Nr. DOK-3847
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05269-2023-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. spalio 14 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unibaltija“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų aiškinimo bei taikymo. Teismo argumentai nepatvirtina išvados, kad pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus nebuvo galima bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas galėjo nustatyti ir nuspręsti, ar trečiojo asmens bei ieškovės sudarytas 2022 m. gruodžio 6 d. susitarimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo gali (ir turi) būti prilyginamas reikalavimo perleidimo sutarčiai, juolab kad pats teismas pripažino, kad šią sutartį sudarydamos šalys nesilaikė atitinkamos (rašytinės reikalavimo perleidimo sutarties) formos. Taigi pats teismas nagrinėjo šį klausimą, todėl nepagrįstai nusprendė bylą grąžinti naujam nagrinėjimui. Formalus motyvavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl asmenų pasikeitimo prievolėje. Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta nesilaikant formos reikalavimų, yra niekinė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės ir trečiojo asmens pasirašytas susitarimas dėl reikalavimo perleidimo, neatitinka sutarties formos reikalavimų, todėl laikytinas niekiniu, o teisė reikšti atsakovei reikalavimus dėl prievolės atsiskaityti priklauso trečiajam asmeniui UAB „Creditreform Lietuva“. Apeliacinės instancijos teismas nurodė ištirti aplinkybes (tikrąją šalių valią dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo) neįvertinęs to, kad ši sutartis buvo sudaryta pažeidžiant įstatymo nustatytą reikalavimą formai.
Kasacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas apeliacinio skundo ribas, pažeidė CPK 320 straipsnio normą. Ieškovė nesiekė pagrįsti reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo bei pagrįstumo, priešingai, ji įrodinėjo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta pirminė reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu reikalavimo teisę įgijo trečiasis asmuo, kad trečiasis asmuo vykdė ieškovės pavedimą, o jo tinkamai neįvykdžius, atlyginimas už darbą nebuvo sumokėtas ir bendradarbiavimas nutrauktas.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais teisiniais argumentais nepagrindžiami CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kartu pažymėtina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams nustatytų reikalavimų, nes ieškovė yra užsienio valstybės juridinis asmuo, todėl kartu su skundu turėjo būti pateiktas kasacinio skundo vertimas į jai suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis) arba nurodytas jos atstovas ar įgaliotas asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami procesiniai dokumentai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, CPK 805 straipsnio 1 dalis).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Unibaltija“ (j. a. k. 304694863) 563 (penkis šimtus šešiasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. spalio 14 d., banko Luminor lėšų pervedimo nurodymu Nr. 3682.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
Agnė Tikniūtė