Civilinė byla Nr. e3K-3-22-823/2025

                Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01027-2023-1 

   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2.8;

   2.6.10.5.2.19; 3.1.7.13

  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazijai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių deliktinės civilinės atsakomybės taikymą sprendžiant dėl nuostolių – bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminiame darbo ginčų nagrinėjimo procese, atlyginimo priteisimo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazijos (toliau – ir Gimnazija) 1742,40 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovė nurodė, kad ji dirba Gimnazijoje fizinio ugdymo vyresniąja mokytoja. Gimnazijos direktorės 2023 m. sausio 20 d. rašto pagrindu Gimnazijos bendruomenės narių etikos ir elgesio normų priežiūros komisijoje (toliau – Etikos komisija) buvo inicijuotas teisės pažeidimo tyrimas dėl etikos normoms prieštaraujančio ieškovės elgesio. 2023 m. vasario 6 d. vykusio Etikos komisijos posėdžio metu buvo priimtas šios komisijos sprendimas, kuriuo konstatuota, kad ieškovė savo elgesiu, kuris nesuderinamas su profesinės etikos vertybėmis, pažeidė etikos ir elgesio normas. Gimnazijos direktorė, gavusi Etikos komisijos pirmininkės 2023 m. vasario 6 d. raštą, priėmė sprendimą ieškovei taikyti sankciją ir 2023 m. vasario 22 d. įvyko pokalbis, jo metu ieškovė buvo supažindinta su Etikos komisijos sprendimu. Ieškovė 2023 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir Darbo ginčų komisija), prašydama panaikinti Etikos komisijos 2023 m. vasario 6 d. sprendimą, tuo tikslu buvo iškelta darbo byla Nr. APS-112-10868/2023. Ieškovė 2023 m. birželio 22 d. darbo byloje pateikė papildomą reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo bylą, atsižvelgdama į tai, kad Gimnazijos Etikos komisija 2023 m. birželio 5 d. panaikino savo pačios 2023 m. vasario 6 d. priimtą sprendimą, kad Gimnazija sumokėjo ieškovei 100 Eur, 2023 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės prašymo netenkino.

4.       Ieškovė teigia, kad ji, darbo byloje gindamasi nuo neteisėtų atsakovės veiksmų, patyrė nuostolių – 1742,40 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė nepagrįstai buvo patraukta atsakomybėn, ieškovės patirtos išlaidos buvo neišvengiamos, nes ji, neturėdama teisinių žinių, negalėjo pati apsiginti nuo neteisėto patraukimo teisinėn atsakomybėn. Ieškovė nurodytus nuostolius patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tarp kurių ir ieškovei padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

5.       Atsakovė Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės 2023 m. liepos 3 d. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinė byla Nr. el2-9820-l 135/2023) buvo prašoma priteisti iš atsakovės 1742,20 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimo. Ši byla yra civilinės bylos Nr. el2-9820-l135/2023 tęsinys, todėl ir reiškiant ieškinį nagrinėjamoje byloje turėjo būti prašoma priteisti ne nuostolių, o būtent išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 217 straipsnio 3 dalį ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018), darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas. Be to, kai kurios teisinės paslaugos, kurių išlaidų atlyginimo reikalaujama, buvo nebūtinos arba net nebuvo suteiktos ieškovei.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė 

6.       Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1306,40 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 996,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo taikyti atsakovei civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės nuostolių – bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato atstovavimo išlaidos ikiteisminiame darbo ginčų nagrinėjimo procese Darbo ginčų komisijoje, atlyginimą. Atsakovė nesutinka su ieškiniu remdamasi DK 217 straipsnio 3 dalimi, tačiau nenurodo motyvų, kodėl byloje negali būti taikomos civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, juolab kad ieškovė neprašo taikyti DK 217 straipsnio 3 dalies, o šalių ginčą kvalifikuoja kaip ginčą dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Teismo vertinimu, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018 tik patvirtina, kad šalių bylinėjimosi išlaidos darbo ginčų komisijoje nėra priteisiamos vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalies nuostata, tačiau nepatvirtina, kad nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

8.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime yra nurodęs, jog, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su šio straipsnio 2 dalimi, žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš pažeistų teisių ar laisvių gynimo teisme būdų (2013 m. liepos 5 d. nutarimas); Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą (2000 m. birželio 30 d., 2017 m. gegužės 19 d. nutarimai); iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Bendrieji konstituciniai žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui pagrindai kyla iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų (2010 m. vasario 3 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai); įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (2010 m. vasario 3 d. nutarimas).

