Civilinė byla Nr. e2-740-524/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01097-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.2.8.6
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su prašymu patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tradintek“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dalies panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Spektramed“, išvadą duodanti institucija biudžetinė įstaiga Viešųjų pirkimų tarnyba,
nustatė:
1. Ieškovė UAB „Tradintek“ (toliau – ir ieškovė, Tiekėjas) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – ir atsakovė, Perkančioji organizacija) prašydama panaikinti Perkančiosios organizacijos 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo Viešojo pirkimo dėl kompiuterinių tomografų įsigijimo 1-ojoje dalyje (identifikacija pagal Techninės specifikacijos kodą CTB308, pirkimo Nr. 727728) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė Viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, juridinio asmens kodas 124364561, sudaryti 2024 m. birželio 19 d. paskelbto kompiuterinių tomografų viešojo pirkimo atviro konkurso būdu Nr. 727728 1-osios dalies (identifikacija pagal Techninės specifikacijos kodą CTB308) – sutartį su uždarąja akcine bendrove „Spektramed“, juridinio asmens kodas 121292719.
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį visa apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį visa apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Teisme 2024 m. lapkričio 13 d. gautas atsakovės prašymas: 1) patvirtinti ieškovės ir atsakovės 2024 m. lapkričio 13 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis); 2) išspręsti Taikos sutarties patvirtinimo klausimą rašytinio proceso tvarka ir patvirtinus Taikos sutartį civilinę bylą nutraukti; 3) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nutarties dalį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nukreipiant vykdyti skubiai.
6. Prašyme nurodoma, kad Taikos sutarties šalims žinomos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, įskaitant, bet neapsiribojant, numatytas Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140 straipsnyje, 293 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose, 294 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnyje, t. y. šalims žinoma, kad sudarius Taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei dėl to nutraukus šią civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi res judicata galią. Patvirtinus Taikos sutartį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas tampa neaktualus.
Teismas
konstatuoja:
Dėl taikos sutarties tvirtinimo ir bylos nutraukimo
7. Įstatymas numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali bylą baigti taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra pasisakęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
9. Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Įstatymų leidėjas taip pat skiria daug dėmesio taikiam civilinės bylos užbaigimui ir skatina jį, pavyzdžiui, žyminio mokesčio lengvatos, mediacijos plėtra. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinti tokią šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
10. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma ir tuo aspektu, kad dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).
11. Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl taikaus ginčo išsprendimo ir 2024 m. lapkričio 13 d. sudarė taikos sutartį. Aplinkybių, kad šalių pateiktos taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta. Šalims CPK 42 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 6.985 straipsnyje numatytos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas tvirtinti šalių sudarytą Taikos sutartį tenkintinas, Taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
12. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 4170 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (5 560 Eur x 75 proc.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo
13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 94 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.
14. Šalys Taikos sutarties 5 punktu, be kita ko, susitarė, kad kiekviena iš šalių apmoka savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos.
Dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų
15. Tretieji asmenys nėra taikos sutarties šalimis, nes tokia teisė priklauso išimtinai bylos šalims (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Tačiau tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, be kita ko, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79–100 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006, 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
16. Nagrinėjamu atveju šalys Taikos sutartimi klausimo dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų nesprendė, nors trečiais asmuo atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad jas pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo. Iki šiol trečiasis asmuo tokių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, taip į tai, kad klausimas dėl taikos sutarties sprendžiamas nepranešus proceso dalyviams, klausimas dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo šia nutartimi paliekamas nenagrinėtu.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jei CPK normose nustatyti klausimai teismo nutartimi neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogiją taikant papildomo sprendimo institutą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo valstybei
18. CPK 92 straipsnyje nurodyta, jog išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Jeigu iš šalies pagal CPK 96 straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
19. Šalys taikos sutarties 5 punktu, be kita ko, susitarė, kad teismo išlaidas apmoka ieškovė. Bylos duomenimis, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje nebuvo patirta, todėl jos nepriteistinos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
20. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Patvirtinus Taikos sutartį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas tampa neaktualus, todėl jos naikintinos. Vadovaujantis CPK 152 straipsnio 2 dalimi leistina šią nutarties dalį vykdyti skubiai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, teismas
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Patvirtinti teisme 2024 m. lapkričio 13 d. gautą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tradintek“ (juridinio asmens kodas 124942182) direktoriaus T. M. ir atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (juridinio asmens kodas 124364561) generalinio direktoriaus T. J. elektroniniais parašais 2024 m. lapkričio 12 d. – 2024 m. lapkričio 13 d. pasirašytą taikos sutartį, kurios tekstas:
„TAIKOS SUTARTIS
Klaipėdos apygardos teismui
Civilinėje byloje Nr. e2-740-524J2024
Vilnius, du tūkstančiai dvidešimt ketvirtųjų metų lapkričio mėnesio 12 diena
UAB „Tradintek", juridinio asmens kodas 124942182, adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus T. M., veikiančio pagal įmonės įstatus (toliau - Ieškovas), ir
Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, juridinio asmens kodas 124364561, adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos generalinio direktoriaus T. J., veikiančio pagal įstaigos įstatus (toliau -Atsakovas),
kartu vadinami „Šalimis" arba kiekvienas atskirai „Šalimi".
Šalys, atsižvelgdamos į:
(i) Tai, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-740-524/2024 pagal Ieškovo ieškinį Atsakovui dėl perkančiosios organizacijos 2024-09-12 sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo Viešojo pirkimo dėl kompiuterinių tomografų įsigijimo 1-ojoje dalyje (identifikacija pagal Techninės specifikacijos kodą CTB308, pirkimo Nr. 727728) (toliau- Pirkimas) panaikinimo (toliau- Ieškinys);
(ii) Tai, kad Šalys siekia pašalinti bet kokias su Ieškovo Ieškinyje pareikštais reikalavimais susijusias pretenzijas ir reikalavimus bei užkirsti kelią kilti dėl to tiek teisminiams, tiek neteisminiams ginčams ateityje bei tokiu būdu išvengti finansinių ir kitų resursų reikalaujančio teisminio bylinėjimosi;
(iii) Tai, kad byloje yra pasiektas Šalių susitarimas dėl taikos sutarties sąlygų, ir Šalys pageidauja užbaigti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-740-524/2024 taikos sutartimi;
veikdamos gera ir laisva valia ir vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983-6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnio l dalies, 140 straipsnio 3 dalies ir 231 straipsnio nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, susitarė dėl šių Taikos sutarties (toliau - Taikos sutartis) sąlygų:
l. Ši Taikos sutartis yra sudaroma dėl Ieškovo Ieškinyje pareikštų reikalavimų ir ginčo išsprendimo iš esmės.
2. Ieškovas, atsižvelgdamas į galimybę išspręsti kilusį ginčą taikiai, į tai, kad Šalys geranoriškai, bendru sutarimu pritarė Taikos sutarties sudarymui, atsisako visų Ieškinyje pareikštų reikalavimų.
3. Šalys susitaria, pareiškia ir patvirtina, kad sudarius šią Taikos sutartį išsprendžia ir neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl Ieškinio pareiškimo, o taip pat jokių reikalavimų, prašymų, ir kad ateityje nereikš jokių reikalavimų tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko ir neinicijuos jokių teisminių ar neteisminių procesų dėl Ieškinyje keliamų reikalavimų ar susijusių su Ieškinyje pareikštais reikalavimais.
4. Ieškovas už ieškinį iš viso sumokėjo 5560 Eur žyminio mokesčio. Todėl Ieškovas prašo teismo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (4170 Eur) sudarius taikos sutartį, CPK 87 straipsnio numatyta tvarka. Likusi žyminio mokesčio dalis (25 procentai) Ieškovui Atsakovo nekompensuojama.
Kiekviena iš Šalių apmoka savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo išlaidas apmoka Ieškovas.
Šalys pareiškia ir patvirtina, kad visos Taikos sutarties sąlygos yra sutartos abipusių derybų būdu ir visos iki Taikos sutarties sudarymo dienos tarp Šalių vykusios derybos buvo sąžiningos, ši Taikos sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, psichologinio, fizinio ar ekonominio spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, visos šios Taikos sutarties sudarymo aplinkybės šalims yra žinomos, kiekviena iš Šalių supranta visas Taikos sutarties sąlygas
ir su jomis sutinka ir Šalių santykiuose Taikos sutarties sąlygos nebus traktuojamos kaip netikėtos (siurprizinės), Taikos sutarties sudarymo metu jos sąlygos visiškai atitinka Šalių interesus, Šalių sąžiningos verslo praktikos principus bei laisvai išreikštą jų valią, taip pat Šalys nėra neinformuotos ar nepatyrusios ir Susitarimo sudarymo metu jos veikia apdairiai ir turi reikiamą derybų patirtį.
