Civilinė byla Nr. e2A-611-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00093-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Layher Baltic“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Layher Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Industrial group“ dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Latvijos įmonė Krag holding.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Layher Baltic“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi prašė iš atsakovės UAB „Industrial group“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 105 382,88 Eur skolos, 3 225,52 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad gamina ir prekiauja statybiniais pastoliais bei jų dalimis ir teikia pastolių techninio aptarnavimo paslaugas. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. sausio 25 d. pasirašė susitarimą dėl 580 169,66 Eur dydžio skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., už įsigytus pastolius padengimo. Po susitarimo sudarymo atsakovė iš ieškovės įsigijo papildomų pastolių detalių, dėl to bendra atsakovės skola iki 2019 m. spalio mėnesio padidėjo iki 1 111 245,26 Eur. Kadangi atsakovė nesilaikė 2019 m. sausio 25 d. susitarime numatyto skolos mokėjimo grafiko, šalys susitarė, kad skolos dalį (981 985,53 Eur) atsakovė grąžins parduodama atgal ieškovei pastolių detales, t. y. skolą padengs turtu, kurį atsakovei anksčiau buvo pardavusi ieškovė. Atsakovė 2019 m. spalio 1 d. išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą dėl 981 985,53 Eur sumos, joje nurodė, kokias detales parduoda ieškovei. Kadangi atsakovė iš ieškovės įsigytas pastolių detales laikė Latvijos teritorijoje, po 2019 m. spalio 1 d. sąskaitos išrašymo atsakovė pastolių detalių ieškovei iš karto neperdavė, jos liko objektuose Latvijoje, kur pastoliai buvo naudojami vykdant statybos darbus. Ieškovė tuo metu neturėjo galimybės tiksliai suskaičiuoti ir įvertinti, ar atsakovės 2019 m. spalio 1 d. sąskaitoje nurodytos visos pastolių detalės yra minėtuose objektuose, nes suskaičiuoti detales galima tik visiškai išardžius pastolių sistemas ir suskaičiavus detales. Ieškovė po 2019 m. spalio 1 d. sąskaitos papildomai pardavė atsakovei pastolių detalių. Dėl to atsakovės bendra skola (jeigu būtų susigrąžintos visos pastolių detalės) ieškovei turėjo likti 129 844,07 Eur, tokio dydžio skolą šalys fiksavo 2019 m. lapkričio 29 d. skolų suderinimo akte. Likusi nesumokėta atsakovės skola kreipimosi į teismą dieną – 66 899,13 Eur.
3. Ieškovė pažymėjo, kad, 2020 m. sausio mėnesį gavusi informaciją, jog iš dalies objektų, kuriuose buvo atsakovės ieškovei pagal 2019 m. spalio 1 d. sąskaitą parduoti pastoliai, galbūt atsakovės samdyti žmonės pastolius išrenka ir išveža, nusprendė nedelsdama susigrąžinti visus pastolius ir atlikti jų inventorizavimą. Atlikus pastolių inventorizaciją paaiškėjo, kad 2019 m. spalio 1 d. sąskaitoje nurodytų pastolių kiekis buvo neteisingas: 1) Latvijoje buvusių pastolių dalį ieškovė perleido Latvijos įmonei Krag holding, kuri pagal priėmimo–perdavimo aktą perėmė pastolių už 222 801,31 Eur; 2) kitus pastolius ieškovė parsigabeno į Lietuvoje esantį sandėlį. Visi gabenimo dokumentai buvo išsiųsti ir atsakovei. Ieškovė susigrąžino pastolių už 622 957,52 Eur, taip pat 30 843,82 Eur vertės detalių, kurių net nebuvo 2019 m. spalio 1 d. sąskaitoje. Taigi ieškovei buvo grąžinta prekių už 876 602,65 Eur (222 801,31 + 622 957,52 + 30 843,82), atsakovė liko skolinga 105 382,88 Eur sumą (981 985,53 Eur – 876 602,65 Eur).
4. Atsakovė UAB „Industrial group“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagal 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą parduodamų pastolių charakteristika ir kiekis buvo aiškiai ir detaliai fiksuoti sąskaitoje. Sąskaitos išrašymas šalių buvo derinamas mažiausiai 12 dienų (nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d.). Ieškovė ne tik turėjo galimybes suskaičiuoti „atperkamų“ pastolių kiekį bei įvertinti kokybę, bet šias galimybes ir įgyvendino. Tai patvirtina į bylą pateikta ginčo sąskaita, kurioje šalys nustatė 5 proc. nuolaidą. Ieškovė, parduodama pastolius atsakovei, jų pardavimą įformindavo tik išrašydama PVM sąskaitas faktūras, kurias šalys įtraukdavo į savo buhalterinę apskaitą. Ieškovės išrašomos sąskaitos nebūdavo suderinamos šalių parašais. Taigi šalys suformavo praktiką, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir priėmimas yra laikytinas pastolių perdavimo–priėmimo aktu. Atitinkamai, ginčo sąskaitos išrašymas ir įtraukimas į šalių buhalterinę apskaitą taip pat laikytinas tinkamu pastolių, nurodytų sąskaitoje, priėmimo–perdavimo aktu. Pastolių inventorizaciją ieškovė atliko 2020 m. balandžio 17 d., t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams nuo pastolių perėmimo. Inventorizacijos metu nėra fiksuota duomenų apie Latvijoje pakrautus išvežti pastolius, kas juos vežė, iškrovė, išmontavo. Į ieškovės inicijuotas pastolių ardymo, pakrovimo ir skaičiavimo procedūras atsakovė nebuvo pakviesta, apie jas nebuvo informuota. El. laiškais 2020 m. vasarį-kovą atsakovė tik informuota, kad pastoliai iš Latvijos jau yra iškrauti ieškovės sandėlyje Vilniuje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovės UAB „Industrial group“ ieškovei UAB „Layher Baltic“ priteisė 3 225,52 Eur palūkanų; iš ieškovės UAB „Layher Baltic“ atsakovei UAB „Industrial group“ priteisė 4 633,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 165,91 Eur procesinių dokumentų įteikimo bei vertimo išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. sausio 25 d. susitarimu dėl skolos sumokėjimo susitarė, jog atsakovė 2019 m. sausio 25 d. yra nesumokėjusi 580 169,66 Eur pagal susitarimo dieną neapmokėtas sąskaitas faktūras, kurios išrašytos laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; skola turėjo būti grąžinta iki 2022 m. lapkričio 25 d. Po 2019 m. sausio 25 d. susitarimo pasirašymo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. vasario 24 d. ieškovė atsakovei pardavė prekių ir išrašė paskolos palūkanų pagal PVM sąskaitas faktūras 66 899,13 Eur sumai, tai pripažįsta ir atsakovė. Atsakovė 2019 m. spalio 1 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VRV 2183, pagal kurią pardavė ieškovei pastolių dalių už bendrą 981 985,53 Eur sumą (išskaičiavus 5 proc. nuolaidą).
