Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas                            Bylos Nr. 1A-316 -317/2012

Teisėjas: Gerutis Varanavičius                                      Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00281-2011-9

                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.;2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, gynėjai Rasai Kalkauskienei, nuteistajam E. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 282 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. paskirtos nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be sutikimo institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš E. M. priteista 15 000 Lt nukentėjusiajai J. J. neturtinės žalos.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:             

              E. M. nuteistas už tai, jog 2011-05-09 apie 16.40 val., vairuodamas transporto priemonę – dviratį „Discoveri Clasic“ ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 101 pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 69 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, paženklinta dviračių eismui skirta šaligatvio dalimi važiavo ne kuo arčiau dešinio krašto, nesuvaldė vairuojamo dviračio, išvažiavo į kairę pagal dviračio važiavimo kryptį į pėstiesiems skirtą šaligatvio dalį ir parbloškė ten pėsčiąsias J. J. bei J. B., tokiu būdu J. J. sužalodamas sunkiai, o J. B. – nežymiai.

              Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo 2011-11-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam priteistą atlyginti nukentėjusiajai J. J. neturtinę žalą. Skunde nurodo, jog yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, neturi nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto, gyvena su tėvais ir gauna nedidelę socialinę pašalpą, todėl priteista 15000 Lt neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir jis neturi realių galimybių ją atlyginti. Apelianto nuomone, teismas, priteisdamas tokį civilinį ieškinį, neatsižvelgė į jo materialinę padėti, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais.

              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. M. ir jo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

              Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

              Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir civilinio kodekso nuostatos dėl žalos atlyginimo pritaikytos tinkamai.

Kadangi apeliantas nesutinka tik su priteistos neturtinės žalos dydžiu, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendis plačiau neanalizuojamas ir nagrinėjamas apeliacinio skundo ribose (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

              Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji J. J. teisminio nagrinėjimo metu buvo pareiškusi 20 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu sumažino prašomą neturtinės žalos dydį iki 15000 litų.

              Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajai J. J., pagrįstai atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi LR Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose.

              Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli.               Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą suteikta teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis, arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

              Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl to nukentėjusioji patyrė didžiulį fizinį skausmą, nepatogumus, ilgai trunkantį gydymą. Po įvykio ji vis dar jaučia nuolatinį galvos skausmą ir bendrą kūno silpnumą, yra sutrikusi jos koordinacija, atmintis, svaigsta galva, neatsistatė normali klausa, sutriko vestibiuliarinis aparatas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas teisingai įvertino nukentėjusiosios sveikatos būklę, o priteistinos žalos dydį nustatė tinkamai. Įvertinusi padaryto nusikaltimo sunkumą, konkrečias jo padarymo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, taip pat atsižvelgusi į jauną nuteistojo amžių bei galimybę atlyginti padarytą žalą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

              Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 282 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 str., 6.282 str. neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas pakankamai motyvavo, kodėl priteisė iš nuteistojo E. M. būtent 15000 Lt dydžio neturtinę žalą. Kolegija su apylinkės teismo motyvais sutinka, nes jie atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nuosprendį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

n u t a r ė:

              Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Algirdas Jaliniauskas

Teisėjai:                                                                      Algerdas Urbšys

                                                                      Jurgis Kiškis