VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

(S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,

sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,

dalyvaujant vertėjai Olgai Macijauskienei,

ieškovui S. K., jo atstovui advokatui Aleksui Olegui Likui,

atsakovei R. K., jos atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui S. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių,

n u s t a t ė :

ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą 1988 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto Civilines metrikacijos skyriuje įrašo N r. 3274, tarp S. K. ir R. K. (po santuokos – K.) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti sutuoktinių turtą tokia proporcija:

• Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kurto vidutinė rinkos verte 24 705,00 EUR, lieka asmenine R. K. nuosavybe;
• 35/166 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8 976,45 EUR, lieka asmenine S. K. nuosavybe;
• 250/1660 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidurinė rinkos vertė 6 411,75 EUR, lieka asmenine S. K. nuosavybe;
• žemes sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė 8 254,00 EUR lieka asmenine S. K. nuosavybe;
• ½ dalis pastato pirties, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau - Pirtis), kurio vidutine rinkos verte 6 922,00 EUR, lieka asmenine S. K. nuosavybe;
• 2000 m. gamybos krovininis automobilis Mercedes Benz 313, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos verte 2 750,00 EUR, lieka asmenine R. K. nuosavybe;
• 2000 m, gamybos transporto priemone Citroen Jumper, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidurine rinkos verte 1 400,00 EUR, lieka asmenine R. K. nuosavybe;
• 2004 m. gamybos transporto priemone BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 6 200,00 EUR, lieka asmenine R. K. nuosavybe;
• 1996 m. gamybos transporto priemone Nissan Sunny, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 0 EUR, lieka asmenine R. K. nuosavybe;
• viešajame registre neregistruotas 170,00 kv. m. gyvenamasis namas (statybos metai 2009/2014 m.), kurio vidutinė rinkos vertė 103 394,00 EUR, lieka asmenine S. K. nuosavybe;

ieškovas taip pat prašė teismo priteisti atsakovei 49 451,60 EUR kompensaciją už po santuokos nutraukimo ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; nustatyti, jog po santuokos nutraukimo iškilę reikalavimai bus laikomi tik tos šalies, kurios vardu ši prievolė priimta, asmeniniais įsipareigojimais bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Tokie įsipareigojimai bus vykdomi ir/ar išieškomi tik iš šalies, prisiėmusios tokį įsipareigojimą, asmenine nuosavybe turimų lėšų/turto; nustatyti, jog po santuokos nutraukimo ieškovas S. K. pasilieka iki tol turėtą pavardę – K.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoką su atsakove sudarė 1988 m. rugpjūčio 6 d. Esant santuokoje susilaukė dviejų sūnų – A. K. ir D. K., kurie šiai dienai yra pilnamečiai (22 metų ir 25 metų amžiaus). Teigia, kad jau daugiau negu ketverius metus su atsakove R. K. nebegyvena kartu, nes gyvenimas kartu tapo neįmanomas ir nepakenčiamas, dėl ko buvo priverstas susirasti kitą gyvenamąją vietą. Ilgainiui sutuoktinių požiūris į bendro gyvenimo organizavimą ir ateities planus ėmė skirtis. Nepaisant abipusių pastangų, pokalbių ir nuolaidų, gyvenimas santuokoje jau keletą metų nebesiklostė. Sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito. Ieškovo nuomone abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas (lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima). Ieškovo įtarimais, sutuoktinių santykiai atšalo, kai nuo 2003 metų atsakovė pradėjo darbo reikalais važinėti į komandiruotes, į Lenkiją. Mano, kad šių komandiruočių metu sutuoktinė susipažino su kitu vyru, su kuriuo gyvena iki šiol bendrosios jungtines nuosavybes teise šalims priklausančiame bute. Atšalus santykiams, sutuoktinė nebevykdė savo, kaip sutuoktines, pareigų, nedėjo jokių pastangų siekdama išsaugoti santuoką, nustojo rūpintis ieškovu. Dėl tokių atsakovės veiksmų, bendras tarpusavio gyvenimas tapo neįmanomas. Šiai dienai santuoka faktiškai yra iširusi ir daugiau kaip 4 metus šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, santuoka nutrauktina esant abiejų sutuoktinių kaltei. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nesprendžiamas, kadangi sutuoktiniai gali patys save išsilaikyti. Santuokoje įgytą turtą prašo padalinti aukščiau nurodytu būdu. Ieškovo skaičiavimais, jam po santuokos nutraukimo turėtų būti priteista santuokoje įgyto turto už 133 958,20 EUR, o atsakovei R. K. – už 35 055 EUR. Todėl ieškovas sutinka, kad iš jo atsakovei būtų priteista 49 451,60 EUR kompensacija. Santuokos metu kito dalintino turto ar daiktų šalys neįgijo. Kreditorių neturi.