7. Teismas pažymėjo, kad rašytinės formos sutartis dėl pastolių pirkimo–pardavimo tarp šalių nebuvo sudaryta, pastolių pirkimas–pardavimas buvo įformintas PVM sąskaitomis faktūromis, jose įrašant, jog tol, kol neatsiskaityta už pastolius, jie yra ieškovės nuosavybė. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė negalėjo parduoti to, ko nevaldė nuosavybės teise, todėl, labiausiai tikėtina, kad pagal 2019 m. spalio 1 d. išrašytą ginčo sąskaitą faktūrą tarp šalių susiklostė ne pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o tikroji šalių valia buvo prekių, už kurias atsakovė nesumokėjo, grąžinimas, tai buvo numatyta ir 2019 m. sausio 25 d. susitarimo 3.3 punkte. Išvadą, kad tarp šalių susiklostė ne pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o įvyko prekių, už kurias nebuvo sumokėta, grąžinimas, patvirtina ir tai, jog ginčo sąskaita faktūra buvo išrašyta su 0 PVM tarifu, pagal ją nebuvo numatyta atlikti jokių mokėjimų.
8. Teismas nustatė, kad ginčo PVM sąskaita faktūra yra įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą, taip pat nurodyta visuose šalių pasirašytuose skolų suderinimo aktuose (2019 m. lapkričio 29 d., 2020 m. vasario 7 d., 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. gegužės 22 d.). Nė viename skolų suderinimo akte nefiksuota, kad pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą atsakovė yra negrąžinusi tam tikro pastolių kiekio, ginčo sąskaita nebuvo tikslinta. Pagal teismų praktiką PVM sąskaitos faktūros priėmimas ir įtraukimas į buhalterinę apskaitą laikytinas prekių (daiktų) priėmimo–perdavimo aktu, o PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į apskaitą patvirtina tiek prekių, tiek atliktų darbų, nurodytų sąskaitoje, nepaisant to, kad šalys nebuvo pasirašiusios atskiro darbų perdavimo–priėmimo akto, perdavimą. Taigi, teismo vertinimu, minėtiems sandoriams esant galiojantiems ir įtrauktiems į ieškovės buhalterinę apskaitą, nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi, todėl konstatuotina, jog ieškovė perėmė visus pastolius, nurodytus ginčo PVM sąskaitoje.
9. Teismas nusprendė, kad byloje esantys įrodymai – 2020 m. balandžio 17 d. ieškovės buhalterio K. K. pasirašyta pažyma dėl pastolių trūkumo bei detalių inventorizavimo aktai, kurie surašyti ieškovės sandėliuose Lietuvoje, – negali būti pakankami atsakovės neva neperduotų pastolių kiekiui bei jų vertei nustatyti. K. K. nedalyvavo skaičiuojant pastolius, jis tik į minėtą pažymą surašė tarpinių skaičiavimų duomenis. Be to, atsakovė nedalyvavo pastolių perdavimo ieškovei procese, šį procesą organizavo ieškovė ir trečiasis asmuo Krag holding. Neaišku, kokiu pagrindu trečiasis asmuo vykdė ieškovės pastolių grąžinimą ieškovei, nes jokios sutarties ieškovė su trečiuoju asmeniu dėl pastolių perdavimo ieškovei nebuvo sudarę.
10. Teismo vertinimu, ieškovė netinkamai organizavo pastolių grąžinimo procesą, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Priešingai nei teigia ieškovė, apie objektą pastatytų pastolių kiekį buvo galima suskaičiuoti iš fotonuotraukų (95 proc. tikslumu), ką, teismo vertinimu, ir padarė atsakovė, į ginčo sąskaitą faktūrą surašydama tuos pastolius, kurie liko sumontuoti objektuose Latvijoje. Iš elektroninių susirašinėjimų matyti, kad būtent trečiasis asmuo buvo tas asmuo, kuris atliko pastolių perdavimą ieškovei. Taigi ieškovė turėjo visas galimybes įvertinti ginčo sąskaitoje faktūroje įrašytus duomenis, juos patikrinti, o jeigu to nepadarė ir visiškai pasitikėjo trečiuoju asmeniu, tai veikė savo rizika.
11. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė buvus šalių susitarimą, jog atsakovė turi perduoti ieškovei pastolius Lietuvoje, todėl vienintelis įrodymas, kad ieškovė perėmė visus pastolius, yra ginčo sąskaita. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagalbos į Krag holding kreipėsi, nes atsakovė vengė bendrauti, paliko pastolius, tačiau jokių pretenzijų, reikalavimų dėl neva sutartų pareigų nevykdymo ieškovė atsakovei nereiškė, byloje nėra tokių duomenų. Taigi, teismo vertinimu, veiksmus, susijusius su pastolių naudojimu, ardymu, siuntimu, skaičiavimu ieškovė atliko savo rizika, pasitelkusi trečiąjį asmenį Krag holding, todėl visus neaiškumus dėl galimo pastolių trūkumo po atliktų demontavimo, sandėliavimo ir siuntimo veiksmų ieškovė turi aiškintis su trečiuoju asmeniu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Layher Baltic“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 105 382,88 Eur skolą už neperduotas pastolių detales, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės UAB „Industrial Group“ 105 382,88 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Nepriklausomai nuo to, kokie santykiai buvo susiklostę tarp šalių, pareiga perduoti pastolius ir įrodyti tokios pareigos įvykdymą tenka būtent atsakovei. Teismas sąskaitos pasirašymą vertino kaip įrodymą, patvirtinantį, kad pastolių detalės perduotos ieškovei, tačiau sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji yra tinkamai įvykdžiusi savo prievolę perduoti pastolių detales ieškovei.
