurodomas draudėju (transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti,  sudarant draudimo sutartį yra laikomas savininko, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą, atstovu pagal įstatymą (Įstatymo Nr. IX-378, 6 str. 2 d.) . Draudimo įmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į daugelį faktorių lemiančių draudimo rizikos padidėjimą ar sumažėjimą, tarp jų ir draudimo sutartyje nurodytą apdraustojo amžių. Vadovaujantis Įstatymo Nr. IX378, 2 str. 2 d., LR vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2 punktu, kuris nurodo, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas , atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės draudėjas R. K., nurodė, kad apdraustą priemonę vairuos 43 metų ir vyresni, o eismo įvykio kaltininkas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., padidėjusi draudimo rizika yra vertinama pagal jų amžiaus skirtumą, t. y. laikoma, kad draudėjo rizika padidėjo 30 procentų, o draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos. Nurodė, kad ieškovė vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį, patvirtinančiais dokumentais išmokėjo 1 800 Eur dydžio draudimo išmoką, dėl nekilnojamojo turto apgadinimo ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 30 procentų sumokėtos draudimo išmokos t. y. 540 Eur.

         Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) d. sudarė draudimo sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal kurią buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu. (duomenys neskelbtini)., įvyko autoįvykis, kurio metu automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė keliu ėjusį A. M. (toliau - įvykis). VšĮ Marijampolės ligoninės priėmimo skyriuje pastarajam buvo nustatyti sveikatos sužalojimai ((duomenys neskelbtini)). Po apžiūros išleistas į namus. Dėl įvykio Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo) Nr. 01-1-10573-20. Ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., įteiktas A. K.. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra 2020-06-10 nutarimu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungė fotonuotraukas bei vaizdo įrašą. 2020-06-10 nutarimu buvo nuspręsta grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą tyrimo papildymui. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, įvykio priežastys ir aplinkybės yra tiriamos, kaltininkas dėl įvykio nėra nustatytas. Atsakovas gavęs ieškovės 2020-07-15 ir 2020-09-10 pretenzijas dėl išmokėtos sumos dalies grąžinimo, informavo ieškovę, kad ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, (duomenys neskelbtini)., įvykusio eismo įvykio priežastys ir aplinkybės nėra nustatytos, įvykio kaltininkas taip pat nėra nustatytas, atsakovui nėra aišku kokiu pagrindu ieškovė išmokėjo 1 800 Eur draudimo išmoką, todėl iki nebus ištirtos įvykio kilimo priežastys ir aplinkybės bei dėl įvykio priimtas kompetentingos institucijos sprendimas, jis nesutiko ieškovei atlyginti 540 Eur. Ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD) 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 62.2 punktu, reikalauja iš atsakovo grąžinti sumokėtos draudimo išmokos dalį, atsižvelgiant į 2019-10-14 draudimo sutartyje (Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytos pareigos pažeidimą, t. y., kad transporto priemonės draudėjas R. K., nurodė, jog apdraustą priemonę vairuos 43 metų ir vyresni, o eismo įvykio kaltininkas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Padidėjusią draudimo riziką ieškovė vertina pagal amžiaus skirtumą, ir laiko, kad draudėjo rizika padidėjo 30 procentų, o draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį, patvirtinančiais dokumentais išmokėjo 1 800 Eur dydžio draudimo išmoką, ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 30 procentų sumokėtos draudimo išmokos t. y. 540 Eur. TPVCAPD 22 str. 2 d., be kita ko, numatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Taisyklių 62 p. numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (Taisyklių 63 p.). TPVCAPD 16 str. 1 d. numato, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Tokia nuostata įtvirtinta ir TPVCAPD 3 str. 1 d. Kas reškia, jog pareiga išmokėti draudimo išmoką atsiranda tik tuo atveju, jeigu yra transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Civilinės atsakomybės sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau - CK). CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 270 str. 1 d.), t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės. Taigi ginčo atveju kaltė nėra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, tačiau privalo būti nustatytos ir įrodytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kurios būtinos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti, t. y. transporto priemonės valdytojo neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Ieškovė ieškinyje teigia, jog ji vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį, patvirtinančiais dokumentais išmokėjo 1 800 Eur dydžio draudimo išmoką, dėl asmens sveikatos sutrikdymo. Nurodo, kad eismo įvykio pažymoje šio įvykio kaltininku nurodytas A. K., kuris vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų transporto priemonės valdytojo atsakomybę ar kaltę dėl įvykio. Vien aplinkybė, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, kaip atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ir tokiu būdu padarė žalą. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, įvykio priežastys ir aplinkybės tiriamos, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl įvykio metu atsiradusios žalos transporto priemonės valdytojui kyla civilinė atsakomybė. Priešingai, atsakovo manymu, įvykio kilimo priežastis buvo pėsčiojo didelis neatsargumas. Pėstysis ėjo tamsiu paros metu važiuojamąja kelio danga nedėvėdamas jokių atšvaitų (vaizdo įrašas pridedamas). Atsakovo manymu, nenustačius ir neištyrus visų reikšmingų įvykio aplinkybių, ieškovė nepagrįstai nusprendė, kad dėl įvykio atsirado transporto priemonės valdytojo A. K. civilinė atsakomybė. Taisyklių 47 p. numatyta, kad Draudimo išmoka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo (išskyrus Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus atvejus), draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis. Atsakingas draudikas ar Įstatymo 17 straipsnyje nustatytais atvejais - Biuras privalo išmokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos atlyginti žalą pateikimo dienos. Jeigu per šį terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, draudimo išmoka išmokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti ištirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, draudimo išmoka turi būti išmokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos (Taisyklių 48 p.). Dėl įvykio vykstant ikiteisminiam tyrimui, kurio metu nustatinėjamos ir tiriamos reikšmingos įvykio aplinkybės, kai nėra aiškios įvykio kilimo priežastys, nėra nustatyto atsakingo dėl žalos padarymo asmens, ieškovė neturėjo pagrindo spręsti, kad dėl įvykio yra atsakingas A. K.. Taigi reikalaudamas iš atsakovo regreso tvarka grąžinti dalį išmokėtos sumos, visų pirma ieškovė privalo įrodyti, kad vairavęs transporto priemonę asmuo yra atsakingas už žalos padarymą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atgręžtinis draudimo bendrovės reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis tai nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; kt.). Ginčo atveju nėra aišku, kokiais dokumentais remiantis ieškovė priėmė sprendimą dėl draudžiamo įvykio fakto (draudimo išmokos) ir pagal kokius duomenis apskaičiuotas žalos dydis. Ieškovė tokių dokumentų su ieškiniu į bylą nėra pateikusi. Ieškovės pateiktuose 2020-05-19 Draudžiamo įvykio tyrimo akte Nr. AJA/20/003799 bei 2020-08-21 įvykių išklotinėje draudimo išmokos mokėjimo pagrindas nėra nurodytas. Nenurodyta ir kokiais konkrečiais dokumentais ir kitais duomenimis remiantis buvo apskaičiuota draudimo išmoka. Pažymėtina, kad ieškovas 2020-05-19 sprendimo priėmimo metu iš kompetentingų institucijų dar net nebuvo gavęs duomenų apie dėl įvykio atliekamą tyrimą, nes Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2020-05-20 raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, sukurtas tik 2020-05-20. Taigi ieškovė 2020-05-19 sprendimą dėl draudimo išmokos priėmė be jokio pagrindo, neatlikusi tyrimo, kad išsiaiškintų reikšmingas įvykio aplinkybes. Įvykio aplinkybės ir priežastys yra svarbios ir tuo atveju jeigu būtų nustatytas draudžiamo įvykio faktas. Įvykio aplinkybės ir priežastys turi reikšmės draudimo išmokos išmokėjimui ir/ar jos dydžiui, nes esant tokioms aplinkybėms, kai paties nukentėjusio didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str.). Šiuo atveju atsakovui įvykio aplinkybės kelia abejonių dėl transporto priemonės valdytojo A. K. atsakomybės už žalą, nes galimai įvykį lėmė paties žalą patyrusio asmens didelis neatsargumas. Vis tik jeigu būtų nustatyta transporto priemonės valdytojo A. K. atsakomybė už žalą, tai atsakovas keltų klausimą dėl išmokos išmokėjimo ar dydžio, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo neatsargų elgesį. Be to, įvykio aplinkybės bei priežastys yra svarbios sprendžiant dėl šiuo ieškiniu ieškovės reikalaujamos grąžinti sumos dydžio. Pagal TPVCAPD 22 str. 2 d. ir taisyklių 63 p. atsakingam draudikui grąžinamos sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Nenustačius visų reikšmingų įvykio aplinkybių, ieškovė nepagrįstai sprendė, kad draudimo sutarties sąlygos pažeidimas, t. y., kad transporto priemonę vairavusio asmens jaunesnis amžius, turėjo įtakos įvykiui kilti. Atsakovo manymu, eismo įvykio priežastis yra paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas (ėjimas tamsiu paros metu važiuojamąja kelio danga be atšvaitų, ir dar ta pačia eismo kryptimi), o ne transporto priemonės valdytojo jaunesnis amžius.