Atsakovė R. K. pareiškė priešieškinį ieškovui S. K., kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1988 m. rugpjūčio 06 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 3274, dėl ieškovo S. K. kaltės; po santuokos nutraukimo padalinti turtą, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė taip:

R. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti šį turtą, kurio rinkos vertė lygi 140 158,20 eurų:

2.1.1.              Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)mieste, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0360 ha. Šio žemės sklypo rinkos vertė sudaro 8 254 eurų.

2.1.2. Pastatą-pirtį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 56 kv.m. Šio pastato rinkos vertė sudaro 6 922 eurų.

2.1.3.              600/1660 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1660 ha. Šių žemės sklypo dalių rinkos vertė sudaro 15 388,20 eurų.

2.1.4. Baigtą statyti, tačiau neatliktos teisinės registracijos pastatą, kurio plotas 198,79 kv.m., kuris yra žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statomo pagal 2009-02-06 statybos leidimą Nr. NS/118/08-1586, kurio rinkos vertė - 103.394 eurų.

2.1.5.              2004 metų gamybos automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 6 200 eurų.

S. K. asmeninėn nuosavybėn šį turtą, kurio rinkos vertė lygi 28 855 eurų:

2.2.1. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 47,08 kv.m. kurio rinkos vertė yra 24 705 eurų.

2.2.2.              2000 metų gamybos krovininį automobilį Mercedes Benz 313, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 2 750 eurų.

2.2.3. 2000 metų gamybos automobilį Citroen Jumper, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 400 eurų.

2.2.4.              1996 metų gamybos automobilį Nissan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 0 eurų.