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nors nėra suformuotos teismų praktikos bylose, kurių faktinės aplinkybės būtų tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, pagal teismų formuojamą praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose įstatymas taip pat nenustatė advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo asmeniui, kurio atžvilgiu buvo nutraukta byla, tokiam asmeniui buvo pripažinta galimybė deliktinės atsakomybės pagrindais reikšti civilinį ieškinį dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo iš asmens, pagal kurio skundą buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015).

10.       Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais atsakovės teiginius, kad ieškovei nebuvo reikalingas advokato atstovavimas Darbo ginčų komisijoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra darbdavė, Gimnazija, stipresnioji ginčo šalis. Ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir, pasinaudodama savo teise turėti atstovą, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu. Teismo vertinimu, ši teisė negali būti ribojama, todėl negalima teigti, kad ieškovė advokato paslaugomis naudojosi nepagrįstai.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės galimas etikos pažeidimas Etikos komisijoje iš esmės nebuvo tirtas, Gimnazijos direktorės 2023 m. sausio 20 d. rašte Etikos komisijai tik nurodyti ieškovės pažeidimai bei etikos taisyklių normos, šios buvo pateiktos kaip faktai, o ne kaip įtarimas, tokiu būdu Etikos komisijai suformuojant išankstinę nuomonę, prie rašto nepateikti įrodymai, nenurodyti asmenys, galintys patvirtinti nurodytus faktus, įrodymai nepateikti ir Darbo ginčų komisijai. Etikos komisijai svarstant Gimnazijos direktorės 2023 m. sausio 20 d. raštą nebuvo ištirti įrodymai, nors nurodyta, kad ieškovė pažeidė etikos ir elgesio normas, tačiau nenurodyta, kokias normas ji pažeidė, nebuvo pridėta rašytinių įrodymų. Teismo vertinimu, toks procesas prieš ieškovę buvo nesąžiningas ir neteisėtas, tai pripažino ir pati atsakovė (buvo panaikintas Gimnazijos Etikos komisijos 2023 m. vasario 6 d. priimtas sprendimas, ieškovei sumokėti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti).

12.       Nusprendęs, kad atsakovės padaryti pažeidimai yra akivaizdūs, pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės didesnės kaltės laipsnį, jos akivaizdų aplaidumą, nesilaikymą pačios sukurtų ir patvirtintų taisyklių, prieštaravimą teisės bendriesiems ir procesiniams principams. Teismas, pripažinęs tai piktnaudžiavimu teisėmis, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę.

13.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ieškovės prašomų atlyginti nuostolių dydį, nusprendė, kad ieškovė nepagrįstai prašo kaip nuostolių atlyginimą priteisti atlyginti 435,60 Eur (360 Eur + 21 proc. PVM) išlaidas, susijusias su pasiruošimu nagrinėti bylą Darbo ginčų komisijos posėdyje, nes posėdis nevyko, advokatas jame nedalyvavo, todėl nusprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 1306,40 Eur nuostolių, susidariusių pasinaudojus advokato pagalba Darbo ginčų komisijoje, atlyginimą.

