Civilinė byla Nr. e2-506-328/2020

(Proceso Nr. 2-06-3-07502-2019-7)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;. 2.6.1.5; 2.6.2.2; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai D. B.,

atsakovei D. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BRC Finance“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,(duomenys neskelbtini)“ ir D. L. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama solidariai iš atsakovių priteisti 1 032,18 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo,  bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. spalio 9 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BRC Finance“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta automobilio Mercedes-Benz S 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), 60 mėnesių laikotarpiui. Sutartyje buvo pridėtas mokėjimo grafikas, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti nustatyto dydžio įmokas – 950,45 Eur (pirmoji įmoka 14 998,71 Eur), taip pat kitus mokesčius, kurie padengia Sutarties administravimo, t. y. įvairių dokumentų rengimą. Ieškovė įvykdė savo prievoles pagal Sutartį tinkamai t. y. perdavė automobilį, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutarties tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo Sutarties priede numatytų mokėjimų, todėl susidarė skola 1 032,18 Eur sumai. Prievolių pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimui 2018 m. spalio 9 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis tarp ieškovės ir Laiduotojo (D. L.). Laiduotojas minėta laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles ieškovei. Nurodė, jog ieškovė vis ragino atsakovę tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė ir toliau Sutarties tinkamai nevykdė, į raginimus nereagavo, todėl Sutartį ieškovė 2019 m. liepos 26 d. vienašališkai nutraukė.

Atsakovė D. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog ieškovė išperkamosios nuomos sutartį nutraukė ir tuo pačiu atsiėmė automobilį. Pažymėjo, jog skola apskaičiuota su automobilio (turto) išpirkimo įmokomis ir palūkanų įmokomis. Ieškovei atsiėmus automobilį, turto išpirkimo įmokos yra paskaičiuotos neteisėtai, kadangi tokiu būdu ieškovė gauna nepagrįstą turtinę naudą, t. y. automobilį (bei pinigines lėšas už parduotą automobilį tretiesiems asmenims) ir automobilio (turto) išpirkimo įmokas, gautas iš atsakovų. Be to, laidavimo sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad atsiradus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skoloms ar kitiems sutarties pažeidimams, dėl kurių būtų nutraukta išperkamosios nuomos sutartis, ieškovė įsipareigoja perleisti automobilį laiduotojai už likutinę vertę su skolomis, kuri būtų susidariusi sutarties nutraukimo dieną. Ieškovė taip pat įsipareigojo su atsakove sudaryti išperkamosios nuomos sutartį, nekeičiant sutarties sąlygų. Ieškovei nutraukus Sutartį, atsakovė kreipėsi dėl automobilio įsigijimo. Tačiau ieškovė atsisakė sudaryti išperkamosios nuomos sutartį ir tuo pažeidė laidavimo sutarties sąlygas.

Atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalis).

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais, mano, jog ieškinys įrodytas. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovė D. L. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Paaiškino, jog iš byloje pateiktų dokumentų mato, kad yra pažeistas Sutarties 11.1.1 punktas, kuriuo ieškovė turėjo imtis veiksmų ir nutraukti Sutartį prieš terminą ir atsiimti automobilį. Pradelstos vykdyti prievolės suma viršijo 10 proc. ir atitiko Sutarties 11.1.1 sąlygas ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė pati rizikavo priimdama tokį sprendimą, nesilaikydama Sutarties punkto, nori primesti atsakovei susimokėti skolas. Mano, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai, išrašo sąskaitas, kurios neturėjo būti išrašomos. Pažymėjo, jog ieškovė yra gavusi pradinę įmoką, atsiėmė automobilį. Tvirtino, jog ieškovė perkelia rizikas jai susimokėti. Nurodė, jog sutartis turėjo būti nutraukta 2019 m. gegužės 20 d. Skolos nepripažįsta, mano, jog tai ieškovės rizikos kaina. Papildomai paaiškino, jog sutinka sumokėti delspinigius, apskaičiuotus už 2019 m. gegužės mėn.

Atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (jos atstovai) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalis). Byla nagrinėjama atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (jos atstovams) nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 9 d. tarp ieškovės UAB ,,BRC Finance“ (nuomotojas) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (nuomininkas) sudaryta Automobilio išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria nuomotojos įsipareigojo perduoti nuomininkui 60 mėn. laikotarpiui automobilį Mercedes Benz S350, o nuomininkas įsipareigojo automobilį priimti ir sumokėti Sutarties 4 straipsnyje nurodytus nuomos mokesčius (Sutarties 1 punktas) (el. b. l. 6-17). 2018 m. spalio 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės D. L. sudaryta Laidavimo sutartis, kuria atsakovė (laiduotoja), laiduojanti už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo atsakyti kreditorei jeigu skolininkė neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Laidavimo sutarties 1 punktas) (el. b. l. 18).