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš jos 49 751,60 eurų kompensaciją S. K. už jai atitenkanti didesnės vertės turtą, įpareigojant sumokėti ją per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas buvo atsakovei neištikimas. Apie tai žino ir šalių sūnūs A. K. ir D. K.. Moters vardas yra M. Č.. Nors pradžioje ieškovas neigė savo neištikimybės faktą, tačiau vėliau pripažino, kad turi kitą moterį. Ieškovas taip pat piktnaudžiauja alkoholiu, kas vyksta ne mažiau kaip 8 metus. Pastaraisiais metais jis vartojo alkoholį be perstojo iki dviejų savaičių. Būdamas apsvaigimo būsenoje, jis tampa liguistai pavydus, įžeidinėja atsakovę girdint kitiems asmenims. Šių metų vasarą ieškovas ėmė grasinti atsakovei namuose legaliai turimu ginklu, dėl ko ši  kreipėsi į policijos pareigūnus. Dėl šio įvykio ieškovas buvo apklaustas Vilniaus m. 2 PK Grigiškių policijos nuovadoje. Ieškovas taip pat nesirūpina šeima, daug metų neprisideda nei prie paramos vaikams, nei prie bendro ūkio. Ieškovas neleidžia sūnums atvykti ir gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), nors jis buvo statytas gyventi visai šeimai. Name jis neleidžia gyventi ir savo sutuoktinei. Atsakovės nuomone, ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Santuokoje įgytą turtą prašo padalinti aukščiau nurodytu būdu.  Šis nekilnojamas turtas buvo statytas visos šeimos poreikiams (įskaitant šiuo metu jau pilnamečius vaikus), kurie šiuo metu neturi galimybės įsigyti nekilnojamojo turto. Todėl namas priteistinas atsakovei, kuriame gyventų tiek ji, tiek ir pilnamečiai šalių vaikai. Atsakovė teigė, kad turtas buvo įsigytas už jos uždirbtas lėšas. Ieškovas daug metų niekur nėra dirbęs arba jo pajamos būdavo neženklios ir mažesnės nei minimali mėnesinė alga. 2014 metais ieškovas, atsakovei nežinant, perleido dvi transporto priemones, kurios buvo įgytos santuokos metu. Pirmoji, tai – automobilis Mercedes Benz, Sprinter 315 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2008-12-01. Automobilis buvo perleistas 2014-06-04 už 4 000 litų (1 158 eurų) atsakovo broliui Z. K.. Jokios būtinybės perleisti automobilį nebuvo, atsakovės sutikimas tam duotas nebuvo, perleidimo kaina neatitiko automobilio rinkos kainos. Tokio automobilio rinkos kaina sudaro 6 800 eurų. Antroji, tai – automobilis Lexus RX 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2002-01-30. Automobilis buvo perleistas 2014-06-05 už 5 000 litų (1 448 eurų) atsakovo sugyventinei M. Č.. Jokios būtinybės perleisti automobilį nebuvo, atsakovės sutikimas tam duotas nebuvo, perleidimo kaina neatitiko automobilio rinkos kainos. Tokio automobilio kaina sudaro 5 000 eurų. Atsakovas neturėjo teisės perleisti aukščiau paminėtų transporto priemonių be atsakovės sutikimo ir už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, su juo susijusiems asmenims – broliui ir sugyventinei. Atsakovės teigimu, tai buvo susiję su atsakovės noru 2014 metais nutraukti santuoką. Perleidimu, galimai fiktyviu, atsakovas norėjo sumažinti santuokos metu įgyto ir todėl dalintino turto masę. Tai ir buvo ta priežastis, dėl ko minėtos transporto priemonės buvo perleistos. Jokių pinigų už perleistas transporto priemones atsakovas neskyrė šeimos poreikiams. Kadangi reali perleisto turto vertė sudaro 11 800 (6 800 + 5 000) eurų, atsakovė įgyja teisę į kompensaciją, lygią ½ daliai, tai yra 5 900 (11 800/2) eurų. Ši suma priteistina iš ieškovo. Atsakovė atliko kompensacijos įskaitymą ir nurodė, kad iš jos priteistina atsakovui 49 751,60 (55.651,60 - 5900) eurų kompensacija. Atsakovė teigia, kad ji turi galimybę sumokėti ieškovui tokio dydžio kompensaciją, todėl įsipareigoja ją sumokėti per 5 dienas. Jokių bendrų prievolių kreditoriams ar kitų bendrų finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims sutuoktiniai neturi. Prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „K.“.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas Z. K., kuris parodė, kad yra ieškovo brolis. Nurodė, kad šalys tarpusavyje sugyveno gerai, kol atsakovė nesusirado kito vyro prieš 7 metus. Negali pasakyti kuo jis yra vardu, tačiau matė kaip atsakovė į namus jį buvo parsivedus. Atsakovė to fakto neginčijo. Ji nuolatos buvo Lenkijoje darbo reikalais. Pats liudytojas buvo radęs atsakovės meilužio laiškus, batų pirkimo kvitus. Ieškovas gyvena vienas, kitos moters neturi. Liudytojo teigimu, ieškovas vienas namą statė. Kartais liudytojas jam padėdavo, kadangi pinigų trūko. Ieškovas pats augino vaikus, nes atsakovė penkerius metus mokėsi Kaliningrado srityje, o dabar jau septynerius metus turi kitą vyrą. Liudytojas teigia, kad ieškovas jam perleido automobilį už skolas. Buvo susidariusi 10 000 EUR skola. Atsakovė šiuose reikaluose nedalyvavo, kadangi čia negyveno. Kartą atsakovė atvyko į namus neblaivi ir sugadino baldų už 50 000 Lt. Atsakovę liudytojas su kitu vyru matė du kartus, vieną kartą turguje, kitą kartą – namuose. Jis yra apvalaino sudėjimo, žemesnis nei ieškovas, apie 176 cm ūgio, sveria apie 90 kg, šviesių plaukų. Ieškovo išsilavinimas yra vidurinis, jis dirbo vairuotoju, elektriku. Iki 2014 metų ieškovas niekur nedirbo.