14.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. birželio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

15.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazijos direktorės 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-11 buvo sudaryta gimnazijos bendruomenės narių etikos ir elgesio normų priežiūros komisija. Gimnazijos direktorė 2023 m. sausio 20 d. kreipėsi į Etikos ir elgesio priežiūros komisiją prašydama išnagrinėti fizinio ugdymo vyresniosios mokytojos A. D. ir kitos mokytojos elgesį ir priimti sprendimą, nurodant, ar jų elgesyje yra etikos ir elgesio normų pažeidimų. Etikos komisija 2023 m. vasario 6 d. nusprendė, kad ieškovė ir kita mokytoja savo elgesiu, kuris nesuderinamas su profesinėmis etikos vertybėmis, pažeidė etikos ir elgesio normas. Atsižvelgdama į komisijos išvadą, Gimnazijos direktorė taikė ieškovei moralinio poveikio priemonę – pokalbį 2023 m. vasario 22 d.

16.       2023 m. gegužės 17 d. advokatas Erikas Rugienius ieškovės vardu surašė ieškinį dėl minėto komisijos sprendimo panaikinimo, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. D. ieškinį atsakovei Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazijai dėl Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ dėl gimnazijos bendruomenės narių etikos ir elgesio normų priežiūros komisijos sprendimo panaikinimo kaip pateiktą nepasinaudojus ginčo išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovė 2023 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijai pateikė tą patį ieškinį. Atsakovė atsiliepime į ieškovės pateiktą prašymą nurodė, kad Etikos komisijos 2023 m. vasario 6 d. priimtas nutarimas 2023 m. birželio 5 d. buvo panaikintas. Vėliau, ieškovei pateikus prašymą priteisti jai iš Gimnazijos 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, Gimnazija šį ieškovės prašymą patenkino.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018 pateikti išaiškinimai leidžia spręsti, jog šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas darbo ginčų komisijoje negali būti priteisiamas vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalies nuostata, tačiau nepatvirtina, kad jis negali būti priteisiamas vadovaujantis deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. 

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad kituose ikiteisminio nagrinėjimo procesuose taip pat buvo taikoma praktika, kai advokato pagalbos išlaidų atlyginimas nebuvo priteisiamas, tačiau vėliau tokia praktika buvo pakeista remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo pripažinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla, – tokiam asmeniui pripažinta teisė reikšti civilinį ieškinį dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo iš asmens, pagal kurio skundą administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta, deliktinės atsakomybės pagrindais. Atitinkamai išaiškinta, kad naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio aspektu tik konstatavus, kad asmuo piktnaudžiavo teise, sąmoningai nepaisė rūpestingumo ir atidumo imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015).

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei buvo reikalingas advokato atstovavimas Darbo ginčų komisijoje, nes DK 223 straipsnio 2 dalyje išvardyta daugybė aplinkybių, kurios turi būti nurodytos prašyme, kad būtų tinkamai apginta asmens pažeista teisė. Pažymėtina, kad pati atsakovė ikiteisminiame ginčo nagrinėjimo procese naudojosi advokato pagalba, patyrė išlaidų, tačiau jos buvo apmokėtos iš mokyklos biudžeto, t. y. asmeniškai nei Gimnazijos direktorė, nei Etikos komisijos nariai jokių nuostolių nepatyrė, skirtingai negu ieškovė, kuri, kaip fizinis asmuo, asmeniškai turėjo mokėti advokatui už jo suteiktas teisines paslaugas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė, pasinaikindama Etikos komisijos sprendimą ir atlygindama ieškovei 100 Eur neturtinę žalą, pripažino savo klaidą ar bent jau nebuvo tikra dėl pagrįsto bei teisėto ginčo nuobaudos taikymo ieškovei. Ieškovė, siekdama apginti savo teises, pasinaudodama teisės aktų suteikta galimybe, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, pasinaudodama savo teise turėti atstovą, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu. Teismo vertinimu, šios teisės jokie įstatymai negali riboti, todėl negalima teigti, kad ieškovė advokato paslaugomis naudojosi nepagrįstai. Taigi, tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21.       Kasaciniu skundu atsakovė Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2018 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018, kurioje nurodyta, kad DK 217 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai įtvirtinta nuostata, jog darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtų išlaidų atlyginimas nepriteisiamas. Ši nuostata vertintina kaip imperatyvi. Teismai byloje nepagrįstai taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nes ginčo santykiams turėjo būti taikytos teisės normos, reglamentuojančios darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą (DK 217 straipsnio 3 dalis). Be to, teismai, pažeisdami DK 4 straipsnio 2 dalį, Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą nepagrįstai aiškino ir taikė plačiai, nes šiame nutarime nėra pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo bylą išnagrinėjus darbo ginčų komisijoje.