12.2. Nepriklausomai nuo to, ar nuosavybės teisė atsakovei į pastolių detales perėjo ar ne, ieškovė buvo tinkamai įvykdžiusi savo pareigą perduoti atsakovei pagal išrašytas sąskaitas įsigytus daiktus. Būtent atsakovė galėjo disponuoti šiais daiktais (pastolių detalėmis), gauti iš jų naudos, daryti joms įtaką ir pan., todėl atsakovei tenka atsakomybė už tokių daiktų žuvimą.
12.3. Šalys neginčijo, kad, atsakovei išrašius sąskaitą, o ieškovės vadybininkui šią sąskaitą pasirašius, pastolių detalės, nurodytos sąskaitoje, nebuvo perduotos ieškovei, o buvo paliktos atsakovės klientų objektuose. Taigi teismas nepagrįstai nusprendė, kad vien tik sąskaita patvirtina pastolių perdavimą.
12.4. Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą įrodyti, kad ji sutarto prekių kiekio iš atsakovės negavo, nors tokios aplinkybės įrodyti ieškovė negali. Ieškovė, matydama kaip aplaidžiai atsakovė vykdo savo pareigą perduoti pastolių detales (bei turėdama informaciją, kad atsakovė pastolių detalių dalį nurinko pati ir padėjo nežinia kur), ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad tinkamai užfiksuotų aplinkybes apie gautas pastolių detales: buvo surašyti inventorizacijos aktai, jie išsiųsti atsakovei. Atsakovė dėl šių aktų nepateikė jokių pastabų.
12.5. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie iš ieškovės įsigytų pastolių detalių inventorizaciją, naudojimą jos veikloje (pvz., sutarčių su klientais, užsakymų, perdavimo aktų), dokumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę ieškovei, nors jos profesinė veikla reikalauja, jog verslininkas tinkamai tvarkytų turto apskaitą, tinkamai inventorizuotų turtą.
12.6. Būtent atsakovė parengė ginčo sąskaitą: nurodė jos datą, paskirtį, taikomą PVM dydį, pagal savo apskaitos ir balanso informaciją surašė pastolių detales, kurias galėjo ieškovei grąžinti. Atsakovė pati sąskaitoje nurodė, kad yra vykdomas ne prekių grąžinimas, bet būtent prekių pardavimas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji ar kažkas jos pavedimu pastolių detales prieš išrašant sąskaitą būtų faktiškai skaičiavęs.
12.7. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kokius pastolių detalių kiekius turėjo sąskaitos išrašymo metu, kur jie buvo pastatyti, kokiais kiekiais prie kiekvieno objekto, t. y. teismas nevertino, kad atsakovė neįrodė iš tiesų turėjusi atitinkamus kiekius pastolių detalių, kad galėtų jas perduoti ieškovei.
12.8. Atsakovė sąskaitą parengė ne faktiškai suskaičiavusi pastolių detales, esančias prie objektų, bet pagal ieškovės jai išrašytas sąskaitas (t. y. perrašydama šių sąskaitų detales į savo sąskaitą, jų kiekius sudėdama ir sudėdama šių sąskaitų sumas).
12.9. Ieškovės vadovas V. V. (V. V.) niekada neskaičiavo atsakovės turimų pastolių detalių ir neturėjo informacijos, kokiems savo klientams atsakovė yra perdavusi pastolių detales ir kokiuose objektuose jie yra. 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdyje atsakovės vadovo paaiškinimai, kad ieškovės vadovas dalyvavo skaičiuojant pastolių detales, kurias jis vėliau neva surašė į sąskaitą, neatitinka tikrovės.
12.10. Ieškovė sąskaitą į apskaitą įtraukė jau prasidėjus ginčui teisme, tačiau toks įtraukimas į apskaitą niekaip nepatvirtina, kad ieškovė visas pastolių detales yra gavusi, o sąskaitos nurodymas skolos suderinimo aktuose niekaip nepatvirtina jos teisingumo. Byloje nustatyta, kad sąskaitos išrašymo metu pastolių detalės nebuvo perduotos, todėl tokia sąskaita niekaip negali patvirtinti prekių perdavimo. kolų suderinimo aktai buvo pasirašomi remiantis tik buhalteriniais duomenimis, pagal kuriuos sąskaita buvo įtraukta į apskaitą.
12.11. Atsakovė su Krag holding buvo susitarusi dėl paslaugų teikimo – pastolių montavimo, ardymo, saugojimo Krag holding aikštelėje. Atsakovė pati perdavė įsigytus pastolius Krag holding, pasirinko sutartį sudaryti su šia bendrove, jai patikėjo pastolius ir leido jais disponuoti. Taigi Krag holding pastolius atsakovės klientų objektuose montuodavo ir demontuodavo būtent pagal Krag holding ir atsakovės sutartį ir atsakovės nurodymus. Atsakovė kontroliuodavo, kaip Krag holding disponuoja pastoliais, duodavo nurodymus, ką su jais daryti. Būtent šiuo pagrindu, t. y. kaip asmuo, kuriam atsakovė yra perdavusi teisę disponuoti pastoliais, Krag holding demontavo atsakovės pagal sąskaitą parduotus pastolius ir juos išsiuntė ieškovei.
12.12. Ieškovė neturėjo pareigos organizuoti pastolių grąžinimo procesą, nes pastolių perdavimą ieškovei turėjo atlikti būtent atsakovė. Krag holding, demontuodama pastolius iš atsakovės klientų objektų, veikė būtent atsakovės interesais, kaip atsakovės pasirinktas paslaugų teikėjas.