Iš byloje pateiktų duomenų (el. susirašinėjimo) nustatyta, jog atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, vėlavo mokėti įmokas, 2019 m. gegužės 7 d. vėlavo sumokėti įmokas už 3 mėnesius (el. b. l. 20, 26, 28, 30). 2019 m. liepos 26 d. pranešimu dėl vienašališko sutarties nutraukimo ieškovė informavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jog nuo 2019 m. liepos 26 d. vienašališkai nutraukia Sutartį, nurodė, jog nuomininkė įmokas sumokėti vėluoja 117 dienų, skola sudaro 3 750,42 Eur, pareikalavo grąžinti automobilį (el. b. l. 23). Automobilis iš nuomininko saugojimui priimtas 2019 m. rugpjūčio 9 d. (el. b. l. 76). Iš byloje pateiktos mokėjimų ir sąskaitų lentelės turinio matyti, jog iki 2019 m. liepos 1 d. atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo pagal Sutartį sumokėti 23 709,90 Eur sumą, o sumokėjo 19 959,48 Eur (el. b. l. 77).

 Ieškovė atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašė ir pateikė apmokėti 2019 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį (išperkamo automobilio vertės dengimas ir palūkanos) 950,46 Eur sumai už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. (el. b. l. 27). Ieškovė 2019 m. birželio 30 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas iki 2019 m. liepos 30 d.) 81,72 Eur delspinigių sumai už gegužės (42,31 Eur) ir birželio (39,41 Eur) mėnesius (el. b. l. 29).

Dėl skolos priteisimo

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalis). Įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma) (CK 6.503 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1- 6.4 straipsniai). Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, perdavė atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę, atsakovė automobilį gavo, tačiau Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pagal šalių sutartą grafiką tinkamai įmokų nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis),

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo prievolę pažeidė, nes Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, įmokų nemokėjo, praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Sutarties nutraukimo dieną pradelstų sumokėti įmokų sumą sudarė 3 750,42 Eur. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, jog reikalavimą šioje byloje sudaro nuomos mokesčio skola pagal 2019 m. liepos 1 d. sąskaitą (950,46 Eur) bei delspinigiai už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą 2019 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. pagal 2019 m. birželio 30 d. sąskaitą (81,72 Eur). Sutartis nuomotojo vienašališkai nutraukta 2019 m. liepos 26 d., tačiau transporto priemonė nuomotojui grąžinta tik 2019 m. rugpjūčio 9 d. Pagal Sutarties 4.1.1 punktą nuomininkas įsipareigojo mėnesio nuomos mokestį, kurio dydis yra 950,45 Eur, sumokėti nuomotojui ne vėliau kaip iki pirmos mėnesio dienos. Pagal bylos medžiagą nustatytatyta, jog nuomininkė nuo 2018 m. gruodžio mėn. (2018 m. gruodžio 1 d. įmoką sumokėjo iš dalies, kitą mokėjimą atliko tik 2019 m. sausio 21 d.) vėlavo mokėti nuomos mokestį, po Sutarties nutraukimo automobiliu naudojosi iki 2019 m. rugpjūčio 9 d.. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovės reikalavimas padengti nuomos mokesčio įmoką pagal 2019 m. liepos 1 d. sąskaitą yra pagrįstas. Įstatymas numato, jog nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Sutartį pažeidė, nuomos mokesčio nemokėjo, po Sutarties nutraukimo automobiliu naudojosi iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., todėl reikalavimas priteisti nuomos mokestį pagal 2019 m. liepos 1 d. sąskaitą, pagrįstas, todėl  tenkintinas (CK 6.59 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, Sutarties 3.1.3 punktas, 4.1.1 punktas).

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ praleido prievolės įvykdymo terminus už 2019 m. gegužės mėn. bei 2019 m. birželio mėn., todėl ieškovė pateikė 2019 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą 81,72 Eur delspinigiams. Šalys Sutartyje susitarė, jog nuomininkui vėluojant Sutarties priede Nr. 2 (įmokų grafikas) nustatytu laiku sumokėti periodinę įmoką, nuomininkas moka nuomotojui 0,05 proc. palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki tinkamo periodinės įmokos sumokėjimo (Sutarties 7.2.1 punktas). Sutarties Bendrosios dalies 2.6 punkte numatyta, jog klientas laiku neįvykdęs piniginės prievolės pagal Sutartį, privalo už kiekvieną termino praleidimo dieną sumokėti bendrovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas paleistas (el. b. l. 11). Byloje pateikti įrodymai (Sutarties priedas Nr. 2 – įmokų grafikas, mokėjimų ir sąskaitų lentelė ir kt.) patvirtina, jog atsakovė nustatytu terminu nuomos mokesčio, 2019 m. gegužės 1 d. bei 2019 m. birželio 1 d., nemokėjo, dalį įsiskolinimo padengė tik 2019 m. birželio 14 d. mokėjimu ( 1 150 Eur), todėl privalo už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą sumokėti delspinigius (CK 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl prievolės solidarumo