21.2.                      Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota kasacinio teismo praktika, darbuotojo patirti nuostoliai, kuriuos sudaro išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ginantis nuo neteisėtų darbdavio veiksmų (ginantis nuo darbdavio piktnaudžiavimo teise) darbo ginčų komisijoje, jokiais atvejais negali būti priteisti kaip žala, remiantis deliktinę atsakomybę reguliuojančiomis teisės normomis.

22.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018 pateiktais išaiškinimais, nes nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, kurias šalis patyrė ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, gali būti priteistos kitai ginčo šaliai taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) aštuntame skyriuje įtvirtintas proceso teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas buvo sprendžiamas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

22.2.                      Teismams pripažinus, kad atsakovė, patraukdama ieškovę teisinėn atsakomybėn, piktnaudžiavo teise ir tokiu būdu padarė ieškovei žalos, t. y. nustačius piktnaudžiavimo teise faktą bei deliktą, kuris sukėlė žalą (nuostolius), neturi reikšmės tokių nuostolių kilmė. Tokiu atveju nuostoliais neabejotinai gali būti pripažintos ir darbuotojo, ginantis darbo ginčų komisijoje nuo darbdavio piktnaudžiavimo teise (darbdavio neteisėtų veiksmų), advokatui už jo teikiamas paslaugas sumokėtos lėšos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

23.       Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Iš esmės tapatus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje.

24.       Konstitucinis Teismas, remdamasis Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, ne kartą yra nurodęs, kad pagal Konstituciją teismas neturi locus standi (teisės kreiptis į teismą) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimas). Taigi, teismas privalo pagrįsti būtinumą konkrečioje byloje taikyti teisės normą, dėl kurios atitikties Konstitucijai kreipiasi į Konstitucinį Teismą.

25.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje, remdamasi deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, prašė teismo priteisti iš atsakovės Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazijos 1742,40 Eur nuostolių atlyginimą. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad sumą, kurios priteisimo ieškovė reikalauja iš atsakovės, sudaro advokato pagalbos išlaidos, ieškovės patirtos nagrinėjant tarp šalių kilusį darbo ginčą darbo ginčų komisijoje.

26.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas byloje turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020, 27 punktas). Tinkamas įstatymų taikymas teismui priimant sprendimus ir juos vykdant yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis).

27.       Santykius, atsirandančius nagrinėjant ginčus tarp darbo santykių dalyvių, reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK 1 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra DK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos DK normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. DK 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei.

28.       Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje DK 217 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų kompetenciją, 3 dalyje (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos. Taigi, ginčo šalių išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) reglamentuotas DK, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisės spraga, kuri galėtų būti užpildyta taikant civilinius santykius (civilinę deliktinę atsakomybę) reglamentuojančias teisės normas. Priešingai nei nusprendė šią bylą nagrinėję teismai, sprendžiant dėl ieškovės atsakovei šioje byloje pareikšto reikalavimo turi būti taikoma DK 217 straipsnio 3 dalis, kaip specialioji norma, imperatyviai draudžianti išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, atlyginimo priteisimą.

29.       Su civilinio proceso tikslais tinkamai taikyti įstatymus, aiškinti ir plėtoti teisę yra susijęs CPK 3 straipsnio 3–5 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas. Teismas, nagrinėdamas konkrečią civilinę bylą ir siekdamas tinkamai taikyti įstatymus, aiškinti ir plėtoti teisę, inter alia (be kita ko) privalo, esant pagrindui manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus (Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas).