12.13. Teismas nurodė, kad ieškinys patenkintas 1,8 proc. ir pagal tai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau neatsižvelgė į tai, jog iš ieškiniu prašytos priteisti 175 275,82 Eur sumos ginčo nagrinėjimo metu atsakovė padengė 49 025,24 Eur, ir ieškinio dalis nebuvo patenkinta būtent dėl šios priežasties, o ne dėl to, jog būtų nepagrįsta.
13. Atsakovė UAB „Industrial group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Pastolių perdavimas buvo numatytas Latvijoje (vežti pastolių į Lietuvą ir ten juos perduoti šalys nebuvo sutarusios). Tą patvirtina ginčo PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad taikomas 0 procentų PVM tarifas, nes pažymėta, jog pastoliai yra Latvijos teritorijoje. Todėl ginčo PVM sąskaitos faktūros sudarymas, pasirašymas ir įtraukimas į šalių buhalterinę apskaitą patvirtina faktą, kad sąskaitoje nurodyti pastoliai, visi jų perdavimo metu buvę Latvijos teritorijoje, ieškovei buvo perduoti ir jos priimti.
13.2. Priešingai nei teigia ieškovė, objektuose pastatytų pastolių kiekį buvo galima suskaičiuoti iš pastolių surinkimo brėžinių (95 proc. tikslumu), tai ir padarė atsakovė, į ginčo sąskaitą faktūrą surašydama tuos pastolius, kurie šalių susitarimu liko sumontuoti objektuose Latvijoje.
13.3. Po ginčo sąskaitos faktūros išrašymo, pasirašymo ir įtraukimo šalių buhalterinę apskaitą pastolius valdė ir jais ieškovės nurodymu bei sutikimu disponavo tik trečiasis asmuo Krag holding. Būtent dėl to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visus klausimus dėl galimo pastolių trūkumo po atliktų demontavimo, sandėliavimo ir siuntimo veiksmų ieškovė turi aiškintis su trečiuoju asmeniu.
13.4. Ieškovė galėjo ne mažiau kaip 95 proc. tikslumu (nepriklausomai nuo to, ar detalės buvo sandėliuojamos, ar buvo pastatytos objektuose) patikrinti, ar visos sąskaitoje nurodytos detalės yra Latvijos teritorijoje šalių sulygtuose objektuose. Patikrinus ir neradus visų perduodamų detalių (nurodytų sąskaitoje), ieškovė galėjo koreguoti sąskaitoje nurodytus skaičius, sąskaitos nepriimti, įrašyti pastabas, sąskaitos neįtraukti į savo buhalterinę apskaitą. Tačiau ieškovė nepateikė pastabų, priėmė sąskaitą ir ją įtraukė į apskaitą. Visa tai patvirtina teismo nustatytą faktą, kad ieškovei buvo perduotos ir jos priimtos visos pastolių detalės, kurios nurodytos ginčo sąskaitoje, t. y. pastolių perdavimo–priėmimo akte.
13.5. Kad ginčo PVM sąskaita faktūra visą laiką buvo įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą, patvirtino ieškovės direktorius V. V. (V. V.) 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu. Be to, jeigu ginčo sąskaita nebūtų įtraukta į ieškovės apskaitą, nebūtų pagrindo ir sudaryti 2019 m. lapkričio 29 d., 2020 m. vasario 7 d., 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. gegužės 22 d. skolų suderinimo aktus. Aktuose nefiksuota, kad pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą atsakovė yra skolinga ieškovei.
13.6. Ieškovė, pasitelkusi trečiąjį asmenį Krag holding (iš esmės per jį), Latvijos teritorijoje valdė ir disponavo atsakovės perduotais pastoliais, t. y. pastolių dalį išnuomojo trečiajam asmeniui Krag holding, kitą dalį sandėliavo trečiojo asmens aikštelėje, vėliau pastolius krovė į transporto priemones ir siuntė į Lietuvos teritorijoje esančius savo sandėlius. Ieškovė į sandėlius trečiojo asmens parsiųstų pastolių vidinę inventorizaciją atliko 2020 m. vasario– balandžio mėnesiais, t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo PVM sąskaitos faktūros sudarymo, pasirašymo ir įtraukimo į šalių buhalterinę apskaitą.
13.7. Tikslų pastolių skaičių visą laiką kontroliavo ir pastolius valdė trečiasis asmuo Krag holding ir ieškovei apie tai buvo arba turėjo būti žinoma. Dėl to patikrinti, ar pagal ginčo sąskaitą perduodami pastoliai realiai yra Latvijos teritorijoje ir ar jie yra Krag holding žinioje, ieškovei neturėjo būti kliūčių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
16. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės UAB „Layher Baltic“ ieškinys dėl 105 382,88 Eur skolos už neperduotas pastolių detales priteisimo iš atsakovės UAB „Industrial group“. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, ir proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo
17. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pažymėjo, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos sutarties dėl pastolių (jų detalių) pirkimo–pardavimo, pastolių (jų detalių) pirkimas–pardavimas buvo įforminamas PVM sąskaitomis faktūromis, jose įrašant, kad iki tol, kol neatsiskaityta už pastolius, jie yra ieškovės nuosavybė. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė negalėjo parduoti to, ko nevaldė nuosavybės teise, todėl, labiausiai tikėtina, kad pagal 2019 m. spalio 1 d. išrašytą ginčo sąskaitą faktūrą tarp šalių susiklostė ne pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o tikroji šalių valia buvo prekių, už kurias atsakovė nesumokėjo, grąžinimas; tai buvo numatyta ir šalių sudaryto 2019 m. sausio 25 d. susitarimo 3.3 punkte. Teismo nuomone, išvadą, kad tarp šalių susiklostė ne pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o įvyko prekių, už kurias nebuvo sumokėta, grąžinimas, patvirtina ir tai, jog 2019 m. spalio 1 d. ginčo sąskaita faktūra buvo išrašyta su 0 PVM tarifu, pagal ją nebuvo numatyta atlikti jokių mokėjimų.