7. Šalys pareiškia ir patvirtina, jog Šalims nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių Taikos sutartis galėtų prieštarauti, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, gerai moralei. Nėra žinomos jokios aplinkybės, kurios galėtų būti pagrindu pripažinti Taikos sutartį negaliojančia ar niekine, Šalys ir jų atstovai turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytiną teisę sudaryti ir vykdyti Taikos sutartį.
8. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad Taikos sutartis visiškai atitinka viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką; Taikos sutartimi nekeičiamas pirkimo pobūdis.
9. Nei viena Šalis nedarys jokių su šia Taikos sutartimi, ją lėmusiomis priežastimis ir jų taikiu išsprendimu susijusių viešų pareiškimų be išankstinio raštiško kitos Šalies sutikimo ir tos Šalies pritarimo tokio pareiškimo tekstui.
l O. Ši sutartis pateikiama tvirtinti Klaipėdos apygardos teismui, nutraukiant civilinę bylą Nr. e2- 740-524/2024 ir panaikinant byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šalys prašo Teismo, patvirtinus šią Taikos sutarti, nutarties dali dėl civilinėje byloje Nr. e2-740-524/2024 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nukreipti vykdyti skubiai.
11. Šalys įsipareigoja dėti visas pastangas, kad Taikos sutartis būtų patvirtinta teisme, bendradarbiauti teikiant ir pasirašant reikiamus dokumentus. Tuo atveju, jei teismas įpareigos pateikti papildomus dokumentus ir (ar) informaciją, reikalingus Taikos sutarties tvirtinimui, Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir geranoriškai per įmanomai trumpiausią laiką pateikti reikalingus dokumentus ir (ar) informaciją.
12. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos CK 6.985 str. nuostatos, iš jų ir tai, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicatai galią. Taikos sutartis yra šalių perskaityta, jų suprasta dėl turinio bei pasekmių, ir kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta.
13. Taikos sutartis pasirašoma Šalių atstovų kvalifikuotais elektroniniais parašais. Taikos sutarties pasirašymo diena yra laikoma diena, kurią Taikos sutartį pasirašė Šalys. Tuo atveju, jeigu Šalys Taikos sutartį pasirašė skirtingomis dienomis, jos pasirašymo diena laikoma ta diena, kurią Taikos sutartį pasirašė paskutinė iš Šalių. Taikos sutartis įsigalioja nuo Teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
14. Šalys pareiškia, kad taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės numatytos CPK 87 str., 137 str. 2 d. 4 p., 140 str., 293 str. l d. 3 p., 5 p., 294 str. 2 d. bei CK 6.985 str., joms yra žinomos.
16. Taikos sutarties Šalys prašo Klaipėdos apygardos teismo šią Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-740-524/2024 patvirtinti rašytinio proceso tvarka Šalims nedalyvaujant ir patvirtinus šią Taikos sutartį civilinę bylą Nr. e2-740-524/2024 nutraukti, panaikinant taip pat ir byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nukreipiant vykdyti skubiai. Prašymą dėl Taikos sutarties patvirtinimo Teismui per Lietuvos teismų e-paslaugų portalą (EPP) arba tiesiogiai gali pateikti bet kuri šios Taikos sutarties Šalis.
Šalių parašai:.
Ieškovas UAB „Tradintek"
Direktorius T. M.
Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė T. M.
Data: 2024-11-12 15:46:54
Atsakovas
Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
Generalinis direktorius T. J.
Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė T. J.
Data: 2024-11-13 10:16:43“.
Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-740-524/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tradintek“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dalies panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Spektramed“, išvadą duodanti institucija biudžetinė įstaiga Viešųjų pirkimų tarnyba.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tradintek“ (j. a. k. 124942182) grąžinti 4170 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Spektramed“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-740-524/2024 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tradintek“ (juridinio asmens kodas 124942182) ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos Viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, juridinio asmens kodas 124364561, sudaryti 2024 m. birželio 19 d. paskelbto kompiuterinių tomografų viešojo pirkimo atviro konkurso būdu Nr. 727728 1-osios dalies (identifikacija pagal Techninės specifikacijos kodą CTB308) – sutartį su uždarąja akcine bendrove „Spektramed“ (juridinio asmens kodas 121292719).
Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai.
Išsiųsti nutarties kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims, biudžetinei įstaigai Viešųjų pirkimų tarnybai – nedelsiant.
Atšaukti 2024m. lapkričio 29 d. 9 val paskirtą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Erika Misiūnienė