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl toliau dėstomų motyvų yra pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje byloje taikytina DK 217 straipsnio 3 dalies norma tiek, kiek joje įtvirtintas absoliutus ginčo šalių išlaidų, patirtų nagrinėjant individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje, atlyginimo draudimas, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Dėl asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir DK 217 straipsnio 3 dalies galimo prieštaravimo Konstitucijai

31.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su šio straipsnio 2 dalimi, žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš pažeistų teisių ar laisvių gynimo teisme būdų (2013 m. liepos 5 d. nutarimas); Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą (2000 m. birželio 30 d., 2017 m. gegužės 19 d. nutarimai); iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Bendrieji konstituciniai žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui pagrindai kyla, inter alia, iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų (2010 m. vasario 3 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai); įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (2010 m. vasario 3 d. nutarimas).

32.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal šio straipsnio 4 dalies 3 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

33.       Teisės doktrinoje pažymima, kad bylinėjimosi išlaidas galima laikyti viena iš turtinių praradimų (nuostolių), susijusių su pažeistos teisės gynimu, rūšių (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007, p. 25). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kartu pažymint, kad nuo tiesioginių nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos skiriasi visų pirma tuo, jog joms atlyginti įstatymas nustato specialią tvarką, t. y. bylinėjimosi išlaidos atlyginamos toje byloje, kurioje jos patirtos, ir laikantis specialių atitinkamame proceso įstatyme nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 36 punktas; 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024, 112 punktas). Advokato pagalbos sprendžiant kilusį ginčą dėl teisės išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 41 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 115 punktas). 

34.       Nors bylinėjimosi išlaidos (nuostoliai dėl proceso) paprastai atlyginamos pagal specialias proceso įstatymų nustatytas taisykles, jų atlyginimo principai iš esmės atitinka bendruosius CK įtvirtintus žalos atlyginimo principus, t. y. tokio pobūdžio išlaidos turi būti atlyginamos procesą laimėjusiam asmeniui, jei jos atitinka pagrįstumo ir būtinumo kriterijus ir nėra reikšmingų aplinkybių, leidžiančių teismui konkrečiu atveju nukrypti nuo nurodytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).  Bylinėjimosi išlaidų institutas, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą suponuoja, inter alia, teismo pareigą teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą; iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylantis draudimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, inter alia, reiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų neleidžiama teismui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimo; teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso nuo bylos šalių sąžiningumo, jų patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nuo to, kiek jų reikalavimai buvo patenkinti teismui išsprendus bylą, kitų reikšmingų aplinkybių (Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d., 2024 m. birželio 27 d. nutarimai).

36.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagrįstos ir būtinos išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę (tiek patenkančios, tiek nepatenkančios į specialią bylinėjimosi išlaidų kategoriją), turi būti visiškai ar iš dalies atlyginamos jas patyrusiam asmeniui. Antai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024 konstatuota, kad ieškovo turėtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, konkrečiu atveju nepatenkančios į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, tačiau ieškovo patirtos ginant savo teises nuo atsakovės padaryto pažeidimo, atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės atsakovų neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos. Sprendžiant dėl neteisėtai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismui panaikinus savivaldybės valdžios institucijos nutarimą skirti administracinę nuobaudą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka; dėl šios priežasties, vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015, kuria, be kita ko, vadovavosi ir šią bylą nagrinėję teismai, išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog nuostatų dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ATPK nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kai administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal nukentėjusio asmens skundą, yra nutraukiama, turi teisę pareikšti reikalavimą dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Vis dėlto būtina pažymėti, kad nė vienu iš nurodytų atvejų įstatyme nebuvo tiesiogiai įtvirtintas atitinkamos kategorijos procesinio pobūdžio išlaidų atlyginimo priteisimo draudimas, kuris yra įtvirtintas nagrinėjamam ginčui aktualioje DK 217 straipsnio 3 dalyje. Pripažinus ginčo šalies teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, atlyginimą vėliau prisiteisti pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, šio įstatyme aiškiai įtvirtinto draudimo būtų akivaizdžiai nepaisoma.