18. Ieškovė UAB „Layher Baltic“ apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pastolių detales, nurodytas 2019 m. spalio 1 d. ginčo sąskaitoje faktūroje, tačiau akcentuoja tai, jog, nepriklausomai nuo to, kokie santykiai buvo susiklostę tarp šalių (pirkimo–pardavimo ar kiti), pareiga perduoti pastolius ir įrodyti tokios pareigos tinkamą įvykdymą tenka būtent atsakovei. Pasak ieškovės, teismas sąskaitos pasirašymą pripažino įrodymu, patvirtinančiu, kad pastolių detalės perduotos ieškovei, tačiau sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji yra tinkamai įvykdžiusi savo prievolę perduoti pastolių detales ieškovei.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnyje numatyta, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus (CK 6.3 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma.
20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai – proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).
21. Byloje nustatyta, kad šalys (ieškovė ir atsakovė) 2019 m. spalio 1 d. pasirašė ginčo sąskaitą faktūrą, kuria atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei sąskaitoje nurodytas pastolių detales, o ieškovė – sumažinti atsakovės skolą šioje sąskaitoje nurodyta suma. Taigi prievolės dalykas šiuo atveju yra pastolių detalių perdavimas ieškovei ir atsakovės skolos sumažinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad būtent atsakovei, kaip skolininkei, tenka pareiga įrodyti prievolės dalyko perdavimą ieškovei, t. y. tinkamą savo prievolės įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kad ieškovė yra perėmusi visus pastolius, nurodytus ginčo PVM sąskaitoje faktūroje, o šią aplinkybę patvirtina pati ginčo sąskaita faktūra.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, atkreipia dėmesį į toliau aptariamas ginčo situacijai reikšmingas faktines aplinkybes.
23. Visų pirma, byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių bendradarbiavimas, perkant ir parduodant pastolius, jų detales, vyko nuo 2015 metų. Visais atvejais, atsakovei perkant pastolių detales iš ieškovės, nebuvo pasirašoma priėmimo–perdavimo aktų, pirkimas–pardavimas būdavo įforminamas PVM sąskaitomis faktūromis (šalys jose nepasirašydavo), o konkrečių pastolių detalių transportavimas būdavo įforminamas CMR važtaraščiais. Nagrinėjamu atveju pastolių detalės, išvardytos ginčo sąskaitoje faktūroje, jos surašymo metu buvo Latvijoje. Ieškovė neįrodė, kad buvo šalių susitarimas (atsakovės prievolė) pastolių detales pagal ginčo sąskaitą faktūrą gabenti į Lietuvą ir jas ieškovei perduoti būtent Lietuvoje (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to CMR važtaraščiai šiuo atveju nebuvo (neturėjo būti) surašomi. Taigi vienintelis dėl ginčo pastolių detalių perdavimo (grąžinimo) šalių sudarytas dokumentas yra ginčo PVM sąskaita faktūra.
24. Antra, ginčo PVM sąskaita faktūra yra įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą (šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės direktorius V. V. (V. V.), teikdamas paaiškinimus 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje), taip pat nurodyta visuose šalių (ieškovės ir atsakovės) pasirašytuose skolų suderinimo aktuose: 2019 m. lapkričio 29 d., 2020 m. vasario 7 d., 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. gegužės 22 d. Nė viename iš įvardytų skolų suderinimo aktų nėra įrašų, kad pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą atsakovė nėra grąžinusi visų pastolių detalių ir yra skolinga ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad nė vienas skolų suderinimo aktas nėra nuginčytas. Taigi skolų suderinimo aktai yra galiojantys, apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje, todėl vertintini kaip sandoriai, sukuriantys juos sudariusioms šalims teises ir pareigas.
25. Trečia, byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. spalio 1 d. sąskaitos faktūros pasirašymo metu ieškovei perduotinų pastolių detalių dalis buvo trečiojo asmens Krag holding valdomoje aikštelėje, o kita dalis sumontuota prie atsakovės klientų pastatų. Iš šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimų 2021 m. birželio 3 d. ir 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžių metu nustatyta, kad buvo šalių susitarimas, jog trečiasis asmuo Krag holding nurinks (išardys) nuo pastatų grąžintinus pastolius ir transportuos juos į savo aikštelę. Taigi ieškovė ir po ginčo sąskaitos pasirašymo leido atsakovei nuomoti pastolius savo klientams, kol pasibaigs jų poreikis, jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose (dubliko 25 punktas) nurodė, kad Krag holding aikštelėje buvo tik dalis pastolių, kurie iškart buvo išnuomoti įmonei Krag Holding. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės atstovas (advokatas), teikdamas paaiškinimus 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdyje (posėdžio garso įrašas 70:54 – 71:10). Taigi dalį pastolių, buvusių Krag holding aikštelėje, ieškovė perėmė iš karto po ginčo sąskaitos faktūros pasirašymo, tačiau jokių įrašų sąskaitoje dėl šių pastolių detalių perėmimo (ir pastolių dalies vėlesnio perėmimo) nebuvo padaryta.
26. Ketvirta, iš byloje esančio 2020 m. kovo 31 d. galutinio patvirtinimo dėl prekių priėmimo Nr. 2020-03-31 sutartis Krag holding CON.2019.10/1 SPEEDY matyti, kad iš atsakovės perimtų pastolių detalių dalį ieškovė perdavė (išnuomojo) trečiajam asmeniui Krag holding. Ieškovės direktorius V. V. (V. V.), teikdamas paaiškinimus 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje, nurodė, kad jis pats vyko į Latviją, skaičiavo (inventorizavo) pastolius, susigrąžintus iš atsakovės, ir perleido juos trečiajam asmeniui Krag holding trumpalaikei nuomai. Nurodytų pastolių perdavimą trečiajam asmeniui patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens 2020 m. kovo 31 d. pasirašytas patvirtinimas dėl prekių priėmimo. Ieškovės direktoriaus nurodytame pastolių detalių skaičiavime (inventorizavime) atsakovė nedalyvavo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad, prieš perduodant aptariamus pastolius trečiajam asmeniui, ieškovė būtų kvietusi atsakovę į trečiajam asmeniui Krag holding priklausančią aikštelę skaičiuoti pastolių detalių. Taigi ieškovė vienašališkai atliko nurodytų pastolių detalių skaičiavimą (inventorizavimą) ir perdavė šias detales trečiajam asmeniui, atsakovei šiame procese nedalyvaujant.