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, jog už atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prievolės pagal Sutartį įvykdymą laidavo atsakovė D. L.. Laidavimo sutartimi atsakovė D. L. įsipareigojo atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal Sutartį, bet ne daugiau negu pagrindinės prievolės suma (Laidavimo sutarties 3 punktas); skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari, t. y. kreditorius turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek bet kuris iš jų atskirai (Laidavimo sutarties 4 punktas). Pagal Laidavimo sutarties 5 punktą, laiduotojas atsako ir už pagrindinės prievolės įvykdymą ir už palūkanų sumokėjimą bei už nuostolių atlyginimą ir netesybų sumokėjimą.

Kai prievolė yra solidarioji, kreditorius savo reikalavimą gali reikšti tiek visiems, tiek vienam iš bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovė D. L. įsipareigojo už prievolės įvykdymą atsakyti solidariai su atsakove,  pareiga atsiskaityti kilo ir laiduotojai D. L.. be to, Laidavimo sutartimi šalys sutarė, užtikrinimo prievolė galios tol, kol bus sumokėtos visos įmokos pagal sutartį (Laidavimo sutarties 10 punktas), todėl  ieškovės reikalavimas iš atsakovių solidariai priteisti skolą ir delspinigius yra pagrįstas (CK 6.81 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė D. L. nurodė, jog ieškovė pažeidė Sutartį, laiku Sutarties nenutraukė, tai yra esminis sutarties pažeidimas, ieškovė neteisėtai reikalauja skolos. Byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų kontekste atsakovės argumentai pripažintini nepagrįstais (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Sutarties 11 punktas įtvirtina ieškovės (nuomotojos) teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jei klientas padaro bent vieną iš esminių sutarties pažeidimų, nurodytų šiame punkte. Pagal Sutarties 11.1.1. punktą Sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama, jeigu klientas ilgiau nei 1 (vieną) mėnesį nevykdo Sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal Sutartį ir tokios pradelstos vykdyti prievolės suma yra ne mažesnė nei 10 (dešimt) proc. neišpirktos turto vertės (el. b. l. 14). Pastebėtina, jog Sutartyje yra įtvirtinta ieškovės teisė, bet ne pareiga prieš terminą nutraukti šalių sudarytą Sutartį esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.193 straipsnis). Įstatymas numato, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CK 6.200 straipsnis, įtvirtinantis sutarčių vykdymo principus, numato, jog šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys (šalių susirašinėjimas, sąskaitų ir mokėjimų lentelė ir kt.) patvirtina, jog ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė, sudarė atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąlygas bei galimybes pašalinti Sutarties pažeidimus, siekė išsaugoti Sutartį (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybė, jog ieškovė po nustatyto esminio sutarties pažeidimo Sutarties nenutraukė, neatleidžia nuomininkės ir/ar laiduotojos nuo pareigos tinkamai vykdyti Sutartį (CPK 185 straipsnis). Priešingas Sutarties bei sutartinių santykių aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo principams, neatitiktų įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014; kt.). 

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuomininkė Sutartį pažeidė, praleido piniginės prievolės vykdymo terminą, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti pradelstą mokėti nuomos mokestį bei iš kaltosios šalies reikalauti netesybų (CK 6.81 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Šalių susitarimas dėl galimybės laiduotojai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir nuomininkei sudaryti automobilio išperkamosios nuomos sutartį esant numatytiems pagrindams (el. b. l. 19), per se (savaime), byloje nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė pažeidė Laidavimo sutartį. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė su D. L. sudaryti sutartį atsisakė, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti duomenys tik patvirtina aplinkybę, jog šalys dėl naujos sutarties sudarymo tarėsi, ieškovė pateikė informaciją, kokiomis sąlygomis nauja sutartis gali būti sudaryta (el. b. l. 46-48). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės ir atsakovės D. L. papildomas susitarimas nėra šios civilinės bylos dalykas, be to, įvertinus šalių sudarytos Sutarties bei Laidavimo sutarties nuostatas, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovei D. L. nekilo pareiga atsakyti pagal pagrindinę prievolę (CK 6.81 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškovė įrodė ieškinio reikalavimus, todėl vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys tenkintinas ir solidariai iš atsakovių ieškovei priteistina 1 032,18 Eur skola.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovių priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 21), patyrė 704,91 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (el. b. l. 94,114). Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovių lygiomis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 727,91 Eur sumai, po 363,95 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir D. L. 1 032,18 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt dviejų eurų 18 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BRC Finance“ naudai.

Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir D. L. po 363,95 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,BRC Finance“. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                               Dalė Žukauskienė