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja J. K., kuri parodė, kad yra ieškovo sesuo. Liudytoja matė, kaip atsakovė su kitu vyru bučiavosi. Tai buvo 2012 metų vasarą. Atsakovė pati patvirtino, kad tai jos naujas vyras. Atsakovės draugė pasakojo, kad ji kartu su tuo vyru nuomojasi butą. Vaikai ant tėvo supyko dėl to, kad jis uždraudė vaikams vežtis draugus į pirtį. Ieškovo su kita moterimi liudytoja nėra mačiusi. M. Č. nepažįsta. Liudytoja taip pat nurodė, kad ieškovas retai vartoja alkoholį. Vartoja tik per šventes. Liudytojos teigimu, jos brolis (liudytojas Z. K.) skolino ieškovui pinigų namui. Žino, kad atsakovė yra sugadinusi baldus, tačiau pati to nematė.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas D. K., kuris parodė, kad yra šalių sūnus. Teigė, kad tėvas buvo neištikimas motinai prieš trejus metus. Tuo metu atsakovės emocinė būklė buvo labai sunki ir ji įsikraustė pas draugą į butą. Atsakovės draugas padėjo statyti namą, statė iš motinos pinigų. Tėvas iš pradžių padėjo statyti namą, samdė darbuotojus. Tėvo brolis (liudytojas Z. K.) galėjo paskolinti pinigų nebent transporto priemonei. Namas šiuo metu yra baigtas, jame gyvena tik tėvas. Prieš tai name gyveno visi kartu. Atsakovė praktiškai neturi atostogų, dirba ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. Tėvas finansiškai neprisidėjo prie namo statybos. Atsakovė įtarė, kad ieškovas turi kitą moterį. Pasekė jį. Liudytojo draugai yra matę atsakovą su kita moterimi. Kai tėvas buvo išgėręs, jis prisipažino, kad tai jo moteris – M. Č.. Atsakovo brolį Z. K. pažįsta. Tėvas piktnaudžiauja alkoholiu. Kai išgeria, tai negali sustoti gerti savaitę laiko. Būdamas neblaivus naudoja prieš motiną psichologinį smurtą. Fizinio smurto prieš motiną nėra naudojęs. Su tėvu sutarė gerai iki kol tėvas nesusirado kitos moters. Su atsakovo broliu motina konfliktavo gal kelis kartus. Jis kaltino atsakovę, kad ši susirado kitą vyrą, kad sudaužė baldus. Patvirtino, kad tėvas pajamų neturėjo, kadangi praktiškai visuomet būdavo namuose, nedirbo. Namą pabaigė statyti apie 2013 metus. Pradėjo statyti kai liudytojas mokėsi mokykloje, gal prie 10-12 metų. Patvirtino, kad atsakovė gali sumokėti ieškovui kompensaciją už namą. Liudytojas nurodė, kad padėtų motinai susirinkti pinigus, jog ši galėtų išmokėti tėvui kompensaciją. Jis dirba programuotoju. Iki to dirbo su mama.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas A. K., kuris parodė, kad yra šalių sūnus. Žino, kad tėvas turi kitą moterį. Vėliau iš mamos sužinojo jos vardą ir pavardę. Jis kvietėsi pas save draugus, tačiau tėvas uždraudė. Tėvas sakė, kad myli kitą moterį. Pirmą kartą tą moterį pamatė namuose. Kartais tėvas užgeria. Namas pabaigtas prieš 5-6 metus. Tėvas pradėjo dėti namo pamatus. Name apsigyveno kai buvo pabaigtas vienas kambarys. Matė, kad namą padėjo statyti nepažįstami žmonės. Mama dirbo Gariūnuose, kai namas buvo pradėtas statyti. Tėvas niekur nedirbo. Motina dirbo beveik kiekvieną dieną. Motina neturėjo kitų vyrų. Teigė, kad padėtų motinai sumokėti tėvui kompensaciją už namą.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atskirai nuo atsakovės gyvena nuo 2009 metų. Teigia, kad išgėrinėja, tačiau tik per šventes. Draugę susirado tuomet, kai atsakovė susirado kitą vyrą. 2003 metais jis rado atsakovei rašytus laiškus nuo kito vyro. Jo draugės vardas M.. Nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, nes jis ketino su atsakove susitaikyti. Pinigai šeimoje buvo atskirti. Jis statė namą iš to, ką pats užsidirbdavo. Su nurodytomis turto vertėmis sutinka. Automobilius perleido už skolas. Nesutinka su atsakovės nurodytomis perleistų automobilių vertėmis, vadovaujasi pirkimo-pardavimo sutartimis. Ieškovas teigia, kad taip pat gali išmokėti atsakovei kompensaciją. Šiuo metu jis uždirba apie 500 EUR per mėnesį, paskolins brolis. Skolos rašteliai su broliu pasirašyti nebuvo. Patvirtino, kad šiuo metu gyvena name, o sutuoktinė – bute. Namas buvo skirtas gyventi vienai šeimai. Nesutinka, kad namas būtų priteistas atsakovei, kompensacijos nenori.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad apie ieškovo neištikimybę sužinojo prieš penkerius metus. Sutuoktinis, būdamas išgėręs neneigdavo, kad turi kitą moterį, vėliau sakydavo, kad juokauja. Sutuoktinis bandė susitaikyti, gyventi iš naujo, tačiau ieškovas niekaip nepakeitė savo elgesio, išlaikė kitą moterį, pirko jai dovanas, perleido automobilį. Jos vardą sužinojo iš svetimų žmonių. 2013 metais atsakovė susirado kitą vyrą. Atsakovė nori, kad po santuokos nutraukimo tas namas atitektų jai, nes sūnus ketina vesti, kitas sūnus atvažiuos su anūkais. Atsakovė teigia, kad ji dirbo visą laiką, o ieškovas prižiūrėjo namą, statė, samdė darbininkus. Namą statė apie 8 metus. Transporto priemonės, kurias sutuoktinis nori atsakovei perlesti yra neveikiančioa. Kitą vyrą atsakovė teigianti susirado ne Lenkijoje. Ji perka daiktus iš Lenkijos, parduoda Gariūnuose. Ieškovas namo statybai pinigų neuždirbo. Citroen ir Mercedez automobiliai neveikia, stovi aikštelėje. Ieškovas išgėrinėja. Kai pradeda, tai gerai po 2-3 savaites. Vėliau porą mėnesių negeria. Kai išgeria, būna agresyvus. Įžeidinėja, išmeta rūbus, yra sumušęs.  