27. Penkta, ieškovės direktorius V. V. (V. V.), teikdamas paaiškinimus 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje, nurodė, kad iš karto po ginčo sąskaitos faktūros pasirašymo atsakovė pasitraukė iš pastolių perdavimo procedūros ir su ieškove nebendravo (vengė bendrauti), todėl ieškovė (jos atstovas) pati ėmėsi likusių pastolių (tų, kurie nebuvo perleisti trečiajam asmeniui) perėmimo (transportavimo į Lietuvą) veiksmų. Nors ieškovės direktorius 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje teigė, kad buvo kreiptasi į atsakovę, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog atsakovei buvo reiškiamos kokios nors pretenzijos dėl pastolių pagal ginčo sąskaitą neperdavimo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). Pretenzijas atsakovei dėl pastolių detalių trūkumo pagal ginčo sąskaitą faktūrą ieškovė pareiškė tik 2020 m. kovo 25 d., t. y. kai pastoliai jau buvo transportuoti į Lietuvą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors ieškovės direktorius 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje teigė, jog atsakovė vengė bendrauti dėl pastolių perdavimo, tačiau tiek jis, tiek atsakovės direktorius A. T. 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė ir toliau perka pastolių detales iš ieškovės.
28. Šešta, ieškovės direktorius V. V. (V. V.), teikdamas paaiškinimus 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje, nurodė, kad, atsakovei pasitraukus iš pastolių perdavimo proceso, ieškovė paprašė trečiojo asmens Krag holding, jog šis priimtų, supakuotų, pakrautų ir išsiųstų į Lietuvą atsakovės grąžintinus pagal ginčo sąskaitą pastolius, nes ieškovei pačiai vykti į Latviją juos parsigabenti būtų reikėję didelių finansinių išteklių; ieškovė niekada nevyko prie objektų, kur stovėjo pastoliai, nedalyvavo skaičiuojant pastolius; trečiasis asmuo Krag holding jokių pastolių skaičiavimų ieškovei neteikė. Trečiojo asmens Krag holding atstovas 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino aplinkybę, kad, išsiunčiant pastolius ieškovei, jokie priėmimo–perdavimo aktai nebuvo pasirašomi, buvo skaičiuojama tik dėl savęs, nes reikėjo vesti apskaitą transportavimui (posėdžio garso įrašas nuo 32 iki 35 min.).
29. Septinta, iš byloje esančių duomenų (ieškinio priedas Nr. 7) matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 18 d. ieškovė siuntė atsakovei trečiojo asmens Krag holding pristatytų pastolių detalių inventorizavimo aktus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų informavusi atsakovę apie vykdomą pastolių detalių transportavimą iš trečiojo asmens Krag holding aikštelės bei sudariusi galimybę dalyvauti inventorizavimo procese savo sandėlyje Lietuvoje. Taigi tiek pastolių detalių pakrovimo darbai trečiojo asmens Krag holding aikštelėje, tiek pastolių detalių iškrovimo darbai ir inventorizavimas ieškovės sandėlyje buvo atliekami ieškovės iniciatyva (vienašališkai), nepranešus atsakovei (jos atstovams) ir šiai nedalyvaujant.
30. Aštunta, ieškovės atsakovei siųstoje 2020 m. kovo 25 d. pretenzijoje nurodyta faktinio pastolių detalių trūkumo suma – 127 829,77 Eur, į kurią įskaityta kitų pastolių dalių, kurias ieškovė parsivežė, tačiau kurios nebuvo įtrauktos į ginčo sąskaitą, suma – 93 101,60 Eur. Ieškovės atsakovei siųstoje 2020 m. kovo 30 d. pakartotinėje pretenzijoje nurodyta, kad atsakovės skola, be kita ko, susideda iš 93 101,60 Eur sumos, kaip trūkumo prekių, kurios buvo parduotos pagal 2019 m. spalio 1 d. sąskaitą faktūrą. Ieškovės vyr. buhalterio K. K. 2020 m. balandžio 17 d. pažymoje nurodyta, kad perimtų prekių trūkumas pagal pardavimo dokumentus iš viso yra 136 226,70 Eur. Tuo tarpu ieškovės ieškinyje prašoma priteisti suma yra 105 382,88 Eur. Be to, ieškinyje ieškovė nurodė, kad buvo susigrąžinta jau ne 93 101,60 Eur vertės pastolių detalių, kurių nebuvo ginčo sąskaitoje, bet tik 30 843,82 Eur. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog ieškovė reiškė atsakovei pretenzijas dėl to, kad jai perduotos ne tos detalės, kurios įvardytos ginčo sąskaitoje.
31. Devinta, po ginčo sąskaitos pasirašymo trečiojo asmens Krag holding aikštelėje buvo likę ne tik ieškovei grąžintini, bet ir atsakovei priklausantys pastoliai, už kuriuos su ieškove buvo visiškai atsiskaityta. Pastaruosius pastolius trečiasis asmuo grąžino atsakovei. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas 2019 m. spalio 28 d., 2019 m. gruodžio 16, 18, 20 d. el. laiškais, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo disponavo duomenimis apie atsakovei priklausančius ir ieškovei grąžintinus pastolius, o atsakovė, nurodydama, ką jai reikia grąžinti, atkreipė dėmesį į tai, jog trečiasis asmuo „nekrautų nieko nereikalingo tam, kad nereikėtų vežti atgal“.
