Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 801 - 252- 2012
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05849-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
110.1; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Dominari“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6906-589/2012 pagal ieškovo MAXIMA LT, UAB prevencinį ieškinį atsakovams BUAB „Inrent“, UAB „Dominari“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir
n u s t a t ė:
ieškovas MAXIMA LT, UAB prašė įpareigoti atsakovus BUAB “Inrent” ir UAB “Dominari” nenaudoti ieškovui nuosavybės teise priklausančios įrangos, kurios sąrašas nurodytas 2011-12-09 taikos sutarties priede Nr. 1, esančios pastate, kurio unikalus Nr. 4400-1578-2964, esančio Šilagalio k., Panevėžio r., nesuderinus su ieškovu ir be jo žinios, minėtai įrangai daryti bet kokį fizinį poveikį, ją išmontuoti, išgabenti, laužyti bei visa apimtimi ją atlaisvinti nuo visų ieškovui nepriklausančių daiktų. Nurodė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai ir ieškovui siekiant įgyvendinti nuosavybės teisę į įrangą, t. y. ją išmontuoti ir išgabenti iš pastato, o atsakovui UAB „Inrent“ sudarant kliūtis tokiems veiksmams atlikti, tarp šalių kilo ginčas dėl įrangos išmontavimo ir išgabenimo. Atsakovas UAB „Inrent“ neteisėtai be ieškovo sutikimo toliau valdo įrangą, leisdamas ja naudotis atsakovui UAB „Dominari“, kuriam yra išnuomavęs pastatą kartu su įranga.
Sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovams BUAB „Inrent“ ir UAB „Dominari“ naudoti ieškovui MAXIMA LT, UAB nuosavybės teise priklausančią įrangą, kurios sąrašas ir duomenys nurodyti 2011 m. gruodžio 9 d. taikos sutarties priede Nr. 1, esančią pastate, kurio unikalus Nr. 4400-1578-2964, esančiame Šilagalio k., Panevėžio r., savo ar trečiųjų asmenų daiktų sandėliavimui (laikymui); įpareigoti atsakovus pilnai atlaisvinti minėtą įrangą nuo visų ieškovui nepriklausančių daiktų; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovams, nesuderinus su ieškovu ir be jo žinios, daryti minėtai įrangai bet kokį fizinį poveikį, įskaitant, bet neapsiribojant, išmontuoti minėtą įrangą, ją laužyti, pjauti, išrinkti dalimis, išgabenti iš pastato, kurio unikalus Nr. 4400-1578-2964, esančiame Šilagalio k., Panevėžio r. Pavesti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą ieškovo pasirinktam teismo antstoliui. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovams BUAB „Inrent“ ir UAB „Dominari“ naudoti ieškovui MAXIMA LT, UAB nuosavybės teise priklausančią įrangą, kurios sąrašas ir duomenys nurodyti 2011 m. gruodžio 9 d. taikos sutarties priede Nr. 1, esančią pastate, kurio unikalus Nr. 4400-1578-2964, esančiame Šilagalio k., Panevėžio r., savo ar trečiųjų asmenų daiktų sandėliavimui (laikymui); įpareigojo atsakovus pilnai atlaisvinti minėtą įrangą nuo visų ieškovui nepriklausančių daiktų; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovams, nesuderinus su ieškovu ir be jo žinios, daryti minėtai įrangai bet kokį fizinį poveikį, įskaitant, bet neapsiribojant, išmontuoti minėtą įrangą, ją laužyti, pjauti, išrinkti dalimis, išgabenti iš pastato, kurio unikalus Nr. 4400-1578-2964, esančiame Šilagalio k., Panevėžio r.