        Ieškovė dublike nurodė, kad nesutinka su atsiliepime nurodytais atsikirtimais, nes jie yra teisiškai nepagrįsti. Nurodė, kad nori pastebėti, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) 4 str. 1 ir 2 d. nurodo, kad visos transporto priemonės privalo būti apdraustos, o už sutarties sudarymą atsakingas savininkas. Nagrinėjamu atveju, atsakovas yra savininkas. To paties straipsnio 3 d. nurodo, kad savininkas negali leisti naudotis kitam asmeniui nedraustos transporto priemonės. Šalys (teisiškai nesvarbu, ar pats savininkas, ar atstovas pagal įstatymą (TPVCAPD įstatymo 6 str. 2d.)) sutarė dėl esamo sutarties turinio, t. y. su numatytu vairuotojo amžiaus ribojimu. Draudimo rizika, kurios pagrindu yra apskaičiuojama draudimo įmoka, yra esminė sutarties sąlyga ir draudimo sutartyje yra nurodoma paryškintu šriftu. Atsakovas, ar jo atstovai sutarties egzempliorių gavo, tai paneigiančių įrodymų nėra. Atsakovas ir/ ar jo atstovai kaip vidutiniškai apdairūs ir atidūs asmenys, turėjo galimybę ir pareigą perskaityti sutarties sąlygas, ir nustatę, kad sudarė ne tokio turinio sutartį, kokio pageidavo, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutartį. Duomenų, kad atsakovas po sutarties sudarymo būtų ėmęsi tokios iniciatyvos, byloje nėra. Atsakovas kaip transporto priemonės savininkas atsakingas už tai, kad visada būtų galiojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, privalėjo žinoti šią šalių sulygtą sąlygą ir tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.38 str.). Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo sutarties 8 p. apibrėžė, kad transporto priemonės valdytojų amžiaus grupė – 43 metai ir vyresni, o eismo įvykio kaltininkas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., padidėjusi draudimo rizika yra vertinama pagal jų amžiaus skirtumą, t. y. laikoma, kad draudėjo rizika padidėjo 30 procentų, o draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos. Draudimo sutartis sukelia teisines pasekmes ją sudariusioms šalims, t. y. draudikui ir transporto priemonės savininkui, todėl apie rizikos padidėjimą turėjo pranešti atsakovas. Atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir privalo atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, nes neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Ši civilinė atsakomybė yra be kaltės, nes automobilio savininkas negali gintis savo kaltės nebuvimu. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas didesnio pavojaus šaltinio valdymas, kaip nuosavybės teisės įgyvendinimas, ir sudarytos sutarties vykdymas. Šia prasme atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui, dėl minėto autoįvykio atsirado civilinė atsakomybė ir atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu (jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone) jaunesniam asmeniui eismo įvykio metu, todėl yra priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų, nes atsakovas be ieškovo sutikimo žymiai padidino ieškovo prisiimtą riziką ir toks sutarties pažeidimas lėmė žalą ieškovei. Pastebėtina, kad teisės aktai leidžia reikalauti iki 50 proc. sumokėtos draudimo išmokos. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teikė 30 proc. atgręžtinį reikalavimą, t. y. netaikė maksimalaus dydžio ir tai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Ieškovė nori pastebėti, kad atsakovas pagal įstatymo 6 str. 3 d. privalo teikti draudikui teisingą informaciją. Pagal įstatymo 16 str. 2 d. draudimo įmonė privalo sumokėti (ir sumokėjo) draudimo išmoką, nepaisant to, kad, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia sudaryti sutartį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (Vyriausybės Nutarimas Nr. 795) 62 punktas numato atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą. Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (patvirtintų LR draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 Nutarimu Nr. N-47, 36,37,39,40,41 punktai numato draudėjo atsakomybę pažeidus draudimo sutarties sąlygas. Atsakovas akcentuoja, kad A. K. nekyla civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, todėl draudimo išmoka yra sumokėta nepagrįstai, ir ieškovas neturi reikalavimo teisės. Šį savo argumentą atsakovas grindžia aplinkybe, kad dėl įvykio vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame bus išaiškintos eismo įvykio kilimo priežastys ir atsakingi dėl žalos padarymo asmenys. Atsakovas teikia prašymą dėl bylos stabdymo iki ikiteisminio tyrimo pabaigos. Ieškovas sutinka su atsakovo prašymu stabdyti civilinę bylą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos.                 Atsakovas triplike nurodė, kad ieškovė dublike nurodo, kad atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir privalo atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, nes neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Su tokiu ieškovės argumentu negalima sutikti, nes ieškovės pateiktuose 2020-05-19 Draudžiamo įvykio tyrimo akte Nr. AJA/20/003 799, bei 2020-08-21 įvykių išklotinėje draudimo išmokos mokėjimo pagrindas nėra nurodytas. Nenurodyta ir kokiais konkrečiais dokumentais ir kitais duomenimis remiantis buvo apskaičiuota draudimo išmoka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 2 3 d. nutarimu Nr. 795 (2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 47 p. numatyta, kad Draudimo išmoka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo, draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis. Todėl ieškovę, prieš išmokėdama draudimo išmoką, turi pareigą ir pati išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir ar nėra nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo, jas įvertinti ir tik tuomet spęsti dėl draudimo išmokos mokėjimo. Ieškovės išvada, kad atsakovas privalo atlyginti žalą, nes neva neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo, yra nepagrįsta, nes dėl eismo įvykio vykstant ikiteisminiam tyrimui, kurio metu specialistų nustatinėjamos ir tiriamos reikšmingos įvykio aplinkybės, kai nėra aiškios įvykio kilimo priežastys, nėra nustatyto atsakingo dėl žalos padarymo asmens, ieškovė neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo. Kadangi įvykio aplinkybės dar tik nustatinėjamos ikiteisminiame tyrime, tyrimo metu tiriamos aplinkybės susijusios ir su paties nukentėjusiojo veiksmais (t. y. ėjimo važiuojamąja kelio dalimi tamsiu paros metu, be atšvaitų, ta pačia kryptimi), taigi ieškovės sprendimo išmokėti draudimo išmoką metu, atsakovas net neturėjo galimybės įrodyti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas nesutinka su dubliko argumentu, kad atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui, dėl autoįvykio atsirado civilinė atsakomybė ir atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu (jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone) jaunesniam asmeniui eismo įvykio metu, todėl yra priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų, nes atsakovas be ieškovo sutikimo žymiai padidino ieškovo prisiimtą riziką ir toks sutarties pažeidimas lėmė žalą ieškovei. Pažymėtina, kad pats faktas, jog atsakovas pažeidė draudimo sutarties nuostatas dėl transporto priemonės valdytojo amžiaus, jokios žalos ieškovui nesukėlė. Teisės aktai leidžia reikalauti iki 50 proc. sumokėtos draudimo išmokos, tačiau, tai nereiškia, kad ieškovė gali reikalauti grąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas. Toks ieškovės reikalavimas visų pirma turi būti pagrįstas, t. y. draudimo išmoka apskaičiuota ir išmokėta nepažeidžiant teisės aktų.         Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai, palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad įvertinus visą draudėjo R. K. pateiktą informaciją, būtiną sutarčiai sudaryti, buvo sudaryta draudimo sutartis. Draudimo įmoka pagal šią sutartį buvo apskaičiuota įvertinus daugelį rizikos faktorių, tarp jų: autotransporto priemonės techniniai parametrai, draudėjo drausmingumo koeficientas, valdytojo amžius. Apskaičiuotos draudimo įmokos dydis (metinės) sudarė 69,53 Eur sumą. Draudėjui pateikus teisingą informaciją, t. y. tai, kad minėta transporto priemone naudosis ir kiti asmenys, kuriu amžius 23 metai, draudimo įmokos dydis sudarytų 124,41 Eur sumą. Nurodė, kad tai, jog A. K. nenuteistas, ar nenubaustas administracine tvarka, nepaneigia atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Tai, kad pėstysis nubaustas už tai, kad ėjo prieš transporto važiavimo kryptį neapšviestu pakrasčiu tamsiu paros metu, be atšvaito, į tai buvo atsižvelgta išmokant draudimo išmoką, kuri yra ženkliai mažesnė nei nustatyta teisės aktuose maksimali riba. Be to A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nutrauktas, po pradėta administracinė teisena kelis kartus, tai tik dėl nekompetetingo pareigūnų darbo, pats A. K. yra dėl įvykio kaltu prisipažinęs.

        Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus atsikirtimus. Papildomai nurodė, kad A. K. nebuvo pripažintas kaltu dėl įvykio, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalą, kurią ieškovė išmokėjo nepagrįstai. Jaunas vairuotojo amžius nebuvo sąlyga įvykiui kilti. Priešingai, pats nukentėjusysis yra nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kad ėjo prieš transporto važiavimo kryptį neapšviestu pakrasčiu tamsiu paros metu.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkintinas visiškai

        Byloje kilęs ginčas dėl draudimo išmokos už eismo įvykio metu padarytą žalą priteisimo. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, kad atsakovas, tai yra automobilio draudėjas nepateikė draudikui informacijos apie riziką didinančią aplinkybę, jog automobilį vairuos jaunesnis nei 43 metų amžiaus asmuo. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, kad ieškovė nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką, nes automobilį vairavęs atsakovo sūnus nėra pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. O pats faktas, jog atsakovas pažeidė draudimo sutarties nuostatas dėl transporto priemonės valdytojo amžiaus, jokios žalos ieškovei nesukėlė.                                                                Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) d. sudarė įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės sutartį (toliau - TPVCAPD sutartis arba sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2019-10-18 iki 2020-10-17, įmoka 69,53 Eur. Sutarties 7 punkte nurodyta, kad draudimo rizikos padidėjimas - jeigu draudimo rizika padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, Draudėjas ar Apdraustasis privalo informuoti raštu Draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį Draudėjas ar Apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. „Vadovaujantis LR Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklių 62.2. punktu, Draudikas turi teisę reikalauti, kad Draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, jeigu sutarties galiojimo metu padidėjus draudimo rizikai, Draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo Draudiko, vadovaujantis 62.1. punktu - jeigu sudarant Sutartį Draudėjas ar jo atstovas nuslėpė Sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė Draudikui jo prašomos teisingos informacijos". Draudimo rizika laikoma padidėjusia, jei pasikeitė informacija nurodyta 8 punkte. Kita informacija pateikta 8 sutarties punkte, kur nurodyta, kad Draudimo įmoka suskaičiuota įvertinant šią riziką: transporto priemonės valdytojų amžiaus grupė - 43 metai ir vyresni; Draudėjas teisę vairuoti draudžiamą transporto priemonę įgijo (duomenys neskelbtini); transporto priemonė nebus naudojama keleivių pervežimui už užmokestį (negalioja Taxi rizikai), pervežant padidintos rizikos krovinius (degalai, degios, sprogios, cheminės medžiagos), saugos tarnybos paslaugoms teikti, taksi paslaugoms teikti, automobilių nuomai, Mokymas vairuoti. 

        Iš ieškovės pateiktos įvykio išklotinės matyti, kad (duomenys neskelbtini)sav.,  įvyko įvykis, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė dešine puse einantį žmogų/nutrenkė.112 skambinta. (duomenys neskelbtini). Kaltininkas A. K.. Draudėjas R. K.. Nukentėjęs asmuo A. M., apie įvykį pranešęs (duomenys neskelbtini) d. Apskaičiuota ir mokėtina suma 1 800 Eur, išmokos gavėjas A. M.. Taip pat pateiktas 2020 m. gegužės 19 d. draudžiamojo įvykio tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad nukentėjęs asmuo A. M., objektas/rizika – sveikata (sužalojimai). Įvykio aprašymas - transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė dešine puse einantį žmogų/nutrenkė.112 skambinta. (duomenys neskelbtini). Išmokos mokėjimo pagrindas – pasekmės. Draudimo išmoka 1 800 Eur. Naudos gavėjas - A. M.. Regreso tipas 1.1. Amžius. A. M. 2020 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. ISM248579 išmokėta 1 800 Eur.  Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. pažymoje Dėl informacijos pateikimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) sav., A. K., gim. (duomenys neskelbtini) sav., važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 p., 9 p., reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų laiku sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu kliudė ta pačia kryptimi einantį A. M., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas A. M., padarant jam galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus galvos, nosies, dešinės blauzdos ir kairės plaštakos srityse sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o (duomenys neskelbtini) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Papildomai nurodyta, kad įvykio metu automobilio vairuotojas A. K. buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti, bei įvykus eismo įvykiui iš karto nuvežė nukentėjusįjį į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. Taip pat nurodyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-10573-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

        Ieškovė nurodė, kad ji vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį, patvirtinančiais dokumentais išmokėjo 1 800 Eur dydžio draudimo išmoką, dėl asmens sveikatos sutrikdymo. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės draudėjas R. K., nurodė, kad apdraustą priemonę vairuos 43 metų ir vyresni, o eismo įvykio kaltininkas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., padidėjusi draudimo rizika yra vertinama pagal jų amžiaus skirtumą, t. y. laikoma, kad draudėjo rizika padidėjo 30 procentų, o draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos. Ieškovė vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį, patvirtinančiais dokumentais išmokėjo 1 800 Eur dydžio draudimo išmoką, dėl nekilnojamojo turto apgadinimo ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 30 procentų sumokėtos draudimo išmokos t. y. 540 Eur. 2020 m. liepos 15 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją dėl 540 Eur sumos atlyginimo. Atsakovas pretenzijos nevykdė, pateikė atsikirtimą, kad nėra nustatytas kaltas asmuo dėl kilusio įvykio.

        Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Ši sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti ją sudaryti, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, sudarant turi būti vadovaujamasi, be kita ko, Draudimo priežiūros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks šios sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Sutarties nuostatos, kad draudimo sutarties vykdymo metu turi būti keičiamasi informacija apie faktus, kurie gali turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui (pvz., apie transporto priemonės perdavimą vairuoti kitam asmeniui), skirtos šalių tarpusavio pasitikėjimui užtikrinti. Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudiką informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą. Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens patirtos žalos visiško atlyginimo principas turi pirmenybę ir tais atvejais, kai draudėjas draudikui sudarant sutartį suteikė ne visą būtiną informaciją sutarčiai sudaryti (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalis). Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013).

        Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudarant draudimo sutartį turi būti vadovaujamasi, be kita ko, priežiūros institucijos – Draudimo priežiūros komisijos – 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis (toliau – ir Sąlygos) (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 1 dalis). Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų (Sąlygų 3 punktas), tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016).

        Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintose Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygose (toliau – ir Sąlygos) nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka (36 punktas); laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas); jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (38 punktas); padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką (39 punktas).                         Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys. Jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

        Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu, be kita ko, draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (Taisyklių 62.2 punktas).

        Pažymėtina, kad atsakovo atstovė pripažįsta, kad  atsakovas ieškovės neinformavo, kad transporto priemonę valdys jaunesnis nei 43 metų asmuo, tai yra, kad atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Taigi nagrinėjamu atveju, nors šalys ir susitarė, kad transporto priemonių valdytojų amžiaus grupė – 43 metai ir vyresni ir ši aplinkybė draudimo sutartyje buvo aiškiai išskirta kaip tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ir turinti įtakos draudimo rizikos padidėjimui, tačiau draudėjas (atsakovas) savo įsipareigojimą pažeidė ir apie šį pažeidimą draudiko neinformavo nustatytu terminu. Pagal 7 punktą - pranešimas turėjo būti pateiktas ne vėliau, nei rizika padidėja, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį Draudėjas ar Apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tai, kad atsakovas nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, neatleido ieškovės nuo pareigos atlyginti trečiojo asmens patirtą žalą ir tokie atsakovo veiksmai lemia TPSVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies taikymą. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtina atgręžtinio reikalavimo teisė dėl draudėjo pareigų pažeidimo ir nepranešimo draudikui apie draudimo riziką didinančio faktoriaus atsiradimą (valdytojo amžius). Nuo draudimo apsaugos apimties pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis. Akivaizdu, kad valdytojo amžius padidina draudimo riziką draudikui, ginčo šalys sutartyje aiškiai susitarė, jog draudimo rizika laikoma padidėjusia, jei pasikeitė informacija nurodyta 8 punkte, kuriame numatyta, kad draudimo įmoka suskaičiuota įvertinant šią riziką: transporto priemonės valdytojų amžiaus grupė - 43 metai ir vyresni (7, 8 punktai). Taigi, atsakovas, žinodamas aplinkybes, į kurias sudarant draudimo sutartį atsižvelgus draudikas įvertino draudimo riziką ir apskaičiavo draudimo įmoką, prieš leisdamas valdyti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniui, kuris įvykio metu buvo 23 metų amžiaus, privalėjo apie tai informuoti ieškovę, o ieškovė, atsižvelgdama į padidėjusią draudimo riziką, galėjo perskaičiuoti draudimo įmoką ir reikalauti papildomos įmokos už rizikos padidėjimą. Byloje yra pateikta ieškovės pažyma Dėl draudimo sutarties įmokos dydžio, kurioje nurodyta, kad draudimo įmoka pagal šią sutartį buvo apskaičiuota įvertinus daugelį rizikos faktorių, tarp jų: autotransporto priemonės techniniai parametrai, draudėjo drausmingumo koeficientas, valdytojo amžius. Apskaičiuotos draudimo įmokos dydis (metinės) sudarė 69,53 Eur sumą. Atkreipiame dėmesį, kad melagingą informaciją dėl transporto priemonės valdytojo amžiaus pateikė pats draudėjas. Tuo pačiu pranešame, kad draudėjui pateikus teisingą informaciją, t. y. tai, kad minėta transporto priemone naudosis ir kiti asmenys (kuriu amžius 23 metai), draudimo įmokos dydis sudarytų 124,41 Eur sumą. Draudimo sutarties 8 punkte išskirta esminė sutarties sąlyga, pagal kurią atsakovas patvirtino, jog transporto priemonės valdytojas nebus jaunesnis nei 43 metų. Atsakovas su draudiku susitarė ir dėl pasekmių pažeidus susitarimą dėl transporto priemonės valdytojo jaunesnio amžiaus. Draudikas įgyja teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį, jei draudėjas pažeidžia ikisutartines ar draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tokiu atveju draudėjui kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pažeidė esminę draudimo sutartyje nustatytą draudėjo pareigą draudimo sutarties galiojimo metu pranešti apie padidėjusią riziką (valdytojo amžius), tai yra atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas grąžintų dalį išmokėtos draudimo išmokos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis; Taisyklių 62.2 punktas, sutarties 7,8 punktai). Kadangi atsakovas netinkamai vykdė šalių sutartinius įsipareigojimus, iš to jam kilo neigiamos pasekmės. 

        Dėl eismo įvykio metu kilusios žalos dydžio

        TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui ar Biurui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas ar Biuras gali sumažinti išmoką. 6 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu draudikas ar Biuras išmoką perveda tiesiogiai nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktai turtą remontuojančiai įmonei. Draudikas ar Biuras privalo pervesti išmoką šiai įmonei ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po to, kai sugadintas turtas buvo suremontuotas ir buvo pateiktas mokėjimo dokumentas. Jei draudėjas yra atlyginęs žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka draudėjui mokama tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs atsakingo draudiko rašytinį sutikimą atlyginti žalą arba jei draudėjas įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo.

        Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos dydį, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

         Atsakovas nesutinka su nukentėjusiajam išmokėtu 1 800 Eur  žalos dydžiu. Iš teismo prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-180-482/2021 matyti, kad specialisto išvadoje Nr. G 173/2020 (09) nurodyta, kad A. M. konstatuota (duomenys neskelbtini), kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 44). Taisyklių 12 p. numatyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę, padarytos žalos asmeniui dydį. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas rekomendacijas Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo 3 punktą neturtinės žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4–6 punktuose nurodytus orientacinius dydžius. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį mirties atveju atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi įvertinti nukentėjusio trečiojo asmens individualų ryšį su mirusiuoju iki jo mirties (emocinį artumą, rūpinimąsi, bendravimą ir kitokį ryšį) ir asmens mirties poveikį nukentėjusiam trečiajam asmeniui (emocinę įtampą, dvasinį sukrėtimą ir kitas piniginės išraiškos neturinčias pasekmes). 4 punkte numatytas orientacinis neturtinės žalos dydis esant sveikatos sutrikdymui: 4.1. esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui – iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA); 4.2. esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį: 4.2.1. iki 1 mėnesio – iki 4 MMA; 4.2.2. nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA; 4.2.3. nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA; 4.2.4. virš 6 mėnesių – iki 8 MMA. 2020 m. sausio 1 d. MMA buvo 607 Eur. Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-180-482/2021 matyti, kad (duomenys neskelbtini) pristatytas į Marijampolės ligoninę, 2020-03-30 Specialisto išvadoje Nr. G173/2020 (09) matyti, kad gydymui skirta (duomenys neskelbtini), tęsti 6 savaites (b. l. 44), iš ieškovės pateiktos įvykių išklotinės matyti, kad A. M. padaryti sužalojimai, šiuo atveju taikytinas apskaičiavimas nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA, t. y. 3 035 Eur, nukentėjusiajam buvo išmokėta 1 800 Eur, pagrindimas yra medicininiai dokumentai ir minėtos rekomendacijos, taigi atmesti atsakovo atstovės įrodymai, kad neįrodytas žalos dydis 2020-05-19. Be to iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-180-482/2021 matyti, 2020-06-19 lankantis nukentėjusiajam būklės įvertinimas - (duomenys neskelbtini) (b. l. 83). Pats nukentėjęs nagrinėjant minėtą bylą nurodė, kad judėjimas buvo apribotas ir skausmingas apie 6 mėnesius (b. l. 111). 2020-05-20 policijos pažyma tik pateikė informaciją nukentėjusiojo sužalojimus, kurie jau buvo patvirtinti medicininiais dokumentais.

Dėl priežastinio ryšio

        Ieškovės teigimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp žalos dydžio ir valdytojo amžiaus. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

        Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai ir į TPVCAPDĮ bei Taisyklėse nustatytą reguliavimą, konkretų draudiko susigrąžintinos sumos dydį nustato teismas, nustatęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: ikisutartinės ir (ar) sutartinės draudėjo pareigos pažeidimą, draudiko išmokėtos nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokos dydį, priežastinį ryšį tarp padidėjusios draudimo rizikos ir eismo įvykio, draudėjo kaltę. Sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės turi reikšmės aplinkybė, ar draudėjo pareigos pranešti apie padidėjusią draudimo riziką pažeidimas iš esmės padidino draudžiamojo įvykio atsitikimo galimybę ar žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).        Sutiktina, kad jaunesnio amžiaus asmenų vairavimas ne visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Tačiau, šiuo atveju ieškovė reikalauja 30 procentų, kaip nurodžiusi, kad buvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, tame tarpe ir nukentėjusiojo veiksmai. 20 metų valdytojo metų skirtumas, leidžia vertinti, kad draudimo rizikos pasikeitimas buvo žymus. Ir nors atsakovo atstovė nurodė, kad A. K. nėra pripažintas dėl įvykio kaltu, iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-180-482/2021 duomenų, įvykio dalyvių paaiškinimų, 2021 m. spalio 7 d. nutartimi konstatuotų aplinkybių bei padarytų išvadų, „teismas sprendžia, jog kaip konkrečiai turėjo pasielgti pažeidėjas, turėjo nuspręsti jis pats pagal esamą situaciją. Siekdamas išvengti kliūties, jis galėjo sulėtinti greitį, arba visiškai sustoti, arba apvažiuoti kliūtį. Iš filmuotos vaizdo įrašo medžiagos (vaizdo įrašas EMER200312-191102) matyti, kad A. K., nei stabdė automobilį, nei lėtino greitį, nei apvažiavo kliūtį, siekdamas išvengti žalos ir siekdamas nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams“. Taigi toks valdytojo elgesys, vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, ir pėstysis, kuris nubaustas už tai, kad ėjo prieš transporto priemonių važiavimo kryptį nepašviestu važiuojamosios dalies pakraščiu tamsiu paros metu, nesinešė šviečiančio žibinto, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nebuvo prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito, teismo vertinimu nėra lygiavertėje padėtyje, nes ir valdytojui kilo pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių (KET 9 punktas), kurios akivaizdu A. K. nevykdė, dėl ko buvo nukentėjusiajam sutrikdyta sveikata. Be to kaip matyti iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-180-482/2021 ir joje esančio 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. K. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 20). Taigi teismo vertinimu atsižvelgiant į atsakovo nustatytos pareigos pažeidimą dėl valdytojo amžiaus ir kilusių pasekmių dėl eismo įvykio (žalos nukentėjusiajam dydžio) yra priežastinis ryšys.  Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės reiškia, kad draudimo rizika dėl atsakovo nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės naudojimu (valdytojo amžiaus), galėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti 30 procentų išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą ir sutarties 7,8 punktus, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 540 Eur suma.

        Ir nors atsakovo atstovė nurodė, kad nenustačius A. K. kaltų veiksmų, atsakovas nėra atsakingas už ieškovės išmokėtą išmoką nukentėjusiajam, tai pažymėtina, kad jeigu atsakovas būtų tinkamai atlikęs savo prievolę pagal draudimo sutartį, tai jis nuostolių dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo nebūtų patyręs. Žalos atlyginimas šioje byloje vyksta civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, nuostolius atlyginti privalėjo draudikė, kuri į žalą padariusį asmenį turi ribotą reikalavimo teisę, todėl šioje situacijoje nėra lemiamas faktas, kad dėl A. K. kaltės nėra apkaltinamojo nuosprendžio ar nutarimo administracinio teisės pažeidimo kaltės dėl nubaudimo. A. K. veiksmai dėl eismo įvykio sudarė pagrindą draudikei išmokėti draudimo išmoką. Išmokėtos draudimo išmokos dalies išreikalavimo pagrindas buvo sutarties pažeidimas. Kadangi be šio pažeidimo nebūtų pagrindo draudikei reikalauti ir gauti išmokėtos draudimo išmokos dalį, tai draudimo išmokos dalies mokėjimo priežastis yra draudimo sutarties pažeidimas, o ne vairuotojo dėl eismo įvykio kalti neteisėti veiksmai. Todėl teisiškai nepagrįsti atsakovo atstovės argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp vairuotojo veiksmų ir sumokėtos draudimo išmokos dalies.

        Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 540 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

        Ieškovė už teikiamą ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        ieškinį tenkinti visiškai.

        Priteisti ieškovei AAS „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas  (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 540 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                                                     Ingrida Navickienė