32. Jau nurodyta, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog buvo šalių susitarimas pastolių detales pagal ginčo sąskaitą faktūrą gabenti į Lietuvą ir jas ieškovei perduoti būtent Lietuvoje. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė jai nuolat kartojo, jog visi pastoliai, kurie parduodami pagal ginčo sąskaitą, yra Krag Holding aikštelėje arba pastatyti aplink statomus objektus ir vėliau bus sugrąžinti į Krag Holding aikštelę, iš kurios ieškovė juos galės parsigabenti; ieškovė tikėjosi, kad pagal ginčo sąskaitą parduodami pastoliai bus Krag Holding aikštelėje ir iš jos ieškovė visus pastolius susigrąžins (dubliko 23, 24 punktai). Taigi pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pastolius ji turėjo perimti būtent trečiojo asmens aikštelėje Latvijoje ir iš ten juos transportuoti. Ieškovės direktorius V. V. (V. V.), teikdamas paaiškinimus 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje, nurodė, kad ginčo sąskaitos pasirašymo metu nebuvo susitarta dėl pastolių perdavimo vietos, tik po sąskaitos pasirašymo buvo tariamasi dėl jų transportavimo į Lietuvą, tačiau kartu ieškovės direktorius teigė, jog atsakovė iš karto po sąskaitos pasirašymo nebendravo (vengė bendrauti) su ieškove.
33. Pažymėtina tai, kad ginčo sąskaitoje prievolės įvykdymo vieta nenurodyta. Pagal CK 6.52 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, prievolė perduoti pagal individualius požymius apibūdintą daiktą turi būti įvykdyta daikto buvimo vietoje prievolės atsiradimo momentu.
34. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovės prievolės perduoti ieškovei pastolių detales, nurodytas ginčo sąskaitoje, įvykdymo vieta buvo Latvijoje (trečiojo asmens valdomoje aikštelėje, kurioje buvo (turėjo būti) laikomos grąžintinos pastolių detalės), tačiau ieškovė, nereikšdama jokių pretenzijų atsakovei dėl pastolių neperdavimo, vienašališkai organizavo pastolių dalies inventorizavimą ir perleidimą trečiajam asmeniui bei kitos pastolių dalies transportavimą į Lietuvą ir jų inventorizavimą, neinformuodama atsakovės nei apie pastolių transportavimą į Lietuvą, nei apie jų inventorizavimą, ir atsakovė šiuose procesuose jokia forma nedalyvavo, tokiais savo veiksmais ieškovė eliminavo galimybę atsakovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti tinkamą savo prievolės perduoti ginčo pastolių detales ieškovei įvykdymo faktą, o neinventorizavusi pastolių detalių prievolės įvykdymo vietoje (Latvijoje) prisiėmė visą riziką dėl galimo pastolių trūkumo.
35. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės vyr. buhalterio K. K. 2020 m. balandžio 17 d. pažyma dėl pastolių trūkumo bei pastolių detalių inventorizavimo aktai, surašyti ieškovės sandėliuose Lietuvoje, nėra pakankami ir objektyvūs įrodymai atsakovės neperduotų pastolių kiekiui bei jų vertei konstatuoti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Jau nurodyta, kad atsakovė nedalyvavo pastolių perdavimo ieškovei procese, šį procesą organizavo tik ieškovė ir trečiasis asmuo Krag holding. Atsakovė į pastolių inventorizavimo procesą nebuvo kviesta, inventorizavimą vienašališkai atliko ir aktus surašė pati ieškovė, be to, ieškovės vyr. buhalteris K. K. asmeniškai net nedalyvavo skaičiuojant pastolius, o tik surašė tarpinių skaičiavimų duomenis į pirmiau nurodytą pažymą.
36. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kokius pastolių kiekius turėjo ginčo sąskaitos išrašymo metu, kur jie buvo pastatyti ir kokiais kiekiais prie kiekvieno objekto, t. y. teismas nevertino, jog atsakovė neįrodė iš tiesų turėjusi atitinkamus kiekius pastolių detalių, kad galėtų jas perduoti ieškovei.
37. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė iš ieškovės pastolius pradėjo pirkti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė ieškinyje patvirtino, kad per visą bendradarbiavimo laikotarpį atsakovė yra įsigijusi nemažą pastolių detalių kiekį. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Iš byloje esančių CMR važtaraščių matyti, kad ieškovės atsakovei parduotos pastolių detalės buvo siunčiamos į Latviją (tiek ieškovės, tiek ir pačios atsakovės). Tokią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir atsakovės pirkimo PVM registravimo žurnalo ištrauka, kurioje užfiksuoti pirkimai iš UAB „Beržo lapas“ laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d., patvirtinantys, kad atsakovė 96 kartus sumokėjo Latvijos kelių mokestį. Nors iš CMR važtaraščių matyti, jog atsakovė pastolių detales perduodavo ne tik trečiajam asmeniui Krag holding, bet ir kitiems Latvijos juridiniams asmenims, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad atsakovė valdė ieškovei grąžintinas pastolių detales ir kad šios detalės buvo pristatytos į Latvijos teritoriją. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo Krag holding teikė atsakovei pastolių montavimo ir demontavimo paslaugas, taip pat jo aikštelėje buvo sandėliuojamos atsakovei priklausančios pastolių detalės. Be to, pagal šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovė tam tikrais atvejais ir pati demontuodavo pastolius. Tokie bylos duomenys neteikia pagrindo abejoti, ar trečiojo asmens Krag holding aikštelėje, demontavus atsakovės valdomus pastolius (visus, kurie tuo metu buvo pristatyti į Latvijos teritoriją, nepriklausomai nuo gavėjo), buvo reikiamas pastolių kiekis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ginčo sąskaitos faktūros pasirašymo metu turėjo galimybę pasitikrinti atsakovės valdomus pastolių kiekius, esančius tiek trečiojo asmens Krag holding aikštelėje, tiek pas atsakovės klientus (šią informaciją galėjo gauti tiek iš pačios atsakovės, tiek ir iš trečiojo asmens).
38. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji ar kažkas jos pavedimu pastolių detales prieš išrašant sąskaitą būtų faktiškai skaičiavęs, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui išspręsti. Ieškovės direktorius V. V. (V. V.), teikdamas paaiškinimus 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje, pats patvirtino, kad nebuvo prasmės skaičiuoti pastolių, nes ginčo sąskaitos pasirašymo metu jie nebuvo faktiškai perduoti ieškovei. Šiuo atveju esminė byloje įrodinėtina aplinkybė yra ta, ar po ginčo sąskaitos pasirašymo ieškovei (ne)buvo perduotas sąskaitoje nurodytas pastolių detalių kiekis.
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes ir remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visumos analizė suponuoja išvadą, kad atsakovės prievolė perduoti ieškovei ginčo sąskaitoje faktūroje nurodytas pastolių detales buvo įvykdyta tinkamai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, 302 straipsnis).
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų paskirstymo
41. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą: teismas nurodydamas, jog ieškinys patenkintas 1,8 proc., neatsižvelgė į tai, kad iš ieškiniu prašytos priteisti 175 275,82 Eur sumos po ieškinio padavimo atsakovė padengė 49 025,24 Eur, taigi ši ieškinio dalis netenkinta būtent dėl šios priežasties, o ne dėl to, kad būtų nepagrįsta.
42. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2020 m. balandžio 30 d. paduotame pradiniame ieškinyje prašė iš atsakovės priteisti 175 275,82 Eur (172 282,01 Eur pagrindinę skolą, 2 993,81 Eur palūkanų), 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
43. Ieškovė 2020 m. gegužės 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame nurodė, kad po 2020 m. balandžio 30 d. ieškinio išsiuntimo paaiškėjo, jog atsakovė yra padengusi skolos dalį – 2020 m. balandžio 24 d. sumokėjusi 17 873,89 Eur (dėl karantino buhalterija pavedimą į sistemą suvedė vėliau), todėl ieškovė nurodyta suma sumažina ieškinio sumą, t. y. iki 157 401,93 Eur. Ieškovė dublike nurodė, kad iš atsakovės yra gavusi tokius mokėjimus: 2020 m. gegužės 6 d. (jau po pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo) – 6 923,59 Eur; 2020 m. gegužės 11 d. – 12 316,90 Eur; 2020 m. gegužės 15 d. – 14 609,16 Eur sumą; 2020 m. gegužės 22 d. – 15 175,59 Eur.
44. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad ieškinys patenkintas 1,8 proc., ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: ieškovei iš atsakovės priteisė 254,29 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 4 887,98 Eur bylinėjimosi išlaidų; atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisė 4 633,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys patenkintas tik labai nedidele dalimi (1,8 proc.), nusprendė, jog iš ieškovės priteisiamos visos procesinių dokumentų įteikimo bei vertimo išlaidos valstybei, iš viso – 165,91 Eur, jų tarp šalių neskirstant.
45. Jeigu pareikštas ieškinys patenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje teisės normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą.
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad, ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus), nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
47. Nagrinėjamu atveju poreikį sumažinti pradinį ieškinio reikalavimą nulėmė tiek pačios ieškovės elgesys (ieškovė pradinį ieškinį 2020 m. balandžio 30 d. padavė dėl 175 275,82 Eur sumos, nors atsakovė dar iki ieškinio padavimo (2020 m. balandžio 24 d.) buvo sumokėjusi 17 873,89 Eur sumą), tiek ir atsakovės elgesys (atsakovė po ieškinio padavimo atliko ieškovei mokėjimus ir padengė ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos dalį – 49 025,24 Eur). Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikytina, kad dėl ieškinio dalies, kuria reikalavimai sumažinti 49 025,24 Eur suma, sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis turėjo būti apskaičiuojama taip: patenkintų reikalavimų suma – 52 250,76 Eur (3 225,52 Eur priteistos palūkanos + 49 025,24 Eur po ieškinio teismui padavimo atsakovės sumokėta ieškinio reikalavimų suma) x 100 proc. : 175 275,82 Eur (pradinio ieškinio reikalavimo suma), t. y. 29,81 proc. Atitinkamai atmestų ieškinio reikalavimų dalis – 123 025,06 Eur (175 275,82 Eur – 52 250,76 Eur), t. y. 70,19 proc.
48. Ieškovė UAB „Layher Baltic“, paduodama ieškinį, sumokėjo 2 331 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 11 796 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė UAB „Industrial group“ pateikė prašymą priteisti 4 977,58 Eur advokato teisinės pagalbos bei dokumentų vertimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla ieškovės naudai išspręsta 29,81 proc., jai iš atsakovės priteistina 4 211,26 Eur (14 127 Eur x 29,81 proc. : 100 proc.), o atsakovei iš ieškovės – 3 493,76 Eur (4 977,58 Eur x 70,19 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 717,50 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
49. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirta 165,91 Eur procesinių dokumentų įteikimo ir vertimo išlaidų. Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina 116,45 Eur (165,91 Eur x 70,19 proc. : 100 proc.), iš atsakovės – 49,46 Eur (165,91 Eur x 29,81 proc. : 100 proc.) procesinių dokumentų įteikimo ir vertimo išlaidoms atlyginti (CPK 96 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas prievolių vykdymas, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Tačiau šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios procesinės situacijos aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normų nustatytas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai po ieškinio teismui padavimo sumažinami pradinio ieškinio reikalavimai, taisykles. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo patikslinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
52. Ieškovės apeliacinio skundo iš esmės netenkinus (materialusis reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas), jos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos.
53. Atsakovė pridėjo įrodymus, kad patyrė 2 242 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (2 000 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir 242 Eur vertimo išlaidų).
54. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodytus maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, daro išvadą, kad atsakovės prašoma atlyginti 2 000 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.11 punkte numatyto dydžio (1,3 x 1 679,30 Eur). Atsakovės turėtos 242 Eur vertimo išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi atsakovei iš ieškovės priteistina iš viso 2 242 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Layher Baltic“ (juridinio asmens kodas 300855874) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Industrial group“ (juridinio asmens kodas 175880576) 717,50 Eur (septynis šimtus septyniolika eurų ir 50 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Layher Baltic“ (juridinio asmens kodas 300855874) 116,45 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų ir 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo ir vertimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Industrial group“ (juridinio asmens kodas 175880576) 49,46 Eur (keturiasdešimt devynis eurus ir 46 ct) procesinių dokumentų įteikimo ir vertimo išlaidų.“
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Industrial group“ (juridinio asmens kodas 175880576) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Layher Baltic“ (juridinio asmens kodas 300855874) 2 242 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Gintaras Pečiulis
Laima Ribokaitė