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2012-09-19 gautas atsakovo UAB „Dominari“ prašymas panaikinti 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgta ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinius skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Šiuo atveju ginčas kilo tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Inrent“ dėl taikos sutarties sąlygų, o UAB „Dominari“ yra trečioji šalis, kuri panaudos sutarties pagrindu valdo ir naudoja ieškovui priklausančią įrangą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia UAB „Dominari“ interesus, nes dėl jų taikymo ji turi nutraukti savo veiklą ir patirti nuostolių, taip pat iškilo grėsmė reputacijai bei patikimumui.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atmetė UAB „Dominari“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, jog vien aplinkybė, kad ginčo turtas (įranga), kuri palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžinta natūra, yra pas atsakovus, turint teisę valdyti ir naudotis ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai turėtų galimybę įrangą naudoti, kas sąlygotų įrangos susidėvėjimą ir žalos atsiradimą. Dėl šios priežasties galėtų dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Aplinkybės, jog atsakovas UAB „Dominari“ nesudarė jokių taikos sutarčių su ieškovu, o tik panaudos sutarties pagrindu valdo ir naudoja ieškovui priklausančią įrangą, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, nes tai nepašalina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos ieškinio patenkinimo atveju. Pažymėjo, jog pasibaigus nuomos santykiams ieškovas siekė įgyvendinti nuosavybės teisę į stelažus bei komplektuojančią įrangą – ją išmontuoti bei išgabenti iš pastato, tačiau atsakovai sudaro kliūtis atlikti nurodytus veiksmus. Be to, atsakovas BUAB „Inrent“, neteisėtai naudodamas įrangą ir leisdamas ją neteisėtai naudoti atsakovui UAB „Dominari“ arba kitiems tretiesiems asmenims, o atsakovas UAB „Dominari“ – naudodamas įrangą, daro įrangai žalą, kuri pasireiškia savavališku įrangos demontavimu bei laikymu lauke be priežiūros, įrangos gadinimu bei intensyviu įrangos naudojimu. Todėl, teismo nuomone, tai tik dar kartą patvirtina, kad, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir neuždraudus atsakovams atlikti tam tikrus veiksmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Dominari“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-28 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog spręsdamas jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą teismas privalėjo spręsti ne jų taikymo klausimą, o ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros. Teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į kreditoriaus interesus, bet ir į skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinius skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Teismas, teigdamas, kad įrangos naudojimas sąlygotų įrangos susidėvėjimą ir žalos atsiradimą, daro tik prielaidą, visiškai jos nepagrįsdamas. Be to, skundžiama nutartimi ne tik konstatuoja UAB „Dominari“ kaltę, bet ir preziumuoja UAB „Dominari“ neteisėtus veiksmus. Apelianto teigimu, nuostolių atlyginimo užtikrinimas negarantuoja tai, jog UAB „Dominari“ veikla dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nenutrūks. Joks nuostolių atlyginimo užtikrinimas negarantuos atleistų darbuotojų, prarastų klientų ir patikimos bei geros įmonės vardo susigrąžinimo.
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Dominari“ atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Inrent“ prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nutartį. Nurodo, kad su visais UAB „Dominari“ atskirajame skunde išdėstytais argumentais sutinka.
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Dominari“ atskirąjį skundą ieškovas MAXIMA LT, UAB prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, atsakovas nepaneigė grėsmės galimo ieškovui palankaus sprendimo vykdymui, 2012-08-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Atsakovas byloje nepateikė nei vieno įrodymo ar net argumento, pagrindžiančio neva teisėto naudojimosi ieškovo įranga pagrindo.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nutarties, vadovaujasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu ir neperžengdamas atskirojo skundo ribų pasisako tik dėl jo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Priešingai nei teigia apeliantas UAB „Dominari“, preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės (jis neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės), o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 2 d.).
Iš ieškinio turinio matyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ieškovas siekia galutinio galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas, taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pirmosios instancijos teismas būtent ir konstatavo, kad jau tai, jog ginčo turtas (įranga), kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžinta natūra, yra pas atsakovus, turint teisę valdyti ir naudotis ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą, o panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai turėtų galimybę įrangą naudoti, kas sąlygotų įrangos susidėvėjimą ir žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir laiko, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sprendimo neįvykdymo grėsmę.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nesutinka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes palikus galioti pirmosios instancijos teismo 2012-08-28 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, įmonės veikla gali nutrūkti, bus atleisti darbuotojai, prarasti klientai, prarastas geros ir patikimos įmonės vardas. Tačiau apeliantas tokiems teiginiams pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str., 314 str.). Pažymėtina ir tai, kad esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų netaikymas vien dėl to, kad tai sukeltų atsakovui neigiamas pasekmes, būtų nesuderinamas su siekiu užtikrinti proceso šalių interesų balansą. Pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju atsakovas turi procesines teises, leidžiančias išvengti jam dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kylančių neigiamų pasekmių tokiais būdais, kurie nepaneigia ieškovo teisėtų interesų. O būtent: vadovaudamasis CPK 148 str. 2, 3 d., teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turtas; atsakovas taip pat turi teisę pareikšti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str. 1 d.), o jeigu ieškinį teismas atmeta, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovui padarė ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 str. 2 d.).
CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šios procesinės teisės normos taip pat nepažeidė. Nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Akivaizdu, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovas turėtų galimybę įrangą naudoti, kas sąlygotų įrangos susidėvėjimą ir žalos atsiradimą. Taigi šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad teismas tinkamai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė