Administracinių teisės pažeidimų byla
Nr. ATP-27-397/2015
Proceso Nr. 4-69-3-07559-2014-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
45.4.5.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. už tai, kad jis 2014 m. spalio 6 d. 12 val. 05 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįregistruotą nustatyta tvarka, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad saugu, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę bei ją apgadino. Iš įvykio vietos nuvažiavo neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 238, 231.1, 232 punktų reikalavimus.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 125 Lt (36 eurų) baudą, už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 150 Lt (43 eurų) baudą, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, paskyrė 3500 Lt 1013 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 4 mėnesiams.Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. ir paskirta galutinė nuobauda 3500 Lt (1013 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 313 str. 4 d., R. K. paskirta 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda pakeista į 175 valandas nemokamų viešųjų darbų.
Apeliaciniame skunde R. K. prašė skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutarimą, dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutaukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tuo atveju jei teismas laikys, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., prašė nutarimą pakeisti ir taikyti ATPK 301 str., paskiriant 3500 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
Apeliantas savo skunde nurodė, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu– tyčia, t. y. suvokiant, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Apeliantas neneigia, jog apgadino A. B. automobilį, tačiau nesutinka, kad tyčia pasišalino iš autoįvykio vietos,eismo įvykio vietą jis palikęs sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų tesiėtumo, ką patvirtina ir jo duoti paaiškinimai, jog jis su nekentėjusiąja atsiskaitė pasiūlydamas jai pinigų, ji juos paėmė ir jis iš įvykio vietos pasišalino, manydamas, kad atsiskaitė. Be to, eismo įvykis buvo visiškai mažareikšmis, nukentėjusiosios automobilis apgadintas visai nežymiai, tačiau teismas neatsižvelgė į veikos mažareikšmiškumą ir nedidelį pavojingumą, taip pat į jo asmenybę, kitas aplinkybes ir skyrė akivaizdžiai per griežtą ir neproporcingą teisės pažeidimui nuobaudą. Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme numatytą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji. Tokiu būdu būtų įgyvendintas proporcinguno principas. Įvertinant, kad jis sąžingai dėl pasitraukimo iš įvykio vietos klydo, R. K. nurodė, kad atsakomybės nevengia, stengėsi susisiekti su nukentėjusiąja, pripažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, pažeidimas nepavojingas, pasekmės mažareikšmės – įlenktas tik automobilio valstybinio numerio ženklas, žmonės nebuvo sužaloti. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, tačiau jam buvo paskirta ne minimali nuobauda, o sankcijose numatyti vidurkiai.
Apeliantas prašė atsižvelgti, kad jis šiuo metu jau dirba, darbo funkcijoms atlikti reikalingas vairuotojo pažymėjimas, žmona bedarbė, serga sunkios formos depresija ir ją reikia nuolat vežioti į gydymo įstaigą, taip apt turi moksleivę dukrą, kurią reikia nuvežti iki mokyklos. Šeimos pajamos buvo tik 800 litų badarbio pašalpa, šiuo metu įsidarbinus, situacija keistųsi jei nebūtų atimtas vairuotojo pažymėjimas. Visos aplinkybės, apelianto nuomone, sudaro kompleksą aplinkybių, kurio pagrindu galima skirti švelnesnė nuobaudą – be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
Kauno apskirties Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apelianto apeliacinį skundą atmesti.
R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčo dėl R. K. kaltės padarius ATPK 127 str. 1 d., 123 str. 1 d. numatytus pažeidimus nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str. 1 d.). R. K. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jo kaltės ir nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d.
ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad R. K. padaryto pažeidimo neneigė, gailėjosi, teismo posėdžio metu taip pat išdėstė aplinkybes, susijusias su incidentu, bendravimu su nekentėjusiąja, nuvažiavimu iš įvykio vietos. Todėl, aukštesniojo teismo nuomone, tai, kad R. K. savo kaltę pripažino ir gailėjosi, pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų R. K. atsakomybę apsprendžiančių aplinkybių. Pirmiausiai atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju R. K. padarytas pažeidmas, numatytas ATPK 127 str. 2 d, dėl kurio jis pasišalino iš įvykio vietos, akivaizdžiai yra mažareikšmis. Tai patvirtina bylos medžiagoje esanti nukentėjusiosio automobilio „Skoda Fabia“ nuotrauka, iš kurios matyti, kad tik nežymiai įlenktas automobilio valstybinis numeris.
Teismas taip pat įvertina tai, kad R. K. po automobilių kontakto iš įvykio vietos nenuvažiavo, išlipęs iš automobilio bendravo su nukentėjusiąja, tačiau ji nesutiko priimti siūlomų 50 litų už padarytą žalą. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios 2014-10-06 paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad vairuotojas išlipo, siūlė 50 Lt, sakė, kad daugiau neturi (b. l. 9), o jai nuėjus ieškoti pasiskolinti telefono, kaip nurodė pati nukentėjusioji, jog paskambinti vyrui pasiklausti kiek gali kainuoti numerio ženklo pakeitimas, R. K. iš įvykio vietos nuvažiavo.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. K. padarytas ATPK 127 str. 2 d. teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas automobilio „Skoda Fabia“ valstybinio numerio ženklas, pažeidimą jis padarė dėl neatsargumo, būdamas blaivus, skubėdamas pas gydytojus. Svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, kad R. K. šiuo metu šeimoje vienintelis dirba, žmona – bedarbė, duktė – dvyliktokė moksleivė.
Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo paskirta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje didesnė nei minimali numatyto dydžio nuobauda, nėra adekvati padarytam pažeidimui, ji pernelyg apsunkins R. K. normalų gyvenimą, todėl tai nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė jo atžvilgiu. Aukštesniojo teismo nuomone, ATPK 20 str. administracinei nuobaudai keliami tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti R. K. paskiriant švelnesnę, negu ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali administracinę nuobaudą. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Įvertinus aplinkybę, kad anksčiau R. K. ne kartą buvo baustas už įvairius KET pažeidimus, už kuriuos jam buvo skiriamos baudos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti taikomas, tačiau trumpesniam laikotarpiui, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,
n u t a r ė :
R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimą pakeisti:
Taikyti ATPK 301 str. ir R. K. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nustatyti šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., subendrinus pagal ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtas nuobaudas, galutinę subendrintą administracinę nuobaudą R. K. paskirti 1013 (vieno tūkstančio trylikos) eurų baudą, pakeičiant paskirtąją baudą į 175 (vieną šimtą septyniasdešimt penkias) valandas nemokamų viešųjų darbų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Gytis Večerskas