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo S. K. ir atsakovės R. K. santuoka sudaryta 1988-08-06 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 3274. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Kreditorių neturi.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovas santuoką prašė nutraukti dėl abiejų šalių kaltės. Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Abi šalys nurodo, kad priešinga šalis buvo neištikima ir pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismas, pagal šalių pateiktus procesinius dokumentus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatė, kad viso to nebuvo šioje šeimoje. Šeimoje nebuvo santarvės, abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius negyventi šeimyninio gyvenimo. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27str.), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovė neabejotinų  įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovė nenurodė jokių svarių argumentų ar teisinių motyvų, dėl kurių šalių santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Tiek ieškovas, tiek atsakovė kaltina vienas kitą savo kaip sutuoktinio pareigų nevykdymu bei neištikimybe. Abiejų šalių liudytojai teismo posėdžio metu liudijo aplinkybes, kurios yra naudingos kiekvienai iš šalių. Nors atsakovė ir nurodė, kad ieškovas yra agresyvaus būdo, smurtavo prieš ją ir įžeidinėjo, tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Byloje apklaustų liudytojų parodymai yra vertintini kritiškai, kadangi abiejų šalių liudytojai yra artimi jiems asmenys ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Nors šalių pilnamečiai vaikai ir patvirtino, kad tėvas motinai ištikimas nebuvo, iš jų duotų parodymų yra aišku, kad jie patys neištikimybės fakto nematė, o išvadas padarė tik iš nuogirdų (vienas sūnus tą sužinojo iš motinos, kitas – iš draugų), todėl jų parodymai, duoti teismo posėdžio metu yra taip pat vertintini kritiškai. Nė vienas liudytojas negalėjo konkrečiai nurodyti laikotarpio, kada ieškovas susirado kitą moterį, o atsakovė – kitą vyrą. Liudytojų parodymai įrodo tik vieną faktą, kad šiuo metu abi šalys jau turi kitus, jiems artimus žmones, su kuriais bendrauja ir tokia situacija juos abu tenkina, šeimos išsaugoti jie abu neketina. Šalys nepaliaujamai kaltina vieną kitą dėl santuokos iširimo, rasdami vis daugiau argumentų ir kaltinimų vienas kito atžvilgiu, kas akivaizdžiai parodo, kad sutuoktiniai nėra ir nebuvo lojalūs vienas kitam, nesistengė šeimoje kilusių nesutarimu spręsti geruoju, abipusių nuolaidų būdu. Šioje situacijoje negalima pasakyti, kad šeima buvo tolerantiška, pakanti ir elgėsi pagarbiai vieni kitų atžvilgiu. Nesibaigiantys nesutarimai, konfliktai ir kaltinimai, sąlygojo sutuoktinių gyvenimą skyrium.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, kad vienas susirado meilužį anksčiau, o kitas – vėliau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, kad CK 3.61 str. 3 d. nustato, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliktina santuokinė pavardė – K. (CK 3.69 str.).

Šalys po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalauja.

Dėl turto padalinimo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo šį turtą:

• Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurto vidutinė rinkos verte 24 705,00 EUR;
• 35/166 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8 976,45 EUR;
• 25/166 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidurinė rinkos vertė 6 411,75 EUR;
• žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8 254,00 EUR;
• po ½ dalį pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 6 922,00 EUR;
• 2000 m. gamybos krovininį automobilį Mercedes Benz 313, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos verte 2 750,00 EUR;
• 2000 m, gamybos keleivinį automobilį Citroen Jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidurine rinkos verte 1 400,00 EUR;
• 2004 m. gamybos keleivinį automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6 200,00 EUR;
• 1996 m. gamybos keleivinį automobilį Nissan Sunny, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 0 EUR;
• viešajame registre neregistruotą 170,00 kv. m. gyvenamąjį namą (statybos metai 2009/2014 m.), kurio vidutinė rinkos vertė 103 394,00 EUR.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto verčių. Viso santuokos metu šalys įgijo turto už 169 013,20 Eur.

Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti visą nekilnojamąjį turtą (išskyrus butą) po santuokos nutraukimo jam, o atsakovė priešingai, visą nekilnojamąjį turtą (išskyrus butą) po santuokos nutraukimo prašė priteisti jai.

Paprastai sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje iš esmės nurodžius pagrindines aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį.

Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kadangi šalių vaikai yra šiuo metu pilnamečiai, nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į šalių pilnamečių vaikų interesus. Nors atsakovė ir nurodė, kad namas buvo statytas visai šeimai, kuri iki šalių gyvenimo skyrium gyveno tame name ir tame name galės apsistoti jos pilnamečiai vaikai su savo šeimomis, anūkai, tai nėra teisinis pagrindas visą namą ir nekilnojamąjį turtą (išskyrus butą) priteisti vien jos vardu. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių vaikai yra pilnamečiai, o sutuoktinių turtas yra dalintinas tik tarp sutuoktinių ir negali turėti teisinių pasekmių šalių pilnamečiams vaikams.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė, nurodė, kad gali vienas kitam išmokėti kompensaciją, jei po santuokos nutraukimo visas nekilnojamasis turtas (išskyrus butą) būtų priteistas jam (jai). Atsakovė nurodė, kad ieškovas santuokos metu praktiškai nedirbo ir pajamų negavo, jis statė namą. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo, tai patvirtino ir šalių kviesti liudytojai teismo posėdžio metu bei byloje esantys duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kuriose matoma, kad ieškovas nuo 2008-01-18 dirbo (duomenys neskelbtini) bendrijoje. Jo pajamos siekė 82 EUR per mėnesį (elektroninės bylos priedas, b.l. 23). Ieškovas nurodė, kad šiuo metu atsakovė gyvena bute, o jis, savo ruožtu, rūpinasi žemės sklypais bei neįregistruotu namu, todėl gyvenamasis namas su sklypais yra priteistinas jo nuosavybei. Nors ieškovas ir nurodė, kad statė namą iš savo lėšų, šių aplinkybių ieškovas neįrodė. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog jis disponavo grynaisiais pinigais arba pinigus pasiskolino iš savo brolio. Priešingai, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad jokių paskolos raštelių su broliu nesudarė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas negalėjo paaiškinti kiek konkrečiai jam priklausančių lėšų jis į namo statybą įdėjo. Ieškovas neįrodė aplinkybių, jog jis turėjo pajamų santuokos metu. Ieškovo darbas ūkiniais pagrindais organizuojant bei dirbant namo statybos darbus ir atsakovės darbas gaunant pajamas yra laikomi lygiaverčiais, sukuriančiais tapačias pasekmes – pagal įstatymą lygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ieškovo indėlis į namo statybas dėl jo paties atliktų statybos darbų ar samdant statybai darbininkus, nėra didesnės vertės, negu atsakovės indėlis namo statybos laikotarpiu užtikrinant šeimos pragyvenimą iš jos gaunamo uždarbio. Ir priešingai. Nagrinėjamoje byloje abi šalys nesutarė dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra, nes abi pageidavo, kad visas nekilnojamasis turtas (išskyrus butą) būtų priteistas sau, kitai šaliai išmokant kompensaciją. Nors abi šalys ir nurodė, kad gali sumokėti priešingai šaliai kompensaciją, nei viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog jų sąskaitoje ar žinioje yra pinigų suma (santaupos ir pan.), reikalinga kompensacijai sumokėti. Priešingai, byloje apklausti liudytojai nurodė, kad galėtų šalims pinigų paskolinti ar padėtų reikalingą sumą surinkti, kas labiau įrodo faktą, kad nei viena iš šalių neturi lėšų, reikalingų kompensacijai padengti.

Pagal galiojančią teismų praktiką, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniam, kitą įpareigojant sumokėti kompensaciją. Turto padalijimas natūra yra prioritetinis, kadangi šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Turtas nėra dalijamas natūra, kai toks padalijimas nėra galimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nėra priimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, kodėl nurodytas turtas negalėtų būti padalintas natūra, kodėl turėtų būti priteistas vienam iš sutuoktinių (išskyrus butą), kitam priteisiant kompensaciją. Priešingai, teismas sprendžia, kad visas santuokoje įgytas turtas (įskaitant šiuo atveju ir butą), po santuokos nutraukimo šalims dalintinas lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.

Kadangi nagrinėjamu atveju šalių pastatytas namas, kurio vidutinė rinkos vertė 103 394,00 EUR, esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2009-02-06 statybos leidimą vykdyti statybos darbus Nr. NS/118/08-1586, nėra šiuo metu įregistruotas, kiekvienai šaliai po santuokos nutraukimo teismas pripažįsta po ½ dalį turtinės teisės į šį namą. 

Byloje nekilo ginčo dėl 2004 m. gamybos keleivinio automobilio BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6 200,00 EUR. Abi šalys procesiniuose dokumentuose prašė šį automobilį po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei R. K.. Dėl nurodyto, teismas sprendžia, kad jų prašymas tenkintinas ir nurodytas automobilis po santuokos nutraukimo paliekamas atsakovei.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei po santuokos nutraukimo atitenka didžiausios vertės transporto priemonė,, po santuokos nutraukimo ieškovui priteistinos likusios transporto priemonės – 2000 m. gamybos krovininis automobilis Mercedes Benz 313, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos verte 2 750,00 EUR; 2000 m, gamybos keleivinis automobilis Citroen Jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidurine rinkos verte 1 400,00 EUR ir 1996 m. gamybos keleivinis automobilis Nissan Sunny, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 0 EUR. Ieškovui po santuokos nutraukimo atitenka transporto priemonių, kurių vertė 4 150 Eur. Pagal galiojančius teisės aktus atsakovė turėtų ieškovui sumokėti 1 025 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas santuokos metu įgytas transporto priemones Mercedes Benz Sprinter 315CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lexus RX 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleido tretiesiems asmenims be atsakovės sutikimo, t.y. sandorius sudarė savarankiškai, negavęs nei atsakovės sutikimo, nei suderinęs su atsakove parduodamų automobilių kainos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiuos sandorius būtų patvirtinusi, taip pat nėra duomenų, kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių patenkinimui. Tokiu būdu ieškovas sumažino santuokoje įgyto dalintino turto vertę, dalį jo perleisdamas savo broliui ir moteriai, su kuria ieškovas šiuo metu gyvena. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad iš atsakovės nepriteistina kompensacija ieškovo naudai, už jai tenkančią didesnės vertės transporto priemonę.

Dėl kompensacijos priteisimo.

Atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti jai 5 900 EUR kompensaciją už be jos sutikimo perleistas transporto priemones. Nurodė, kad ieškovas santuokos metu įgytas transporto priemones Mercedes Benz Sprinter 315CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lexus RX 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleido tretiesiems asmenims be atsakovės sutikimo. Pirmosios transporto priemonės vertė yra 6 800 EUR, o antrosios – 5 000 EUR. Ieškovas pirmąją transporto priemonę perleido broliui Z. K. už 1 158 EUR, o antrąją M. Č. už 1 448 EUR. Atsakovė nurodo, kad ieškovas privalo kompensuoti jai bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, kadangi neturėjo teisės perleisti santuokoje įgytų transporto priemonių be atsakovės sutikimo ir už ženkliai mažesnę kainą.

Į bylą yra pateikta 2014-06-04 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovas S. K. pardavė transporto priemonę – keleivinį automobilį Mercedes Benz Sprinter 315CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui Z. K. už 1 158 EUR (4 000 Lt) bei 2014-06-05 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovas S. K. pardavė transporto priemonę – Lexus RX 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjai M. Č. už 1 448 EUR (5 000 Lt).

Teismas iš dalies su atsakovės argumentais sutinka. Pirmiausia, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė davė sutikimą šių sandorių sudarymui. Teismas sprendžia, kad ieškovas savo veiksmais sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę bei privalo jos sumažėjimą kompensuoti. Nesutiktina su atsakovės argumentais dėl transporto priemonių verčių. Nors atsakovė ir įrodinėja, kad nurodytų transporto priemonių vertė buvo didesnė jų pardavimo dieną, atsakovė neginčijo ieškovo sudarytų pirkimo-pardavimo sandorių, todėl jie yra galiojantys. Dėl nurodyto teismas, priteisdamas atsakovei kompensaciją, vadovaujasi pirkimo-pardavimo sandoriuose nurodytomis vertėmis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas priteisia iš ieškovo 1 303 EUR kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CPK 3.98 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 279 EUR žyminio mokesčio už ieškinį ir 484 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (elektroninės bylos priedo, b.l. 36). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nutartimi ieškovui S. K. buvo atidėtas 1 626 EUR žyminio mokesčio mokėjimas iki sprendimo priėmimo dienos.

Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 1 578 EUR žyminio mokesčio už priešieškinį ir 500 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (elektroninės bylos priedo, b.l. 38-39).

Ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei buvo patenkintas, todėl jam iš atsakovės priteistina 31 EUR žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovui priteista turto už 83 481,60 EUR. Ieškovo mokėtinas žyminis mokestis turtėtų sudaryti 1 469 EUR. Ieškovas sumokėjo 248 EUR žyminio mokesčio, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1 221 EUR ir priteistina iš ieškovo valstybės naudai (CK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei yra tenkintas iš dalies ir santuoka nutraukta esant abiejų sutuoktinių kaltei, todėl jai iš ieškovo priteistina pusę žyminio mokesčio, t.y. 15,50 EUR.

Ieškovo ir atsakovės reikalavimai dėl turto padalinimo yra patenkinti, tačiau teismas šalims turtą padalijo lygiomis dalimis, o ne taip, kaip reikalavimą reiškė šalys. Dėl nurodyto, atsakovei jos sumokėtas žyminis mokestis šioje dalyje taip pat nėra kompensuojamas.

Kadangi teismas patenkino atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, jai iš ieškovo priteistina 29 EUR žyminio mokesčio.

Ieškinys yra patenkintas 50 procentų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 242 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Priešieškinis patenkintas 24,29 procento, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 121,45 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovui iš atsakovės viso priteistina – 273 EUR, atsakovei iš ieškovo – 165,95 EUR. Atlikus įskaitymus, teismas ieškovui iš atsakovės priteisia 107,05 EUR.

              Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 EUR kiekvienai šaliai, todėl jos nepriteistinos (CPK 92 str.).

            Vadovaudamasis CPK  259, 260, 263-270, 282 straipsniais,  teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovo S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1988-08-06 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3274, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. K. palikti pavardę – K..

Priteisti S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo po ½ dalį šio nekilnojamojo turto:

• Buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kurto vidutinė rinkos verte 24 705,00 EUR;
• 35/166 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8 976,45 EUR;
• 25/166 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vidurinė rinkos vertė 6 411,75 EUR;
• žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8 254,00 EUR;
• pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 6 922,00 EUR;

Priteisti S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo šias transporto priemones:

• 2000 m. gamybos krovininį automobilį Mercedes Benz 313, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos verte 2 750,00 EUR;
• 2000 m, gamybos keleivinį automobilį Citroen Jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidurine rinkos verte 1 400,00 EUR;
• 1996 m. gamybos keleivinį automobilį Nissan Sunny, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 0 EUR;

Priteisti R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo šią transporto priemonę:

• 2004 m. gamybos keleivinį automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6 200,00 EUR;

Pripažinti S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po ½ dalį turtinės teisės į viešajame registre neregistruotą 170,00 kv. m. gyvenamąjį namą (statybos metai 2009/2014 m.), kurio vidutinė rinkos vertė 103 394,00 EUR, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2009-02-06 išduotą statybos leidimą vykdyti statybos darbus Nr. NS/118/08-1586.

Priteisti R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 303 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus tris eurus) kompensacijos iš S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 221 EUR (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 107,05 EUR (vieną šimtą septynis eurus 5 euro centus) bylinėjimosi išlaidų S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją VĮ Registrų centro Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.

              Teisėja                                                                                                     Daina Knezevičienė