37.       Aiškindamas DK normas, galiojusias iki 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios DK 217 straipsnio 3 dalies redakcijos, kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, kuri yra privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos, ir darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti šį klausimą, kai jis iškyla, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015). Kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas išsprendžiamas taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 41 punktas). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką išlaidos, šalies patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, buvo priskirtos bylinėjimosi išlaidų, paskirstytinų CPK nustatyta tvarka, kategorijai. Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į atitinkamus teisinio reglamentavimo pokyčius, konstatuota, kad DK 217 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvi, reiškianti, jog nei darbo ginčų komisija, nei teismas neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja; ši teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas darbo ginčų komisijoje, tiek ir tuo atveju, kai tokio pobūdžio darbo ginčas, išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018, 28, 34 punktai).

38.       Įstatymų leidėjo ketinimus, DK 217 straipsnio 3 dalies nuostata siektus įgyvendinti tikslus ir uždavinius atskleidžia įstatymo, kuriuo ši teisės norma įtvirtinta (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija), parengiamoji medžiaga. DK 217 straipsnio 3 dalies esmė – įtvirtinti (užtikrinti) nemokamą ikiteisminį darbo ginčo nagrinėjimo procesą, kuriame šalių patiriamos bylinėjimosi išlaidos joms yra iš viso neatlyginamos. Taigi, kreipdamasi į darbo ginčų komisiją ir šiai nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės šalis gali naudotis advokato paslaugomis, tačiau, vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, negali tikėtis turėtų išlaidų šioms paslaugoms atlyginimo priteisimo iš antrosios šalies ir turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018, 28, 31 punktai).

39.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės turiniui keliami minimalūs reikalavimai (DK 223 straipsnio 2 dalis) iš esmės turėtų užtikrinti galimybę ginčą darbo ginčų komisijoje išnagrinėti be profesionalaus teisininko dalyvavimo, šią bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į individualios bylos aplinkybes (inter alia, į tai, kad ieškovė yra silpnesnioji darbo santykių šalis, kita ginčo šalis (darbdavė) ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu naudojosi advokato paslaugomis), vienareikšmiškai pripažino, kad advokato teisinė pagalba ieškovei buvo reikalinga. Pažymėtina, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę nei priešinga šalis padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 16 punktą ir jame nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Atsižvelgiant į individualių darbo ginčų specifiką, akivaizdu, kad darbdavio galimybės savo sąskaita naudotis advokato paslaugomis dažniausiai yra didesnės nei darbuotojo, o tai savo ruožtu gali lemti darbuotojo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, o kartu ir Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, suponuojančios asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (Konstitucinio Teismo 2015 m. liepos 9 d., 2018 m. spalio 11 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimai), pažeidimą.

40.       Pagal nagrinėjamai bylai aktualų DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismui nėra suteikta teisė priteisti darbo ginčą laimėjusiai šaliai jos darbo ginčų komisijoje turėtas išlaidas (inter alia, advokato pagalbos išlaidas) atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes (patirtų išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, šalies sąžiningumą ir kt.). Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, kelia abejonių dėl aptariamos įstatymo nuostatos atitikties Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir ją aiškinančiai Konstitucinio Teismo jurisprudencijai (šios nutarties 35 punktas), taip pat Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, pagal kuriuos asmeniui padaryta žala (įskaitant procesinio pobūdžio nuostolius, susijusius su pažeistos teisės gynimu) turėtų būti teisingai atlyginta (šios nutarties 31 punktas).

41.       Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, kad teisė turėti advokatą  yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą (2021 m. kovo 19 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatyme įtvirtinus besąlyginį ginčo šalių išlaidų (inter alia, advokato pagalbos išlaidų), patirtų nagrinėjant ginčą privaloma ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje, atlyginimo draudimą, šių sąlygų yra nesilaikoma.

42.       Dėl nurodytų argumentų visumos teisėjų kolegija stabdo civilinės bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų išspręstas byloje taikytino įstatymo atitikties Konstitucijai klausimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 356 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1, 2 dalims, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Sustabdyti civilinės bylos Nr. e3K-3-22-823/2025 nagrinėjimą, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Goda Ambrasaitė-Balynienė

Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė